- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-803-459/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00101-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, R. T., Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- J. K., K. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Gargždų matavimai“
- Kategorijos
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 2.6.8.5Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams R. T. ir Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio pobūdžio teisės aktų, nuomos sutarties panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, ieškovo K. M. ieškinį atsakovams R. T. ir Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio pobūdžio teisės aktų, nuomos sutarties panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, trečiasis asmuo UAB ,,Gargždų matavimai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1. atnaujinti praleistą terminą 2016-01-18 ieškiniui paduoti, nes terminą praleido dėl svarbių priežasčių; 2. panaikinti 2015-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3. panaikinti 2014-12-31 Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ patvirtinimo“ 1.1. punkto ir 1.2. punkto dalį, kuria suinteresuotam asmeniui R. T. suprojektuotas nuomai 2,62 ha žemės sklypas, o ieškovė J. K. išbraukta iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-07-16 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų sąrašų; 4. panaikinti 2015-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 5. panaikinti 2015-12-28 Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 6. nutraukti 2015-12-29 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 7. panaikinti 2015-10-30 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakoma išnuomoti ieškovei J. K. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 8. panaikinti 2016-01-06 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 9. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti ilgalaikę 25 metų nuomos sutartį su ieškove J. K. pagal ieškovės 2014-04-08 ir 2015-10-21 prašymą dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2,6137 ha.Ieškovė dėl praleisto termino civiliniam ieškiniui paduoti atnaujinimo nurodė, kad 2016-01-15 ieškovė gavo voką iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo, kuriame pateikta 2015-12-21 įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimta nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, nes, kaip nurodyta, ši byla turi būti nagrinėjama Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Ieškovė iki kreipimosi į teismą neturėjo informacijos apie priimtų įsakymų neteisėtumą. Atsakovė šių įsakymų kopijų ieškovei sąmoningai nepateikė suvokdama, kad praleidus apskundimo terminus ieškovė nebegalės apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisme.Dėl 3-iojo ieškinio reikalavimo ieškovė nurodė, kad šiuo ginčijamu įsakymu yra pažeistos jos teisės išsinuomoti 2.6137 ha žemės sklypą, kuris ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu. 2014-08-26 buvo išduotas ieškovei ūkininko pažymėjimas. Ieškovė būdama senyvo amžiaus nuo pat pradžių buvo klaidinama Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus darbuotojų, tai yra jai nepaaiškino, kokius papildomus dokumentus su prašymu turėjo pateikti dėl ginčijamo žemės sklypo nuomos.Dėl 4-ojo ieškinio reikalavimo ieškovė nurodė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) neregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Neaiškus žemės sklypo plotas, neatliktas pakartotinis žemės sklypo paženklinimas. Žemes sklypo plotas plane nurodomas 26137 kv. m, kai S. T. leista naudotis 2,3650 ha plotu. Patikrinimo metu buvo patikrinti tik 2 riboženkliai, besiribojantys su K. M. žemės sklypu, ir 1 riboženklis, besiribojantis su D. V. žemės sklypu, kitų riboženklių teisėtumas netikrintas. Dėl 5-ojo ieškinio reikalavimo ieškovė nurodė, kad 2014-04-08 ir 2015-10-21 pateikė prašymus dėl valstybinės žemės nuomos. Ieškovė atitinka visus kriterijus, kurie keliami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 7 d. l p., ir 8 d. nuostatuose, t. y. turi pirmumo teisę išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono, kadangi išnuomojamas žemės sklypas ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Dėl 2, 6, 7, 8 ir 9 ieškinio reikalavimų ieškovė aiškių faktinių aplinkybių bei argumentų ieškinyje nenurodė.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškovės J. K. patikslintą ieškinį, prašydama ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė J. K. ūkininko ūkį įregistravo tik 2014-08-21, t. y. po Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo, kai Laisvos žemės fondo žemių (toliau – LŽFŽ) plote Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. T. jau buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,62 ha). Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalį konkuruoti dėl teisės išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali tik vienodą pirmumo teisę turintys asmenys. Atsakovė nurodė, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – Aprašas), 23 punkte taip pat nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus) kadastro duomenų byla Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. 2015-09-14 Klaipėdos rajono skyriuje gautas UAB „Gargždų matavimai“ prašymas patikrinti R. T. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,62 ha kadastro duomenų bylą. Iš 2015-09-22 surašyto žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog kameraliai patikrinus R. T. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,62 ha kadastro duomenų bylą, trūkumų nenustatyta. Klaipėdos rajono skyrius pagal 2015-10-02 gautą K. M. skundą 2015-10-28 atliko R. T. suprojektuoto žemės sklypo patikrinimą. 2015-10-28 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės teisingai pažymėtos riboženkliais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 8.Atsakovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pil. R. T.“, nuspręsta R. T. išnuomoti LŽFŽ plote Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotą 2,6137 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015-12-29 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 25 metams išnuomotas R. T. Remiantis anksčiau minėto Aprašo 23 punkto nuostatomis, R. T. nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla Klaipėdos rajono skyriui turėjo būti pateikta bei sprendimas išnuomoti šį žemės sklypą turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo žemės Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė – skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatymų nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalus procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Atsakovė nurodė, kad Klaipėdos rajono skyrius 2015-10-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame kitam asmeniui nuomai suprojektuotas jos pageidaujamas nuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) -2,62 ha. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2015-11-23 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundų ir prašymo nagrinėjimo“, kuriuo 2015-10-06 ir 2015-10-02 skundai atmesti.Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimą į ieškovės J. K. patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį dėl septintojo patikslinto ieškinio reikalavimo nurodė, jog 2014 m. vasario 6 d. R. T. pateikė Klaipėdos rajono skyriui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomoti 2,5000 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), LŽFŽ plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), 25 metų laikotarpiui. Prie prašymo pridėjo ūkininko ūkio registracijos pažymėjimo kopiją (ūkininkas nuo 2003-07-22), paso kopiją. Nurodė, kad ieškovė ūkininko ūkį įregistravo 2014-08-26, t. y. po 2014-08-05 Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo, kai LŽFŽ plote Nr. (duomenys neskelbtini) R. T. jau buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,62 ha. Nurodė, kad atsakovas, priešingai nei ieškovė, atliko visus procedūrinius veiksmus bei atitiko visus minėtame įstatyme numatytus reikalavimus, būtinus šios teisės įgyvendinimui.Ieškovas K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1. atnaujinti praleistą terminą 2016-02-04 ieškiniui paduoti, teismui nustačius, jog terminas praleistas; 2. panaikinti 2015-10-30 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3. panaikinti 2015-10-30 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 4. panaikinti 2016-01-08 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 5. panaikinti 2014-12-31 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone” patvirtinimo“ 1.1. punkto ir 1.2. punkto dalį, kuria suinteresuotam asmeniui R. T. suprojektuotas nuomai 2,62 ha žemės sklypas, o J. K. išbraukta iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-07-16 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų sąrašų; 6. panaikinti 2015-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 7. panaikinti 2015-12-28 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 8. nutraukti 2015-12-29 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ,,išnuomoto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ Vėžaičių miestelyje, Vėžaičių kadastro vietovės LŽFŽ plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2,6137 ha, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) R. T.; 9. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių priimti naują sprendimą pagal ieškovo K. M. 2015-10-02 prašymą dėl ,,išnuomavimo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ Vėžaičių miestelyje, Vėžaičių kadastro vietovės LŽFŽ plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2,6137 ha; 10. pripažinti negaliojančiais nuo jų nustatymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos 2015-08-10 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2015-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-29 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).Dėl 1-ojo ieškinio reikalavimo ieškovas nurodė, kad 2015-10-02 pateikė atsakovei skundą dėl 2015-09-17 UAB ,,Gargždų matavimai“ sprendimo Nr. 2 panaikinimo. 2015-10-02 pateikė prašymą dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. 2015-11-04 gavo iš atsakovės voką, kuriame buvo pateiktas ginčijamas skyriaus 2015-10-30 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-10-30 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su atsakovės ginčijamais sprendimais nepraleisdamas termino skundui paduoti ir vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 str. 3d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybai, kartu su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo. 2016-01-16 iš atsakovės gavo voką, kurio gavimo data nurodyta 2016-01-14, kuriame pateiktas 2016-01-08 Nacionalinės žemės tarnybos priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo palikti galioti priimti atsakovės ginčijami sprendimai ko pasėkoje, nesutikdamas ir nepraleisdamas termino skundui paduoti, pateikė ieškinį, o teismui nustačius, jog terminas ieškiniui pateikti yra praleistas, kartu pateikė ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ieškiniui paduoti.Dėl 2-ojo ieškinio reikalavimo ieškovas nurodė, kad 2015-10-02 pateikė prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas 2,6137 ha. Nagrinėjamu laikotarpiu atitiko visus kriterijus, kurie keliami Žemės įstatymo 9 str. 7 d. l p., ir 8 d. ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių nuostatose patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1538 redakcija) Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.1., 7 punktuose, t. y. turi pirmumo teisę išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono, kadangi yra ūkininkas ir išnuomojamas žemės sklypas ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Ieškovas pažymi, jog Taisyklių 13 punkte numatyta, jog sprendimas išnuomoti žemės sklypą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas, patvirtintas 2014-12-31 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, teigiama, jog ieškovui iš ginčijamo sprendimo turinio visiškai neaišku, nesuprantama sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Kadangi ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant minėtų nuostatų, dėl to kyla abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo.Dėl 3-iojo ieškinio reikalavimo ieškovas nurodė, kad ginčijamas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ant žemės sklypo plano nėra savininko parašo, neaiškus sklypo plotas. Pakeistas žemės sklypo plotas iš 2 ha į 2,62 ha, o plane nurodomas 26137 kv. m. S. T. leista naudotis 2,3650 ha plotu. Patikrinimo metu buvo patikrinti tik 2 ieškovo riboženkliai, besiribojantys su šiuo žemės sklypu, o kitų riboženklių teisėtumas netikrintas, tai patvirtina akto turinys, dėl to neaišku, koks yra tikslus šio žemės sklypo plotas. Šio žemės sklypo ribos turi būti aiškios, nes ieškovas yra pateikęs atsakovei prašymą dėl šio žemės sklypo nuomos 25 metams, todėl ieškovas nori visiškai įsitikinti, kad šio žemės sklypo išorinės ribos, paženklintos matininkų, yra teisingos ir nepažeidžia gretimybėje besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų. Dėl 4, 5, 6, 7, 8, 9 ieškinio reikalavimų ieškovas naujų aplinkybių ieškinyje nenurodė.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškovo K. M. ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį dėl 5-ojo ieškinio reikalavimo nurodė, jog atsakovas R. T. 2014 m. vasario 6 d. pateikė Klaipėdos rajono skyriui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriuo prašė išnuomoti 2,5000 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), LŽFŽ plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), 25 metų laikotarpiui. Prie prašymo pridėtas ūkininko ūkio registracijos pažymėjimo ir paso kopijos. Ieškovas K. M. tik 2015-10-02 Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą išnuomoti valstybinę žemę Vėžaičių mstl. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmenų, pageidaujančių gauti natūra, perduodamų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems, suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus, pirkti, nuomoti ar perduoti naudotis patikėjimo teise valstybinę žemę Vėžaičių kadastro vietovėje, Klaipėdos rajone, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas sąrašas. Minėto sąrašo 26 punkte įtrauktas atsakovas R. T., o ieškovas K. M. į sąrašus neįtrauktas, kadangi jis nebuvo pateikęs prašymo išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Ieškovas K. M. prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė tik 2015-10-02, t. y. kai žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo suprojektuotas kitam asmeniui, t. y. R. T.Atsakovė nurodė, kad Klaipėdos rajono skyrius 2015-10-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ informavo ieškovą K. M., kad pageidaujamas nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas suprojektuotas kitam asmeniui. Klaipėdos rajono skyrius taip pat informavo ieškovą, kad jis turi galimybę skyriui pateikti prašymą (ilgalaikei nuomai) dėl žemės sklypų pasirinkimo iš likusio laisvo valstybinės žemės fondo Vėžaičių kadastro vietovėje, kad Vėžaičių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas numatytas rengti 2016 m. I ketvirtyje.