Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-03-06 · Civilinė byla Nr. e2-7-962/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-06
Bylos Nr.
e2-7-962/2017
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00679-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
D. V.
Trečiasis asmuo
L. V., R. K., A. K., UAB „Gurda“, ADB „Gjensidige“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7-962/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00679-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 6 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui T. D.,atsakovei D. V., jos atstovui advokatui E. P. S.,trečiajam asmeniui L. V.,trečiajam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. V., tretiesiems asmenims L. V., R. K., A. K., UAB „Gurda“, ADB „Gjensidige“ dėl dalies draudimo išmokos priteisimo iš draudėjo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1729,82 Eur turtinės žalos, 81,99 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, kad 2014-12-10 (duomenys neskelbtini), sustojus automobiliui VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos sustojus automobiliui Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja L. V. atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu sugadinti priešais stovėję automobiliai VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėja – D. V.. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 3459,63 EUR dydžio draudimo išmoką už sugadintą Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Sudarydama draudimo sutartį atsakovė nuslėpė nuo ieškovės informaciją, kad automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdys asmenys, kurie nėra sulaukę 25 metų amžiaus, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. 2014-06-03 sudarytos automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2.7 punkte numatyta, jog transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Eismo įvykio metu automobilio vairuotoja L. V. buvo 23 metų amžiaus. Atsakovė nepranešė ieškovei apie pasikeitusias ir draudimo riziką įtakojančias aplinkybes po draudimo sutarties sudarymo. Atsakovė turėjo pareigą informuoti ieškovę apie padidėjusią riziką iki pradedant naudoti apdraustąją transporto priemonę draudimo rizikos sąlygų neatitinkančiai L. V.. Pažeidusi draudimo sutartyje numatytas draudėjos pareigas, atsakovė privalo grąžinti ieškovei išmokėtos išmokos dalį. Ieškovė ragino atsakovę grąžinti 50 % dalį išmokėtos draudimo išmokos – 1729,82 Eur. Atsakovė laiku reikalaujamos sumos nesumokėjo, todėl iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 81,99 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015-05-21) iki 2016-05-31. Taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas. Subaru vairuotojas A. K. vienoje deklaracijoje yra pasirašęs, kaip kaltininkas, bet jis draudimo kompanijai paaiškino, kad jis yra suklydęs. Kadangi buvo susidūrę trys automobiliai, dėl to ir buvo pildomos dvi deklaracijos, nes į vieną standartinę deklaraciją trys automobiliai netelpa. Ieškinį prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė D. V. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 10 d. apie 11:30 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo tretysis asmuo L. V., tačiau ieškinyje nurodytos eismo įvykio kilimo bei eismo įvykyje apgadintų automobilių apgadinimo aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovė nurodė, jog automobiliai VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo Raudondvario pl. antrąja eismo juosta. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visos trys eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės pajudėjo antrąja eismo juosta. Tuo metu vyko pastato (duomenys neskelbtini) plente, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai ir pirmoje eismo juostoje stovėjo krovininis automobilis, todėl eismas pirmąja eismo juosta buvo negalimas. Automobiliui VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiam pirmu visų kitų automobilių atžvilgiu susigretinus su pirmoje eismo juostoje stovinčiu krovininiu automobiliu, iš krovininio automobilio priekio staigiai į antrąją eismo juostą išėjo statybininko rūbais apsirengęs vyriškis bei privertė staigiai stabdyti automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Šiam sustojus į jį atsitrenkė iš paskui važiavęs automobilis Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. K. bei apgadino automobilio VW Sharan galinę dalį ir savo automobilio – „Subaru XV“ priekinę dalį. Tik po to į „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė L. V. vairuojamas automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadino automobilio Subaru XV galinę dalį, tačiau smūgis nebuvo stiprus, nes L. V. vairuojamas automobilis Toyota Corolla jau stabdė, greitis nebuvo didelis. Po eismo įvykio visi vairuotojai dėl visų eismo įvykio aplinkybių sutarė ir užpildė dvi eismo įvykio deklaracijas – vieną dėl eismo įvykio kuriame dalyvavo automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kitą dėl eismo įvykio kuriame dalyvavo automobilis „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobilis „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadinta tik automobilio „Subaru XV“ galinė dalis bei automobilio „Toyota Corolla“ priekinė dalis. Tikėtina, jog siekdamas turtinės naudos, automobilio „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. K., tiek autoservise, tiek draudimo kompanijai, kuri buvo apdraudusi jo vairuotą automobilį, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes nutylėdamas, jog automobilio „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė dalis buvo apgadinta po eismo įvykio su automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl kurio yra kaltas pats A. K.. Atsakovė D. V. ir tretysis asmuo L. V. sutinka atlyginti tik tas pagrįstas ieškovo atlygintas remonto išlaidas (50 proc. išlaidų dalį), kurios yra susijusios su automobilio „Subaru XV“ galinės dalies remontu ir tik ta apimtimi, dėl kurių atsiradimo yra kaltas tretysis asmuo L. V.. Automobilio „Subaru“ vairuotojas A. K. po eismo įvykio perrašė deklaraciją ir pateikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus draudimo bendrovei. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir atitinkamai atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės D. V. atstovas advokatas E. P. S. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė atsakovės teiginius ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nustatant, kad L. V. yra atsakinga tik už žalą, kilusią dėl jos vairuojamo automobilio „Toyota“ atsitrenkimo į A. K. vairuojamo automobilio „Subaru“ galinę dalį.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo L. V. atsiliepime nurodė identiškas aplinkybes, kaip ir atsakovė D. V., teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka. Antrasis automobilis labai staigiai sustojo prieš pat ją. Pirmajam automobiliui teko staigiai stabdyti, antras automobilis atsitrenkė į pirmą, o tada ji atsitrenkė į antrą automobilį. Po įvykio visi sutarė, kokia buvo situacija. Antrojo automobilio vairuotojas pripažino, kad yra kaltas pirmojo automobilio atžvilgiu, o ji pripažino, kad yra kalta antrojo automobilio atžvilgiu ir pagal tai jie susipildė deklaracijas. Kadangi buvo du kaltininkai, tai pagal tai jie ir pildė deklaracijas. Antrasis vairuotojas pildė su pirmu, o ji vėliau su antru vairuotoju A. K.. Kadangi žalos išlaidų suma buvo labai didelė, todėl ji pradėjo domėtis ir sužinojo, kad į jos padarytą žalą yra įtrauktos ir išlaidos už automobilio „Subaru“ priekio remontą. A. K. nuvažiavęs į draudimą pateikė neteisingą paaiškinimą ir pakeitė tai, kas buvo užfiksuota deklaracijose.

Trečiasis asmuo A. K. į teismo posėdžius neatvyko, paaiškinimų teismui nedavė, apie teismo posėdžių datas, laiką ir vietą trečiajam asmeniui pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškovės ieškinį trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad 2014-12-10 (duomenys neskelbtini), sustojus transporto priemonei VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. sustabdė jo valdomą transporto priemonę Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abi minėtos transporto priemonės sustojo nepažeisdamos kelių eismo taisyklių ir nepadarydamos niekam žalos. Tačiau iš paskos A. K. valdomos transporto priemonės Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusi L. V. nespėjo laiku sustabdyti savo valdomos transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į priešais stovėjusią A. K. transporto priemonę Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šio smūgio A. K. transporto priemonė trenkėsi į priešais stovinčią transporto priemonę VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. dėl L. V. kaltės buvo sugadinta transporto priemonės Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinė ir priekinė dalys, taip pat nežymiai apgadinta transporto priemonės VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė dalis. Tansporto priemonė Subaru XV eismo įvykio metu buvo apdrausta automobilio transporto priemonių „Kasko“ draudimu bei transporto priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimu. Jokių pretenzijų nei draudimo įmonė, išmokėjusi išmoką, nei transporto priemonės Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „JMA Centras“, nei nuomininkas darbdavys UAB „Gurda“ A. K. nereiškė. UAB DK „PZU Lietuva“ įvertino 2014-12-10 eismo įvykį, jo padarytą žalą, išmokėjo draudimo išmoką ir pasinaudodama subrogacijos teise kreipėsi į AB „Lietuvos draudimą“. AB „Lietuvos draudimas“ remdamasis iš draudimo sutarties, sudarytos su D. V., kylančiais santykiais pareiškė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo iš D. V. dėl jos kaip sutarties šalies netinkamai vykdomų pareigų. Ieškinys yra pareikštas tik atsakovei D. V. ir trečiajam asmeniui L. V., kuri yra kalta dėl eismo įvykio, bet teikia klaidingus duomenis, taip siekdama išvengti civilinės atsakomybės ar bent dalinai ją sumažinti. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti jam 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo UAB „Gurda“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, kad 2014-05-03 UAB „Gurda“ sudarė automobilio nuomos sutartį su UAB „JMA Centru“. Šios sutarties pagrindu UAB „Gurda“ išsinuomojo automobilį Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-12-10, eismo įvykio metu, automobilis Subaru buvo valdomas UAB „Gurda“ darbuotojo A. K.. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. K. nesukėlė eismo įvykio, eismo įvykį sukėlė trečiasis asmuo L. V.. Jokių pretenzijų nei iš automobilio „Subaru“ savininko ir nuomotojo UAB „JMA Centro“, nei iš draudimo įmonės UAB DK PZU Lietuva, suskaičiavusio ir išmokėjusios draudimo išmoką nuomotojui UAB „JMA Centras“, negavo ir neturėjo. UAB „Gurda“ negavo jokios draudimo išmokos, kurią draudikas UAB DK PZU Lietuva išmokėjo už padarytą žalą automobilio savininkui UAB „JMA Centras“. Atsižvelgiant į tai, kad visos aplinkybės buvo ištirtos, įvertintos, užfiksuotos ir žinomos skaičiuojant ir išmokant draudimo išmoką, šis ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo iš draudėjo turi būti sprendžiamas tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės D. V., trečiojo asmens L. V.. Nesutinka su atsakovės pozicija, mano, kad tik ji yra atsakinga. Prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės tenkinti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, kad 2014-12-10 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trys automobiliai. L. V. vairuojamas automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į priešais važiavusį A. K. vairuojamą – Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šis į – R. K. vairuojamą VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi eismo įvykio metu L. V. buvo 23 metų amžiaus, o atsakovė sudarydama su ieškove Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nenurodė, jog jai priklausančią transporto priemonę vairuos asmenys, jaunesni nei 25 m., ieškovė dėl išmokėtos 50 proc. draudimo išmokos dalies, reiškia atsakovei ieškinį. Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta ADB „Gjensidige“ „Kasko“ draudimu ir tretysis asmuo ADB „Gjensidige“ dėl įvykio metu automobiliui „Subaru“ padarytos žalos išmokėjo draudimo išmoką. Trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“ buvo pranešta apie 2014-12-10 įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadintas draudėjui priklausantis automobilis „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešime buvo nurodyta, jog eismo įvykio metu susidūrė trys transporto priemonės: „Toyota“ kliudė draudėjo transporto priemonės galinę dalį, o šis nuo smūgio kliudė prieš save stovintį automobilį. Atsižvelgiant į šį pranešimą, ADB „Gjensidige“ pradėjo žalos bylos administravimą, kurį atlikus, įvykis pagal su UAB „JMA Centras“ sudarytą draudimo sutartį buvo pripažintas draudžiamuoju ir išmokėta apskaičiuota 3587,83 Eur draudimo išmoka. Kadangi pagal eismo įvykio metu automobilį „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio A. K. paaiškinimą ir eismo įvykio dalyvių užpildytą deklaraciją dėl eismo įvykio kalta buvo automobilio „Toyota“ vairuotoja, tretysis asmuo ADB „Gjensidige“, remdamasis LT CK 6.1015 str. ir įgyvendindamas savo subrogacijos teisę, pateikė ieškovei 2014-05-29 pretenziją, kuria prašė ieškovės, kaip eismo įvykio kaltininko privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko, grąžinti išmokėtą 3587,83 Eur draudimo išmoką. Ieškovas grąžino trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“ 3459,63 Eur sumą (3587,83 Eur išmokėta draudimo išmoka – 128,20 Eur nusidėvėjimo suma). Prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti.

Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalyvavo minėtame eismo įvykyje. Priešais jį stabdė automobilis ir jis buvo priverstas staigiai stabdyti. Sustabdęs pajuto, kad į jį atsitrenkė paskui važiavęs automobilis. Kuris automobilis į kurį pirmas atsitrenkė, jis nežino, nes viskas vyko už jo, tik žino, kad į jį atsitrenkė A. K.. Nežino, ar jį pastūmė ar po to ten į jį įvažiavo, pajautė vieną smūgį. Išlipus iš automobilio A. K. šnekėjo apie neatsargiai į kelią įėjusį žmogų. Tokio pokalbio, kad į jį pirmas atsitrenkė A. K., o tik paskui į jį atsitrenkė L. V., jie net neturėjo. Kaip jie ten kalbėjo, jis dabar neatsimena tiksliai. Jie nutarė susipildyti deklaracijas. A. K. neturėjo deklaracijos, jis atnešė A. K. deklaracijas ir jie dviese su A. K. automobilyje pildė deklaracijas, o L. V. buvo lauke. Vėliau, kai jis su A. K. jau buvo užpildę deklaracijas, atvyko L. V. draugas. Jis nuvažiavo, o L. V. su A. K. liko įvykio vietoje. Jam buvo tik galinis bamperis subraižytas, jis kreipėsi į „PZU“ draudimo bendrovę, bet jiems iškilus kažkokiems neaiškumams, jis atsisakė savo reikalavimų draudimui. Neaiškumai kilo dėl to, kad jie buvo padarę klaidą, nes A. K. deklaracijoje buvo pasirašęs kaip kaltininkas, o „PZU“ draudimo atstovai nurodė, jog deklaracijoje reikėjo L. V. nurodyti, kaip kaltininkę. Jam draudimo atstovai paskambino po 1 ar 2 dienų ir pasakė, kad reikia perrašyti deklaraciją. Pažeidimai buvo nereikšmingi, jo buksyravimo kablys buvo prakirtęs „Subaru“ bamperį ir bamperis su bamperiu buvo susilietę, radiatoriaus apgadinimų išoriškai nesimatė. A. K. deklaracijoje pasirašė kaip kaltininkas, jis gavo iš A. K. deklaraciją ir nuvažiavo. Jis po įvykio su L. V. nekalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2014-12-10 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo trys automobiliai: „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. K., „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. K. ir „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. V.. Automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas 2014-06-03 tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės D. V. (automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės) sudaryta Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (b.l. 8-10, I tomas), kurios 1.5.2.7. punkte nurodyta, kad draudimo rizika įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Įvykio dieną automobilio „Toyota Corolla“ vairuotoja L. V. buvo 23 metų amžiaus. Eismo įvykio metu buvo surašytos dvi eismo įvykio deklaracijos: vienoje nurodoma, jog L. V. atsitrenkė į A. K. vairuojamą automobilį (b.l. 13, I tomas), kitoje nurodoma, jog A. K. atsitrenkė į R. K. vairuojamą automobilį (b.l. 145, I tomas). 2014-12-10 A. K. pateikė paaiškinimą draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“), kuriame nurodė, kad „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. K. sustojo paskui automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. K. ir tada į automobilį „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. K. atsitrenkė automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. V. bei nuo smūgio automobilis „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. K., atsitrenkė į automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. K.. Paaiškinime A. K. nurodė, kad nežinojo, kaip reikia pildyti deklaraciją, todėl vienoje iš jų pasirašė kaip eismo įvykio kaltininkas (b.l. 16, I tomas). Automobilio „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „JMA Centras“, nuomininkas UAB „Gurda“, kuris yra A. K. darbdavys (b.l. 67-68, I tomas). Įvykio dieną „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar ADB „Gjensidige“) Kasko draudimu, sutartis sudaryta tarp ADB „Gjensidige“ ir UAB „JMA Centras“ (b.l. 1-3, 4-5, 123-124, II tomas).

