- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 2-67-780/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00929-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- E. M., M. G. A.
- Atsakovas
- A. P.
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovams E. M. ir M. G. A., atsakovei A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl leidimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastrinius matavimus be vieno iš bendrasavininkių sutikimo pagal ieškovų E. M. ir M. G. A. ieškinį atsakovei A. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašo: 1) pripažinti jiems teisę leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., kadastrinius matavimus, kurie suderinti su trečiuoju asmeniu – NŽT prie LR ŽŪM Lazdijų skyriumi; 2) priteisti E. M. 1/3 dalį išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus, kas sudaro 72,66 Eur.
Ieškovai E. M. ir M. G. A. savo ieškinį grindžia tuo, kad nori įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., kadastrinius matavimus, o atsakovė, kuri yra šio sklypo bendraturtė, nesutinka to padaryti. Kadastrinių matavimų byla buvo pateikta suderinimui NŽT prie LR ŽŪM Lazdijų skyriui ir šis suderino sudarytą žemės sklypo planą be atsakovės parašo. Tačiau tuo pačiu nurodė, jog tam, kad sudarytą žemės sklypo planą būtų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre, turi būti visų bendrasavininkių parašai arba teismo sprendimas, leidžiantis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre žemės sklypo kadastrinius matavimus be vieno iš bendrasavininkų sutikimo. Ieškovai paaiškino, kad pirmiau nori įregistruoti nustatytus viso sklypo kadastro duomenis, kad po to galėtų tiksliai atsidalinti savo dalis iš bendros nuosavybės, nes žemės sklypas įregistruotas tik pagal preliminarius matavimus. Atsakovė nepagrįstai atsisako leisti įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus, todėl prašo patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė A. P. su ieškiniu nesutinka. Jos nesutikimas grindžiamas tuo, kad ieškovai pareiškė tapatų ieškinį, kurio buvo atsisakę ankstesnėje teismo nutrauktoje byloje, todėl antrą kartą su tuo pačiu reikalavimu ir tuo pačiu pagrindu į teismą kreiptis negali. Be to, norint atsidalinti savo dalis iš bendrosios nuosavybės neprivaloma atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų, todėl jie visiškai nereikalingi. Atsakovė teigia, kad įregistravę žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovai nori padovanoti savo dalį kitiems asmenims ir taip apeiti įstatymus. Tai pažeistų atsakovės teises, nes atsiradus naujam savininkui ji nesijaustų savo žemės šeimininke. Ji su ieškovais turi ir kitą žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nori atsidalinti iš karto abu sklypus ir nesutinka daryti taip, kaip nori ieškovai. Ji nesutinka atlyginti 1/3 ieškovo E. M. išlaidų už kadastrinius matavimus, nes jie nereikalingi, o jų sutartis su UAB „Geodala“ yra suklastota. Ankstesnėje byloje buvo pateikta sutartis tik su ieškovų parašais, o šioje byloje pateiktoje sutartyje nurodytos visų trijų savininkų pavardės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovai E. M. ir M. G. A. bei atsakovė A. P. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) savininkai (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-292-393/2015, b. l. 6). Ieškovai sudarė sutartį su UAB „Geodala“ dėl šio žemės sklypo kadastrinių matavimų (b. l. 7, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-292-393/2015, b. l. 8) ir juos atlikus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius (toliau Žemėtvarkos skyrius) suderino pateiktą žemės sklypo planą (b. l. 10, 39). Atsakovė A. P. nepasirašo šio žemės sklypo plane ir nesutinka įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau ji neįrodė, kad žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimas pažeis jos teises. Todėl jos atsisakymas pasirašyti žemės sklypų plane ir kartu su ieškovais pateikti prašymą įregistruoti nustatytus kadastro duomenis viešame registre yra nepagrįstas ir pažeidžia ieškovų teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.
Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atlikus kadastrinius matavimus ieškovai negali įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre šalims priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų be atsakovės sutikimo. Pagal bendrąją taisyklę (Civilinio kodekso (toliau CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Todėl Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009).