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieškiniai tenkinti iš dalies – ieškovams atnaujintas praleistas terminas administracinio pobūdžio teisės aktams ginčyti; panaikintas 2014-12-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ patvirtinimo“ 1.1. punkto ir 1.2. punkto dalyse, kuriuo R. T. suprojektuotas nuomai 2,62 ha žemės sklypas, o ieškovė J. K. išbraukta iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-07-16 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų sąrašų; panaikintas 2015-12-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pil. R. T.“; panaikintas 2015-10-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini); panaikintas 2015-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini); panaikintas 2016-01-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinta 2015-12-29 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos, ir R. T. Įpareigojant atsakovą R. T. ir atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklypą, esantį Vėžaičių miestelyje, Klaipėdos rajone, įtraukti į Laisvos žemės fondo žemės plotus. Teismo motyvai: Nurodė, kad ieškovė J. K. su ginčijamais administracinio pobūdžio aktais – Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-05-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-12-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos r.“ susipažino tik 2015-10-05, o su 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pil. R. T.“ susipažino tik 2015-12-11, todėl tenkintas ieškovės prašymas dėl termino atnaujinimo ginčyti administracinio pobūdžio teisės aktus, pripažįstant, jog šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl pavėluoto ieškovės susipažinimo su ginčijamais administracinio pobūdžio aktais bei dėl netinkamo ginčo nagrinėjimo teismingumo pasirinkimo. Nurodė, kad ieškovas su Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-12-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ susipažino tik 2015-11-04, po to jis 2015-11-16 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos nuginčijimo, siekdamas ginčą išspręsti ikiteismine tvarka. Po to, nesutikdamas su institucijos jam 2016-01-14 pateiktu procesiniu sprendimu, ieškovas 2016-02-05 kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl tų pačių administracinio pobūdžio aktų ir nuomos sutarties panaikinimo, todėl patenkintas ieškovo prašymas dėl termino atnaujinimo ginčyti administracinio pobūdžio teisės aktus, pripažįstant, jog šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl pavėluoto pareiškėjo susipažinimo su ginčijamais administracinio pobūdžio aktais. Nurodė, kad ieškovės J. K. ir atsakovo R. T. pateikti prašymai dėl valstybinės žemės nuomos akivaizdžiai skiriasi pagal savo informatyvumą, prašymą rašančiam interesantui. Ieškovės J. K. prašymo blankas nesuteikia jokios informacijos apie rekomenduojamus pateikti dokumentus bei apie pirmumo teises į norimą išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, tuo tarpu atsakovo prašyme pateikiama informacija: ,,Nurodoma, kai asmuo, pageidaujantis pirmumo teise išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, yra įregistravęs ūkininko ūkį“. Šios informacijos pateikimas yra aiškus ir suprantamas, įgyvendinęs šią sąlygą pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į valstybinės žemės nuomą prieš kitus pretendentus. Nurodė, jog byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei J. K. buvo įteiktas 2014-07-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypų projektavimo“. Nurodė, kad jeigu ieškovė J. K. būtų laiku registravusi Ūkininko ūkį, būtų galėjusi pasinaudoti įstatymo suteikta pirmumo teise, nes jos nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu, o tuo tarpu atsakovo R. T. žemės sklypas su ginčo sklypu nesiriboja. Nurodė, kad tiek Ūkininkų ūkių registre, tiek Žemės ūkio ir kaimo verslo registre gali registruotis fiziniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla. Ieškovė 2014-08-21 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių dėl Ūkininko ūkio registro. Po 5 dienų ieškovės prašymas buvo patenkintas, tai yra 2014-08-26 J. K. buvo išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas. Padarė išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad ieškovė išreiškė raštu atsakovei savo valią išsinuomoti ginčo žemės sklypą, formaliai atitiko teisės aktuose numatytus pirmumo reikalavimus valstybinei žemei išsinuomoti, tačiau šią savo valią realizavo netinkama forma, t. y. nesilaikydama nustatytų reikalavimų tokio pobūdžio prašymams pateikti, o priimtais ginčijamais teisės aktais buvo pažeista ieškovės subjektinė teisė turėti pirmenybę išsinuomoti ginčo žemės sklypą. Pažymėjo, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba yra tas viešojo administravimo subjektas, kurio kompetencijai yra priskirti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės išnuomojimo klausimai. Šias procedūras atsakovė privalo vykdyti teisingai, viešai ir skaidriai, pretendentams, pageidaujantiems išsinuomoti valstybinę žemę, privalo tinkamai pranešti apie pirmumo sąlygas išsinuomojant valstybinę žemę bei kitas su tuo susijusias aplinkybes.Nurodė, kad atsakovė turėjo remtis ne formaliomis teisės aktų nuostatomis, o vadovautis ,,vieno langelio“ principu, kuris ją, viešojo administravimo subjektą, įpareigoja asmenų prašymus priimti ir atsakyti į juos vienoje darbo vietoje. Nurodė, kad buvo pažeista Vyriausybės nutarimuose numatyta imperatyvaus pobūdžio nuostata, jog sprendimas išnuomoti žemės sklypą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų, patvirtinančių, jog Vyriausybės nutarimuose numatytas imperatyvaus pobūdžio terminas būtų pažeistas dėl objektyvių priežasčių. 6 mėnesių terminas sprendimui priimti nuo žemės valdos projekto patvirtinimo dienos buvo pažeistas esmingai, sprendimas buvo priimtas po 12 mėnesių, todėl 2014 m. gruodžio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ patvirtinimo“ 1.1. punktu ir 1.2. punktu iš dalies naikintinas. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. gruodžio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ patvirtinimo“ 1.1. punkto ir 1.2. punkto dalyse, kuriuo R. T. suprojektuotas nuomai 2,62 ha žemės sklypas, o ieškovė J. K. išbraukta iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-07-16 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų sąrašų, pagrindu buvo priimti kiti vėlesni administracinio teisės pobūdžio aktai, todėl naikintini: 2015-12-28 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pil. R. T.“ (t. 1, 93, b. l.); 2015-10-30 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-01-06 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikinus anksčiau nurodytus administracinio pobūdžio teisės aktus, naikintina 2015-12-29 nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog kameraliai patikrinus R. T. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,62 ha kadastro duomenų bylą, trūkumų nenustatyta. 2015 m. spalio 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad patikrinimo vietovėje metu patikrintos minėto žemės sklypo ribos posūkio taškų koordinatės pagal UAB „Gargždų matavimai“ parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą ir žemės sklypo ribos posūkio taškus žymintys riboženkliai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 8 yra įtvirtinti vietoje. Todėl reikalavimas panaikinti 2015-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) netenkintas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovų reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė J. K. su Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-05-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-12-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos r.