Tretysis asmuo ADB „Gjensidige“ pateikė ieškovei 2014-05-29 pretenziją, kuria prašė ieškovės, kaip eismo įvykio kaltininko privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko, grąžinti išmokėtą 3587,83 Eur draudimo išmoką (b.l. 11, I tomas), apskaičiuotą pagal UAB „JMA centras“ Remonto sąmatą (b.l. 17-22, I tomas) bei Nurašymo aktą (b.l. 23, I tomas). Ieškovas apmokėjo trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“ 3459,63 Eur sumą (3587,83 Eur išmokėta draudimo išmoka – 128,20 Eur nusidėvėjimo suma) (b.l. 25, 26, I tomas) ir ragino atsakovę grąžinti 50 % dalį išmokėtos draudimo išmokos 1729,82 Eur (29-30, I tomas). Atsakovei žalos nustatytu terminu neatlyginus, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. V. 1729,82 Eur turtinės žalos, 81,99 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog sudarydama draudimo sutartį atsakovė nuslėpė nuo ieškovės informaciją, kad automobilį „Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdys asmenys, kurie nėra sulaukę 25 m. amžiaus, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Pažeidusi draudimo sutartyje numatytas draudėjos pareigas, atsakovė privalo grąžinti ieškovei išmokėtos išmokos dalį.

