Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Šiuparienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. I., A. K. ieškinį atsakovui H. D. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija -Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.149 straipsnio 1 dalis). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, teismų praktikoje CK 3.150 straipsnis ir CK 3.146 straipsnio 2 dalis taikoma sistemiškai: tėvystė nuginčijama, kai siekiama nustatyti tikrąjį vaiko tėvą. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo šiuo pagrindu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, civilinėje byloje;Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).

Iš šalių parodymų, byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė J. I. 2007 m. balandžio 2 d. susituokė su atsakovu Albanijos piliečiu H. D., (duomenys neskelbtini) ir santuokoje su atsakovu gyveno iki 2013 m. sausio 29 d. Po to ieškovė grįžo į Lietuvą ir čia nuolat gyvena. Ieškovei grįžus į Lietuvą ji su sutuoktiniu nusprendė išsituokti ir pradėjo skyrybų procesą, kuris truko iki 2015 m. liepos 22 d. J. I. ir H. D. santuoka nutraukta 2015 m. liepos 22 d., ištuoka įregistruota 2015 m. lapkričio 3 d. (13 b. l.). G. I. gimė (duomenys neskelbtini) (12 b. l.). (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovas H. D. vaiko G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas motinos pareiškimu (39 b. l.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, jog nėra G. I. biologinis tėvas. Ieškovai J. I. ir A. K. patvirtina, jog atsakovas nėra G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Ieškovas A. K. pripažįsta save G. I. tėvu ir nurodo, jog tarp jų yra glaudus emocinis ryšys. Faktą, jog atsakovas nėra G. I. tėvas ieškovai įrodinėja faktinėmis aplinkybėmis, jog: ieškovai kartu gyventi pradėjo 2013 m. vasarą, ieškovei dar esant santuokoje su H. D.; po ieškovės grįžimo į Lietuvą 2013 m. sausio 29 d. ji su sutuoktiniu H. D. jokių santykių nepalaikė, santuokinio gyvenimo nebegyveno ir dar būdama neišsituokusi, dėl ilgai užtrukusios ištuokos proceso, faktiškai gyvendama su ieškovu A. K. pradėjo lauktis nuo jo vaiko bei (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą G. I.. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino faktinę aplinkybę, jog po 2013 m. sausio 29 d. ieškovės išvykimo į Lietuvą artimų santykių su ieškove nebepalaikė, visiškai nebebendravo, o dukra ieškovei gimė praėjus 14 mėnesių po jų išsiskyrimo, todėl jis negali būti G. I. biologiniu tėvu (42 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į ieškovų nuomonę ir atsakovo poziciją, sutinka, jog atsakovui tėvystė G. I. atžvilgiu būtų nuginčyta. Kadangi tarp šalių ginčo nėra, jos neprašo skirti DNR ekspertizės, faktinių aplinkybių neginčija, šalys patvirtina, jog ne atsakovas H. D. yra vaiko G. I. tėvas, tėvystę pripažįsta ieškovas A. K., todėl atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog šalys įrodė, jog atsakovas H. D. negali būti vaiko G. I. tėvu, todėl ieškinys tenkintinas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.149 - 3.151 straipsniai, CPK 178, 185, 187, 376 straipsniai) ir nustatytina, kad atsakovas H. D. nėra G. I. biologinis tėvas, pripažįstant negaliojančiu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl H. D., (duomenys neskelbtini), įrašymo G. I., gimusios (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu, ir įpareigojant Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti duomenis apie vaiko tėvą (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaiko gimimo liudijime.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovų naudai turėtų būti priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovai nurodo pasilieką prie savo bylinėjimosi išlaidų ir nereikalaują jų priteisimo iš atsakovo, ieškovų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

2,18 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 394 - 399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsniu, 3.150 straipsnio 1 dalimi, 3.152 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas H. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir pripažinti negaliojančiu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl H. D., gimusio (duomenys neskelbtini), įrašymo G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu.

Įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių panaikinti duomenis apie tėvą H. D., gimusio (duomenys neskelbtini), G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaiko gimimo liudijime.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.