“, taip pat 2015-09-01 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) susipažino tik 2015-10-05, dėl to pripažino, kad yra pakankamas pagrindas skundo padavimo terminui atnaujinti, tačiau šios išvados yra nepagrįstos ir atmestinos. Nurodo, kad nuo 2014 m. balandžio 8 d., kai ieškovė pateikė prašymą išsinuomoti valstybinę žemę, Klaipėdos rajono skyrius, vadovaudamasis teisės aktais, tinkamai jai teikė visą informaciją. Apeliantė ieškovei J. K. registruotu laišku 2014-07-23 išsiuntė 2014-07-22 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų projektavimo“. Išsiuntimo faktą patvirtina teismui pateiktas rašytinis įrodymas – 2014-07-23 Lietuvos pašto siųstų registruotų laiškų sąrašas, kuriame nurodyta, kad J. K. išsiųstas pranešimas (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos paštas Klaipėdos rajono skyriui negrąžino ieškovei J. K. siųsto registruoto pranešimo kaip neįteikto, todėl traktuotina, kad Lietuvos paštas įteikė jai siųstą pranešimą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino informacijos, nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos priimtuose administraciniuose aktuose (2015-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-01-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundų ir prašymų nagrinėjimo“), t. y. vienpusiškai vertino tik ieškovų pasisakymus teismo posėdžio metu, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė teisės aktus, jų nuostatas, kuriomis vadovaujantis asmuo įgyja pirmumo teisę į ilgalaikę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomą be aukciono, tačiau netinkamai taikė šias materialines teisės normas. Nurodo, kad Klaipėdos rajono skyriaus vedėja pagrįstai ir teisėtai priėmė 2013-05-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, kuriuo leista S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudoti iš LŽFŽ sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 2,3650 ha pagal pridedamą schemą (M 1:5000). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vienašališkai rėmėsi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios neparemtos jokiais rašytiniais įrodymais, kad ieškovė J. K. 2014-01-17 atvyko į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, kur žodžiu išreiškė norą išsinuomoti ginčijamą žemės sklypą. Dėl pateikto prašymo nesulaukusi atsakymo 2014-04-08 ieškovė vėl nuvyko į žemėtvarkos skyrių, kur žemėtvarkininkės V. L. teiravosi apie valstybinės žemės nuomą. Pokalbis buvo emocionalus, dėl to buvo pakviesta skyriaus vedėja D. B.. Ieškovė paaiškino, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotoja V. L. ir vedėja D. B. nepaaiškino ieškovei, kokius dokumentus reikia pateikti prie prašymo, norint įgyti pirmumo teisę prieš kitus dėl valstybinės žemės nuomos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės J. K. ir atsakovo R. T. Klaipėdos rajono skyriui pateiktų prašymų žemės sklypo nuomai formos turinį. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovė išreiškė raštu atsakovei savo valią išsinuomoti ginčo žemės sklypą, formaliai atitiko teisės aktuose numatytus pirmumo reikalavimus valstybinei žemei išsinuomoti, nes: 1. nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog ji yra įregistravusi ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti, ir suteiktų pirmumo teisę nuomoti žemės sklypą be aukciono Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2. Atsakovas R. T. Klaipėdos rajono skyriui 2014 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl valstybinės žemės nuomos be aukciono, o ieškovė prašymą skyriui pateikė tik 2014 m. balandžio 8 d.; 3. Atsakovė J. K., pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus, neteisėtai naudojosi ginčo sklypu, pati tai pripažino posėdžio metu, o informacija apie neteisėtą valstybinės žemės naudojimą institucijai tapo žinoma šios bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė pripažįsta, kad yra padarytas procedūrinis nusižengimas – pažeistos imperatyvaus pobūdžio nuostatos, kad sprendimas išnuomoti žemės sklypą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos, tačiau pažymi, kad atsakovas R. T. turėjo teisę nuomoti minėtą žemės sklypą, kurią realizavo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį. Nurodo, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad palaiko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovų J. K. ir K. M. patikslinto ieškinio reikalavimai, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės perleidimą išnuomojant. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovas R. T. pažeidė teisės aktų normas, reglamentuojančias valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomą be aukciono. Jis teisėtai ir pagrįstai nuomoja ginčo sklypą. Nurodo, kad atsakovas R. T. turėjo teisę nuomoti minėtą žemės sklypą, kurią realizavo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį. Jis Klaipėdos rajono skyriui 2014 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl valstybinės žemės nuomos be aukciono, o Ieškovė J. K. prašymą skyriui pateikė tik 2014 m. balandžio 8 d. Nurodo, kad Klaipėdos rajono skyrius 2014-07-22 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų projektavimo“ informavo ieškovę J. K., kad nuo 2014 m. liepos 18 d. pradėtas rengti Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. 2014 m. rugpjūčio 5 d. 12.00 val. prašyta atvykti į susirinkimą dėl žemės sklypų suprojektavimo ilgalaikei nuomai. Pažymi, kad byla nagrinėta ilgą laiką, tačiau niekam iš proceso dalyvių, taip pat ir teismui, nekilo klausimų dėl 6 mėnesių termino pažeidimo įrodymų pateikimo (nustatyta, jog buvo pažeista Vyriausybės nutarimuose numatyta imperatyvaus pobūdžio nuostata, jog sprendimas išnuomoti žemės sklypą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos). Atsakovas negali pateikti įrodymų, nes matininkai, rengiantys žemės sklypų kadastrinius matavimus, nefiksuoja kiekvieno žodinio prašymo ir atsisakymo skubiai parengti ginčo sklypo kadastrinius matavimus. Visi matininkai turi savo darbų sąrašą. Jų užimtumas yra labai didelis, todėl nė vienas nesutiko atlikti ginčo kadastrinius matavimus išimtine tvarka, pažeidžiant kitų asmenų interesus. Taip pat pažymėtina, kad žiemos sezono metu matininkų galimybės suformuoti žemės sklypus yra apribotos oro sąlygų, jų darbo našumas krenta, t. y. sezoninis darbas.Ieškovė J. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Nurodo, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Nurodo, kad ieškovė nuo pat pradžių buvo klaidinama apeliantės darbuotojų (tarnautojų) t. y. nuo prašymo pateikimo momento dėl nuomos: pirma, pateikdami ne tokios formos prašymą, kurio pagrindu dėl senyvo amžiaus negalėjo tinkamai pateikti reikiamų dokumentų dėl nuomos, taip suklaidindami tinkamai išreikšti savo valią išsinuomoti ginčo žemės sklypą; antra, apeliantė yra tas viešojo administravimo subjektas, kurio kompetencijai yra priskirti tiek valstybinės žemės ūkio paskirties žemės išnuomojimo, tiek jos suteikimo laikinai naudotis klausimai. Todėl apeliantei turėjo būti žinoma, kad ieškovė jau ketverius metus naudojasi žemės sklypu siekdama išsinuomoti ginčo žemės sklypą, tai patvirtina ir ieškovės 2014 m. balandžio 8 d. prašymas apeliantei dėl žemės sklypo ilgalaikės nuomos bei liudytojos V. L. ir vedėja D. B.. Nurodo, kad apeliantė turėjo remtis ne formaliomis teisės aktų nuostatomis, o vadovautis „vieno langelio“ principu, kuris jį, viešojo administravimo subjektą, įpareigoja asmenų prašymus priimti ir atsakyti į juos vienoje darbo vietoje. Nurodo, kad ginčijamais administraciniais aktais, kurie nors ir atitiko formaliuosius teisės aktų reikalavimus, iš esmės buvo pažeista ieškovės subjektinė teisė – turėti pirmenybę išsinuomoti ginčo žemės sklypą, dėl to ginčijami administraciniai aktai negali būti pripažinti pagrįsti bei teisingi. Nurodo, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė atnaujinti nuomai suprojektuoto žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo termino asmeniui, dėl kurio turi būti priimtas sprendimas neišnuomoti žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu šį asmenį išbraukti iš patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Sprendimas išnuomoti žemės sklypą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos, nagrinėjamu atveju 6 mėn. terminas buvo pažeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1993 m. kovo 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje, juo patenkino pareiškėjo K. M. pareiškimą, nustatydamas, jog pareiškėjo tėvas P. M. asmeninės nuosavybės teise iki kolektyvizacijos valdė 8,2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l.161–162). 2013 m. kovo 27 d. S. T. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ (t. 2, b. l. 78). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ S. T. iki 2013 m. gruodžio 31d. leista naudoti iš laisvo žemės fondo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas 2,3650 ha, pagal pridedamą schemą (t. 1, b. l. 22–23). 2014 m. gegužės 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. K.“ patvirtina faktą, kad šiuo sprendimu grąžinta buvusio savininko P. M. nuosavybės teisės iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), jos dukrai J. K. natūra 1,9250 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Sprendimo 3 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį – 1,145 ha – atkurtos anksčiau: Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 120–121). 2008 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas Nr. 55/16018 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. M.“ patvirtina faktą, kad šiuo sprendimu grąžintas buvusio savininko P. M. nuosavybės teisė į iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), jos sūnui K. M. neatlygintinai lygiavertis turėtajam 0,61 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Sprendimo 4 punkte nurodyta informacija patvirtina faktą, kad K. M. nuosavybės teisės į jam tenkančią žemės valdos dalį, t. y. 3,08 ha žemės, yra atkurtos. Atsakovas R. T. 2014 m. vasario 6 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriuo prašė išnuomoti 2.5000 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), 25 metų laikotarpiui. Prie prašymo pridėtos ūkininko ūkio registracijos pažymėjimo ir paso kopijos (t. 1, b. l. 132). Ieškovė J. K. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui 2014 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomoti valstybinę žemę (duomenys neskelbtini). Prie prašymo nepridėjo jokių dokumentų (t. 1, b. l. 139). Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ nustatyta, jog projekto rengimo pradžia – 2014-07-18, numatomas 10 dienų laikotarpis nuo šio įsakymo dienos, per kurį pretendentai gali pateikti prašymus dėl valstybinės žemės nuomos. Įsakymu patvirtinti Klaipėdos apskrities, Klaipėdos rajono, Vėžaičių seniūnijos, Vėžaičių kadastro vietovėje nustatyti laisvos valstybinės žemės plotai. Į minimus sąrašus įtrauktas ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vėžaičių mstl., kurio plotas 2,6000 ha (t. 1, b. l. 135–139). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmenų, pageidaujančių gauti natūra, perduodamų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems, suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus, pirkti, nuomoti ar perduoti naudotis patikėjimo teise valstybinę žemę Vėžaičių kadastro vietovėje, Klaipėdos rajone, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, asmenų, pageidaujančių gauti natūra, perduodamų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems, suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus pirkti, nuomoti ar perduoti naudotis patikėjimo teise valstybinę žemę Vėžaičių kadastro vietovėje, sąrašą (pridedama). Minėto sąrašo 26 punkte įtrauktas atsakovas R. T., o 29 – J. K. (t. 1, 149, b. l. 150, 151). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl asmenų, pageidaujančių gauti natūra, perduodamų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems, suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus pirkti, nuomoti ar perduoti naudotis patikėjimo teise valstybinę žemę, Vėžaičių kadastro vietovėje, Klaipėdos rajone, sąrašo patvirtinimo“. Į sąrašą įtraukti ieškovė J. K. ir atsakovas R. T. (t. 1, b. l. 149–151). Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo, vykusio 2014 m. rugpjūčio 5 d., metu atsakovui R. T. nuomai suprojektuotas 2,62 ha ploto valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčijamame laisvos žemės fondo žemės plote Nr. (duomenys neskelbtini)). Susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad svarstytas atsakovo R. T. prašymas ir nutarta pasirinkti žemės sklypą iš LŽFŽ skl. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini) Vėžaičių mstl. prie skl. Nr. (duomenys neskelbtini). Svarstytas ieškovės J. K. prašymas. Pageidaujamas žemės sklypas yra Vėžaičių mstl, Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirinko atsakovas R. T. (t. 1, b. l. 152–158). Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. rugpjūčio 5 d. sudarė Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (savivaldybės) Vėžaičių seniūnijos Vėžaičių kadastro vietovės teritorijoje 2014 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su (nuomą) eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštį Nr. 4 pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 5 priedą. Žiniaraščio 3 punkte įtrauktas atsakovas R. T., kuriam suteiktas nuomai iš LŽFŽ sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 2,6200 ha ploto (t. 1, b. l. 152–158). 2014 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius registravo J. K. ūkį ir išdavė ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą (t. 1, b. l. 21). 2014 m. gruodžio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ patvirtinimo“ 1.1. punktu ir 1.2. punktu dalyje, suinteresuotam asmeniui R. T. suprojektuotas nuomai 2,62 ha žemės sklypas, o ieškovė J. K. išbraukta iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-07-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų sąrašų (t. 1, b. l. 15–18). Žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ (t. 1, b. l. 142–143, 144–145, 146). 2015 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos rajono skyriuje gautas UAB „Gargždų matavimai“ prašymas patikrinti R. T. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,62 ha kadastro duomenų bylą. 2015 m. rugsėjo 22 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog kameraliai patikrinus R. T. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,62 ha kadastro duomenų bylą, trūkumų nenustatyta (t. 1, b. l. 19.). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius pagal 2015 m. spalio 2 d. gautą K. M. skundą 2015 m. spalio 28 d. atliko R. T. suprojektuoto žemės sklypo patikrinimą (t. 1, b. l. 193–194). Ieškovas K. M. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos r. skyriui 2015 m. spalio 2 d. pateikė prašymą išnuomoti valstybinę žemę Vėžaičių mstl. (t. 1, b. l. 139). 2015 m. spalio 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad patikrinimo vietovėje metu patikrintos minėto žemės sklypo ribos posūkio taškų koordinatės pagal UAB „Gargždų matavimai“ parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą ir žemės sklypo ribos posūkio taškus žymintys riboženkliai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 8 yra įtvirtinti vietoje (t. 1, b. l. 195–197). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,62 ha ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys (t. 1, b. l. 32). Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys 2015-11-30 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublika (t. 1, b. l. 199–200). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pil. R. T.“ nuspręsta R. T. išnuomoti LŽFŽ plote Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotą 2,6137 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 93). 2015-12-29 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 25 metams išnuomotas R. T. (t. 1, b. l. 94–96). 2016-01-05 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. T. nutraukė išduotą leidimą laikinai naudotis valstybine žeme (t. 1, b. l. 97). Žemės sklypas – žemės ūkio paskirties, 2,6137 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 100 Eur vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (t. 1, b. l. 101).Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstas ir atmestinas išvadas, kad ieškovė J. K. su Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-05-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-12-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos r.“, taip pat 2015-09-01 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) susipažino tik 2015-10-05 ir dėl to teismas pripažino, kad yra pakankamas pagrindas skundo padavimo terminui atnaujinti.Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo akto sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužinojo apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ir pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Taigi pagal suformuotą teismų praktiką dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo asmuo sužinojo apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra pakankamas pagrindas skundo padavimo terminui atnaujinti, vadovavosi ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bet ir pačios apeliantės 2015-11-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundų ir prašymo nagrinėjimo“ (t. 1, b. l. 28–30), kuriuo ieškovės nurodytas aplinkybes pati apeliantė pripažino svarbiomis ir atnaujino skundo padavimo terminą. Apeliantės rašte nurodytos aplinkybės, kad su Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-05-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-12-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos r.“, taip pat 2015-09-01 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė susipažino tik 2015-10-05, tik po to, kai 2015-10-02 pateikė prašymą su anksčiau minėtais aktais susipažinti, pripažintos pakankama priežastimi skundo padavimo terminui atnaujinti. Taigi apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminus, atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantė nurodo, kad nuo 2014 m. balandžio 8 d., kai ieškovė pateikė prašymą išsinuomoti valstybinę žemę, Klaipėdos rajono skyrius, vadovaudamasis teisės aktais, tinkamai jai teikė visą informaciją. Apeliantė ieškovei J. K. registruotu laišku 2014-07-23 išsiuntė 2014-07-22 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų projektavimo“. Išsiuntimo faktą patvirtina teismui pateiktas rašytinis įrodymas – 2014-07-23 Lietuvos pašto siųstų registruotų laiškų sąrašas, kuriame nurodyta, kad J. K. išsiųstas pranešimas (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos paštas Klaipėdos rajono skyriui negrąžino ieškovei J. K. siųsto registruoto pranešimo kaip neįteikto, todėl traktuotina, kad Lietuvos paštas įteikė jai siųstą pranešimą.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei J. K. buvo įteiktas 2014-07-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypų projektavimo“. Apeliantė pateikė įrodymus, kad ieškovei 2014-07-23 yra išsiųstas pranešimas, tačiau nepateikta įrodymų, jog išsiųsta korespondencija buvo įteikta J. K. ar kitam jos šeimos nariui, tai yra nepateikta informacija apie korespondencijos įteikimą adresatui ar jos sugrąžinimą siuntėjui. Siunčiant korespondenciją registruotu paštu, siuntėjui yra pristatomas įteikimo pranešimas apie įteiktą korespondenciją gavėjui arba tokį pranešimą siuntėjas gali atsispausdinti iš Lietuvos pašto sistemos įrašęs siuntos registracijos numerį, kai pateikiama visa informacija apie registruotąją pašto korespondencijos siuntą. Tokį įteikimo pranešimą apeliantė privalėjo saugoti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriuje. Kadangi pakankamų įrodymų, kad 2014-07-22 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų projektavimo“ ieškovei įteiktas ar ji kitu būdu buvo su juo tinkamai supažindinta, nėra, apeliantės argumentai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius, vadovaudamasis teisės aktais, tinkamai jai teikė visą informaciją, atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino informacijos, nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos priimtuose administraciniuose aktuose (2015-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-01-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundų ir prašymų nagrinėjimo“), t. y. vienpusiškai vertino tik ieškovų pasisakymus teismo posėdžio metu, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija negali sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atsižvelgė į apeliantės priimtuose administraciniuose aktuose – 2015-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundų ir prašymų nagrinėjimo“ – nustatytas aplinkybes, kurios pripažintos pakankamai svarbiomis, kad skundo padavimo terminą atnaujintų. Be to, pažymėtina, kad anksčiau minėtuose administraciniuose aktuose daugiausiai nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės ir argumentai, kaip ir atsakovės atsiliepime į ieškinį, kurį teismas visapusiškai išnagrinėjo ir išsamiai aprašė ginčijamame sprendime. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino informacijos, nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos priimtuose administraciniuose aktuose, o vienpusiškai vertino tik ieškovų pasisakymus teismo posėdžio metu, laikytini nepagrįstais.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė teisės aktus, jų nuostatas, kuriomis vadovaudamasis asmuo įgyja pirmumo teisę į ilgalaikę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomą be aukciono, tačiau netinkamai taikė šias materialines teisės normas.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1. fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti; 2. juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukcione.Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog ieškovė J. K. nuo 1994 m. ūkininkauja jai nuosavybės teise priklausančiame 3,58 ha žemės sklype. Verčiasi augalininkyste, augina gyvulius, paukščius (t. 3, b. l. 28). Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog nuo 2004 m. ieškovė J. K. teikia paraiškas paramai gauti už nuosavos žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti (t. 3, b. l. 50, 187). Auginamus gyvulius registruoja ūkinių gyvūnų apskaitos žurnale (t. 4, b. l. 73–74). Ieškovės ūkis nuo 1994 m. yra įtrauktas į Žemės ūkio ir kaimo verslo registrą, jai buvo išduotas pažymėjimas pagal jos prašymą, kadangi ji buvo vyresnė nei 50 metų, nuosavybės teise turėjo žemės bei pateikė pažymą, patvirtinančią, kad paskutinius trejus metus vykdo žemės ūkio veiklą (t. 4, b. l. 120).Pirmosios instancijos teismas vertindamas Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1351 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 4 p. nurodytą teisinį reglamentavimą padarė pagrįstą išvadą, jog tiek Ūkininkų ūkių registre, tiek Žemės ūkio ir kaimo verslo registre gali registruotis fiziniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 d., 6 str. 3 d. numatyta, jog Ūkininko ūkio registre registruojamas ūkis, tai yra ūkininko vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; ūkininko žemės naudojimo teisinis pagrindas; ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys; žemės ūkio ir kitokios veiklos pobūdis (pagrindinė ir papildoma veikla); ūkio įregistravimo data ir ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo numeris. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad liudytoja G. V., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistė paaiškino, jog ūkininkaujantys asmenys savo veiklą gali registruoti Žemės ūkio ir kaimo verslo registre bei Ūkininko ūkio registre. Šiuos du registrus administruoja tas pats asmuo – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruojasi asmenys, norintys gauti europines išmokas už vykdomą ūkinę veiklą. Ūkininko ūkio registre registruojasi asmenys, kurie pageidauja prekiauti žemės ūkio produkcija turguose.Ieškovė J. K. 2014-08-21 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių dėl ūkininko ūkio įregistravimo (t. 3, b. l. 27). Po 5 dienų ieškovės J. K. prašymas buvo patenkintas, tai yra 2014-08-26 J. K. buvo išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (t. 1, b. l. 21), tai patvirtina, kad registravimasis į Ūkininko ūkio registrą ieškovei tebuvo formali procedūra, kadangi ieškovė jau daug metų verčiasi ūkine veikla ir atitinka visus registravimuisi keliamus reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovei 2014-04-08 teikiant prašymą dėl valstybinės žemės nuomos buvo pasiūlyta užpildyti ne tai procedūrai skirtą prašymo blanką. Tuo tarpu atsakovui R. T. buvo pateiktas specializuotas bei išsamus prašymo blankas, aiškiai nurodantis pirmumo sąlygas prieš kitus pretendentus, norinčius išsinuomoti valstybinę žemę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėjo remtis ne formaliomis teisės aktų nuostatomis, o vadovautis ,,vieno langelio“ principu, kuris ją, viešojo administravimo subjektą, įpareigoja asmenų prašymus priimti ir atsakyti į juos vienoje darbo vietoje. Prašymą nagrinėti ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauti pačiam, neįpareigojant tai atlikti prašymą padavusį asmenį. Vadovautis asmenų lygybės prieš įstatymus principu, tai yra pretendentams, pageidaujantiems išsinuomoti valstybinę žemę, privalo tinkamai pranešti apie pirmumo sąlygas išsinuomojant valstybinę žemę bei kitas su tuo susijusias aplinkybes. Taigi ieškovė išreiškė raštu atsakovei savo valią išsinuomoti ginčo žemės sklypą, formaliai atitiko teisės aktuose numatytus pirmumo reikalavimus valstybinei žemei išsinuomoti, kadangi pažymėtina, jog ieškovės ūkio registravimas į Ūkininko ūkio registrą tebuvo formali procedūra, kuri negalėjo būti esminė priežastis, trukdanti ieškovei įgyvendinti savo pirmumo teisę į valstybinės žemės nuomą, tuo labiau, kad ieškovė laiku neįsiregistravo Ūkininko ūkio registre ne dėl savo kaltės, o todėl, kad apeliantė tinkamai nepranešė ieškovei apie pirmumo sąlygas išsinuomojant valstybinę žemę bei kitas su tuo susijusias aplinkybes. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojosi su ginčo sklypu, o tuo tarpu atsakovo R. T. žemės sklypas su ginčo sklypu nesiribojo. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą išvadą, kad iš esmės buvo pažeista ieškovės J. K. subjektinė teisė – turėti pirmenybę išsinuomoti ginčo žemės sklypą ir ginčijami apeliantės administraciniai aktai negali būti pripažinti pagrįsti bei teisingi, o apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, kuriomis vadovaudamasis asmuo įgyja pirmumo teisę į ilgalaikę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomą be aukciono, atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos rajono skyriaus vedėja pagrįstai ir teisėtai priėmė 2013-05-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, kuriuo leista S. T. naudoti iš LŽFŽ sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 2,3650 ha pagal pridedamą schemą (M 1:5000).Pažymėtina, kad apeliantė nurodo aplinkybes, susijusias su leidimu laikinai naudotis valstybine žeme S. T. ir dėl to priimtu Klaipėdos rajono skyriaus 2013-05-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, tačiau šis administracinis aktas nėra ginčijamas ieškinyje, kaip ir nėra ginčijamos su jo priėmimu susijusios aplinkybės. Kadangi tarp šalių nėra kilusio ginčo dėl apeliantės nurodyto administracinio akto, ar su jo priėmimu susijusių aplinkybių, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienašališkai rėmėsi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios neparemtos jokiais rašytiniais įrodymais, kad ieškovė J. K. 2014-01-17 atvyko į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, kur žodžiu išreiškė norą išsinuomoti ginčijamą žemės sklypą. Dėl pateikto prašymo nesulaukusi atsakymo 2014-04-08 ieškovė vėl nuvyko į Žemėtvarkos skyrių, kur žemėtvarkininkės V. L. teiravosi apie valstybinės žemės nuomą. Pokalbis buvo emocionalus, dėl to buvo pakviesta skyriaus vedėja D. B.. Ieškovė paaiškino, kad Žemėtvarkos skyriaus darbuotoja V. L. ir vedėja D. B. nepaaiškino ieškovei, kokius dokumentus reikia pateikti prie prašymo, norint įgyti pirmumo teisę prieš kitus dėl valstybinės žemės nuomos.Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik ieškovės paaiškinimais, tačiau ir abiejų paminėtų liudytojų V. L. ir vedėjos D. B. parodymais, tačiau šios liudytojos nesugebėjo paaiškinti, kodėl tinkamai neinformavo ieškovės apie pirmumo sąlygas išsinuomojant valstybinę žemę. Liudytojos D. B. ir V. L. patvirtino, jog J. K. pažįsta, paaiškino, jog ieškovė į Žemėtvarkos skyrių atvykdavo išreikšti nepasitenkinimo dėl to, kad jai dalis nuosavybės teisių buvo atkurta kitoje vietoje, nei buvo jos tėvų žemė, tačiau negali atsiminti J. K. prašymo išsinuomoti ginčijamą žemės sklypą surašymo aplinkybių. Liudytojos V. L. ir D. B. patvirtino, jog ieškovės prašymas surašytas ant bendro pobūdžio blanko, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovei nebuvo pateiktas specializuotos formos prašymo blankas. Apeliantė savo apeliaciniame skunde pati nurodė, kad ieškovė yra ūmaus būdo ir atvykdavo į skyrių tik reikšti savo nepasitenkinimą bei neklausydavo skyriaus specialistų teikiamos informacijos, taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, kad liudytojos atsimena, jog pokalbiai su ieškove būdavo emocionalūs, tačiau negali atsiminti, kodėl ieškovei nebuvo pateiktas specializuotos formos prašymo blankas, kodėl nesugebėjo tinkamai informuoti ieškovės apie pirmumo sąlygas išsinuomojant valstybinę žemę. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vienašališkai rėmėsi vien ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės J. K. ir atsakovo R. T. Klaipėdos rajono skyriui pateiktų prašymų žemės sklypo nuomai formos turinį.