Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-780/2016 pagal ieškovų E. M. ir Monikos G. A. ieškinį atsakovei A. P. dėl leidimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastrinius matavimus be vieno iš bendrasavininkių sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai E. M. ir M. G. A. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti jiems teisę be atsakovės A. P. sutikimo leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre 5,0328 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kadastrinius matavimus, suderintus su trečiuoju asmeniu – NŽT prie LR ŽŪM Lazdijų skyriumi; priteisti E. M. 1/3 dalį išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus, kas sudaro 72,66 Eur.Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovai ir atsakovė yra žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovai sudarė sutartį su UAB „Geodala“ dėl minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos kartu su pateiktu žemės sklypo planu suderino su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriumi (toliau – žemėtvarkos skyrius). Žemėtvarkos skyrius išaiškino, jog tam, kad žemės sklypo planą būtų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre, turi būti visų bendrasavininkių parašai arba teismo sprendimas, leidžiantis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre žemės sklypo kadastrinius matavimus be vieno iš bendraturčių sutikimo. Anot ieškovų, jie pirmiausiai nori įregistruoti viso žemės sklypo kadastro duomenis, kad po to galėtų tiksliai atsidalinti savo dalis iš bendrosios nuosavybės, nes dabar žemės sklypas įregistruotas tik pagal preliminarius jo matavimus. Atsakovės atsisakymas leisti įregistruoti atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus pažeidžia ieškovų teises, todėl prašo apginti jas teismine tvarka. Atsakovės A. P. nesutikimas su ieškiniu buvo grindžiamas tuo, kad ieškovai pareiškė tapatų ieškinį, dėl kurio jau yra priimtas teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą kai ieškovai atsisakė nuo ieškinio, todėl antrą kartą su tuo pačiu reikalavimu ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą negali. Be to, atsakovės nuomone, norint atsidalinti savo dalis iš bendrosios nuosavybės ieškovams neprivaloma atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Anot atsakovės, įregistravę žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovai nori padovanoti savo dalį kitiems asmenims ir taip apeiti įstatymus. Tai pažeistų atsakovės teises, nes atsiradus naujam savininkui, ji nesijaustų savo žemės šeimininke. Nurodė, kad ji su ieškovais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir kitą žemės sklypą, todėl atsakovė pageidauja, kad būtų iš karto atidalinti abu žemės sklypai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino ieškovams teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be atsakovės A. P. sutikimo; priteisė iš atsakovės ieškovams po 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 7,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atlikus kadastrinius matavimus ieškovai negali įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre šalims priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų be atsakovės sutikimo. Atsižvelgiant į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendraturčių pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir į nurodytą teismų praktiką bendraturčių ginčų bylose, teismas konstatavo, kad ieškovai šioje byloje turi įrodyti, jog atsakovės nesutikimas įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis pažeidžia jų teises, o atsakovė turi įrodyti arba, kad ieškovai iš viso neturi teisės reikalauti atlikti kadastrinius matavimus ir nustatytus kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, arba, kad nustatytų kadastro duomenų įregistravimas pažeistų atsakovės teises ar teisėtus interesus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkto, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punkto nuostatomis, darė išvadą, kad ieškovai turi teisę reikalauti atlikti jiems ir atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, kadangi ginčo sklypas suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Tai reiškia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įrašant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ieškovai iš viso neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus. Nustačius minėtas aplinkybes, teismas laikė teisiškai nepagrįstu ir atsakovės argumentą, kad viso sklypo kadastriniai matavimai nėra būtini prieš jo pasidalijimą tarp bendraturčių neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą. Nustatęs, kad jokie teisės aktai nedraudžia nustatyti žemės sklypo ribų valstybinėje koordinačių sistemoje dar prieš rengiant žemės sklypo padalijimo ar atsidalijimo projektą, teismas darė išvadą, kad savininko pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus yra savarankiškas teisėtas ir pakankamas pagrindas juos atlikti, todėl atsakovė negali reikalauti, kad ieškovai kadastrinius matavimus atliktų kokiu nors kitu pagrindu ir kitu metu nei nori jie patys. Teismas vertino, kad ieškovų pageidavimas rengti atidalijimo projektą ne pagal preliminarius matavimus, o pirmiau nustatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje (atlikti kadastrinius matavimus) ir tik po to atsidalinti savo dalis iš bendros nuosavybės, nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, nes Nuostatų 3.5 punkte nurodytas pagrindas atlikti kadastrinius matavimus (savininko pageidavimas) nesiejamas su Nuostatų 3.1 punkte nurodytu pagrindu (žemės sklypo padalijimu, atidalijimu). Teismas pažymėjo, kad ieškovų pageidavimu atlikti kadastriniai matavimai kaip tik patvirtina, kad nustačius šalių žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, sklypo plotas nustatytas šiek tiek didesnis nei šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet neviršija Nuostatuose leidžiamos paklaidos (b. l. 8, 10, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-292-393/2015, I t, b. l. 6). Todėl sprendė, kad ieškovų noras pirmiau įregistruoti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis, o po to, vadovaujantis jais, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės tiksliai jiems priklausančias dalis yra ne tik neprieštaraujantis jokiems teisės aktams, bet ir visiškai pagrįstas bei logiškas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai ginčija iš esmės pačią ieškovų kaip bendraturčių teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas. Toks atsakovės elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad šalių ginčą reikia spręsti kitu būdu ji trukdo ieškovams įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimu žemės sklypu savo nuožiūra. Be to, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre pažeis atsakovės teises, nes neva sudarys ieškovams galimybę padovanoti jų turimas nuosavybės dalis kitiems asmenims, o atsakovė dėl to nesijaus savo dalies savininke kaip dabar. Teismas pažymėjo, kad savo dalį bendroje nuosavybėje ieškovai visada galėjo ir bet kada gali padovanoti ir be žemės sklypo kadastrinių matavimų. Įstatymai nedraudžia perleisti nuosavybės teisę ir į preliminariais matavimais suformuotą žemės sklypą, todėl ieškinio patenkinimas atsakovės teisių niekaip nepažeis, net jeigu ieškovai ir nori padovanoti savo žemės sklypo dalis kitiems asmenis. Be to, išaiškino, kad vienų bendraturčių pasikeitimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje niekaip nekeičia likusių bendraturčių nuosavybės teisių apimties ir įgyvendinimo galimybių.Teismas vertino, kad ieškovų pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovės teisių ir interesų, bet ir bus naudingas jai pačiai. Šiuo atveju faktiškai nustatytas žemės sklypo plotas yra net šiek tiek didesnis nei šiuo metu įregistruota viešame registre, o sklypo ribos bus aiškios valstybinėje koordinačių sistemoje, kas leis sklandžiai atlikti visas kitas procedūras su šiuo sklypu ateityje. Todėl sprendė, kad ieškinio patenkinimas niekaip negali pažeisti atsakovės teisių ir interesų kaip teigia ji pati. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ieškovų pateiktas ieškinys yra tapatus kitoje byloje pareikštam ieškiniui, todėl byla iškelta nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad ankstesnėje nutrauktoje civilinėje byloje ieškinys nebuvo tapatus pareiktajam šioje byloje, kadangi skiriasi tiek ieškinio reikalavimas (dalykas), tiek aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas (pagrindas). Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovė dalį išlaidų (72,66 Eur) už žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymėjo, kad pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti ne bet kokias su bendru turtu susijusias išlaidas, o tik išlaidas, būtinas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Nustatęs, kad kadastriniai matavimai ir dėl jų patirtos išlaidos nėra būtinos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms mokėti, nes kadastriniai matavimai nesusiję nei su žemės sklypo išlaikymu ir išsaugojimu, nei su privalomais mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis, teismas pareikšto prašymo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. prašo: panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjo R. Š. rezoliuciją dėl ieškinio priėmimo nagrinėjimui kaip prieštaraujančią CPK 140 straipsnio ir 294 straipsnio 2 dalies nuostatoms; įvertinti, ar Lazdijų rajono apylinkės teismas tinkamai reagavo į pateiktą melagingą ieškinį; esant būtinybei, ieškinį nagrinėti iš naujo, tai atlikti pavesti kitą bet kurį apylinkės teismą, išskyrus Lazdijų rajono apylinkės teismą, kadangi kyla nepasitikėjimas šiuo teismu; panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą; dėl ieškovų melagingos ir klaidingos informacijos kreiptis pagal kompetenciją į teisėsaugos institucijas teisingumui nustatyti; pasiūlyti ieškovams iš pradžių pasidalinti žemę tarp trijų bendrasavininkų ir po to įregistruoti Registrų centre; priteisti iš ieškovų už patirtą moralinę ir materialinę žalą po 400 Eur.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Ieškovų ieškinys byloje priimtas pažeidus CPK 140 straipsnio ir 294 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios draudžia kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, nes tiek pradiniu 2015 m. kovo 10 d. ieškiniu, tiek šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai prašė to pateis – be bendrasavininkio (atsakovės) sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre esamą žemės sklypą, nors šis žemės sklypas jau yra įregistruotas. Pateiktas teismui ieškinys yra melagingas, tačiau pirmosios instancijos teismas į atsakovės pareiškimus nereagavo. Nepagrįsta teismo išvada, kad patenkinus ieškinį atsakovės teisės nebus pažeistos. Pažymi, kad ieškovams padovanojus sklypus tam pačiam asmeniui, atidalinant žemės sklypus, atsakovė netektų galimybės pasilikti vertingiausio sklypo. Todėl, apeliantės nuomone, būtų sąžininga pasidalinti ginčo sklypą jo bendrasavininkams traukiant burtus. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai E. M. ir M. G. A. prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 140 straipsnio ir CPK 294 straipsnio nuostatomis. Ieškovai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ankščiau ieškovų pareiktas ieškinys, kurio jie atsisakė skiriasi nuo pareikšto ieškinio nagrinėjamoje byloje tiek ieškinio dalyku, tiek pagrindu, t. y. ankstesniame ieškinyje buvo keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovę suderinti kadastrinius matavimus su Žemėtvarkos skyriumi, o šioje byloje ieškinio reikalavimas – pripažinti ieškovams teisę įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie suderinti su Žemėtvarkos skyriumi nekilnojamojo turto kadastre, be atsakovės sutikimo.. Apeliacinio skundo argumentas dėl įpareigojimo atsidalinti ginčo žemės sklypą traukiant burtus neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi ieškovai, kaip žemės sklypo bendrasavininkai, turi absoliučią teisę bet kokiu būdu atsidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir bet kokiu būdu ją perleisti kitiems asmenims po to, kai pirmumo teise pasinaudos atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Byloje kilo ginčas dėl teisės įregistruoti valstybiniame turto kadastre ir registre ieškovų ir atsakovės žemės sklypo kadastrinius duomenis be vieno iš jų sutikimo.

