Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme atsakovės atstovas paaiškino, kad sutinka sumokėti ieškovei 2 900 Eur skolos, kadangi darbas buvo atliktas nekokybiškai. Po darbų atlikimo jis išsiaiškino, kad putos buvo purškiamos ant nenuvalytų nuo kalkių lubų, dėl ko jos gali greitai nukristi. Kadangi iki šiol lubų apšiltinimas nenukrito, todėl sutinka apmokėti už putas ir darbą. Kadangi dalis putų buvo nukritusios darbo metu, prietaiso, kuris purškia putas, skaitiklio parodymai nebuvo koreguoti, todėl mano, kad sumokėti jis turi mažiau nei iš jo reikalaujama. Be to, apšiltinimo putomis ieškovės darbininkai apipurškė langus ir grindis, taip apgadino įmonės turtą, todėl turi už tai atlyginti. Jo manymu, turėtų būti paskirta ekspertizė atliktų darbų kokybei įvertinti, jis dėl tokios ekspertizės nesikreipė, jokio ieškinio dėl darbų kokybės nepateikė. A. D. - asmuo, kuris pasirašė priimant darbus, pas atsakovę nedirba, nėra šios įmonės darbuotojas, jis tik turėjo nuo patalpų raktus, prižiūrėjo šį įmonės objektą, gyveno kaimynystėje. Jis ir informavo apie prietaiso, kuriuo buvo purškiamos lubos, skaitiklio parodymus. Nors A. D. nedirba įmonėje, jis kaip įmonės vadovas neprieštaravo, kad A. D. pasirašytų kaip įmonės atstovas ieškovės pateiktuose dokumentuos - užsakyme ir darbų priėmime.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Grįsdama savo reikalavimus ieškovė pateikė užsakymą dėl lubų apšiltinimo, 2020 m. spalio 26 d. atliktų darbų aktą, 2020 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovės atsakymą dėl garantijos, 2020 m. lapkričio 26 d. atsakovės direktoriaus pasirašytą pretenziją dėl darbų atlikimo akto, ieškovės 2020 m. lapkričio 30 d. atsakymą į pretenziją, 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovės pateiktą atsakovei garantinį įsipareigojimą.

Iš užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovas „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl garažo ir administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), lubų apšiltinimo. Užsakovo atstovas patvirtino darbų užsakymą, leido pradėti dirbti užsakovui priklausančiose patalpose, užsakovo atstovas parašu patvirtino, kad užsakyti darbai atlikti. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad A. D. – asmuo, užsakymo blanke pasirašęs kaip užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nėra šios įmonės darbuotojas, tačiau teisme atsakovės atstovas Ž. P. patvirtino, kad jis neprieštaravo, kad šis asmuo priimtų atliktus darbus, būtent jam buvo patikėjęs patalpų raktus, neprieštaravo, kad jis stebėtų atliekamus šiltinimo darbus, kontroliuotų įrenginio skaitiklio rodmenis, todėl teismui nekyla abejonių, kad asmuo, užsakymo blanke pasirašęs kaip užsakovo atstovas buvo įgaliotas atsakovės vadovo tai daryti, veikė atsakovės, o ne ieškovės interesais. Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos apšiltinimo darbų apimtys, kaina. Ieškovė šį aktą pasirašė 2020 m. spalio 26 d., atsakovės atstovas - 2020 m. gruodžio 1 d. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė išrašė sąskaitą ir apmokėjimui pateikė atsakovei. Atsakovė neginčija, kad atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą gavo šių dokumentų išrašymo dieną – 2020 m. spalio 26 d.

Visuma aptartų įrodymų pagrįstai leidžia spręsti, kad šalis siejo rangos santykiai, nors ir rašytinė sutartis nebuvo sudaryta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis apie dokumentą, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis aktas sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame, kaip minėta, fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011). Pažymėtina, kad rangos santykiuose, kuriems būdingas atlygintinumas, prievolė atsiskaityti atsiranda priėmus darbus.

Teismo vertinimu, atsakovė, atsisakydama atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, elgėsi nesąžiningai, nes ji atliktą darbą priėmė, faktiškai naudojasi ieškovės atlikto darbo rezultatu. Įstatyme nėra nustatyta atliktų darbų trūkumų fakto prezumpcijos. Atsakovė, teigdama, kad atlikti darbai yra netinkami, turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės apie netinkamai šiltinimo darbams paruoštas lubas, jos turto sugadinimą (sienų ir grindų aptaškymą) yra tik jo pasakojimas, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Įstatymo nustatyta tvarka pretenzijos nei dėl darbų kokybės, nei dėl jų kainos atsakovė ieškovei nepareiškė. Objektyvių priežasčių, kurioms esant atsakovė iš karto po faktinio darbų priėmimo negalėjusi pasirašyti 2020 m. spalio 26 d. atliktų darbų akto, atsakovė nenurodė. Atsakovė 2020 m. spalio 26 d. atliktų darbų aktą pasirašė 2020 m. gruodžio 1 d. Nuo šio akto surašymo ir pateikimo atsakovei dienos (2020 m. spalio 26 d.) iki tos dienos, kai atsakovė jį pasirašė, ieškovė jokių broko taisymo, nekokybiškai atliktų darbų šalinimo darbų atsakovei priklausančiame objekte neatliko. Iš ieškovės nurodytų, ranka surašytų pastabų atliktų darbų akte turinio negalima spręsti, kad atsakovė reiškia pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ar kainos. Atsakovė atliktų darbų aktą pasirašė, ieškovės darbo rezultatu, atliktu jos naudai, naudojasi, objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė užsakyme nurodytų darbų neatliko ar juos atliko nekokybiškai, nepateikė, todėl atsakovė neturi pagrindo vengti atsikaityti už atliktus darbus, ieškovės ieškinys dėl 3 300 Eur priteisimo už atliktus darbus pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė, pažeisdama prievolę, su ieškove neatsiskaitė nustatytu terminu – per penkias dienas po 2020 m. spalio 26 d. PVM sąskaitos faktūros pateikimo, t. y. iki lapkričio 3 d. (skaičiuojant darbo dienas).

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006; ir kt.). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės nustatytu laiku, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti su tuo susijusius nuostolius palūkanų forma, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 17,36 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui dienos. Ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo skolos išieškojimui iš atsakovės teisme gautas 2020 m. gruodžio 11 d. Palūkanas ieškovė skaičiuoja nuo skolos sumos už 32 dienas, nors faktiškai pradelstų dienų skaičius yra didesnis, tačiau teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, priteisti daugiau nei ieškovė prašo, todėl priteistinos ieškovės prašomo dydžio palūkanos.

Skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis) priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir skolininkui pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos (3 317,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 80 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, tačiau įrodymų dėl patirtų nuostolių teismui nepateikė. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita tokių išlaidų nepatvirtina, ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji faktiškai atliko veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu, kuriems apmokėti būtų buvusios reikalingos papildomos išlaidos, kurios būtų pagrįstos dokumentais. Ieškovės reikalavimas priteisti 80 Eur skolos išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidas yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ieškovei priteistina dalis žyminio mokesčio – 74,64 Eur, paskaičiuoto nuo patenkintų reikalavimų dalies, t. y. 3 317,36 Eur (3300 + 17,36 x 3% x 75% = 74,64) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Iš ieškovės pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovė už suteiktą konsultaciją, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą advokatei sumokėjo 100 Eur, už konsultaciją ir ieškinio parengimą advokatei sumokėjo 500 Eur. Advokatei sumokėtos sumos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio reikalavimus, sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovės patirtos šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš atsakovė nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.71 straipsniu, 6.644 straipsniu, 6.655 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) skolą, 17,36 Eur (septyniolika eurų 36 centus) palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 674,64 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 64 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį dalyje dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.