Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.2.4.6; 2.1.8;

2023 m. liepos 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2023 m. balandžio 9 d., apie 21.50 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu 22.01 val. nustatytas 1,96 promilių girtumas, o 22.24 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas).

Kaltinamoji S. A. kalta dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad tai įvyko 2023 m. balandžio 9 d. per Velykas. Ji su vaikais gal pirmą ar antrą valandą dienos, jos asmeniniu, jai priklausančiu automobiliu „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvyko pas savo draugę švęsti Velykų. Vykdama pas draugę į (duomenys neskelbtini) buvo blaivi. Ten buvo iki pat vakaro, gal iki devintos valandos. Būnant svečiuose vartojo alkoholį, per visą tą laikotarpį išgėrė keturias skardines alaus. Gale vakaro jau jautėsi išgėrusi. Vakare įvyko konfliktas. Ji buvo išsikvietusi taksi, tačiau taksi automobilio reikėjo laukti dvidešimt minučių. Draugė pradėjo stumdytis, varyti lauką ją iš kiemo, jos vaikai išsigando, pradėjo verkti. Jai buvo šokas, ji išsigando, ji norėjo kuo greičiau iš ten dingti, pasiėmė vaikus, pasakė jiems eiti į automobilį, pati sėdo už savo automobilio vairo ir išvažiavo. Vairuotojo stažo ji turi trylika metų ir jai yra žinomos kelių eismo taisyklės. Žino, kad negalima sėsti už vairo ir vairuoti išgėrus alkoholio. Anksčiau nėra vairavusi išgėrus. Tai buvo pirmas kartas. Kai sėdo už automobilio vairo, važiavo gal pusantro ar du kilometrus iki (duomenys neskelbtini) g., kur ją sustabdė policijos pareigūnai, ji pūtė į alkotesterį, matė alkotesterio rodmenis ir su rodmenimis sutiko. Pareigūnams iš karto pripažino, kad yra išgėrusi. Savo poelgį vertina siaubingai, gailisi šitaip pasielgusi ir tai bus pamoka visam gyvenimui.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojo A. R. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad 2023-04-09 dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su kolega R. D., kai apie 21.46 val. iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, automobiliu „Seat Altea“ važiuoja galimai neblaivi vairuotoja. Važiuodami Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį, jo kolega R. D. nuėjo prie vairuotojos. Matė, kad automobilyje už vairo buvo moteris ir dar du mažamečiai vaikai. Grįžus jo kolegai R. D. į tarnybinį automobilį, jis pasakė, kad automobilio vairuotoja galimai yra neblaivi, nes nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau jie neturėjo alkoholio matuoklio, kuriuo galėtų nustatyti automobilio vairuotojai blaivumą, todėl į įvykio vietą iškvietė kitą policijos ekipažą. Į įvykio vietą atvykus policijos ekipažui (duomenys neskelbtini), jiems nurodė automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją S. A.. (duomenys neskelbtini) policijos ekipažas, alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,96 prom. neblaivumą. Po to jie iš įvykio vietos išvažiavo, įvykio vietoje pasiliko (duomenys neskelbtini) ekipažas (b.l. 35-38).

Iš 2023-04-10 Panevėžio apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialisto A. R. tarnybinio pranešimo dėl sustabdyto automobilio matyti, kad 2023-04-09, dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su kolega R. D., apie 21.46 val. iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pranešėjas važiuoja iš paskos galimai neblaiviai vairuotojai su automobiliu, valstybinių numerių nesimato, kuri važiuoja galimai į (duomenys neskelbtini) g. 19. Sujungta su VPK. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo S. A., gim. (duomenys neskelbtini). Moteriai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi neturėjo alkoholio kiekio matuoklio, į įvykį atvyko kolegų ekipažas (duomenys neskelbtini). Minėtas ekipažas alkoholio kiekio matuokliu Drager alcotest 7510 Nr. ARPK-0162, patikros Nr. 1690724, 22.01 val. pirmu pūtimu nustatė 1,96 prom. neblaivumą (b.l. 10-11).

