Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-9396-358/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
A2.9.-9396-358/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08097-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
V. G.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-9396-358/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08097-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2; 2.10.8; 2.14.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-15 apie 23.50 val. V. G. paskambino į policiją pranešdamas apie viešosios tvarkos pažeidimą: triukšmą, konfliktą viešoje vietoje. Pagal pranešimą pareigūnams atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjas buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Triukšmo, konflikto vietoje nustatyta nebuvo. V. G. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Šia savo veika V. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys pripažintinos nesvarbiomis, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 1 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Pasiaiškinime V. G. nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 1-2).

Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. numato atsakomybę už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą.

Motyvuojamoji dalis

V. G. kaltė ir pažeidimo, numatyto ATPK 186 str. faktas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims (b. l. 1-2), pranešimo informacija (b. l. 3-4), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), V. G. paaiškinimu (b. l. 6), D. S. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad V. G. iškvietė policiją susipykęs su broliu, atvykus policijos pareigūnams V. G. pabėgo (b. l. 10).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. V. G. administracine tvarka baustas. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Kauno apskrities VPK pateikė ieškinį dėl turtinės žalos – 33,88 Eur žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti paskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 33,88 Eur turtinį nuostolį.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Kauno apskrities VPK galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Dėl nurodytų priežasčių prašymas įpareigoti V. G. atlyginti 33,88 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melagingą pranešimą, netenkintinas.

Teismas taip pat pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str., kuris reglamentuoja įpareigojimą atlyginti padarytą nuostolį, pirmoje dalyje aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. numatytų organų teisė, o ne pareiga. Be to, to paties straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286-288 str., 293 str.,

nutarė:

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir skirti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Kauno apskrities VPK prašymo priteisti iš V. G. patirtų nuostolių, reaguojant į melagingą pranešimą, netenkinti.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė