Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K. (K. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, besimokantis kolegijoje, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu; vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

Be to, 2019-04-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 93 straipsniu, K. K. atžvilgiu buvo nutraukta baudžiamoji byla Nr. N1-343-269/2019 ir K. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – įspėjimą),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2019-12-13 14.00 val. iki 2019-12-30 22.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, įsibrovė pro langą į I. S. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) ir iš jos pagrobė svetimą, E. S. (E. S.) priklausantį bendros 177 eurų vertės turtą: du AUX laidus, bendros 5 eurų vertės, vieną maitinimo laidą, 10 eurų vertės, stiprintuvą (duomenys neskelbtini) ir garso kolonėlę (duomenys neskelbtini), bendros 162 eurų vertės. Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat K. K. sugadino svetimą turtą: jis, laikotarpiu nuo 2019-12-13 14.00 val. iki 2019-12-30 22.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, vykdydamas vagystę iš I. S. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą E. S. priklausantį bendros 350 eurų vertės turtą: sulaužė plastikinio lango varčią ir staktą, 250 eurų vertės, taip pat sulaužė įėjimo durų rankeną ir spyną, bendros 100 eurų vertės. Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje kaltinamasis K. K. parodė, kad kaltę pripažįsta. Parodė, kad pas jį atėjo pažįstamas ir paklausęs, ar norįs uždirbti pinigų. Dienos nepamena, bet toks laikotarpis kuris nurodytas - galėjo būti. Pažįstamas pasakęs, kad nueis kartu į vieną namą ir reiks išnešti kolonėles. Jis suprato, kad buvo pasiūlymas įvykdyti vagystę. Apie 21-22 val. nuvyko prie to namo, pėsčiomis, nes tas namas taip pat jo kaime. Pažįstamas sakė, kad galės įlipti per langą, jis jo klausė kaip atidarys ir jis pasakė, kad bandys išlaužti rankeną. Rankeną išlaužė, jis (K. K.) įlipo per langą. Laužė rankeną su peiliu, turėjo pažįstamas peilį. Kai įlipo pro langą, iškart stovėjo kolonėlė, koridoriuje rado kolonėles, jų buvo 2 mažos ir 1 didelė. Perdavė jis pažįstamui kolonėles per langą ir tada paėmė kabelius, išlipo per langą atgal. Kolonėles nunešė prie eglės, ne toli namo, paslėpti. Pažįstamas bandė per duris įeiti, jis tik per langą lipo. Nuėjo į namus, kitą dieną, kai atėjo, išvis jokių daiktų nerado. Gailisi dėl to. Norėjo parduoti ir uždirbti pinigų. Atlygino 250 Eur E. S., sakė, kad mažina civilinį ieškinį iki 500 Eur, atlygino dalį po įvykių. Dar neuždirbo, šį mėnesį atlygins visą sumą. Dirba nelegaliai (duomenys neskelbtini); iki vasario mėnesio galo atlygins visą sumą. Parodė, jog tokių dalykų nepasikartos; sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismo posėdyje nukentėjusysis E. S. parodė, kad K. K. buvo susisiekęs su juo, pasakęs jam mažesnę sumą sumokėti - 500 Eur, pusę sumos 250 Eur sumokėjo. Kitą sumą sakęs mėnesio bėgyje sumokės, bet jau praėję keli mėnesiai ir nėra gavęs jokios sumos ir net nebuvo skambučiu susisiekęs. Taip pat parodė, jog sodyba motinos vardu registruota, jis neturi įgaliojimų, bet viskas jam priklauso. Kaltinamasis atlygino dalį ieškinio pernai, 2020 m. vasarą, sutiko sumažinti civilinė ieškinį, liko 250 Eur suma atlyginti. Daugiau jokių pretenzijų neturės. Sutiko su prokurorės pozicija.

Kadangi K. K. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kiti bylos dalyviai, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. K. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kad 2019-12-30 22.07 val. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino E. S. ir pranešė, kad apvogta jo sodyba - įdaužtas langas, išlaužta spyna, pavogta aparatūra (apie 300 eurų vertės). Kada įvyko vagystė, nežino (I t., b.l. 32-33).

