Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Saulės E. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje (b.l. 21; 28-29). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Remiantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad nuo santuokos nutraukimo praėjo daugiau nei 20 metų, atsakovas į butus nepretendavo, nesikreipė dėl jų padalinimo. Ieškovė abu butus valdo kaip vienintelė savininkė, išlaiko savo lėšomis, tačiau negali jais disponuoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Analogiška nuostata buvo numatyta ir šalių santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnyje. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 2 d.).

Sprendžiant ar turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe, pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Taigi rodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka įregistruota 1991-01-12 (b.l. 6). Santuokoje 1992-09-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR butų privatizavimo įstatymą pagrindu įgytas ir ieškovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). 1993-01-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas ir ieškovės vardu registruotas butas, esantis Kalvarijų g. 170-29, Vilniuje (b.l. 9). Šalių santuoka nutraukta 1994-01-18 (b.l. 7, 8). Į bylą pateiktas Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriaus raštas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad bendras šalių pareiškimas dėl santuokos nutraukimo neteismine tvarka, kurio pagrindu nutraukta šalių santuoka, yra neišlikęs (b.l. 12).

Šalių santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 37 str., reglamentavęs santuokos nutraukimą abiem sutuoktiniams sutinkant, numatė, kad jeigu nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama civilinės metrikacijos organuose. Esant ginčui dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai arba vienas iš jų turėjo teisę kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą (SŠK 37 str. 3 d.). Iš pateikto Civilinės metrikacijos skyriaus rašto matyti, kad šalių santuoka nutraukta nesant ginčo (b.l. 12). Teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie iškeltas bylas dėl ieškinyje nurodyto turto padalinimo.

Dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų sprendžiama pagal CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d. ir kitose normose esančius pagrindus, pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas ieškinyje nurodomu turtu niekada nesirūpino, ieškovė jį išlaiko ir prižiūri viena, tačiau į bylą šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų - įrodymų apie buto išlaikymo mokesčių mokėjimą, jo priežiūrą ar pan., taip pat nepateikta.

Esminę reikšmę šioje byloje sprendžiant butų priklausomybės klausimą turi buvusių sutuoktinių ketinimai dėl turto dalybų bei santuokinio turto atsiradimo šaltiniai. Įrodymas, galėjęs patvirtinti šalių valią dėl santuokoje įgyto turto padalijimo - šalių pareiškimas dėl santuokos nutraukimo neteismine tvarka, yra neišlikęs. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kuriais galima būtų remtis sprendžiant ar sudarant pirkimo-pardavimo sutartis buvo atsiskaityta ieškovės asmeninėmis lėšomis ar šalys turėjo ketinimą šį turtą laikyti ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tokios aplinkybės byloje neįrodinėtinos, kadangi ieškovės asmeninės nuosavybės teisę patvirtina ta aplinkybė, jog santuoka nutraukta nesant ginčo, butai likę registruoti ieškovės vardu, atsakovas jau dvidešimt metų į šį turtą nepretenduoja. Tačiau teismo vertinimu, tai, kad santuoka nutraukta nesant ginčo, neįrodo, jog buvo susitarta butus palikti būtent ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė daugiau nei dvidešimt metų nesiėmė veiksmų, kad butai butų registruoti jos asmenine nuosavybe. Nors butai registruoti ieškovės vardu, teismas neturi galimybės nustatyti, kad atsakovas juos paliko ieškovei ir į juos nepretenduos. Ieškovės atstovė nurodė, kad visi įrodymai, kuriais grindžiamas ieškinys į bylą pateikti, daugiau įrodymų teikiama nebus.

Ieškovė neįrodė nei vienos aplinkybės, kurios pagrindu ginčo butai galėtų būti pripažinti jos asmenine nuosavybe. Ieškovės nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos į bylą pateiktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmetamas. Ieškovei išaiškinama, jog siekdama disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis butų dalimis, ji gali kreiptis į teismą dėl turto padalinimo.

SŠK 23 str. 4 d. numatė, kad reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Ieškovės nurodytas Santuokos ir šeimos kodekse nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl turto padalinimo pareikšti, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, kadangi atsakovas su reikalavimu padalinti santuokos metu įgytą turtą nesikreipė. Ieškinio senaties terminas yra reikšmingas tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl savo pažeistos teisės gynybos, o priešinga šalis prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str.). Tik tokiu atveju teismas sprendžia ar ieškiniui, kurį pareiškė ieškovas, suėjo įstatyme nustatytas senaties terminas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. Civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Atsižvelgiant į tai, taikytinas CK 3.129 str., kuriame numatyta, jog reikalavimams dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ieškinio senatis netaikoma (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707-777/2014).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos, nes nesudaro 3 Eur sumos (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir CPK 259, 269, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.