- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- 1-100-557/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kaltinamasis
- D. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., g. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 199 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. B., gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei pinigus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei: 2017 m. lapkričio 29 d. 3.32 val., vykdamas vilkiku "Scania R380", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste, esančiame Pagėgių sav., Panemunėje, Donelaičio g. 2a, gabeno pinigus: portfelyje su dokumentais – 804000 Rusijos rublių, vilkiko kabinos daiktadėžėje 3250 Rusijos rublių, t. y. viso 807250 Rusijos rublių, atitinkančių 11697,53 euro sumą, nedeklaruodamas šių pinigų muitinėje.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad RAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2015 metų. RAB "(duomenys neskelbtini)" vadovauja direktorius V. Š.. Direktorius jam paskambino 2017-11-28 apie 22 val. vakaro ir pasakė, kad pasienyje Černyševskis-Kybartai yra įmonės naudojamas automobilis "Scania", valst. (duomenys neskelbtini), kuriam yra rimtos problemos su varikliu. Pokalbio metu su direktoriumi nusprendė, kad jis vyks vilkiku "Scania R380", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be priekabos ir krovinio, kad galėtų perduoti savo vilkiką vairuotojui, kuris toliau galėtų gabenti krovinį į Sankt Peterburgą. Jis, perėmęs vilkiką su techninėmis problemomis, mėgintų sutvarkyti jį Kaune "Scania" centre arba nugabentų iki Minsko. Taip pat sutarė, kad direktorius atveš pinigus, reikalingus vilkiko remontui, direktorius pasakė jam pasiimti padėjėją. Jis nusprendė su savimi į kelionę pasiimti draugą S. B., dirbantį bendrovėje mechaniku. Paskambino B. ir pasakė, kad važiuos iš Kaliningrado paimti vilkiko, kuris buvo Sovetske, bazėje, o jam nurodė užimti pasienyje eilę. Atvažiavus į Sovetską, į pasienį, B. buvo jau ten, eilė buvo jau priėjusi, jie atsisėdo ir laukė Š.. Atvykęs direktorius perdavė jiems bendrovės pinigus Rusijos rubliais, skirtus vilkiko remontui, pasakė, kad išvertus į eurus, pinigų suma būtų truputį virš 19000 eurų, ir kad jie abu atsakingi už pinigus, jis pasirašė už pinigų gavimą, taip pat dokumentus dėl komandiruotės. Kiek jam perdavė pinigų, jis neskaičiavo. Pagal dokumentus buvo dvi sumos: pagrindinė suma buvo duota remontui, o kita suma buvo duota išlaidoms. Š. sakė, kad apie deklaravimą jis žino, ir kad perduodama suma neviršija ribos, nuo kurios reikia deklaruoti pinigus. Jis iš karto įsidėjo pinigus į rankinę ir rankinę padėjo kabinoje ant priekinės panelės. Pinigai buvo suvynioti į permatomą celofaną. Ant panelės padėjo tik savo dalį, B. davė kitą dalį pinigų. Po to pervažiavo valstybės sieną. Lietuvos pusėje pasų kontrolė yra už tilto, o muitinis forminimas už 1,5 km., terminale. Lietuvos pusėje vairavo B., kuris atvykus nuėjo į pasų kontrolę. S. parnešė deklaraciją kurui, pasieniečiai pasakė, kad ją reikės pateikti muitinėje. B. užpildė kuro deklaraciją, o jis - su savimi iš anksčiau turėtą keleivio deklaraciją, į kurią įrašė gabenamą 12500 eurų sumą, nes tiksliai nežinojo, kokią pinigų sumą gabena, ir ketino ją pateikti muitinėje. Po patikrinimo jis blogai jautėsi, skaudėjo galvą ir S. pasakė, kad eina miegoti, liepęs vėliau pažadinti. Prabudo tuo momentu, kai muitinės darbuotoja įlipo į automobilį, standartine fraze paklausė, ar yra degtinė, cigaretės. Paskui muitinės darbuotoja paklausė, kas rankinėje. Jis rankinę atidarė, ten viršuje gulėjo pinigai. Ji paklausė, kas čia, kodėl nesakėte, jis pasakė, kad pareigūnė neklausė, o jis nespėjo pasakyti. Anksčiau užpildytos keleivio deklaracijos laiku nepateikė, nes pramiegojo muitinės tikrinimą. Muitininkė pasakė, kad skaičiuos jų turimus pinigus. Jis su B. pasiėmė rankines, viską, kas buvo kabinoje, ir nuėjo į terminalą. Ten buvo ir antras muitinės darbuotojas. Jis pasakė, kad pildė deklaraciją, kad ją turi. Terminale rankines padėjo ant stalo. Antras portfelis buvo S.. Pinigus ištraukė iš rankinės ir suskaičiavo. Iš jo portfelio priskaičiavo apie 11 000 eurų. Kokią sumą galima vežti per sieną, jis žinojo. Į savo portfelį įsidėjo tuos pinigus, kuriuos jam davė Š.. B. rankinėje taip pat rado pinigų, sumos nepamena. Jis tada blogai jautėsi, skaudėjo galvą, pakilo spaudimas. Jam pasakė, kad pas jį rado daugiau nei 10 000 eurų ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn. Deklaracijoje pinigus buvo įrašęs, buvo įrašęs 12 500, užrašė su atsarga. Paskui pasakė, kad deklaracija ne tokios formos, ji yra keleivio. Jį sulaikė, o S. paleido su tuo vilkiku, ir jis nuvažiavo tą vilkiką atiduoti. Tikrinimo patalpoje jis pinigų B. neperdavė. Visi pinigai, kurie buvo rasti patikrinimo metu, priklausė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tik piniginėje apie 40 € buvo jo.
Liudytojas S. B. parodė, jog dirba mechaniko pareigose įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio aplinkybių gerai nebeprisimena ir negali nei patvirtinti, nei paneigti ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų. Kiek pamena, jam paskambino vairuotojas B. ir pasakė, kad direktoriaus nurodymu reikia dviese važiuoti į Lietuvą, nuvaryti ten vilkiką ir juo pakeisti kitą sugedusį įmonės vilkiką. Sutarė, kad B. pasiims vilkiką, atvažiuos į Sovetską ir jie ten susitiks. S. S., pasienyje, ir laukė direktoriaus Š., prieš tai jis buvo užėmęs eilę prie pasienio posto. Atvykęs Š. davė pinigų sugedusio vilkiko remontui, davė pasirašyti kasos išlaidų orderius, liudijančius, kad gavo pinigus, bei komandiruotės dokumentus. Nepamena, už kokią sumą pinigų pasirašė. Š. sakė, kad tai suma, kuri neviršija tos sumos, kurią galima pravežti. Viskas vyko paskubomis, neprisimena, kuriam iš jų ar abiem direktorius perdavė pinigus. Dalį pinigų gavo ir jis, bet neprisimena, ar pinigus jam perdavė pats direktorius, ar B.. Pinigai buvo supakuoti polietileniniame maišelyje, jis paėmė iš ten kažkokią sumą išlaidoms ir įsidėjo į kišenę, o pagrindinę dalį įdėjo į kompiuterio krepšį. Kiek pinigų įsidėjo į kišenę, neskaičiavo. Pinigų kupiūros buvo po 5000 rublių. Paskui jie su B. vyko per sieną. B. skundėsi, kad jam skauda galvą, nes buvo keletą naktų nemiegojęs, todėl jie pasikeitė vietomis ir jis sėdo už vairo. Paskui buvo pasų kontrolė. Jis per sieną važiavo pirmą kartą, todėl klausė, ką toliau daryti. Pareigūnai davė popierių ir pasakė laukti, kad prieis. Jis sėdėjo, pildė kuro deklaraciją ir laukė. Vežamiems pinigams deklaracijos nepildė. Po kiek laiko atvažiavo mašina ir palydėjo juos į muitinės terminalą. Atvykus jis nuėjo ten, nes galvojo, kad reikia paimti pasus. Jo paprašė kuro deklaracijos. Paskui inspektorius kartu su juo nuėjo tikrinti automobilio. Paprašė atidaryti bakus, pažiūrėjo. Paskui pareigūnė atidarė kabinos duris, įlipo ir pamatė D.. D. ten miegojo, nes jam buvo negera. Girdėjo, kad klausė D. apie cigaretes, deklaruotinus daiktus. Paskui pamatė rankinę, paprašė atidaryti, D. atidarė, ir ten ji pamatė pinigus. Tada juos nuvedė į patikrinimo patalpą. Per patikrinimą juos pasodino, muitinės darbuotoja iškvietė pamainos vyresnįjį, paskui dar kažkas atėjo, ir jie pradėjo skaičiuoti. Iš pradžių pinigus suskaičiavo iš D. rankinės, o paskui apžiūrėjo jo rankinę. Iki patikrinimo vienas kitam jokių daiktų neperdavė. Po sulaikymo pareigūnai jį išleido tos pačios dienos vakare. Po paleidimo nuvažiavo perduoti vilkiką vairuotojui K. prie Jurbarko. Vilkiką atkabino ir prikabino vilkiką, kuriuo jis atvyko. Jie apsikeitė, ir K. nuvažiavo toliau, o jis sugedusiu vilkiku grįžo atgal į Kaliningradą, nes neturėjo pinigų jo remontui.
Liudytojas V. Š. parodė, kad yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius. 2017 m. lapkričio pabaigoje buvo pakrautas automobilis ir susiruošė su kroviniu vykti į Sankt Peterburgą. Krovinys nuvažiavo į pasienį ir po pietų paskambino vairuotojas, pasakė, kad automobilis blogai važiuoja, kad sugedo. Jis paprašė D., kad jis nuvarytų kitą vilkiką tam vairuotojui, pasakė paimti dar kažką iš darbuotojų, nes dviese bus paprasčiau. Dar iki to jis telefonu derinosi dėl variklio remonto, pasakė D., kad jei Kaune remontas atseis pigiau, remontuoti ten, o jei ne, tai varyti vilkiką į Minską. Jis nuvažiavo pirkti valiutos, bet reikiamos sumos bankuose nebuvo, todėl išrašė kasos išlaidų orderius rubliais pagal kursą, kiek reikėtų vilkiko remontui. Po to nuvyko į Sovetską, B. ir B. jau buvo pasienyje, pasirengę įvažiuoti. Davė dokumentus, jie pasirašė, kad gavo pinigus, tuoj užsidegė žalia šviesa ir jie išvyko. Paskui naktį skambina, kad viskas blogai, kad juos sulaikė ir kaltina kontrabanda. D. įmonėje dirba vairuotoju, o S. mechanikas. Visi pinigai buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Davė pasirašyti 4 kasos išlaidų orderius. Viena suma buvo 690000 rublių kiekvienam, kita - 29500 kiekvienam. Viena pinigų dalis buvo skirta remontui, o kita dalis - jei neužtektų remontui ir komandiruotės išlaidoms. Pinigus išskyrė į atskiras dalis, bet neperskaičiavo, padalino iš akies į dvi dalis. Pinigai buvo sudėti į įmautes. Tai buvo Rusijos rubliai, didžioji dauguma po 5000. Nepamena, ar pats asmeniškai perdavė kiekvienam darbuotojui po dalį pinigų, ar visus perdavė B., o pastarasis dalį perdavė B.. Jie abu buvo komandiruoti kaip vairuotojai - ekspeditoriai. Jų firma verčiasi tarptautiniais pervežimais, jis žino, kokias reikia deklaruoti pinigų sumas. Pagal banko kursą patikrino, kad tokios pinigų sumos deklaruoti nereikėjo, ji neviršijo 20000 eurų. Nei jis pats, nei darbuotojai perduodant pinigus jų neperskaičiavo ir neįsitikino, kad B. ir B. yra perduotos vienodos pinigų sumos. Po visko B. vilkiką perkabino, grįžo į Kaliningradą, paremontavo ir išvažiavo į kitą reisą. Varikliui pakeitė vožtuvus, galvutes.
Liudytoja L. R. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinėje muitinėje, Panemunės kelio posto inspektore. Dirbo lapkričio 29 d. atvykimo iš Rusijos pusėje ir apie 4.30 val. ryte atvyko vilkikas. Buvo du vairuotojai, tačiau muitiniam forminimui dokumentus pateikė B.. Visi forminimui dokumentai pateikti B. vardu, o atėjo B.. B. deklaravo 40 vnt. cigarečių ir daugiau nieko nesakė. Išėjus į lauką, patikrino vilkiko išorę, kuro bakus. Įlipo į vilkiko vidų, kabinoje buvo dar vienas vairuotojas. Jis sėdėjo ant gultų, ji paprašė jo parodyti visus daiktus. Ant panelės pamatė padėtą juodos spalvos portfelį, paprašė atidaryti. Jis atidarė portfelį, ten ant dokumentų viršaus akivaizdžiai matėsi pinigų pluoštas, suvyniotas į permatomą plėvelę. Paklausė, kieno tie pinigai ir portfelis, jis pasakė, kad jo. Ji pasišaukė savo kolegą, nes įtarė, kad gali būti didesnė nei leidžiama pinigų suma. Kol kolega atėjo, B. paklausė, kokia tai pinigų suma. Jis pasakė, kad tai nebus tokia pinigų suma, kurią reikia deklaruoti. Atėjęs kolega A. J. užlipo laipteliais į viršų, kad matytųsi, ir jie dar kartą paklausė, kieno tie pinigai. B. atsakė, kad tai bendri pinigai, jo ir B.. Stovėdamas lauke B. pasakė, kad tai ir jo pinigai. Tada šiuos asmenis nusivedė į patalpą įsitikinti, koks kiekis yra tų pinigų. Juos pasodino prie stalo, portfelius padėjo ant stalo. Ji nuėjo paskambinti pamainos viršininkui, o A. J. tuo metu greičiausiai formino kitus klientus. Labai greitai atėjo pamainos viršininkas ir atsivedė iš mobilios grupės vyresnįjį inspektorių J.. Pirmiausia pradėjo tikrinti B., atidarė portfelį ir ji tada pamatė, kad yra perpus mažesnė pinigų krūva, nei prieš tai. Apie tai pasakė kolegoms, suskaičiavo buvusius pinigus, apžiūrėjo kišenes, pas B. buvo didesnė pinigų suma. Tada pradėjo tikrinti B., patikrino jo portfelį, kišenes ir rado pinigus, ten nebuvo didelė suma. Visą laiką B. buvo neramus, nervingas, sakė, kad blogai jaučiasi, kad jam reikia vaistų. Tuo metu, kai tikrino B. daiktus, B. paprašė jo vaistų, tas ištraukė vaistus ir tuo pačiu pinigus. B. pinigus įsikišo į kišenę. Jie tą momentą pamatė ir pasakė padėti pinigus. Tuo tikrinimas ir baigėsi. Pamainos viršininkas ir J. vilkiką įsivarė į angarą ir dar kartą patikrino. Priekinėje panelėje rado kažkiek rublių.
Visas veiksmas vyko krovinių terminale. Iš Rusijos pusės vilkikai vyksta su palyda į terminalą. Vykstantys asmenys gauna kuro deklaraciją, užsideklaruoja ir su kuro deklaracija ateina pas juos. Jie visus duomenis suveda iš kuro deklaracijos, paklausia, ką jie dar turi deklaruoti. Atvažiavus pas juos, deklaracijų blankus galima gauti atėjus į jų patalpas. Deklaracijos dėl pinigų būna pas juos. Keleivio deklaracijų pas juos nebūna. Apžiūrėti automobilį ji išeina tik tuomet, kai jau yra viskas uždeklaruota, kai suvesta kuro deklaracija. Prie jų buvo priėjęs B. ir deklaravo kelis pakelius cigarečių. B. pateikė kuro deklaraciją ir asmens dokumentus su techniniu pasu. Paskui ji su B. nuėjo prie vilkiko ir kabinoje rado B., sėdinti ant gulto. Kai vedėsi į patalpą skaičiuoti pinigų, portfelį su pinigais nešėsi patys rusai. Buvo dvi rankinės. Juos pasisodino bendroje patalpoje, prie išvykimo į Lietuvos pusę, prie stalo, pašalinių žmonių nebuvo. Ji nuėjo skambinti pamainos viršininkui, o J. buvo tose patalpose ir niekam nekilo minčių, kad gali kažkas įvykti. Pastebėjo, kad pakuotė suplonėjusi, bet tame pačiame celofane. Kada galėjo būti perduoti pinigai, nematė. Jie iš pradžių sakė, kad pinigai jų, o paskui sakė, kad pinigai firmos, kad važiuoja kažką tai pirkti. Patikrinimo metu jie jokių dokumentų dėl tų pinigų nepateikė. Patikrinimo metu keleivio deklaracijos nebuvo, buvo pateikta tik degalų deklaracija.
Liudytojas J. Š. parodė, jog yra Panemunės kelio posto pamainos viršininkas. Lapkričio 29 buvo informuotas dėl rastų pinigų. Atėjo į muitininkų tikrinimo vietą ir rado ant stalo rankines. Pinigų skaičiavimas prasidėjo, jam atėjus. Iš muitinės pareigūnų buvo J., J. ir jis. Pinigus skaičiavo kartu su J.. Atėjus paprašė B. išimti pinigus, tai jis pinigus išėmė iš savo portfelio, o B. išėmė iš kompiuterinio krepšio. B. pirmiausiai išėmė dokumentus, paskui pinigus. Pinigai buvo įdėti į permatomą įmautę, buvo perlenkti, o B. buvo perrišti gumele. R. informavo, jog kai buvo nuėjusi patikrinti transporto priemonės, tie pinigai buvo vienoje vietoje. Kai B. išėmė pinigus, R. pasakė, kad ten buvo didesnis maišelis. Skaičiuojant pinigus apie jų priklausomybę nekalbėjo. Paklausus apie pinigus, jie kalbėjo miglotai. B. sakė, kad veža sugedus transporto priemonei. B. sakė, kad transporto priemonei pirkti, bet kam konkrečiai skirti tie pinigai, nepaaiškino. Kai buvo paklausta, kur tie pinigai išduoti, tai B. pasakė, kad tuos pinigus yra deklaravęs, bet jis jokio dokumento neturėjo, jis tik kalbėjo, kad deklaravo. Pas B. buvo pinigų suma viršyta, buvo 804000, o pas B. ne, buvo 635000 rublių. Reikalinga deklaruoti sumą, viršijant 10000 eurų. Pagal visas tvarkas sumą turi deklaruoti gabenantis asmuo. Dėl pinigų priklausomybės dokumentai pateikti nebuvo. Suskaičiavus pinigus, jis su G. J. nuėjo prie transporto priemonės patikrinti, ar nėra kabinoje pinigų. Kabinoje matomose vietose buvo rasta dar 3250 rublių.
Liudytojas G. J. parodė, kad 2017-11-29 dirbo Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste detalaus tikrinimo vietoje. Apie 5 val. posto pamainos viršininkas J. Š. pasakė, kad posto inspektorė L. R. tikrinimo metu pas vairuotoją D. B. vilkike buvusiame jo portfelyje pamatė didelį pluoštą Rusijos rublių. Posto pamainos viršininkas J. Š. paprašė dalyvauti D. B. ir su juo vykusio S. B. muitinio tikrinimo metu. Jis atėjo į posto pareigūnų dokumentų įforminimo patalpą, kur rado D. B. ir S. B., kurie sėdėjo prie stalo. Ant stalo buvo padėtas portfelis ir nešiojamo kompiuterio krepšys. Toje pačioje patalpoje buvo posto vyriausiasis inspektorius A. J. ir posto inspektorė L. R.. D. B. blaškėsi, daug vaikščiojo, vis bandė priartėti prie S. B., kažką bandė jam pasakyti. Jis priėjo prie D. B. ir pasakė, kad nustotų blaškytis, elgtųsi ramiai ir vykdytų teisėtus pareigūnų reikalavimus, priešingu atveju jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Posto pamainos viršininkas J. Š. paprašė D. B. atidaryti portfelį ir pateikti tikrinimui pinigus. D. B. atidarė portfelį ir išėmė skaidrią įmautę su Rusijos rubliais. Suskaičiavus pinigus, buvo 804000 Rusijos rublių. Didžioji dalis pinigų buvo 5000 kupiūromis. Daugiau pinigų pas D. B. nebuvo rasta. Po to buvo paprašyta S. B. pateikti turimus pinigus. Tuo metu D. B. nuolat blaškėsi, vaikščiojo, bandė prieiti prie S. B.. Kažkas pasakė, kad jis baigtų blaškytis. Kiek pamena, jis pasakė, kad jie nurimtų ir atsitrauktų vienas nuo kito. S. B. pats išėmė iš kompiuterio krepšio Rusijos rublius. Pinigai buvo sudėti į skaidrią įmautę, galimai buvo perrišti gumele. S. B. dėjo pinigus ant stalo ir juos skaičiavo, buvo 635000 Rusijos rublių. Baigus skaičiuoti visus pinigus, J. Š. paklausė D. B., ar šie pinigai yra įmonės ir kam jie skirti. D. B. pasakė, kad pinigai yra įmonės. Po to J. Š. liepė jam ir posto vyr. inspektoriui A. J. patikrinti vilkiką. Tikrinimo metu vilkiko daiktadėžėje buvo rasta 3250 Rusijos rublių.
Liudytojas M. A. J. parodė, jog dirba muitinės vyriausiu inspektoriumi Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste. Dirba paromis su kolege L. R.. Darbas yra specifinis, tikrina krovininius automobilius, išvykstančius iš Lietuvos ir atvykstančius iš Rusijos į Lietuvos Respubliką. Tą vilkiką, dėl kurio vyksta tyrimas, tikrino kolegė. Jis tikrino krovininę mašiną, einant pro šalį, kolegė pakvietė prie savo tikrinamo vilkiko pažiūrėti, kad rado mašinoje daug pinigų. Jis užlipęs ant laiptelių matė, kad buvo du vairuotojai, paklausė, kiek yra pinigų, jie abu pasakė, kad tai yra jų abiejų pinigai, kad suma neviršija. Kolegė parodė, kad yra pinigai rankinėje, matė, kad yra rusiškų rublių. Su kolege nusprendė paimti pinigus ir nueiti į tarnybines patalpas. Jie nuėjo į muitinės patalpas, pasodino vairuotojus, iškvietė pamainos viršininką, dar atėjo kitas pareigūnas. Pinigus suskaičiavo, surašė aktą. Jis pats pinigų skaičiavime nedalyvavo. Jie abu prašė tai vandens, tai vaistų nuo galvos skausmo. Jie kartu kalbėjosi, kadangi vienas šalia kito sėdėjo, kol atėjo pamainos viršininkas, keletas minučių praėjo. Lydint nuo vilkiko iki patalpos, galimai muitinės patalpose galėjo vienas kitam nepastebimai perduoti, gal buvo kažkoks momentas.
Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto inspektorės L. R. 2017-11-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-11-29 apie 4.30 val. į detalaus tikrinimo vietą atvyko krovininis automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. B.. Buvo pateikta kuro deklaracija Nr. BR174638, kuriai MDAS sistemoje suteiktas MRN 17LTLK4000DE02F1F9. Piliečiai deklaravo po 40 NAR cigarečių, keleivių žodinės deklaracijos Nr. 17LTLK4000ZD162131 ir MRN 17LTLK4000ZD162140 (1 t., b. l. 5-11).
Klaipėdos teritorinės muitinės patikrinimo 2017-11-29 aktas Nr. 17LTLM00000111528 patvirtina, kad S. B. rankinėje ir striukės kišenėje rasta 635000 RF rublių (1 t., b. l. 12-13).
Klaipėdos teritorinės muitinės patikrinimo 2017-11-29 aktas Nr. 17LTLM00000111527 patvirtina, kad D. B. rankinėje rasti 804000 RF rublių. Atlikus detalią vilkiko apžiūrą, tarp asmeninių daiktų papildomai rasta 3250 RF rublių (1 t., b. l. 14-15).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2017-12-11 apžiūrėti: 807250 Rusijos Federacijos rublių vienoje skaidraus plastiko įmautėje ir 635000 Rusijos Federacijos rublių kitoje skaidraus plastiko įmautėje: 160 banknotų po 5000 RF rublių; 6 banknotai po 1000 RF rublių; 2 banknotai po 500 RF rublių; 2 banknotai po 100 RF rublių; 1 banknotas 50 RF rublių – viso 807250 RF rublių, sudėti į skaidraus plastiko įmautę; 127 banknotai po 5000 RF rublių – viso 635000 RF rublių, sudėti į skaidraus plastiko įmautę (1 t., b. l. 24-28).
Lietuvos banko informacija apie euro ir užsienio valiutų santykį patvirtina, kad 2017-11-29 Europos Centrinio Banko nustatytas euro ir Rusijos rublio santykis buvo 1:69.0103 (1 t., b. sl. 32-36).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad kartu su kitais daiktais, aptiktais D. B. portfelyje, apžiūrėta keleivio deklaracija rusų kalba Nr. AR332383, 2 egzemplioriai, 2 lapai. Deklaracija užpildyta ranka mėlynos spalvos rašikliu rusų kalba. 1-oje deklaracijos skiltyje (Keleivis) įrašyta D. B.. 5-oje skiltyje (Šalis, iš kurios/į kurią vyksta keleivis) įrašyta Rusija-Baltarusija. 7-oje skiltyje (Transporto priemonė) įrašyta SCANIA (duomenys neskelbtini). 8-oje skiltyje (Prekė, kurių gabenimui reikalingas leidimas) įrašyta Rusijos rublis. Deklaracijoje prieš 9-ą skiltį (Prekių pavadinimas) yra atspausdintas užrašas: „Gabenant pinigų sumą, kurių vertė viršija 10000 eurų, pildoma Grynųjų pinigų deklaracija“. 9-oje skiltyje (Kitos deklaruojamos prekės) įrašyta valiuta Eurai, vertė 950000 R – 12500 Eur. 10-oje skiltyje (Nelydimas bagažas) įrašyta Autoremontas, transporto priemonė SCANIA (duomenys neskelbtini). 11-oje skiltyje (Mokesčiai) įrašyta 12500 Eur, Muitinės žymos – įrašyta Panenunė. 12-oje skiltyje (Keleivio parašas ir data) yra parašas ir įrašyta data „29.11.17 m.“. Baigus apžiūrą, deklaracija pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 1, b. l. 62-68).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018-02-06 buvo apžiūrėti liudytojo V. Š. pateikti dokumentai: 2015-12-01 darbo sutartis Nr. 01/12/15/B, pasirašyta tarp RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B.; 2017-06-01 darbo sutartis Nr. 01/07/17/B, pasirašyta tarp RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. B.; 2017-11-28 RAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas Nr. 1/11/17 dėl D. B. ir S. B. komandiruotės; 2017-11-28 RAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis Nr. 63, kuriuo D. B. išduota 29500 rublių; 2017-11-28 RAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis Nr. 65, kuriuo D. B. išduota 690000 rublių; 2017-11-28 RAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis Nr. 64, kuriuo S. B. išduota 29500 rublių; 2017-11-28 RAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis Nr. 66, kuriuo S. B. išduota 690000 rublių; automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo 39 51 Nr. 812484 kopija (vilkikas priklauso RAB „(duomenys neskelbtini)“); automobilio Scania, valst. Nr. duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo 39 50 Nr. 016793 kopija (vilkikas priklauso RAB „(duomenys neskelbtini)“) (2 t., b. l. 102-126).
Iš VSAT duomenų bazės išrašo matyti, kad D. B. ir S. B. vilkiku Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respubliką 2017-11-29 03.32 val., po to S. B. 2017-11-30 0.07 val. išvyko iš Lietuvos į Rusiją vilkiku (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo vairuotojas P. K. buvo atvykęs į Lietuvą 2017-11-29 08.59 val., t. y. vėliau už D. B. ir S. B. (t. 3, b. l. 48-60).
Iš muitinės pateiktų dokumentų matyti, kad D. B. nėra deklaravęs grynųjų pinigų, vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pas jį rastos keleivio deklaracijos blankas buvo perduotas Vilniaus teritorinei muitinei 2014-09-24, ši deklaracija muitinei pateikta nebuvo (t. 3, b. l. 63-85).
Aukščiau aptarti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai iš dalies patvirtina kaltinamojo kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį inter alia atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Nustatant, ar asmuo padarė šiame straipsnyje nurodytą veiką, būtina įvertinti tiek objektyvius, tiek ir subjektyvius nusikalstamos veikos požymius.
Grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarka numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. spalio 26 d. reglamente (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakyme Nr. 1B-373, kuriuo patvirtintos „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklės“, ir 2012 m. spalio 9 d. įsakyme Nr. 1B-772, kuriuo patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija.
2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) 3 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones (4 straipsnio 1 dalis). Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (9 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Šio Reglamento nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad Muitinės įstaigos atlieka į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis (2 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai per Lietuvos Respublikos sieną gabenamos grynųjų pinigų sumos privalo būti deklaruojamos: 1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje; 2) Muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintos į Europos Bendriją per Lietuvos Respublikos iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklės, reglamentuojančios įvežamų į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išvežamų iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar vežamų per ją tranzitu, kai vykstama iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumų, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, privalomo deklaravimo ir gabenimo kontrolės tvarką, vadovaujantis 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1889/2005. Grynųjų pinigų deklaracija pildoma ir įforminama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-891 (su vėlesniais pakeitimais, padarytais Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 8 d., 2007 m. liepos 9 d., 2011 m. liepos 4 d., 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. spalio 9 d. įsakymais) patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos forma, Reikalavimais grynųjų pinigų deklaracijos blanko formai bei Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija.
Pirmiau aptartų teisės aktų esmė ta, kad į Europos Sąjungai priklausančias valstybes nepakliūtų pinigai, skirti pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Todėl būtina išsiaiškinti, ar asmuo, turintis grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ne tik jos nedeklaravo, ar neaiškus ir tokių pinigų įgijimo šaltinis ar jų panaudojimas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 29 d. tikrai D. B. ir S. B. vyko iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą ir su savimi gabeno 1442250 Rusijos rublių, t. y. 20899,05 euro pagal Lietuvos banko nustatytą valiutų kursą. Nei D. B., nei S. B. įvažiuodami iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką jokių dokumentų, kurie patvirtintų pinigų kilmę, neturėjo. Dokumentai buvo pateikti tik po kurio laiko ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Pasak liudytojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus V. Š., D. B. ir S. B. gabenti pinigai 1439000 rublių sumoje priklauso bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo išduoti šios bendrovės darbuotojams D. B. ir S. B. Lietuvoje sugedusio vilkiko remontui bei komandiruotės išlaidoms. Pagal V. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateiktus dokumentus, abiem darbuotojams pasirašytinai buvo išduota po 719500 rublių, tačiau V. Š. pripažino, kad faktiškai perduodant pinigus, jie perskaičiuoti nebuvo, o perduodamų pinigų pluoštą jis padalijo į dvi dalis iš akies, neskaičiuodamas ir neįsitikinęs, kad D. B. ir S. B. perduodamos pinigų sumos yra lygios, kaip kad nurodyta bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. B. bei kaltinamasis D. B.. Vienok VSAT duomenų bazės duomenimis nustatyta, jog liudytojo V. Š. minimu neva kelionės metu sugedusiu vilkiku, kurio valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuotojas P. K. iš Rusijos į Lietuvą atvyko tik 2017-11-29 08.59 val., t. y. keliomis valandomis vėliau už D. B. ir S. B., taigi V. Š. aiškinimas, neva D. B. ir S. B. perduoti bendrovės pinigai buvo skirti Lietuvoje sugedusio vilkiko remontui, akivaizdžiai neatitinka tikrovės.
Liudytojas V. Š. taip pat parodė, kad jam yra gerai žinoma pinigų gabenimo per Rusijos Federacijos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka, t. y. jog yra privalu deklaruoti gabenamas pinigų sumas, kurių dydis viršija 10000 eurų vienam asmeniui, tačiau jis banke pasitikslino valiutų kursą ir buvo įsitikinęs, kad dviem darbuotojams perduodama pinigų suma nesiekia 20000 eurų, todėl jos nereikia deklaruoti, ir informavo apie tai D. B. ir S. B., ką patvirtino ir pastarieji. Vienok byloje esanti Lietuvos banko informacija apie euro ir užsienio valiutų santykį patvirtina, kad 2017-11-29 Europos Centrinio Banko nustatytas euro ir Rusijos rublio santykis buvo 1:69.0103, taigi kiekvienam darbuotojui dokumentaliai perduota bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pinigų suma (po 719500 rublių, arba 10425,98 euro) viršijo 10000 eurų sumą ir turėjo būti deklaruojama, lygiai kaip ir bendra visų gabenamų pinigų suma.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės preambulės 6 punkto, 3 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas asmuo, išgabenantis didesnę nei 10 000 eurų sumą iš Bendrijos teritorijos arba gabenantis į šią teritoriją, privalo ją deklaruoti. Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas. Taigi nagrinėjamu atveju D. B. ir S. B. buvo visiškai atsakingi už tinkamą jų turimų su savimi pinigų gabenimą per valstybės sieną.
Kaltinamajame akte teigiama, jog kaltinamasis D. B. portfelyje su dokumentais gabeno 1439000 Rusijos rublių (pagal Lietuvos banko nustatytą valiutų kursą 20851,95 Eur), iš kurių 635000 Rusijos rublių (pagal Lietuvos banko nustatytą valiutų kursą 9201,52 Eur), siekdamas išvengti prievolės raštu deklaruoti muitinei grynuosius pinigus, Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietoje muitinės pareigūnų darbo vietoje perdavė S. B., ir vilkiko kabinos daiktadėžėje gabeno 3250 Rusijos rublių (pagal Lietuvos banko nustatytą valiutų kursą 47,09 Eur), iš viso 20899,04 Eur, kurių nepateikė muitinės kontrolei. Teismo vertinimu, teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai tik iš dalies patvirtina tokią nusikalstamos veikos schemą ir tuo pačiu kaltinamojo veikos apimtį.