2019-12-30 E. S. pareiškimu, kad laikotarpiu nuo 2019-12-13 apie 14 val. iki 2019-12-30 apie 22 val., išdaužus jo motinai I. S. priklausančio sodybos namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langą buvo patekta į namo vidų ir iš jo pavogta garso kolonėlė su prijungtais AUX laidais, apie 150 eurų vertės (I t., b.l. 4-11).

2019-12-31 apklausto kaip liudytojo E. S. parodymais, kad 2019-12-30 apie 21.07 val. jam būnant namuose, paskambino jo sūnus E. S. (E. S.) ir pasakė, kad nuvykęs į liudytojo motinai I. S. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš sodybos pavogta jam priklausanti (duomenys neskelbtini) karaoke aparatūra (juodos spalvos, apie 20x50 cm išmatavimų, lengvai apibraižyta). Taip pat pavogti AUX laidas ir maitinimo laidas, kurie buvo komplektacijoje su minėta aparatūra, kai ją pirko. Dar pavogta ir juodos spalvos kolonėlė (be apsaugos iš priekio). Aparatūros kaina - 150 eurų. Taip pat išlaužtas plastikinis langas ir sulaužyta įėjimo durų rankena. Rankenos ir lango kainos šiuo metu nurodyti negali, praneš papildomai. Kiek spėjo apžiūrėti namą, lyg tai daugiau nieko pavogta nebuvo. Jei pastebės, kad pavogta daugiau daiktų, praneš papildomai. Pavogtos aparatūros įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi. Jeigu ras, pateiks papildomai. Paskutinį kartą jo sūnus E. S. sodyboje buvo 2019-12-13 apie 12 val. Kas ir kada apvogė sodybą, nežino ir nieko neįtaria (I t., b.l. 97-100).

2020-03-27 papildomai apklausto kaip liudytojo E. S. parodymais, kad vagystės metu iš sodybos adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti šie daiktai: 5 eurų vertės AUX laidai, 10 eurų vertės maitinimo laidas, 200 eurų vertės stiprintuvas, 100 eurų vertės kolonėlė, juodos spalvos. Bendra pagrobto turto vertė - 315 eurų. Vykdant vagystę ir įsibraunant į sodybą buvo taip pat sugadintas plastikinis langas, 250 eurų vertės, ir įėjimo durų rankena bei spyna, 100 eurų vertės. Bendrai sugadintas 350 eurų vertės turtas. Dėl nusikalstamų veikų jam padaryta iš viso 665 eurų turtinė žala. Minėta sodyba yra registruota jo motinos I. S. vardu, tačiau visus klausimus, susijusius su šia sodyba, senyvo amžiaus motina patikėjo spręsti jam; šią sodybą jis įrengė savo lėšomis, ją prižiūri ir tvarko jis, todėl turtinė žala dėl nusikalstamų veikų yra padaryta būtent jam. Šiuo metu pagrobtų ir sugadintų daiktų vertę patvirtinančių dokumentų neranda; jei ras, juos pateiks teismui (I t., b.l. 111).

2020-06-25 papildomai apklausto kaip liudytojo E. S. parodymais, kad pagrobtą (duomenys neskelbtini) stiprintuvą (juodos spalvos), (duomenys neskelbtini) garso kolonėlę (juodos spalvos), du AUX laidus ir vieną maitinimo laidą jis maždaug prieš 12 metų pirko parduotuvėje „Ogmina“, tikslios gatvės neatsimena, netoli anksčiau buvusio „Audėjo“ baldų centro. Už šiuos daiktus iš viso sumokėjo virš 800 litų, tikslios sumos neprisimena, įsigijimo dokumentų per tiek metų neišsaugojo. Ši aparatūra buvo naudojama retai, todėl jos būklė buvo tikrai gera. Sodybos jis nenuomoja, naudoja ją tik savo šeimos poreikiams. Atsižvelgdamas į laikotarpį nuo aparatūros įsigijimo ir jos nusidėvėjimą, ją įvertino taip, kaip nurodyta jo civiliniame ieškinyje. Sodybos durų rankenos, spynos bei langas po vagystės dar nekeitė. Kur ir už kokią sumą pirko durų rankeną ir spyną neprisimena, įsigijimo dokumentų neturi. Rankenos ir spynos vertę nurodė pagal esamas rinkos kainas. Yra išsaugojęs langų įsigijimo dokumentus, juos pateiks. Langus pirko „Megrame“ bendrovėje, tikslios sumos neprisimena (I t., b.l. 116-119).

2019-12-31 apklausto kaip liudytojo E. S. parodymais, kad 2019-12-30 apie 21.00 val. jis automobiliu atvyko į jų šeimos sodybą, adresu (duomenys neskelbtini). Ketino iš sodybos namo paimti karaoke garso kolonėlę, kurią pirko jo tėvas E. S.. Užėjęs į namo vidų, pradėjo ieškoti garso kolonėlės su garso stiprintuvu. Suprato, kad juos apvogė. Iškart mobilaus ryšio telefonu paskambino savo tėvui E. S. ir pranešė apie vagystę. Garso kolonėlės stiprintuvas buvo (duomenys neskelbtini) firmos, juodos spalvos, apie 50 cm aukščio ir apie 20 cm pločio. Ant kolonėlės stiprintuvo buvo matomi lengvi nusidėvėjimai. Garso kolonėlė taip pat buvo (duomenys neskelbtini) firmos, juodos spalvos, be apsauginio medžiaginio dangtelio. Kolonėlė buvo apie 70 cm aukščio ir apie 40 cm pločio. Taip pat dingo ir laidai, skirti naudoti būtent su šiai prietaisais. Nurodyta aparatūra priklausė jo tėvui E. S.. Maždaug po pusvalandžio į įvykio vietą atvažiavo jo tėvas. Dėl vagystės nieko neįtaria (I t., b.l. 122-125).

2019-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolu, kad apžiūros objektas yra medinis vieno aukšto su palėpe namas, kuris stovi neaptvertoje teritorijoje. Pietinės namo sienos langas yra apgadintas, matomi apgadinimai ant varčios bei staktos. Atidarius langą ant jo rėmo rasta nulaužta peilio geležtė. Įėjimo į namą durų išorinė rankena yra sulaužyta. Namo viduje bendra tvarka nepažeista. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai ir pėdsakai: peilio geležtė, dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais (I t., b.l. 34-49).

2020-01-13 įtariamojo K. K. parodymais patikrinimo vietoje, kurios metu K. K. parodė namą, iš kurio pagrobė garso kolonėlę, garso stiprintuvą ir laidus; parodė plastikinį langą, pro kurį pateko į namo vidų; parodė prie kelio augantį medį, po kuriuo paliko pagrobtus daiktus (I t., b.l. 184-189).

Kita bylos medžiaga: fotolentelėmis (I t., b.l. 38-48), specialisto išvada (I t., b.l. 61-64, 77-80), civilinis ieškinys (I t., b.l. 112), parodymais vietoje (I t., b.l. 186-188), asmens duomenimis (II t., b.l. 28-41).

Dėl atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Todėl nesvarbu kokiu būdu asmuo patenka į saugomą teritoriją, kadangi šios veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Juolab saugoma teritorija nebūtinai turi būti nuolatos prižiūrima, būtinai užrakinama ar pan. Tvora aptverta ar kitu būdu apsaugota teritorija pripažįstama saugoma, nes joje laikomas turtas dėl savo išskirtinių savybių (gyvasties) uždarose teritorijose laikomas šio turto saugumo sumetimais ir šio požymio pakanka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam požymiui inkriminuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga Nr. 52).

Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo kartu su kitu asmeniu (E. S. (E. S.), kurio atžvilgiu 2020-07-20 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (I t., b.l. 30-31)) ir pagrobė iš nukentėjusiajam E. S. priklausančio namo jo turtą 177 Eur bendros vertės: du AUX laidus (bendra vertė 5 Eur), vieną maitinimo laidą (bendra vertė 10 Eur), stiprintuvą (duomenys neskelbtini) ir garso kolonėlę (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 162 Eur). Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo įrodo ir kiti surinkti bei teisme ištirti parodymai – nukentėjusiojo E. S. pareiškimas ir jo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Remiantis aukščiau nurodyta suformuota praktika, šioje byloje įvertinus surinktus ir ištirtus duomenis, pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamasis K. K. kaltinime nurodytu laiku (laikotarpiu nuo 2019-12-13 14 val. iki 2019-12-30 22 val., tiksliau nenustatytu laiku) įsibrovė pro langą į I. S. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) ir iš jos pagrobė svetimą, E. S. priklausantį turtą: du AUX laidus (bendros 5 eurų vertės), vieną maitinimo laidą (10 eurų vertės), stiprintuvą (duomenys neskelbtini) ir garso kolonėlę (duomenys neskelbtini) (bendros 162 eurų vertės), tokiu būdu pagrobė svetimą, E. S. priklausantį, 177 Eur vertės turtą.

Todėl teismas konstatuoja, jog šioje byloje kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga - nukentėjusiojo E. S. pareiškimu ir parodymais, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, kaltinamojo parodymais apie žalos atlyginimą nukentėjusiajam, kita rašytine bylos medžiaga.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. K. veikė tiesiogine tyčia, kadangi, sulaužydamas I. S. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), plastikinio lango varčią ir staktą, sulaužydamas įėjimo durų rankeną ir spyną, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas ir to norėjo.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis K. K. tyčia sugadino svetimą turtą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam E. S. 350 Eur vertės žalą, todėl K. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Baudžiamasis įstatymas už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą–visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis yra teistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, sutinka atlyginti ir atlygino dalį turtinės žalos nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje skiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, parenkant bausmės atlikimo metu įpareigojimus, atitinkančius kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos pobūdį: 1)dirbti arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje, 2)visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto 3)bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, arba visuomeninėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais arba kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 4) per 3 mėnesius atlyginti neatlygintą likusią žalą 250 Eur (BK 48 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalies 2, 3, 4 punktai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu 1)dirbti arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje, 2)visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto 3)bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, arba visuomeninėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais arba kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 4) per 3 mėnesius atlyginti neatlygintą likusią žalą 250 Eur.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina trečdaliu (BK 64-1 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl 665 Eur turtinės žalos atlyginimo (I t., b.l. 112). Turtinę žalą sudaro pagrobtų daiktų (AUX laidai, maitinimo laidas, stiprintuvas, juodos spalvos kolonėlė), kurių vertė 315 Eur ir sugadintų daiktų (plastikinio lango, įėjimo durų rankenos ir spynos), kurių vertė 350 Eur, bendra kaina. Kaip jau minėta, nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad jis sutiko sumažinti civilinį ieškinį (iki 500 Eur), o kaltinamasis dalį ieškinio – 250 Eur – jau atlygino, todėl teismas sprendžia, jog pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 250 Eur suma turtinei žalai atlyginti; kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-2020-07-20 nutarimais dėl daiktų perdavimo saugoti įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai (peilio geležtės dalis, dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais), taip pat 2020-01-17 paimti E. S. ir K. K. seilių lyginamieji pavyzdžiai perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (I t., b.l. 81, 200) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

-DVD-R laikmenos (2 vnt.) su išklotinėmis, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinos saugoti su byla.

Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. (K. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

-pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį 1)dirbti arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje, 2)visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto 3)bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, arba visuomeninėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais arba kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 4) per 3 mėnesius atlyginti neatlygintą likusią 250 Eur žalą.

-pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį 1)dirbti arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje, 2)visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto 3)bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, arba visuomeninėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais arba kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 4) per 3 mėnesius atlyginti neatlygintą likusią 250 Eur žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį 1)dirbti arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje, 2)visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto 3)bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, arba visuomeninėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais arba kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 4) per 3 mėnesius atlyginti neatlygintą likusią 250 Eur žalą.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį 1)dirbti arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje, 2)visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto 3)bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, arba visuomeninėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais arba kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 4) per 3 mėnesius atlyginti neatlygintą likusią 250 Eur žalą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir E. S. naudai iš K. K. priteisti 250 Eur sumą turtinei žalai atlyginti; kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- peilio geležtės dalį, dvi daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais, 2020-01-17 paimtus E. S. ir K. K. seilių lyginamuosius pavyzdžius – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

- DVD-R laikmenas (2 vnt.) su išklotinėmis, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su byla.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų aklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytų taisyklių, laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.