Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-12-10 · Byla Nr. TS-108-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
TS-108-988/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nuteistasis
T. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-108-988/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 59-217, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendis, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) ir skirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apylinės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 19 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 19 d., ½ bausmės atliks – 2019 m. liepos 19 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. lapkričio 8 d. – 3 metai 3 mėnesiai 11 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 59-217 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) priėmė sprendimą netaikyti T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei pateikė rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (konsultuotis su įstaigos psichologu, atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, dalyvauti AA grupės užsiėmimuose) iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (2019 m. balandžio mėn.). Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atsižvelgiant į nuteistojo T. M. pakankamai aukštą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 78 balus, nesamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (ankstesnio vertinimo metu taip pat nustatyti 78 balai), ganėtinai ženklią neatliktos bausmės dalį, nusikaltimų kiekį ir pobūdį, daromų nusikalstamų veikų sistemingumą, ilgą laiką (amžius pirmojo teistumo metu 15 metų), ne pirmą kartą atliekamą laisvės atėmimo bausmę (nuteistasis supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, ankstesniu nuosprendžiu skirta bausmė įtakos nepadarė), nusikaltimams būdingą modelį, kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, 4 kartus taikytą lygtinį paleidimą, 1 kartą pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, nusikaltimo padarymą turint teistumą, gyvenimo stilių ir draugus - lengvai pasiduoda asmenų, linkusių nusikalsti, įtakai, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis - buvęs narkotinių medžiagų vartojimas didins nusikalstamo elgesio riziką ateityje, emocinės gerovės problemas (jausmų slopinimas, priklausomumo tendencijos, galios jausmo palaikymas neteisėta veikla), mąstymą ir elgesį - priklausomumo, pasidavimo kitų įtakai tendencijos, nebrandus problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas, nuostatas - nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos, neskatintas, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus, darytina išvada, jog nuteistasis T. M. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

T. M. K. pristatomas 2 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Komisijoje T. M. buvo svarstytas 2018 m. gegužės 10 d. Nuteistasis anksčiau teistas 17 kartų. Pirmą kartą susidūrė su policija, kai jam buvo 14 metų. Ankstesnių teistumų metu T. M. 1 kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 4 kartus buvo lygtinai paleistas (1 kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir 1 kartą padarė nusikaltimą). Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka. Yra nusikaltimo modelis. Nuteistasis visiškai pripažįsta savo kaltę. T. M. lengvai pasiduodavo kitų asmenų, linkusių nusikalsti, įtakai. Pasak nuteistojo, pažįstamų, anksčiau vadintų draugais, jau nebeturi, bendrauja tik su vaikystės draugu, kuris išvykęs į užsienį ir vienu seniai pažįstamu tėvo draugu. Nuteistasis neneigia buvus, apie 10-15 m. trunkantį nesistemingą narkotinių medžiagų vartojimą - pradžioje rūkymą narkotinių medžiagų iš kanapių, vėliau uostomo bei tablečių pavidalu ekstazi, amfetamino vartojimą. Pasak nuteistojo, jis ne kartą baustas už neteisėtą narkotinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti. Nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus PN šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigose būtų fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų.

Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės, adaptuojasi prie įvairių socialinių situacijų, siekia atsisakyti artimų pažinčių su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis.

Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, nors santykyje gynybiškai save pasaugoja nuo jam nenorimų prisiminimų, bendraudamas palaiko žvilgsnio kontaktą, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti, pats nuteistasis taip pat neigia savitvardos, emocinės kontrolės praradimus, smurtinį, agresyvų elgesį. Asmens bylos dokumentuose fiksuota jo nusikalstama smurtinė veika, susijusi tiek su emocinės kontrolės stoka, tiek su siekiu agresyviai kitus kontroliuoti. Su priežiūros sąlygomis taikosi - Vilniaus PN adaptacijos laikotarpiu fiksuotas nurodymų nevykdymas (nuteistasis, atsisakydamas gyventi jam priskirtame būryje, bandė tvarkytis su galimomis konfliktinėmis situacijomis).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas T. M. 2018 m. lapkričio 21 d. skundas dėl Nutarimo. Skundu nuteistasis teismo prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. Nutarimą Nr. 59-217 ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodyta, kad Nutarimas prieštarauja įrodymais pagrįstiems faktams bei aplinkybėms, kurios sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Nutarimas išdėstytas prieštaraujančiais motyvais, neatitinka objektyvaus nagrinėjimo pagrindų, priimtas nepagrįstais manymais ir prielaidomis, nemotyvuotas. Nuteistasis pažymėjo, kad jis yra įvykdęs visas rekomendacijas, OASys balai nesumažėjo, nes įstaigos psichologė neatliko pakartotinio vertinimo. Akcentavo, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, aktyviai palaiko ryšius su artimaisiais skambučiais, laiškais yra lankomas artimųjų, per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvavo socialinės reabilitacijos, adaptacijos, socialinėse švietimo programose, įžanginėje grupėje. Skunde taip pat pažymėjo, kad Komisijos priimtas nutarimas paremtas spėlionėmis, pažeidžiantis motyvaciją ir teisinio aiškumo reikalavimus. Nuteistojo teigimu, iš skundžiamo Komisijos nutarimo visiškai nėra aišku, kodėl Komisija nuvertina aplinkybes bei susidaro išankstinę nuomonę spėliodami prielaidomis, kad nuteistasis atliko tik neženklią bausmės dalį, akcentavo nusikaltimų kiekį ir pobūdį, bei kad ne pirmą kartą atliekama laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus pataisos namai 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9-5718(07) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo teismą, kad jeigu būtų priimta nutartis tenkinti T. M. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija siūlytų teismui pasibaigus intensyvios priežiūros nuteistajam taikymui nustatyti tokias baudžiamojo poveikio priemones iki 2022 m. liepos 19 d., t. y.: 1) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos (b. l. 28).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BPK 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Taikant BVK 157 straipsnio normas, vien formalaus pagrindo nepakanka (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-485/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-927-810/2017). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-204-487/2017). Atsižvelgiant į BVK įtvirtintą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką šiuo aspektu, teigtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu nustatyti ne tik formalių sąlygų, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, egzistavimą, tačiau ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas.

Vadovaujantis nuteistojo asmens byla, spręstina, kad nuteistasis įvykdė formalią, BVK 157 straipsnio 3 dalies sąlygą, tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog T. M. neatitinka dalies BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų sąlygų būtinų siekiant taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, jis nepadarė pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Minėta aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nesant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, negalima pagrįstai manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Nuteistajam T. M. pakartotinio nusikalstamumo tyrimas pirmą kartą atliktas 2018 m. balandžio 18 d., kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika atitiko 78 balus, t. y. priskiriama vidutinei rizikos grupei. Antro vertinimo metu 2018 m. rugsėjo 17 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nesumažėjo. Nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepadarė. Pažymėtina ir tai, jog 2018 m. gegužės 14 d. Komisija svarstė nuteistojo T. M. lygtinio paleidimo klausimą ir nutarusi netaikyti jam lygtinio paleidimo pateikė rekomendacijas pataisos įstaigai dėl socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Viena iš rekomendacijų buvo dalyvauti AA grupės užsiėmimuose, tačiau T. M. minėtos rekomendacijos nesilaikė ir AA grupės užsiėmimuose nedalyvavo.

Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos, adaptacijos, socialinėse švietimo programose, nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonių, integracijos į visuomenę ir kitose programose, baigė atitinkamus užsiėmimus ir programas. Taip pat tai, kad socialiai nėra atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais. Išėjęs iš pataisos įstaigos planuoja dirbti UAB „V.“ (byloje yra įmonės garantinis raštas, kad ji tarpininkauja ir garantuoja, jog T. M. bus sudaryta galimybė įsidarbinti auto šaltkalviu - vairuotoju). Tačiau vien šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamos daryti išvadai, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Minėtos aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Vien tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nėra pakankamas pagrindas paleisti T. M. lygtinai iš pataisos įstaigos. Teismai spręsdami klausimus dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo laikosi nuomonės, kad lygtinio paleidimo taikymas yra įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir atlikusiam minimalią įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paliestam iš pataisos įstaigos, jei jis atitinka numatytus reikalavimus. Lygtinio paleidimo esmė ir pagrindinis uždavinys yra atsižvelgiant į visų aplinkybių visetą nuspręsti ar nuteistajam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti ir ar toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

T. M. nuteistas už sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, plėšimą ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. T. M. subendrinus už visas nusikalstamas veikas paskirtas ir neatliktas bausmes, paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiai dienai neatliktos bausmės dalis sudaro 3 metus 7 mėnesius ir 6 dienas, t. y. nuteistasis nėra atlikęs daugiau nei pusės jam paskirtos bausmės. Sprendžiant T. M. lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nuteistasis yra teistas jau 17 kartų, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pripažinta, jog T. M. paskutinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, pirmo teistumo metu buvo 15 metų amžiaus, ankstesnių teistumų metu nuteistajam 1 kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 4 kartus buvo paleistas lygtinai (1 kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir 1 kartą padarė nusikaltimą). Visos nurodytos aplinkybės rodo, jog T. M. linkęs nesilaikyti įstatymų, pažeisti visuomenėje priimtino elgesio taisykles, kas apibūdina nuteistojo asmenybę. Daromų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir mastas suponuoja, jog ankstesnių bausmių atlikimas nepadarė teigiamo ir pakankamo poveikio nuteistajam, jog šis nenusikalstų, nesulaikė nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, t. y. bausmės tikslai ir paskirtis nebuvo visiškai įgyvendinti.

Vadovaujantis nuteistojo asmens byla, pats nuteistasis neneigia buvusį 10-15 m. trunkantį nesistemingą narkotinių medžiagų vartojimą – pradžioje rūkymą narkotinių medžiagų iš kanapių, vėliau uostomo bei tablečių pavidalu ekstazi, amfetamino vartojimą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendyje yra duomenų, kad nuteistojo kratos metu pas jį rasta nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino, atlikus nuteistojo šlapimo tyrimą rasta amfetamino, metamfetamino pėdsakų. Buvęs narkotinių medžiagų vartojimas glaudžiai susijęs su T. M. nusikalstama veika, tolesnis narkotinių medžiagų vartojimas didins nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. T. M. pripažino, kad anksčiau yra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo. Nuteistojo mąstymui būdingas konkretumas, problemų sprendimo įgūdžių nelankstumas, ypač situacijose, kuriose reikia brandžiai, įtvirtinančiai pastovėti už save, savo interesus. Linkęs pasiduoti kitų įtakai, leisti būti išnaudojamam, sunkiau sekasi identifikuoti problemas, apmąstyti savo elgesį, numatyti neigiamas pasekmes tiek sau, tiek kitiems, tinkamai interpretuoti kitų žmonių potyrius, išgyvenimus. Teismas įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, mano, kad Komisijos nutarimas, kuriuo nuteistajam T. M. netaikytas lygtinis paleidimas yra teisėtas ir pagrįstas, o padarytos išvados teisingos.

Teismas nepasisako dėl nuteistojo T. M. argumentų susijusių su įkalinimo sąlygomis, jų tinkamumu, kadangi tai neturi įtakos sprendžiant klausimą ar nuteistasis pakeitė savo elgesį tiek, kad yra pagrįsta tikimybė, jog ateityje daugiau nebenusikals.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir įvertinęs klausimo dėl lygtinio paleidimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes (nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pavojingumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis, likusios neatliktos bausmės dalį ir kt.), sutinka su Komisijos išvada, kad T. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo bei T. M. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo T. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

T. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 59-217 atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka