Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1707-777/2014

2014 m. gruodžio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Z. L. atstovės pagal įstatymą P. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovei V. L. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. Civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (21 str. 1, 3 d.). Kilus ginčui ar teismui sprendžiant klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, sprendžiama pagal CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str. ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

Pagal bendrąją CK 3.67 str. 1 d. įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Atsakovė šia aplinkybe rėmėsi ir atsiliepime į ieškinį. Ieškovės ir V. L. santuoka nutraukta 1998-11-02. Turtas, dėl kurio kilo ginčas šioje byloje, įgytas iki ieškovės ir V. L. santuokos pasibaigimo dienos, t. y. iki 1998-11-02, ir iki šios bylos iškėlimo teisme ginčo tarp buvusių sutuoktinių nebuvo. Tačiau santuoka faktiškai nutrūko dar 1991 m., ką patvirtino ir ieškovė pareiškime dėl santuokos nutraukimo (b. l. 42). Butas V. L. nuosavybe tapo 1992-11-30, t. y. kai jo ir ieškovės santuoka jau buvo faktiškai nutrūkusi. Apeliantė teigia, kad butas jiems buvo suteiktas 1990 m., kai jie su V. L. gyveno santuokoje, į ginčo butą jie įsikėlė gyventi, gyvenant santuokoje už butą buvo visiškai atsiskaityta. Pajaus mokestis už butą buvo sumokėtas 1989-02-17, todėl teismas neteisingai konstatavo, kad ginčo butas buvo suteiktas tik 1992-09-22, nes tuomet butas buvo tik perregistruotas iš kooperatinio. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Nors ginčo butas suteiktas V. L. gyventi 1990 m., t. y. jam būnant santuokoje su ieškove, tačiau tuo metu jis buvo statybos kooperatyvo nuosavybė ir tik 1992-11-30 buvo įregistruotas kaip V. L. nuosavybė. Vien tai, kad butas buvo suteiktas V. L. būnant santuokoje su ieškove, nereiškia, kad jam tuo metu perėjo ir buto nuosavybės teisė, tuo labiau kad V. L. nuosavybe butas tapo tik 1992-11-30, o ne 1989-02-17, kai sumokėti pajiniai įnašai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už butą buvo sumokėta ieškovės motinos skolintais 11 000 rublių, tačiau teismas šio įrodymo tinkamai neįvertino. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Ieškovė teismui pateikė 1988-11-05 tarp jos ir jos motinos sudarytą pinigų skolinimo sutartį ir skolos raštelį (b. l. 71–77), kad 11 000 rublių jai buvo perduoti. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog šios lėšos buvo panaudotos ginčo buto pirkimui (CPK 178 str.). Byloje yra tik duomenys apie tai, kad V. L. motina kooperatyvui „Bandužiai“ už V. L. 1989-02-17 pervedė 3327 rub., kurie buvo įskaičiuoti į išmokėtą pajaus mokestį (b. l. 49). Be to, priešingai nei teigia ieškovė, kad ji su šeima įsikėlė gyventi į ginčo butą, ginčo bute ieškovė niekada nebuvo registruota, jame nebuvo registruotas ir jos bei V. L. vaikas. Jos atstovė taip pat pripažino, jog bute ieškovė gyveno tik epizodiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad V. L. siekė butą įgyti asmeninės nuosavybės teise (CPK 185 str.).

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad reikalavimams dėl turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, padalijimui taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ši skundo nuostata pagrįsta, nes šiuo atveju taikytinas CK 3.129 str., kuriame numatyta, jog reikalavimams dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ieškinio senatis netaikoma (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ne dėl to, jog praleista ieškinio senaties, o dėl to, kad ieškovė neįrodė, jog butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija paneigta įstatymo nustatyta tvarka.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-28 sprendimą palikti nepakeistą.