Atsakovė nurodo, kad automobilis Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. K. pirma atsitrenkė į automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. K. ir tada į automobilį Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. K. atsitrenkė automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. V.. Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodo, kad sutinka dalyje tik dėl automobilio Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies sugadinimų.

CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudimo sutartimi nenustačius ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija).

Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 str., yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013).

Ieškovė savo ieškinį atsakovei grindžia TPVCAPDĮ 22 str., pagal kurį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė, ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (redakcija galiojusi iki 2014-12-31) 62 p. numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Kadangi eismo įvykio metu galiojo tarp ieškovės ir atsakovės įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią buvo apdrausta automobilio „Totota Corolla“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (b.l. 8-9), todėl ieškovei, kaip 2014-12-10 eismo įvykio metu vairuotojos L. V. vairuoto automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga tenkinti nukentėjusiųjų eismo įvykyje asmenų prašymus dėl žalos atlyginimo (CK 6.987 str.).

Kaip jau buvo minėta, automobilio „Totota Corolla“ draudimo sutartis su ieškove buvo sudaryta automobilio savininkės D. V. vardu, tačiau eismo įvykio metu šią transporto priemonę vairavo asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Prieš perduodama vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui, atsakovė privalėjo apie tai pranešti draudikui ir už draudimo rizikos padidėjimą sumokėti draudiko paskaičiuotą sumą (sutarties 1.5.3. p., 2.2.3 p.). Iki 2014-12-31 eismo įvykio draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ apie padidėjusią riziką, t.y. apie tai, kad automobilį „Totota Corolla“ vairuos asmuo, neturintis 25 metų amžiaus, nebuvo informuota, todėl ieškovė įgijo teisę iš atsakovės kaip draudėjo, pažeidusio sutarties 1.5.2.7 sąlygą, reikalauti iki 50 % išmokėtos išmokos grąžinimo, ką numato sutarties 2.2.3 punktas. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str. 2 d., bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 62 p. ir 62.2 p. Atsakovė iš esmės neginčijo ieškovo teisės į šią žalą, tačiau kilo ginčas nuo kokios sumos turi būti skaičiuojamas išmokos grąžinimas, t.y. kilo ginčas, turintis reikšmę žalos, už kurią atsakinga atsakovė, dydžiui:

1. Ar automobilis Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. K., pirma atsitrenkė į automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. K. ir tada į automobilį Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. K., atsitrenkė automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. V..

2. Ar automobilis Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. K., sustojo paskui automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. K. ir tada į automobilį Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. K., atsitrenkė automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. V. bei nuo smūgio automobilis Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. K., atsitrenkė į automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. K..

Pažymėtina, kad kiekvienos deklaracijos, kurią eismo įvykio dalyviai pildo, antrajame lape yra surašytos ir deklaracijos pildymo taisyklės, kuriose imperatyviai nurodyta, kad Eismo įvykio deklaracija skirta įvykio aplinkybėms, dėl kurių sutaria jame dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai, patvirtinti. Tais atvejais, kai įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai sutaria dėl jo aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, policijos į įvykio vietą nekviečia, jie privalo užpildyti ir pasirašyti Eismo įvykio deklaraciją. Deklaracijos komplektą sudaro du vienodi blankai, kurie privalo būti identiškai užpildyti. Užpildytą ir pasirašytą deklaraciją draudžiama taisyti, keisti ar pildyti.