Kaltinimo teiginys, neva kaltinamasis, siekdamas išvengti prievolės raštu deklaruoti muitinei grynuosius pinigus, dalį gabentų pinigų (635000 Rusijos rublių) Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietoje muitinės pareigūnų darbo vietoje perdavė S. B., iš esmės yra grindžiamas vien liudytojos muitinės pareigūnės L. R. parodymais, jog vilkiko kabinoje buvusiame D. B. portfelyje jos pastebėtas pinigų pluoštas buvo gerokai didesnis už pinigų pluoštą, rastą tame pačiame portfelyje pinigų skaičiavimo metu. Tačiau ši liudytojos daroma prielaida nėra patvirtinta jokiais byloje surinktais įrodymais. D. B. ir S. B. nuosekliai neigia, jog einant į muitinės vidaus patalpas skaičiuoti pinigų ar jau būnant šiose patalpose, D. B. būtų perdavęs S. B. kokią nors pinigų sumą ir tvirtina, jog pinigų sumas, kurios buvo rastos muitinėje, jie gabeno kiekvienas savo žinioje nuo pat išvykimo iš Rusijos momento. Nei vienas iš apklaustų muitinės pareigūnų nenurodė matęs, kad D. B. būtų perdavęs pinigus S. B., toks veiksmas nebuvo užfiksuotas ir muitinės terminale įrengtomis vaizdo kameromis. Pačioje vilkiko kabinoje pinigai nebuvo perskaičiuoti, jų kiekis ar bent išorinis vaizdas nebuvo užfiksuoti ir jokiomis techninėmis priemonėmis. Neišlaiko bet kokios loginės kritikos ir kaltinimo teiginys, neva dalį pinigų kaltinamasis perdavė S. B., siekdamas išvengti prievolės raštu deklaruoti muitinei grynuosius pinigus. Kaip jau minėta, gabenama pinigų suma buvo tokio dydžio, kad net ir ją padalijus lygiomis dalimis, abi šios dalys, atskirai paimtos, viršytų 10000 eurų sumą ir jas būtų privalu deklaruoti. Taigi 635000 Rusijos rublių perdavimas S. B. nebūtų turėjęs jokios įtakos kaltinamojo pareigai deklaruoti likusius su savimi gabentus pinigus. Tuo būdu kaltinamojo aiškinimas, patvirtinamas liudytojų S. B. ir V. Š. parodymais, jog jis gabeno tik dalį bendrovei priklausančių pinigų, kurių likusi dalis buvo patikėta gabenti S. B., byloje surinktais įrodymais lieka nepaneigtas. Remdamasis išdėstytu bei muitinės patikrinimo aktais užfiksuotais objektyviais duomenimis, teismas laiko nustatytu, jog D. B. portfelyje su dokumentais gabeno 804000, o vilkiko kabinos daiktadėžėje 3250, viso 807250 Rusijos rublių, kurių vertė pagal 2017-11-29 Europos Centrinio Banko nustatytą euro ir Rusijos rublio kursą buvo 11697,53 euro. Tokia išvada atitinka ir kaltinimo logiką, jog abu pinigus gabenę asmenys yra individualiai atsakingi už tinkamą kiekvieno iš jų betarpiškai turėtos pinigų sumos gabenimą, kadangi S. B. baudžiamojon atsakomybėn nėra patrauktas, nei D. B., nei S. B. nėra kaltinami tuo, jog bendrininkaudami nedeklaravę gabeno visus pas juos rastus pinigus bendroje 1442250 Rusijos rublių sumoje, nors pagal bendrovės pateiktus dokumentus kiekvienam iš šių asmenų dokumentaliai perduota bendrovės pinigų suma viršijo deklaravimo ribą. Pažymėtina, jog pirmiau paminėtuose teisės aktuose dėl pinigų deklaravimo duomenų apie tai, kokia tvarka ir kaip yra paskaičiuojamos kelių asmenų turimos lėšos (ar gali turėti vienoje vietoje, ar privalo turėti kiekvienas prie savęs), nėra detalizuota. Nėra draudžiama ir situacija, kuomet keli asmenys, bendrai gabenantys tam tikrą pinigų sumą, realiai atskirai disponuoja jų turimais pinigais (tam tikra gabenamos bendros pinigų sumos dalimi) ir yra visiškai atsakingi už tinkamą šių pinigų gabenimą per valstybės sieną (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-198/2018).
Nėra pagrindo pripažinti, kad D. B. nežinojo apie jam tenkančią prievolę deklaruoti gabenamus pinigus, ir nustatytą būtinumą deklaruoti gabenamus pinigus bei jų deklaravimo tvarką pažeidė dėl nežinojimo ar suklydimo, nes jis dažnai vykdavo į Lietuvos Respubliką ir, kaip ir pats pripažįsta, žinojo deklaruotiną pinigų sumą. Kaltinamasis neneigia, jog žinodamas prievolę deklaruoti gabenamą didesnę nei 10000 eurų pinigų sumą, gautos iš V. Š. pinigų sumos neperskaičiavo. Byloje surinktais įrodymais nustatyti objektyvūs kaltinamojo veiksmai – iš anksčiau turėto keleivio deklaracijos blanko (kuris nėra tinkamas pinigų deklaravimui) užpildymas įrašant tikrovės neatitinkančią 125000 eurų gabenamų pinigų sumą, turint pakankamai laiko bei visas galimybes perskaičiuoti turimą pinigų sumą ir ją tinkamai deklaruoti, šios deklaracijos nepateikimas bei Grynųjų pinigų deklaracijos neužpildymas ir nepateikimas atvykus į muitinės terminalą pasiliekant vilkiko kabinoje, kuomet S. B. nuėjo tvarkytis muitinės formalumų ir žodžiu deklaravo tiek S. B., tiek ir D. B. gabenamą leistiną cigarečių kiekį, akivaizdžiai patvirtina kaltinamojo tyčią gabenti nedeklaruotus pinigus. Akivaizdu, jog kaltinamajam žinant, kad jo turima pinigų suma neviršija deklaravimo ribos, nebūtų buvę prasmės tik kirtus sieną pildyti keleivio deklaraciją. Kita vertus, kaltinamojo vengimas kartu su S. B. nueiti į muitinės pareigūnų darbo vietą ir laiku pateikti muitiniam tikrinimui jo paties užpildytą keleivio deklaraciją patvirtina, jog kaltinamasis tikėjosi pergabenti pinigus jų nedeklaravęs, o netinkamos formos deklaracija su joje įrašyta neatitinkančia tikrovės pinigų suma buvo skirta pridengti savo nusikalstamus veiksmus tuo atveju, jei pareigūnai aptiks gabenamus nedeklaruotus pinigus, kaip ir atsitiko nagrinėjamu atveju. Tuo būdu D. B. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 1 d. (gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei), požymiai. D. B. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis iš esmės pripažino faktines savo veiksmų aplinkybes ir duodamas nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Teismo nuomone, aplinkybė, jog kaltinamasis, pripažinęs esmines teismo įrodytas faktines jo veiksmų aplinkybes, nesutinka su juridiniu šių aplinkybių vertinimu ir mano, jog tokie veiksmai neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nėra kliūtis pripažinti esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017 ir kt.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. B. yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba.