Iš 2023-04-10 Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos G. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog 2023-04-09 apie 21.50 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, S. A. vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Kartu su S. A. automobilyje važiavo jos mažamečiai vaikai A. K. ir O. G.. Kadangi S. A. buvo neblaivi su mažamečiais vaikais, buvo informuotos Panevėžio vaiko teisių apsaugos darbuotojos, kurios atvykusios į įvykio vietą mažamečius vaikus A. K. ir O. G. perdavė į saugią aplinką T. K.. Automobilis "Seat Altea", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu perduotas saugoti į UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nuvežimo numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13).

Iš 2023-04-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. Šiaurės kryptimi stovi pastatas adresu (duomenys neskelbtini) g. 10. Pilkos spalvos automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi pastatytas priekiu į vakarų pusę. Iš automobilio paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-22).

Iš 2023-04-09 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. A. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) gali. Alkoholio kiekio matuokliu DRAGER Alcotest 7510 Nr. ARPK-0162, metrologinės patikros Nr. 1690724, 2023-04-09, 22.01 val. S. A. nustatytas 1,96 promilių girtumas (be paklaidos). Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 2023-04-09, 22.24 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, kuriuo metu buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas (be paklaidos). Su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė (b.l. 23, 25-26).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra S. A. (b.l. 31).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Seat Altea“, variklio darbinis tūris 1968 cm³, variklio galia 103 KW (140 AG), kuras - dyzelis, pasirinkti metai 2006, 2023 m. balandžio mėn., kaina be PVM 2140,90 Eur, kaina su PVM 2710 Eur (b.l. 32).

Kaltinamoji S. A. pripažįsta automobilio vairavimo esant neblaiviai faktą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje apklausto liudytojo A. R. parodymai, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, apžiūros protokolo bei asmens neblaivumo nustatymo akto duomenys. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jos kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji S. A., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, 2023 m. balandžio 9 d., apie 21.50 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu 22.01 val. jai nustatytas 1,96 promilių girtumas, o 22.24 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas. Kaltinamoji, neblaivi sėsdama už automobilio vairo ir vairuodama automobilį, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamosios neblaivumas nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, S. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. A. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji neteista, inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo bausta administracine tvarka, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruota, dirba, mokosi, yra netekėjusi, augina du vaikus. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji nuo 2018 m. registruota VšĮ (duomenys neskelbtini) centre (diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau sutinkamai su Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugo ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos eksperto Virginijaus Diktano nuomone - pagal minėtas diagnozes S. A. psichiatrijos konsultacija netikslinga (b.l. 60-65).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam.

Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, kaltinamosios nurodytas gaunamas mėnesines pajamas, į kitas jos turtinę padėtį liudijančias aplinkybes teismas sprendžia apie pagrindo savanoriško baudos sumokėjimo terminą nustatyti ilgesnį nei įstatymo nustatytas terminas buvimą.

Teismui buvo pateiktas D. A. prašymas, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamoji. Juo prašoma atleisti kaltinamąją S. A. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamosios mamai D. A. atsakomybei, nurodant, kad joms glaudžiai ir dažnai bendraujant pastaroji – D. A., atsižvelgiant ir į jos asmenybę, charakteristiką, galės daryti teigiamą įtaką dukrai S. A..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas. Šioje byloje teismas sprendžia, kad S. A. neatitinka laidavimo taikymui būtinų sąlygų visumos, todėl BK 40 straipsnio nuostatos jai netaikytinos.

Šiuo atveju kaltinamoji S. A. yra neteista, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, dirba, yra netekėjusi, viena augina du mažamečius vaikus, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti.

Jau minėta, kad viena būtinų sąlygų laidavimo taikymui yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Šioje gi byloje S. A. padarytas nusikaltimas pasireiškė itin šiurkščiu KET pažeidimu, kuris ne tik kėlė realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, bet sutinkamai su bylos duomenimis – ji, būdama neblaivi vairavo, kuomet jos vairuojamame automobilyje kartu buvo ir du jos mažamečiai vaikai. Taigi, kaltinamoji prie vairo sėdo būdama neblaivi, nesant jokios būtinybės, jai nustatytas girtumo laipsnis (pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, o antru – 1,87 promilių neblaivumas) žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Taipogi pastebėtina, kad administracinių nusižengimų registro išraše 2018-2023 metų bėgyje fiksuota net trylika S. A. KET pažeidimų (keturi iš jų – greičio viršijimas kelyje), kas, teismo manymu, rodo kaltinamosios polinkį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Šios išvados nepaneigia kaltinamosios teisme išsakyti deklaratyvūs teiginiai bandant teisinti savo anksčiau padarytus KET pažeidimus ar juos sumenkinant. Teismas tokius kaltinamosios teiginius vertina tik kaip norą save pateikti geresnę nei ji iš tiesų yra, siekiant sušvelninti savo atsakomybę nagrinėjamoje byloje.

Toliau pažymėtina tai, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta dar viena atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš kaltinamosios mamos D. A. prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą matyti, kad jame teiginys, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo dukrai, grindžiamas tuo, kad ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, kitų duomenų byloje nėra pateikta. Nepaisant šių D. A. charakterizuojančių duomenų, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2019-2022 metų bėgyje yra fiksuoti D. A. 5 KET pažeidimai (iš jų du greičio viršijimai virš 20 km/h), kurie rodo jos pačios atsainų požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi, ką patvirtina ir D. A. pasisakymai teisme. Pastebėtina, kad D. A. pasisakydama teisme akivaizdžiai buvo linkusi teisinti KET pažeidimų padarymą ir sumenkinti jų pavojingumą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas abejoja dėl D. A. atitikimo tinkamo laiduotojo požymius ir to, ar jos asmenybė yra verta teismo pasitikėjimo, be to, byloje nenustatyta duomenų, kurie liudytų apie realias jos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Pažymėtina, kad kaltinamosios elgesys sistemingai pažeidinėjant Kelių eismo taisykles, ko pasekmė yra ir šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas jos atžvilgiu, tęsiasi jau netrumpą laiko tarpą. Iš D. A. paaiškinimų teisme seka, kad apie dukros S. A. ankstesnius padarytus KET pažeidimus jai net nebuvo žinoma. Nors D. A. prašyme dėl laidavimo, taip pat ir teisme, nurodė apie glaudų bendravimą su dukra ir jos teigiamą įtaką šiai, tačiau nekintantis S. A. elgesys kelyje bei pačios D. A. paaiškinimai teisme liudija mamos nežinojimą apie tokį dukros elgesį, kas nerodo tokio deklaruojamo glaudaus jų ryšio, o mamos nežinojimas apie dukros daromus KET pažeidimus – rodo ir jos negalėjimą daryti teigiamą įtaką S. A. elgesiui.

Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir teismo teisę, o ne pareigą taikyti laidavimo institutą, teismas sprendžia, kad BK 40 straipsnio nuostatos, nesant sąlygų visumos (nesant BK 40 straipsnio 1 ir 3 d., 2 d. 4 p. numatytų sąlygų), kaltinamosios S. A. atžvilgiu netaikytinos. Toks teismo sprendimas neprieštarauja ir teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-788/2019, Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-221-693/2017 ir kt.).

Kartu su bausme, siekiant bausmių tikslų, kaltinamajai S. A. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į S. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, į tai, jog ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, į jos nustatytą neblaivumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajai tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones terminui, kuris mažesnis nei vidurkis – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2023 m. balandžio 11 d.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymui kaltinamoji panaudojo jai pačiai priklausantį, jos vardu registruotą automobilį, todėl nesant pagrindų netaikyti turto konfiskavimo, kaltinime nurodytas automobilis, kuris šiuo metu saugomas UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-30), konfiskuotinas valstybės naudai.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b.l. 106-119), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant saugoti VĮ „Regitra“.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas byloje, perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. A. galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti S. A., kad paskirtą baudą ji privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB“ bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, ar kitą VMI interneto svetainėje skelbiamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti S. A., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2023 m. balandžio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant saugoti VĮ „Regitra“.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – automobilio „Seat Altea“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas byloje, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.