Šiuo atveju matyti, kad po nagrinėjamo eismo įvykio nebuvo kviesta policija, kas suponuoja išvadą, kad ir dėl situacijos, ir dėl kaltininko (-ų) abejonių nebuvo. Tiek trečiasis asmuo R. K., tiek liudytojas P. L. nurodė, kad automobilių VW Sharan ir Subaru XV vairuotojai R. K. ir A. K. deklaraciją pildė atskirai, dviese automobilyje. Liudytojas P. L. teismo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo dokumentų pildyme po minėto eismo įvykio. Jam paskambino L. V. ir pranešė, jog atsitiko avarija, kad ji atsitrenkė į automobilį, kuris buvo prieš ją. Jis atvyko, kai jau buvo apsitarta, kas atsitiko, su „Subaru“ vairuotoju teko kalbėti, būti automobilyje ir spręsti, kaip pildyti deklaraciją. Jie automobilyje „Subaru“ sėdėjo trise – jis su A. K. ir L. V. bei sprendė, kaip turi būti supildytos deklaracijos. Pirmo automobilio vairuotojas ir „Subaru“ vairuotojas jau buvo anksčiau susipildę deklaraciją. „Subaru“ vairuotojas skambino kažkam paklausti, kaip supildyti deklaraciją, nes buvo įvykis, kad atsitrenkė į automobilį, o po to atsitrenkė į jį. Jie įvertino, kas įvykę, kas į ką įvažiavo ir pagal tai buvo supildyta deklaracija. Kai pirmo ir antro automobilių vairuotojai pildė deklaraciją, jis nedalyvavo. Liudytojas patvirtino, kad „Subaru“ automobilio vairuotojas pripažino aplinkybę, kad jau buvo įvykęs eismo įvykis, kai į jo automobilį įvažiavo L. V.. Nors liudytojas P. L. yra trečiojo asmens L. V. draugas, jo parodymai atitinka bylos faktines aplinkybes, sutampa su trečiojo asmens R. K. parodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Priešingų parodymų byloje nėra. Siekiant visapusiškai ir pilnutinai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, teismas pripažino visų įvykyje dalyvavusių vairuotojų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau trečiasis asmuo, Subaru vairuotojas A. K., būdamas tinkamai informuotas apie posėdžius, nė į vieną iš jų neatvyko, paaiškinimų nedavė, neatvykimo priežasčių nepranešė, jo atstovė advokatė teismo posėdžiuose taip pat nedalyvavo, todėl teismas sprendžia, jog trečiasis asmuo A. K. vengė duoti paaiškinimus byloje, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tiek trečiasis asmuo R. K., tiek liudytojas P. L. parodė, kad užpildžius automobilių VW Sharan ir Subaru XV deklaraciją, R. K. išvyko, liko „Subaru XV“ ir „Toyota Corolla“ vairuotojai bei atvykęs L. V. draugas P. L. ir jie pildė antrąją deklaraciją.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp R. K. ir A. K. po eismo įvykio surašyta ir pasirašyta deklaracija buvo pakeista vienasmeniškai, vadovaujantis A. K. paaiškinimu, kad jis nežinojo, kaip pildyti deklaraciją ir vienoje iš deklaracijų pasirašė kaip kaltininkas. Iš byloje esančio Pranešimo apie įvykį matyti, kad 2014-12-10 draudimo kompanija PZU registravo įvykį tarp automobilių VW Sharan, kurio vairuotojas ir nukentėjęs asmuo R. K. ir automobilio Subaru XV, kurio draudėjas JMA Centras. Šio įvykio aprašymas yra toks: „Draudėjas nespėjo sustot ir kliudė nukentėjusiojo transporto priemonę“ (b.l. 144, I tomas). Vienok, sekančią dieną, t.y. 2014-12-11 draudimo kompanija vėl registruoja įvykį, pranešime nurodydama, kad draudėjas JMA Centras, nukentėjęs asmuo nenurodomas, o Įvykio aprašymas jau yra toks: „Susidūrė 3 transporto priemonės. Toyota kliudė transporto priemonės galinę dalį, o šis nuo smūgio kliudė prieš save stovintį“ (b.l. 6, II tomas). Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, liudytojo parodymų, apie tokį pakeitimą atsakovė nebuvo informuota ir teismas sprendžia, kad toks deklaracijos pakeitimas neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų bei, kaip minėta, prieštarauja imperatyvioms deklaracijų pildymo taisyklėms.

