Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ atstovėms A. P. ir J. B., atsakovui A. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė akcentavo, kad ne kartą kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš A. Č. Atsakovas vis nesutikdavo su ieškovės reikalavimais, kartodavo tuos pačius nesutikimo argumentus, tačiau ieškovė teikdavo išsamius paaiškinimus, kurių pagrindu teismas priimdavo sprendimus (paskutinė byla 2021-02-12 Nr. 2-266-1004/2021).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: A. Č., kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (15 b. l.), nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini)(b. l. 14). Pagal AB „Šiaulių energija“ pateiktą 2023 m. kovo 12 d. skolos skaičiuotę už laikotarpį nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. gruodžio A. Č. neapmokėtas skolos likutis už teiktą šiluminę energiją patalpoms šildyti ar karštam vandeniui ruošti yra 935,85 Eur (b. l. 16, 17). Pagal delspinigių skaičiavimo lentelę delspinigiai sudaro 20,09 Eur, jų apmokėta dalis – 14,81 Eur, todėl prašoma priteisti dalis yra 5,28 Eur.

Pagal ieškovės teiktą skolos skaičiuoklę (16 b.l.) atsakovas neapmokėjo paslaugų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. balandžio. Už kitą laikotarpį atsakovas iš dalies apmokėdavo sąskaitas.

Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas yra minėto nekilnojamojo daikto, t. y. buto, savininkas. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atsakovui paslaugas teikė, o ieškovas šias paslaugas gavo ir jomis naudojosi. Atsakovo butas nėra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos, jam centralizuotai yra tiekiamas ir šiltas vanduo. Nors šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties, vertinant šalių elgesį sutartis laikoma sudaryta. CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir pratęsimą, 1 dalis nurodo, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Teismas ieškovės ir atsakovo sutartį dėl šiluminės energijos tiekimo ir karšto vandens ruošimo laiko neterminuota.

Tarp šalių iš esmės nėra ir ginčo dėl teikiamų paslaugų kainų ar apimties. Atsakovas ne tik neįrodinėjo, tačiau ir neneigia, kad minėtos paslaugos jam buvo teikiamos. Esminis tarp šalių kilęs ginčas yra dėl atsakovo sumokėtų įmokų įskaitymo. Atsakovas laiko, kad jis įmokas yra sumokėjęs ir skola negali būti skaičiuojama.

Atsakovas į bylą pateikė mokėjimus, aktualius nagrinėjamam laikotarpiui (86 – 128 b.l.). Iš šių duomenų matyti, kad atsakovui pateikus sąskaitą už paslaugas atsakovas paprastai atlieka mokėjimus pagal šias sąskaitas. Atsakovas mokėjimus atlieka naudojantis Perlas Finance paslauga. Iš šio dokumento galima nustatyti gavėją ir mokėjimo paskirtį - „už šildymą/ karštą vandenį“. Jame taip pat fiksuojami karšto vandens skaitiklio parodymai. Tačiau kokia konkrečiai sąskaita yra apmokama ir už kurį konkretų laikotarpį yra apmokama, apmokėjimo dokumentuose nėra fiksuojama. Pavyzdžiui, ieškovė atsakovui už 2021 m. vasarį išrašė 70,73 Eur sąskaitą (b.l. 90), atsakovas 2021 m. kovo 25 d. (už vasario mėnesį paprastai mokama kitą mėnesį – kovo mėnesį) sumokėjo 75 Eur (89 b.l.). Už 2021 m. balandžio mėnesį išrašyta sąskaita 46,62 Eur (94 b.l.). Atsakovas gegužės mėnesį padarė tokio pat dydžio įmoką (93 b.l.). Už 2021 m. gegužės mėnesį atsakovui buvo išrašyta sąskaita 13,59 Eur (96 b.l.). Atsakovas 2021 m. liepos 28 d. atliko 10 Eur mokėjimą.

Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovas atliko tokius mokėjimus: 2021 metais (nuo kovo mėnesio, mokėdamas už vasarį) 75 Eur, 46,62 Eur; 15 Eur; 10 Eur; 10 Eur; 10 Eur; 20 Eur; 45 Eur; 70 Eur; 116,43 Eur (mokėjimas 2022 m. sausio 30 d.). 2022 m. atliko tokius mokėjimus 86 Eur; 70 Eur; 25 Eur; 10 Eur; 10 Eur; 10 Eur; 12 Eur. Taip pat atsakovas nurodė, kad dalies mokėjimo dokumentų neturintis išsaugojęs. Nors šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad per minėtą laikotarpį atsakovas ieškovei yra sumokėjęs ne mažiau nei 418,05 Eur 2021 metais ir 223 Eur 2022 metais, visgi negalima daryti išvados, kad minėtomis įmokėtomis lėšomis buvo apmokėtos einamojo laikotarpio sąskaitos.

Iš byloje esančios skolos skaičiuoklės (43 b.l.) matyti, kad laikotarpio pradžioje atsakovo skola buvo 889,63 Eur. Kaip minėta, ši skola susidarė pagal anksčiau išrašytas sąskaitas ir teismo jau priteistas prievoles. Nors atsakovas ir nurodė, kad ankstesnės skolos buvo priteistos neteisėtai, teismas negali kvestionuoti priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų.

Iš teismui pateiktos skolos skaičiuoklės matyti, kad atsakovui suteikta paslaugų už 935,85 Eur. Atsakovas per šį laikotarpį sumokėjo 641,05 Eur. Taigi nors atsakovas ir daro įmokas, jos nėra pakankamos skolai apmokėti, todėl teismas daro išvadą, kad ir ankstesniais laikotarpiais atsakovas neapmokėjo laiku už visas jam suteiktas paslaugas ir laikotarpio pradžioje, už kurį prašoma priteisti skolą, buvo susidaręs neapmokėtų sąskaitų likutis.

Teismas pažymi ir tai, kad atsakovui už kiekvieną mėnesį yra teikiamos sąskaitos, kuriose nurodomas suvartotos šilumos energijos kiekis. Jose taip pat nurodytas gyvenančių asmenų kiekis – vienas bei buto plotas (81,97 kvadratiniai metrai). Šis plotas sutampa su Nekilnojamojo turto registre nurodytu buto bendru plotu. Taip pat pateikti viso daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens ir šilumos apskaitos rodmenų duomenys, pagal kuriuos ieškovė apskaičiavo kiekvieno buto mokėtiną sumą per mėnesį už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį. Sąskaitose yra nurodytos ieškovės sąskaitos mokėtinoms įmokoms.

Teismas taip pat atmeta atsakovo poziciją, kad ieškovė nebūdama antstoliu negalėjo skirstyti įmokų pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas, juolab dėl tokio skirstymo nebuvo priimtas teismo sprendimas.

Teismas pažymi, kad CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, bet jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Ji negali būti vienašališkai keičiama. Šiuo atveju šalys nebuvo susitarusios dėl įmokų tvarkos, byloje nėra jokių duomenų, kad šalys dėl to būtų taręsi, todėl turėtų būti taikoma CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, pagal šio straipsnio 1, 3, 4 dalis įmokos gautos iš skolininko pirmąja eile skiriamos išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievole, pareiškimu trečia eile netesyboms mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti.

Teismas byloje neturi jokių duomenų, dėl kurių ieškovės veiksmus jai įgyvendinant CK 6.54 straipsnio nuostatas galėtų laikyti neteisėtais. Nepaisant atsakovo mokėjimų, vadovaujantis įmokų skaičiavimo eiliškumu ieškovė skaičiavo atsakovo mokėjimus nuo 2022 m. gegužės iki 2022 m. spalio, įmokų sumos buvo tokios – 22,17 Eur; 20,13 Eur; 5,22 Eur; 5,03 Eur; 5,01 Eur; 7,15 Eur. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas siūlė nustatyti kitokią įmokų įskaitymo tvarką.

Teismas sutinka, kad prievolės kreditorius, būdamas mandagus ir rūpestingas, galėtų informuoti skolininką kaip yra įskaitoma jo įmoka, tačiau įstatyme numatytas reglamentavimas to daryti kreditorių neįpareigoja, o šiuo konkrečiu atveju, kreditoriui dėl savo institucinio pobūdžio ir didelio paslaugos gavėjų kiekio, kreditoriui tai būtų padaryti sunku. Visgi šiuo atveju kiekvienoje atsakovui išrašomoje sąskaitoje buvo nurodoma ne tik mokėtina suma už einamąjį laikotarpį, tačiau ir kiekvienoje sąskaitoje nurodomas skolos likutis, kokia skolos dalis yra apmokama, kokie delspinigiai apmokami bei kokia yra visa mokėtina suma. Teismas vertina, kad atsakovas žinojo apie esamą skolos likutį ir jo pareigą apmokėti ne tik einamą skolą, bet ir skolas už ankstesnius laikotarpius ir delspinigius.

Teismas pažymi, kad atsakovui norint, jog įmokos nebūtų įskaitomos pagal eiliškumą ir dengiamos seniausiai neapmokėtos skolos, jis dėl to turėjo kreiptis į ieškovę, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Nesudarius rašytinės sutarties, taikomos Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatos, reglamentuojančios paslaugų tiekėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas (patiektą karštą vandenį ir šilumą) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną praleistą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius. Teismas vertindamas byloje esančius duomenis nenustatė, kad jie būtų skaičiuoti neteisingai. Be to, su delspinigių dydžiu teismo posėdyje sutiko ir atsakovas, todėl teismas sprendžia priteisti ieškovės prašomą delspinigių sumą 5,28 Eur.

Teismas, vertindamas prieš tai aptartas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytu norminiu reguliavimu, sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti. Tenkinus ieškinį teismas iš atsakovo ieškovei priteisia ir jos sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 935,85 Eur (devynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 85 ct) skolos, 5,28 Eur (penkis eurus ir 28 ct) delspinigių, ir 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Šiaulių energija“, juridinio asmens kodas 245358580.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.