Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovams A. Š., S. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą atlyginti žalą grindžia tuo, jog Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-457/2014 pripažino jį, S. J. ir BUAB „Samanėlė" kaltais padarius nusikalstamą veiklą, numatytą LR BK 20 str. 2 d., 222str. 1 d. Pirma, jis niekada nesutiko su pateiktais kaltinimais - nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Antra, jokios žalos valstybei nebuvo padaryta, ką įrodo ir VSDFV Telšių skyriaus daryti patikrinimai ir revizijos. Trečia, žalos dydis suskaičiuotas remiantis niekiniais dokumentai ir skaičiavimai atlikti nekompetetingų tyrėjų. Ketvirta, BUAB „Samanėlė" turėjo galimybę padengti VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinį, jeigu jis būtų priteistas iki įmonės bankroto pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 48639,65 Eur pritesimo iš atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Civiliniame kodekse numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CPK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmu, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249str.). Taigi nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

Ieškovas, prašydamas priteisti žalą iš atsakovų, atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos įrodinėjo baudžiamojoje byloje priimtais procesiniais dokumentais. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2014 m. liepos 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovai A. Š., S. J. ir BUAB ,,Samanėlė‘‘ pripažinti kaltais pagal LR Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. (b.l. 22-36). Iš nuosprendžio matyti, kad pagal LR Baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. baudžiamoji byla atsakovų atžvilgiu buvo nutraukta, vadovaujantis LR Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d., 2 p. (suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriaus (nuo 2012-01-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius) civilinis ieškinys sumoje 167 943,00 Lt paliktas nenagrinėtu. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad atsakovas A. Š., dirbdamas UAB „Samanėlė" (duomenys neskelbtini) ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat už buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d. reikalavimus, 2006 metais, kartu su UAB „Samanėlė" (duomenys neskelbtini) ekonomikai S. J., kuri realiai vykdydama bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė UAB „Samanėlė" buhalterinę apskaitą, neįforminant apskaitos dokumentais ir neįtraukiant į UAB „Samanėlė" buhalterinę apskaitą 2006 m. įvykusių operacijų, t. y. iš viso neįformino apskaitos dokumentais ir neįtraukė į UAB „Samanėlė" buhalterinę apskaitą 2006 metais bendrovės darbuotojams ir neįdarbintiems asmenims išmokėto darbo užmokesčio 341 169 Lt (apskaičiuotino darbo užmokesčio suma 507 857,49 Lt). Nuosprendžiu nustatyta, kad dėl šių priežasčių negalima iš dalies nustatyti UAB „Samanėlė" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už 2006 metus. Iš 2014m. lapkričio 6d. Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti (b.l. 41-57), kad nuosprendis atsakovų atžvilgiu buvo pakeistas – iš atsakovų buvo priteistas civilinis ieškinys Telšių valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015m. gegužės 14d. nutartimi atsakovės S. J. kasacinis skundas baudžiamojoje byloje buvo atmestas (b.l. 107-113). Iš paminėtų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovai baudžiamojoje byloje buvo kaltinami tuo, kad jie, siekdami išvengti mokesčių, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Samanėlė" pajamas, turtą, jų panaudojimą į 2006 m. I, II, III, ir IV ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas Nr. 29, Nr. 68, Nr. 119 ir Nr. 157, kurios buvo pateiktos Fondo valdybos Mažeikių skyriui. Nors baudžiamoji byla atsakovams pagal nusikalstamas veikas, numatytas LR Baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d., buvo nutraukta, tačiau jų neteisėti veiksmai konstatuoti priimtais procesiniais dokumentais. Iš 2014m. lapkričio 6d. Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad teismas nustatė, jog dėl neteisėtų atsakovų bei UAB ,,Samanėlė‘‘ veiksmų VSDFV Telšių skyriui padaryta 167943 Lt turtinė žala, kurią turi atlyginti atsakovai bei UAB ,,Samanėlė‘‘. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytus motyvus matyti, kad žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui šiuo atveju buvo padaryta ne tik atsakovų neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais neteisingų duomenų apie UAB,,Samanėlė‘‘ pajamas, turtą, jų panaudojimą įrašymu į atitinkamus dokumentus ir jų pateikimu įgaliotoms institucijoms (pagal BK 220str. 1d. inkriminuota veika). Žalos atsiradimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui lėmė neteisėti atsakovų veiksmai, pasireiškę teismų konstatuotu apgaulingu UAB,,Samanėlė‘‘ buhalterinės apskaitos tvarkymu (BK 222str.1d. numatyta veika, už kurią atsakovai buvo nuteisti).

CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Įvertinęs 2014 m. liepos 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bei aukštesnės instancijos teismų priimtais procesiniais dokumentais nustatytas aplinkybes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas daro išvadą, kad atsakovų neteisėti veiksmai yra konstatuoti baudžiamojoje byloje, priėmus nuosprendį. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bei nutartimis nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę ir negali būti kvestionuojami. Todėl atsakovų argumentai, jog baudžiamojoje byloje teismas priėmė neteisėtus procesinius sprendimus jų atžvilgiu, yra teisiškai nepagrįsti, nes nuosprendis atsakovų atžvilgiu yra įsiteisėjęs.

Atsakovė S. J., nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad bankroto byla UAB,,Samanėlė‘‘ neturėjo būti iškelta, nes įmonė pilnai vykdė savo darbus, siekė verslo tikslų, įmonė augo ir dirbo pelningai. Tačiau iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad bankroto byla Nr. B2-206-372/2015 Šiaulių apygardos teisme UAB,,Samanėlė‘‘ 2013-05-02 buvo iškelta visų pirma paties įmonės vadovo A. Š. prašymu, nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo niekas neskundė (išskyrus dalį dėl administratoriaus paskyrimo), ji įsiteisėjo ir buvo pradėtos bankroto procedūros. Todėl nėra pagrindo teigti, kad bankroto byla UAB ,,Samanėlė‘‘ buvo iškelta neteisėtai ar nepagrįstai. Atsakovai nurodo, kad ieškovas turėjo galimybę kreiptis su pareiškimu UAB,,Samanėlė‘‘ bankroto byloje, kad žala jam būtų atlyginta iš įmonės turto, kurio įmonė turėjo pakankamai, jo užteko ir akcininkų kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nedraudžia kreditoriui ginti savo teises ir pasibaigus įmonės bankroto procedūrai. Ieškovas savo teises gynė pareikšdamas ieškinį baudžiamojoje byloje, ši aplinkybė rodo, kad ieškovas ėmėsi veiksmų, kad žala būtų išieškota. Tačiau ieškinį palikus nenagrinėtą, įstatymas nedraudžia kreiptis ieškovui į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Kadangi UAB ,,Samanėlė‘‘ šiuo metu likviduota, pareiga atlyginti žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui tenka atsakovams.

Atsakovė S. J. nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki, todėl priteistinas žalos dydis turėtų būti mažintinas. Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Tačiau Kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2012m. vasario 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Atsakovė teigia, kad jai priteistinas žalos dydis turėtų būti mažintinas dėl sunkios jos turtinės padėties, pateikė dokumentus apie jai diagnozuotas ligas, įrodymus, jog nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, gauna senatvės pensiją (b.l. 129-135). Tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad UAB,,Samanėlė‘‘ bankroto byloje abu atsakovai buvo įtraukti kreditoriais, o po išbraukti iš kreditorių sąrašo, nes su jais buvo visiškai atsiskaityta (2013-10-04 ir 2014-04-07 nutartys, byla Nr. B2-206-372/2015). Iš bankroto byloje priimtos 2013m. spalio 4d. nutarties matyti, kad bankroto byloje buvo patvirtintas atsakovės S. J. kreditorinis reikalavimas 43633,76 Lt sumai, kuris, kaip matyti iš 2014-04-07 nutarties, buvo patenkintas visiškai, jai išmokėta 6000 Lt išmoka iš garantinio fondo. Todėl teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad šiuo atveju byloje esantys duomenys neparodo realios atsakovės turtinės padėties ir mažinti priteistinos žalos dydį atsakovei nėra pagrindo.

Ieškovas buvo pareiškęs prašymą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų solidariai, tačiau pakeitė savo reikalavimą ir prašo žalą priteisti lygiomis dalimis. CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų atsakomybė preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininko pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 48639,65 Eur žalos atlyginimo.

Patenkinus ieškinį, vadovaujantis CK 96str., iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, kurias sudaro žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą - 1262 Eur, taip pat 10,95 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, viso 1272,95 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš atsakovų A. Š. ir S. J. 48639,65 eurų žalos atlyginimo lygiomis dalimis.

Priteisti iš atsakovų S. J. ir A. Š. 1272,95 Eur lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.