Ieškovė kėlė klausimą, kodėl draudimo kompanija „PZU Lietuva“ (dabar ADB „Gjensidige“), mokėjo žalos atlyginimą už automobilio „Subaru XV“ sugadinimą, jei vairuotojas A. K. deklaracijoje dėl įvykio tarp automobilių „VW Sharan“ ir „Subaru XV“ pasirašė kaip įvykio kaltininkas. Kaip nustatyta byloje bei ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) nurodė, kad automobilis „Subaru XV“ buvo apdraustas visų rizikų draudimo sutartimi, sudaryta su UAB „JMA Centras“ ir ADB „Gjensidige“ sprendimui dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos mokėjimo draudėjui UAB „JMA Centras“ neturėjo įtakos eismo įvykio deklaracijoje klaidingai nurodytas eismo įvykio kaltininkas (b.l. 123-124, II tomas).

Teismas sprendžia, jog po eismo įvykio, jame dalyvavusių asmenų užpildyta deklaracija buvo pakeista neteisėtai ir nepagrįstai, o ieškovė elgėsi savo rizika nesiaiškindama, kodėl išmokant žalos atlyginimą, nebuvo vadovautasi po eismo įvykio užpildyta deklaracija, kurioje A. K. buvo pasirašęs kaip eismo įvykio kaltininkas ir nurodęs, jog jis atsitrenkė į R. K. vairuojamą automobilį. Pranešimas apie įvykį draudimo kompanijai patvirtina, kad lygiai taip pat – A. K. kaltę dėl įvykio nurodė ir VW Sharan vairuotojas R. K. (b.l. 144, I tomas), kuris 2014-12-12 atsisakė teisės į žalos atlyginimą (b.l. 140, I tomas). Ieškovė nesiaiškino, kodėl be atsakovės D. V. ar trečiojo asmens L. V. žinios, draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“ (buvusioje UAB DK „PZU Lietuva“) buvo pakeista eismo įvykio deklaracija, nurodant, kad L. V. atsitrenkė į A. K. ir tik tada šis nuo smūgio atsitrenkė į R. K. automobilį. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad ieškovė, netikrindama minėtų aplinkybių ir jų nekvestionuodama, draudimo išmoką draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ (buvusiai UAB DK „PZU Lietuva“), išmokėjo veikdama savo rizika, o atsakovė yra atsakinga tik už žalą, padarytą trečiojo asmens L. V. pagal pirmines deklaracijas, todėl atitinkamai turi būti mažinama ir iš atsakovės priteisiama draudimo išmokos dalis už apgadinto automobilio „Subaru“ remontą. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, atsižvelgiant į bylos medžiagą, šalių, trečiųjų asmenų, liudytojo paaiškinimus teismo posėdžio metu, iš atsakovės priteistina draudimo išmokos dalis (neviršijanti 50 % sumos) už automobilio „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies remontą.