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės J. K. ir atsakovo R. T. pateikti prašymai dėl valstybinės žemės nuomos akivaizdžiai skiriasi pagal savo informatyvumą prašymą rašančiam interesantui. Ieškovės J. K. prašymo blankas nesuteikia jokios informacijos apie rekomenduojamus pateikti dokumentus bei apie pirmumo teises į norimą išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o atsakovo R. T. surašytame prašymo blanke, pateikiama informacija: ,,Nurodoma, kai asmuo, pageidaujantis pirmumo teise išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, yra įregistravęs ūkininko ūkį“. Šios informacijos pateikimas yra aiškus ir suprantamas, įgyvendinęs šią sąlygą pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į valstybinės žemės nuomą prieš kitus pretendentus. Žemiau nurodomos ir kitos sąlygos, kurios turi mažesnę prioritetinę reikšmę nei nurodyta, tai yra ,,Nurodoma, kai asmuo pageidaujantis išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su nuomojamu, iš valstybės arba nuosavybės teise valdomu žemės sklypu“. Apeliantė nurodo, kad ieškovė pati pasirinko prašymo blanko formą, kurioje nurodė, kad nori išsinuomoti iš laisvo valstybinio žemės fondo žemės sklypą. Tačiau apeliantė būdama viešojo administravimo subjektas turėjo pareigą, ieškovei išreiškus norą išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, pasiūlyti užpildyti tinkamą specializuotą šiuo klausimu prašymo blanką. Nors apeliantė nurodo, kad prašymai teikiami ir joje nurodyta informacija skirta institucijai, kad ši galėtų vykdyti atitinkamą administracinę procedūrą, teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apeliantės pozicija, kadangi jei ieškovei būtų buvęs pateiktas užpildyti specialus tam klausimui skirtas prašymo blankas, ieškovė būtų supratusi, kokie dokumentai reikalingi, kad galėtų įgyvendinti savo pirmumo teisę prieš kitus dėl valstybinės žemės nuomos. Iš specialaus prašymo blanko pats jį pildantis asmuo gauna informacijos apie reikiamus pateikti dokumentus, ne tik institucija, vykdanti administracinę procedūrą. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino prašymų formos turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės ir atsakovo prašymai pagal savo informacijos pateikimo turinį yra akivaizdžiai skirtingi.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovė išreiškė raštu atsakovei savo valią išsinuomoti ginčo žemės sklypą, formaliai atitiko teisės aktuose numatytus pirmumo reikalavimus valstybinei žemei išsinuomoti, nes: 1. nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog ji yra įregistravusi ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, arba turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą dokumentą apie pasirengimą ūkininkauti, ir suteiktų pirmumo teisę nuomoti žemės sklypą be aukciono Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2. Atsakovas R. T. Klaipėdos rajono skyriui 2014 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl valstybinės žemės nuomos be aukciono, o ieškovė prašymą skyriui pateikė tik 2014 m. balandžio 8 d.; 3. Atsakovė J. K., pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus, neteisėtai naudojosi ginčo žemės sklypu, pati tai pripažino posėdžio metu, o informacija apie neteisėtą valstybinės žemės naudojimą institucijai tapo žinoma šios bylos nagrinėjimo metu.Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė 2014-04-08 pateikdama prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos taip išreiškė raštu apeliantei savo valią išsinuomoti ginčo žemės sklypą. Tai, jog ieškovės prašymas pateiktas vėliau nei atsakovo R. T., nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi prašymo pateikimo data yra sąlyga, kuri turi mažesnę prioritetinę reikšmę, nei tai, jog ieškovė yra asmuo, pageidaujantis išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su nuomojamu iš valstybės arba nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Prašymo pateikimo data būtų svarbi, jei nė vieno iš pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas nesiribotų su ginčo žemės sklypu. Apie tai, jog ieškovės ūkio registravimas į Ūkininko ūkio registrą tebuvo formali procedūra, kuri negalėjo būti esminė priežastis, trukdanti ieškovei įgyvendinti savo pirmumo teisę į valstybinės žemės nuomą, pasisakyta šios nutarties 29–33 punktuose, todėl nebesikartotina. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neteisėtai naudojosi ginčo žemės sklypu, nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas ir nėra susijusios su bylos ieškinio reikalavimais. Apeliantei išaiškintina, jog manydama, kad ieškovė neteisėtai naudojosi ginčo žemės sklypu, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo.Apeliantė skunde pripažįsta, kad yra padarytas procedūrinis nusižengimas – pažeistos imperatyvaus pobūdžio nuostatos, kad sprendimas išnuomoti žemės sklypą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos, tačiau pažymi, kad atsakovas R. T. turėjo teisę nuomoti minėtą žemės sklypą, ją realizavo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį. Nurodo, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.Tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi įstatymas yra tiesiogiai nustatęs tokios procedūros pažeidimo pasekmes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 13 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoje“ 23 punktu, jeigu per nustatytą terminą (nagrinėjamu atveju 6 mėn.) kadastro duomenų byla nepateikiama, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas Žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti (arba pagal įstatymo analogiją – neišnuomoti) valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo.2014 m. gruodžio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ patvirtinimo“ 1.1. punktu ir 1.2. punktu dalyje, suinteresuotam asmeniui R. T. buvo suprojektuotas nuomai 2,62 ha žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pil. R. T.“ nuspręsta R. T. išnuomoti LŽFŽ plote Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotą 2,6137 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 13 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoje“ 23 p. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buvo pažeista Vyriausybės nutarimuose numatyta imperatyvaus pobūdžio nuostata, jog sprendimas išnuomoti žemės sklypą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos, kadangi atsakovas R. T. sutartį su UAB ,,Gargždų matavimai“ sudarė jau po nutarime numatyto termino pasibaigimo tik 2015-06-02. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 6 mėnesių terminas sprendimui priimti nuo žemės valdos projekto patvirtinimo dienos buvo pažeistas esmingai, sprendimas buvo priimtas tik po 12 mėnesių, o atsakovai nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų, patvirtinančių, jog Vyriausybės nutarimuose numatytas imperatyvaus pobūdžio terminas būtų pažeistas dėl objektyvių priežasčių. Apeliantės nurodyta teismų praktika taip pat patvirtinta pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus, kad atliktų / užsakytų teisės aktais numatytus suprojektuoto žemės sklypo darbus nustatytais terminais, o esmingai pažeistas imperatyviai nustatytas 6 mėnesių terminas yra pakankamas pagrindas panaikinti 2015-12-28 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pil. R. T.“. Taigi apeliantės argumentas, kad padarytas procedūrinis nusižengimas nėra pakankamas pagrindas administracinį aktą pripažinti neteisėtu, atmestinas kaip nepagrįstas.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.