18. Apeliacinio skundo turinį nustato CPK 306 straipsnis, kurio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) <...>. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-95/2012).

19. Iš atsakovės apeliacinio skundo 13.6 ir 13.7 punktų matyti, kad pirmosios instancijos teisme tokių reikalavimų savarankiško ieškinio ar priešieškinio forma atsakovė nebuvo pareiškusi, todėl šie apeliacinio skundo argumentai negali būti apeliacijos dalykas, dėl ko teisėjų kolegija jų nevertina ir plačiau apie juos nepasisako (CPK 312 straipsnis).

20. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl ieškinių tapatumo, kuomet ieškovai atsisakė nuo ieškinio kitoje civilinėje byloje Nr. 2-292-393/2015, o Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovų atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir bylą nutraukė, dėl ko ieškovai prarado teisę į teisminę gynybą remiantis CPK 293 straipsnio 4 punkto ir 294 straipsnio 2 dalies pagrindu, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad naujai pareikštą ieškinį būtų galima atsisakyti priimti, turi būti nustatyti visi trys kriterijai, leidžiantys spręsti apie ieškinių tapatumą.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pripažinti ieškovų pareikštą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-292-393/2015 ir civilinį ieškinį, pareikštą civilinėje byloje Nr. 2-67-780/2016 (t. y. nagrinėjamojoje byloje), tapačiais nėra pagrindo, nes iš ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-292-393/2015 turinio ir reikalavimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus atsiliepimo į ieškinį, kuriuo šis skyrius su ieškiniu nesutiko, matyti, kad ieškovų materialinis reikalavimas buvo kildinimas, visų pirma, iš žemėtvarkos skyriaus veiksmų, kurio pozicija ir lėmė, kad ieškovai atsisakė nuo ieškinio ir pašalinę trūkumus (žemėtvarkos skyriui suderinus žemės sklypo kadastrinius matavimus), iš naujo kreipėsi į teismą, tačiau nagrinėjamu atveju tik dėl vienos atsakovės veiksmų ( c/b Nr. 2-292-393/2015 b. l. 66-69, 80, 111). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškinio pagrindas, tiek jo dalykas nebuvo tapatūs, dėl ko atsisakyti ginti ieškovų teises nėra teisinio pagrindo.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nepagrįsta teismo išvada, jog patenkinus ieškinį atsakovės teisės nebus pažeistos. Visų pirma, toks apeliacinio skundo argumentas grindžiamas deklaratyviu teiginiu, neparemtu nei įstatymu, nei faktinėmis aplinkybėmis, kurias privalėjo nurodyti apeliantė savo apeliaciniame skunde remiantis šios nutarties 19 punkto nuostatomis. Antra, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė neturi teisės trukdyti ieškovams įgyvendinti savo teisę nustatyti žemės sklypo ribas ir atlikti sklypo matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Žemės bendraturtis, nesutikdamas su kitos šalies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu, negali trukdyti kitai šaliai, jeigu šios pasirinktas būdas nepažeidžia kitos šalies teisių ir interesų, nes bendraturtis gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų ar pažeidžia jo teises į bendrą daiktą.

23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas nagrinėjamam ginčui spręsti, nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir atsisakymo priimti ieškinį bei bylos nutraukimo pagrindus, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartodama, remdamasi aukščiau aptartais argumentais, atsakovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Apeliacinį skundą atmestus, o ieškovams nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šios išlaidos šalims nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.