Byloje nustatyta, kad UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar ADB „Gjensidige“) už automobilio Subaru XV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidas UAB „JMA centras“ išmokėjo 3587,83 Eur sumą (ši suma automobilio Subaru remonto išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose nurodoma, kaip suma be PVM (b.l. 101, II tomas)). Ieškovė pritaikiusi 128,20 (3,6 %) Eur nusidėvėjimą draudimo kompanijai UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar ADB „Gjensidige“) išmokėjo 3459,63 Eur draudimo išmoką. Automobilio Subaru galinės dalies remonto išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose (b.l. 104, II tomas) nurodoma, kad už galinės automobilio dalies remontą (kaip ir už visą remontą išmokėtos sumos be PVM eilutėje) buvo patirta 1626,87 Eur išlaidų. Prie šios sumos pritaikius ieškovės skaičiuotą nusidėvėjimą (3,6 %), automobilio Subaru galinės dalies remonto išlaidos sudarė 1568,30 Eur. Nustačius jog atsakovė ieškovei turi atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos (neviršijančią 50 % sumos), 1568,30 Eur suma dalintina per pusę (50 %) ir iš atsakovės ieškovei priteistina suma nustatytina pusė šios sumos, t.y. 784,15 Eur (45,33 % pradinio ieškovės reikalavimo), kuri teismo manymu yra tinkama ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dalis, bei ji turi būti priteista iš atsakovės.

Nors atsakovės atstovas E. P. S. nurodė, kad pateiktuose automobilio „Subaru“ remonto dokumentuose yra sumų, kurios neatitinka išmokėtų, t.y. yra nurodomos didesnės, nei buvo išmokėtos, tačiau pažymėtina, kad iš pateiktų automobilio „Subaru“ remonto sąnaudų dokumentų matyti, kad atliekant automobilio remontą buvo pritaikytos nuolaidos – atitinkamai 10 % ir 2 %, todėl nurodomos galutinės sumos yra mažesnės už tarpines sumas.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.260 - 6.261 str.). Šios palūkanos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi ir privalo būti sumokėtos visais atvejais, kai vėluojama įvykdyti piniginę prievolę. Prašomos priteisti palūkanos yra teisėtos ir pagrįstos, nes atsakovė nuo 2015-05-21 (draudimo išmokos apskaičiavimo dienos (b.l. 24, I tomas)) iki 2016-05-31 (kreipimosi į teismą dienos) neatsiskaitė su ieškove. Tačiau mažinant ieškovei priteisiamą sumą iki 45,33 % atitinkamai turi būti mažinama ir prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų dalis – nuo 81,99 Eur iki 37,17 Eur (45,33 %).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovės atstovas byloje pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovė byloje patyrė 98,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (70,08 Eur procesinių dokumentų rengimas bei 28,00 Eur kelionės išlaidos) (b.l. 75-77, I tomas, 130-136, II tomas). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės reikalavimą patenkinus 45,33%, atitinkamai paskirstomos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš atsakovės priteistina – 44,46 Eur (45,33%) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė byloje nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Trečiasis asmuo A. K. prašė ieškinį tenkinti ir iš atsakovės priteisti 300,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 61-65, 70 I tomas). Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje Nr. 3K-3-570/2014 nurodė, kad ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato pagalbai gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Trečiojo asmens A. K. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, įvertinus nagrinėjamą bylą – dėl draudimo išmokos dalies priteisimo, įvertinęs atstovės paruoštų procesinių dokumentų kiekį – vienas atsiliepimas, jo apimtį, keliamus teisinius klausimus, jų (ne)naujumą, sprendžia, jog trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 300 Eur už vieno atsiliepimo parengimą yra nepagrįstai per didelė, todėl mažintina. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo byloje pateikė tik atsiliepimą, net pripažinus jo dalyvavimą būtinu neatvyko į teismo posėdžius, į teismo posėdžius, taip pat, neatvyko ir jo atstovė, sprendžia, jog trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 200,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo A. K. byloje dalyvavo ieškovės pusėje, prašė ieškinį tenkinti, tačiau ieškinys tenkinamas tik iš dalies, t.y. ieškovės reikalavimai patenkinti 45,33%, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistinos atitinkama dalimi, t.y. 90,66 Eur (CPK 93 str. 1 d.; CPK 47 str. 4 d.). Tokios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2A-316-302/2016, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2-789-260/2016).

Be to, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei. Viso valstybė byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patyrė už 20,62 Eur. Iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 11,29 Eur (54,77 %). Iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 9,34 Eur (45,33 %) (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 784,15 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 15 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 37,17 Eur (trisdešimt septyni eurai 17 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (821,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,46 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90,66 Eur (devyniasdešimt eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 11,29 Eur (vienuolika eurų 29 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,34 Eur (devynis eurus 34 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė