Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „SB lizingas“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys J. R., A. R., antstolė Nijolė Viešchnickienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš antstolės Nijolės Viešchnickienės gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0073/16/01938, kuri susijusi su prašymo nagrinėjimu.

Prašymas (pareiškimas), teismui pateiktas vadovaujantis CPK 667 straipsniu (dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo), nagrinėtinas CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 straipsnio 1 dalis). LR CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0073/16/01938 duomenų nustatyta, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-07-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-771-665/2016 dėl 378,51 EUR negrąžinto kredito ir palūkanų, 34,06 EUR delspinigių, 3,20 EUR pašto išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo 415,77 EUR sumos išieškojimo iš J. R. išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai. Skolininkė nuo 1993 m. gruodžio 11 d. yra santuokoje su A. R.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkė nedirba, tačiau jos sutuoktinis A. R. dirba UAB „Skogran“. 2016 m. rugsėjo 5 d. pasiūlymu nustatyti turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje antstolė pasiūlė nustatyti J. R. nuosavybės teisėmis priklausančią dalį sutuoktinio A. R. darbo užmokesčio. Antstolė 2016 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu areštavo 1/2 dalį A. R. priklausančio darbo užmokesčio ar kitų jai prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį nuo įstatymo leidžiamos sumos.

Byloje esantys duomenys rodo, kad skolininkė niekur nedirba, nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių nuosavybės teise neturi. Jos sutuoktinis nekilnojamojo turto taip pat neturi, bet dirba UAB „Skogran“.

Išrašai iš Vedybų sutarčių registro rodo, kad J. R. ir A. R. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Piniginės lėšos, gautos iš A. R. darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, yra pažymėta, kad, taikant LR CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat nurodyta, kad kiekvienu atveju pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių nustatymas, nukrypimo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Išanalizavęs byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta tokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, taip pat nenustatyta kitokių aplinkybių, kurios pagal įstatymą leistų nustatyti nelygias sutuoktinių dalis bendrame turte (LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad skolininkei J. R. priklauso A. R. 1/2 gaunamo darbo užmokesčio įmonėje UAB „Skogran“ (LR CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo UAB „SB lizingas“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinio A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio įmonėje UAB „Skogran“, j. a. k. 300104144.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0073/16/01938.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.