BK 199 str. 1 d. numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų linkęs nusikalsti ar būtų susijęs su nusikalstama veikla užsiimančiais asmenimis. Nenustatyta, kad kaltinamojo gabenti per valstybės sieną nedeklaruoti pinigai būtų buvę nelegalios kilmės ar skirti panaudoti neteisėtiems tikslams, šių pinigų suma nėra itin didelė ir neženkliai viršija ribą, kuri nustato pareigą deklaruoti gabenamus pinigus. Pagal byloje esančius duomenis, kaltinamasis nuo 2014 metų sistemingai vykdavo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau per tą laiką nėra padaręs jokių kitų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų, kuriais pažeistų vykimo ar prekių gabenimo per valstybės sieną tvarką. Taigi padarytas nusikaltimas nėra įprastinis ir dėsningas reiškinys jo gyvenime. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skiriama sankcijoje numatyta bauda, parenkant artimesnį minimaliam baudos dydį.
Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, inter alia, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas. Įvežant per valstybės sieną pinigus jų nedeklaravus, visa, o ne tik viršijanti leidžiamą nedeklaruotiną, suma yra konfiskuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-646/2007).
Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo.
Demokratinės teisinės visuomenės vertybės ir principai, įtvirtinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kelia tam tikrus reikalavimus nusikaltimų kontrolės mechanizmams, taip pat ir tokiems, kuriuos taikant gali būti paimamas turtas iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Efektyvios žmogaus teisių apsaugos kriterijumi ne kartą buvo remtasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vertinant turto konfiskavimo teisinių mechanizmų suderinamumą su Konvencija. Vertinant buvo atsižvelgiama į nusikaltimų, su kuriais kovojama, mastus, pavojingumą, išaiškinimo sunkumus ir iš jų gaunamo pelno kilmės nustatymo problemas. Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojant nuosavybės teisių ribojimus nustatyta, kad iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Pagal šio straipsnio 2 dalį ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas EŽTT vertina teisinius mechanizmus, kuriuos pasitelkus siekiama paimti turtą iš nusikaltimus darančių asmenų ir kitų neteisėtai praturtėjusių asmenų, ir ieško tinkamo balanso (pusiausvyros) tarp tokių mechanizmų efektyvumo ir jų sukeliamų nuosavybės teisės ribojimų, kitaip tariant, sprendžia tokių mechanizmų sukeliamų ribojimų proporcingumo jais siekiamiems tikslams klausimą. Proporcingumo principas EŽTT bylose iš esmės yra aiškinamas kaip sąžiningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu.
Taigi, svarbus momentas, ryškėjantis iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, yra tai, kad turto konfiskavimas kaip toks (ne tik procesiniai asmens teisės į nuosavybę apsaugos aspektai) gali būti vertinamas proporcingumo aspektu, o toks vertinimas savo ruožtu gali nulemti nacionalinės teisės taikymo neatitikties Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsniui konstatavimą. Pavyzdžiui, EŽTT byloje Ismaylov prieš Rusiją nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą dėl to, kad muitinės deklaracijoje nenurodytos pinigų sumos konfiskavimas iš pareiškėjo, nuteisto už pinigų kontrabandą, bylos aplinkybėmis buvo neproporcingas; pareiškėjui užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Nedeklaruoti pinigai paimti ir konfiskuoti vadovaujantis Rusijos baudžiamojo proceso kodeksu ir teismų praktika kaip nusikalstamos veikos padarymo instrumentas. Teismas pripažino, kad apskritai tokia konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą kovoti su sunkiomis nusikalstamomis veikomis, kurios gali būti susijusios su pinigų srautų judėjimu per sienas. Tačiau vienintelis nusikalstamas elgesys, už kurį atsakingas pareiškėjas, buvo deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams. Jis neturėjo teistumo ir nebuvo įtariamas ar kaltinamas padaręs kokių nors nusikalstamų veikų prieš tai. Tuo tarpu užsienio valiutos įvežimas į Rusiją kaip toks yra teisėtas neribojant sumos; konfiskuoti pinigai buvo teisėtos kilmės. Nebuvo jokių duomenų, kad konfiskavimu siekta užkirsti kelią kokiai nors kitai neteisėtai veiklai. Konfiskuota suma neabejotinai buvo reikšminga pareiškėjui. Kita vertus, pareiškėjui nedeklaravus pinigų valstybė nepatyrė jokios turtinės žalos. Nebuvo įtikinamai įrodyta ar įrodinėjama, kad jam už kontrabandą paskirtas laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas, savaime nepakankamas atgrasomajam ir baudžiamajam poveikiui pasiekti (Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of6 November 2008). Byloje Sun prieš Rusiją svarstytas iš esmės analogiškas pareiškėjo teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimas, tačiau šiuo atveju nedeklaruoti pinigai konfiskuoti kaip gauti nusikalstamu būdu. Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas byloje nustatytas konstatavus tokio apribojimo neteisėtumą. Teismas iš esmės nusprendė, kad nacionalinių teismų išvada, jog pinigai, kurių teisėta kilmė vienareikšmiškai nustatyta, pareiškėjui kirtus muitinės sieną nepranešant apie juos muitinės deklaracijoje, tapo gauti nusikalstamu būdu, buvo nenumatoma. Teismo nuomone, toks aiškinimas neatitinka įprastos sąvokos „gauti nusikalstamu būdu“ reikšmės. Ši sąvoka suponuoja, kad nusikaltėlis užvaldė turtą per nusikalstamą veiklą, tuo tarpu pareiškėjas neįgijo pinigų kaip kontrabandos nusikalstamos veikos padarymo rezultato; jis juos teisėtai uždirbo (Sun v. Russia, no. 31004/02, judgment of 5 February 2009). Byloje Grifhorst prieš Prancūziją Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas nustatytas konstatavus, kad pareiškėjui už privalomų deklaruoti pinigų nedeklaravimą paskirta sankcija, kumuliuojanti visos gabentos sumos konfiskavimą ir baudą, buvo neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Nors byloje buvo tam tikros informacijos apie tariamą pareiškėjo sąryšį su nusikalstama veikla, tačiau nebuvo duomenų apie jo baudžiamąjį persekiojimą arba nuteisimą; paimta pinigų suma galėjo būti jo asmeninis turtas, nebuvo teigiama, kad ji būtų gauta iš neteisėtos veiklos ar jai skirta. Teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjui už nedeklaravimą paskirtos sankcijos griežtumą (privalomas visos gabentos sumos konfiskavimas ir pusės jos dydžio bauda) (Grifhorst c. France, no 28336/02, arr?t du 26 février 2009). Analogiškas sprendimas priimtas ir byloje Moon prieš Prancūziją ( Moon c. France, no 39973/03, arr?t du 9 juillet 2009). Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas nustatytas ir byloje Gabrić prieš Kroatiją (Gabrić v. Croatia, no. 9702/04, judgment of 5 February 2009), kurioje iš pareiškėjos, nubaustos už administracinį teisės pažeidimą – įstatyme nustatytą sumą viršijančios pinigų sumos nedeklaravimą – buvo konfiskuota 20 000 Vokietijos markių (viso ji gabeno 30 500 Vokietijos markių, tačiau 10 500 markių buvo galima gabenti jų nedeklaruojant). Vertindamas pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimo proporcingumą EŽTT vadovavosi iš esmės analogiškais motyvais, kaip ir pirmiau nurodytuose sprendimuose. Be kita ko, pabrėžė, kad tam, jog nuosavybės teisių apribojimas (konfiskuojant turtą) būtų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra numatyta ir skiriama, sunkumą ( Gabrićbyloje – deklaravimo reikalavimo neįvykdymą), o ne tam tikros preziumuojamos, tačiau nenustatytos veikos (pavyzdžiui, pinigų plovimo ar mokesčių vengimo) sunkumą. EŽTT pažymėjo, kad už pinigų nedeklaravimą pareiškėja buvo nubausta 6000 Kroatijos kunų bauda, ir nėra įtikinamai įrodyta, jog šios sankcijos nepakako pasiekti atgrasymo, nubaudimo bei prevencijos tikslų. Tokiomis aplinkybėmis visos deklaruotinos pinigų sumos konfiskavimas, taikomas kaip papildoma sankcija kartu su bauda, buvo neproporcingas, nes sukėlė pareiškėjai per didelę naštą.
Kasacinės instancijos teismas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015) yra pažymėjęs, kad konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiškinimo. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, jog valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą, pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis. Taigi, konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą.
Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, D. B. per valstybės sieną gabeno 804000 Rusijos rublių, priklausančių RAB "(duomenys neskelbtini)", ir 3250 Rusijos rublių savo asmeninių santaupų. RAB "(duomenys neskelbtini)" generalinis direktorius liudytojas V. Š. apklausiamas teisme nurodė, kad bendrovės pinigai buvo gabenami per valstybės sieną jo nurodymu. V. Š. pripažino, jog nors gerai žinojo pinigų gabenimo tvarką, organizuodamas pinigų gabenimą buvo nepakankamai atidus, neįsitikino, kad gabenamų pinigų suma neviršija ribos, nuo kurios privaloma ją deklaruoti, taipogi neperskaičiavo ir nesutikrino konkrečių pinigų sumų, kurios buvo perduotos bendrovės darbuotojams D. B. ir S. B.. Kaltinamasis D. B. taip pat pripažino, jog gerai žinodamas pinigų gabenimo tvarką, neperskaičiavo jam patikėtų bendrovės pinigų sumos ir nepasirūpino jų deklaruoti. Taigi byloje nustatyta, kad RAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantys pinigai buvo gabenami per valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei dėl sąmoningo šios bendrovės įgaliotų atstovų (bendrovės generalinio direktoriaus V. Š. ir kaltinamojo D. B., kuriam buvo patikėta betarpiškai gabenti pinigus) įstatymų reikalavimų ignoravimo ir nustatytos pinigų gabenimo tvarkos nesilaikymo. Kita vertus, liudytojo V. Š. aiškinimas, neva bendrovės pinigai buvo gabenami kito Lietuvoje sugedusio bendrovės vilkiko remontui, yra paneigtas byloje surinktais įrodymais – nustatyta, kad neva Lietuvoje sugedęs vilkikas įvažiavo į Lietuvos Respubliką vėliau, nei neva šio vilkiko remontui pinigus gabenę D. B. ir S. B., o liudytojas S. B. neva sugedusiu vilkiku be jokio remonto savo eiga po to grįžo į Rusiją. Taigi tikrasis numatomas gabentų pinigų panaudojimo tikslas ir jo teisėtumas byloje surinktais įrodymais nėra nustatytas ir patvirtintas. Todėl šių pinigų konfiskavimas laikytinas proporcinga ir adekvačia padarytam pažeidimui prevencijos priemone, priimant dėmesin, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam skiriama švelniausios rūšies ir artimesnio minimaliam dydžiui sankcijoje numatyta bausmė. Skiriant turto konfiskavimą pažymėtina, kad pakankamai nedidelės pinigų sumos konfiskavimas sėkmingai veikiančiai tarptautiniais pervežimais užsiimančiai įmonei nebus nepakeliama finansine našta, kita vertus, tokia priemonė yra būtina, siekiant atgrasyti bendrovės, kurios veikla susijusi su nuolatiniu transporto vykimu per valstybės sieną, vadovus ir jos darbuotojus nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d. 1 p., BPK 94 str. 1 d. 1 p., kaltinamojo neteisėtai gabenti pinigai - 804000 Rusijos rublių, priklausančių RAB "(duomenys neskelbtini)", ir 3250 Rusijos rublių, priklausančių D. B. – konfiskuotini.
Kaip minėta, byloje nenustatytas ir neinkriminuotas D. B. bei S. B. bendrininkavimas gabenant bendrovės pinigus, S. B. baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas. Todėl S. B. gabenti pinigai 635000 Rusijos rublių gražintini savininkui RAB "(duomenys neskelbtini)" (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Dvi plastiko įmautės, laikomos MD Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, sunaikintinos (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo D. B. išieškotinos liudytojų kelionės išlaidos 61 euras 06 ct.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., ir nubausti jį 300 MGL (11298 eurų) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-11-29 iki 2017-11-30 (dvi dienas) ir nustatyti, kad baudos dydis, kurį nuteistasis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, yra 296 MGL (11147 eurai 36 ct). Kardomąsias priemones palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Muitinės departamente:
· 804000 Rusijos rublių, priklausančių RAB "(duomenys neskelbtini)", ir 3250 Rusijos rublių, priklausančių D. B., t. y. viso 807250 Rusijos rublių – konfiskuoti,
· 635000 Rusijos rublių grąžinti savininkui – ribotos atsakomybės bendrovei "(duomenys neskelbtini)",
· dvi plastiko įmautes – sunaikinti.
Išieškoti iš nuteistojo D. B. 61 eurą 06 ct. proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.