Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei skolą iš atsakovo už tiektą šilumos energiją.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal AB „Šiaulių energija“ pateiktą 2023 m. kovo 12 d. skolos skaičiuotę už laikotarpį nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. gruodžio A. Č. neapmokėtas skolos likutis už teiktą šiluminę energiją patalpoms šildyti ar karštam vandeniui ruošti yra 935,85 Eur. Pagal delspinigių skaičiavimo lentelę delspinigiai sudaro 20,09 Eur, jų apmokėta dalis – 14,81 Eur, todėl prašoma priteisti dalis yra 5,28 Eur. Pagal ieškovės teiktą skolos skaičiuoklę atsakovas neapmokėjo paslaugų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. balandžio. Už kitą laikotarpį atsakovas iš dalies apmokėdavo sąskaitas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Apeliantas nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai, todėl apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl skolos už teiktą šilumos energiją

13. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamojoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas yra buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Tarp ieškovės ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai, ieškovė centralizuotai tiekė šilumos energiją minėtam butui, o ieškovas šias paslaugas gavo ir jomis naudojosi.

14. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo– pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita (CK 6.388 straipsnio 2 dalis).

15. Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal Komisijos nutarimu patvirtintą Šilumos pagal vieno apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4. Pastate suvartotas šilumos energijos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Vartotojams pateiktose sąskaitose pateikta išsami informacija ir duomenys, kurių pagrindu vartotojas, susipažinęs su skirstymo metodu, gali pasitikrinti apskaičiuotus mokėjimus. Iš į bylą pateiktų sąskaitų matyti, kad atsakovui už kiekvieną mėnesį yra teikiamos sąskaitos, kuriose nurodomas suvartotos šilumos energijos kiekis. Jose nurodytas gyvenančių asmenų kiekis – vienas bei buto plotas (81,97 kvadratiniai metrai). Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog šis plotas sutampa su Nekilnojamojo turto registre nurodytu buto bendru plotu. Taip pat sąskaitose nurodyti viso daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens ir šilumos apskaitos rodmenų duomenys, pagal kuriuos ieškovė apskaičiavo kiekvieno buto mokėtiną sumą per mėnesį už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, apelianto argumentai, kad teikiamos jam sąskaitos yra grįstos neteisingais duomenimis, vertintini kaip nepagrįsti.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui suteikta paslaugų už 935,85 Eur. Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovas atliko tokius mokėjimus: 2021 metais (nuo kovo mėnesio, mokėdamas už vasarį) 75,00 Eur, 46,62 Eur; 15,00 Eur; 10,00 Eur; 10,00 Eur; 10,00 Eur; 20,00 Eur; 45,00 Eur; 70,00 Eur; 116,43 Eur (mokėjimas 2022 m. sausio 30 d.). 2022 m. atliko tokius mokėjimus 86,00 Eur; 70,00 Eur; 25,00 Eur; 10,00 Eur; 10,00 Eur; 10,00 Eur; 12,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad dalies mokėjimo dokumentų išsaugojo. Atsakovas per šį laikotarpį sumokėjo 641,05 Eur.

17. Apeliantas teigia, kad ieškovė negalėjo skirstyti įmokų pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą. Minėtame straipsnyje nurodyta: 1) Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; 2) Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; 3) Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; 4) Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 1,2,3,4 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitariusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas pagal CK 6.54 straipsnio 4 dalį ir įmokos skolai pagal pagrindinę prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai, t. y. paskutinei eilei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-193-378/2017).

18. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, šiuo atveju šalys nebuvo susitarusios dėl įmokų tvarkos, todėl galėjo būti taikoma CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, pagal šio straipsnio 1, 3, 4 dalis įmokos gautos iš skolininko pirmąja eile skiriamos išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievole, pareiškimu trečia eile netesyboms mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Atsakovas turėjo ieškovei ankstesnių skolų ir jo sumokėtomis įmokomis pagrįstai ieškovė dengė ankstesnes skolas.

19. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė iš apelianto A. Č. 935,85 Eur skolos ir 5,28 Eur delspinigių.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

20. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad, neprijungus apelianto prašytų bylų, susidarė sąlygos daug kartų apgaudinėti ir meluoti teismui. Taip pat nepagrįstai parengiamojo teismo posėdžio metu teismas netenkino apelianto prašymo dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių Apygardos prokuratūros įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašomos prijungti bylos nėra susijusios su nagrinėjamu ginču. Nors minėtose bylose taip pat buvo nagrinėjami ginčai tarp tų pačių šalių ir dėl skolos už tiektą šilumos energiją, tačiau minėtose bylose buvo nagrinėjamos skolos už kitus laikotarpius, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino šio apelianto prašymo.

22. Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių Apygardos prokuratūros įtraukimo į bylos nagrinėjimą pažymėtina, kad tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus (jie turi visas ieškovo teises ir pareigas) (CPK 46 straipsnis), ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (šie asmenys turi visas procesines teises, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku) (CPK 47 straipsnis). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva.

23. CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šis procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Šiaulių Apygardos prokuratūros materialiąsias subjektines teises ir pareigas, todėl vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė į bylą įtraukti minėtas institucijas.

25. Taip pat nepagrįstais vertintini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš ieškovės rašytinių įrodymų apie skolos susidarymą, detalizuoto skolos paskaičiavimo, nepadėjo išreikalauti kitų rašytinių įrodymų, todėl liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą yra pateikti aiškūs ir pakankami įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, todėl kokie nors papildomi įrodymai nebuvo būtini.

26. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi, o tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

27. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai ieškinį tenkino. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas netenkintinas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.