Atsižvelgiant į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendraturčių pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir į nurodytą teismų praktiką bendraturčių ginčų bylose, ieškovai šioje byloje turi įrodyti, jog atsakovės nesutikimas įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenis pažeidžia jų teises, o atsakovė turi įrodyti arba, kad ieškovai iš viso neturi teisės reikalauti atlikti kadastrinius matavimus ir nustatytus kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, arba, kad nustatytų kadastro duomenų įregistravimas pažeistų atsakovės teises ar teisėtus interesus.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punktas taip pat numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.
Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovų teisę reikalauti atlikti jiems ir atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes šis sklypas suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Tai reiškia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įrašant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadinasi ieškovų, kurie yra šio žemės sklypo savininkai, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti. Tai reiškia, kad atsakovė negali savo nesutikimo įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis grįsti tuo, jog ieškovai iš viso neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus.
Tuo tarpu atsakovės argumentas, kad viso sklypo kadastriniai matavimai nėra būtini prieš jo pasidalijimą tarp bendraturčių neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą. Nuosavybės teisės turinį sudaro savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Todėl tik pats savininkas gali spręsti kokiu būdu jis nori valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu. Savininko nuosavybės teisė turi būti ginama nuo bet kokio trukdymo savo nuožiūra įgyvendinti savo nuosavybės teises, jeigu įgyvendindamas jas savininkas nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Todėl šioje byloje svarbu nustatyti ne tai ar būtina atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus prieš jo pasidalijimą, o tai ar norėdami atlikti kadastrinius matavimus prieš žemės sklypo pasidalijimą ieškovai pažeidžia kokius nors teisės aktus ir atsakovės teises bei interesus.
Kaip minėta, šiuo atveju pagrindas atlikti kadastrinius matavimus yra tai, kad žemės sklypo ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, o ieškovai pageidauja jas nustatyti (Nuostatų 3.5 punktas). Nors nuostatų 3.1 punkte iš tiesų yra numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami ir įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, o atsakovė pateikė trečiojo asmens Žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame nurodama, kad teisės aktai nenumato prievolės atidalijant žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus atlikti kadastrinius matavimus (b. l. 75), tačiau jokie teisės aktai nedraudžia nustatyti žemės sklypo ribų valstybinėje koordinačių sistemoje dar prieš rengiant žemės sklypo padalijimo ar atsidalijimo projektą. Savininko pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus yra savarankiškas teisėtas ir pakankamas pagrindas juos atlikti, todėl atsakovė negali reikalauti, kad ieškovai kadastrinius matavimus atliktų kokiu nors kitu pagrindu ir kitu metu nei nori jie patys. Ieškovai pageidauja rengti atidalijimo projektą ne pagal preliminarius matavimus, o pirmiau nustatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje (atlikti kadastrinius matavimus) ir tik po to atsidalinti savo dalis iš bendros nuosavybės. Tokiais veiksmais ieškovai nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, nes Nuostatų 3.5 punkte nurodytas pagrindas atlikti kadastrinius matavimus (savininko pageidavimas) nesiejamas su Nuostatų 3.1 punkte nurodytu pagrindu (žemės sklypo padalijimu, atidalijimu). Šie pagrindai yra savarankiški ir Nuostatai nenumato jokio privalomo veiksmų eiliškumo tarp žemės sklypo padalijimo projekto rengimo ir sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Pažymėtina, kad ieškovų pageidavimu atlikti kadastriniai matavimai kaip tik ir patvirtina, kad nustačius šalių žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, sklypo plotas nustatytas šiek tiek didesnis nei šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet neviršija Nuostatuose leidžiamos paklaidos (b. l. 8, 10, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-292-393/2015, I t, b. l. 6). Todėl ieškovų noras pirmiau įregistruoti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis, o po to, vadovaujantis jais, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės tiksliai jiems priklausančias dalis yra ne tik neprieštaraujantis jokiems teisės aktams, bet ir visiškai pagrįstas ir logiškas. Atsakovė neturi teisės trukdyti ieškovams įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje bet kuriuo metu, kuriuo jie pageidauja tą daryti, remdamasi vien tik kadastrinių matavimų atlikimo būtinumo ar nebūtinumo kriterijumi konkrečiu metu. Šalys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau net ir nesutikdamos su kitos šalies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu negali trukdyti kitai šaliai, jeigu šios pasirinktas būdas niekaip nepažeidžia kitos šalies teisų ir interesų. Todėl reikalaudama atmesti ieškinį atsakovė turi argumentuotai pagrįsti kuo kadastrinių matavimų įregistravimas pažeis jos teises ir interesus. Tačiau tokių argumentų atsakovė nenurodė, o jos pateikti argumentai niekaip nepatvirtina kaip kadastro duomenų įregistravimas galėtų pažeisti jos teises ir interesus.
Kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklą nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat viešojo administravimo subjekto - Žemėtvarkos skyriaus, veiklą tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, ir kito viešojo administravimo subjekto - Kadastro tvarkytojo, veiklą tikrinant ir registruojant kadastro duomenis. Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę prašyti atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, kuriuos patikrina minėti viešojo administravimo subjektai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovai, tiek atsakovė yra žemės sklypo, kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai, savininkai, todėl abi šalys turi vienodas teises pageidauti atlikti jų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir gali rinktis skirtingus pagrindus jiems atlikti ir skirtingą laiką kada jie pageidauja tokius matavimus atlikti. Bet ginčyti šalys gali ne nurodytą viena kitos teisę reikalauti atlikti kadastrinius matavimus, o tik tuos viena kitos veiksmus, kurie pažeidžia jų teises siekiant nustatyti tikslius jų bendro žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti. Todėl siekiant išspręsti šalių ginčą reikalinga nustatyti kuri šalis elgiasi sąžiningai, protingai ir teisingai, o kuri trukdo kitai šaliai pasinaudoti savo teise, nors jos teisės ir interesai nėra pažeidžiami.
Iš matininko D. L. aiškinamojo rašto matyti, kad atlikus šalims priklausančio žemė sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatytas 0,0028 ha didesnis sklypo plotas, tačiau tai atitinka leistiną ploto paklaidą (b. l. 8). Iš Žemėtvarkos skyriaus 2015-11-12 surašyto žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto matyti, kad Žemėtvarkos skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylą, nustatė, kad: žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės sklypo planas sudarytas teisingai; kiti dokumentai užpildyti teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai, o pastabose nurodė, jog kadastro duomenys galės būti keičiami tik gavus visų bendraturčių sutikimus (b. l. 39). Iš šalių žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad Žemėtvarkos skyrius 2015-11-12 suderino šį žemės sklypo planą (b. l. 10).
Iš nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad matininkas ieškovų pageidavimu atliko kadastrinius žemės sklypo matavimus ir pateikė Žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų bylą tikrinimui ir derinimui. Tai reiškia, kad siekiant nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis tiek ieškovai, tiek matininkas padarė viską, ką numato Nuostatai, o atsakovė šių veiksmų teisėtumo neginčijo ir neginčija šioje byloje. Kaip minėta, ji ginčija kadastrinių matavimų būtinumą, bet ne jų teisėtumą.
Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovai, turėdami nustatytus jų žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti valstybės institucija, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Tačiau Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovės nesutikimas pateikti tokį prašymą, pasireiškiantis jos nepasirašymu žemės sklypo plane, užkerta kelią ieškovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis. Šioje situacijoje ieškovai, užsakę ir sumokėję už matininko atliktus kadastrinius matavimus, ir turėdami su Žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo planą bei tinkamai parengtą kadastro duomenų bylą, neturi pareigos nustatytų kadastro duomenų įregistravimą būtinai susieti su atsakovės pageidavimu kartu atlikti ir kito jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei kartu parengti abiejų sklypų atsidalijimo iš bendros nuosavybės projektus. Ieškinio reikalavimo patenkinimas niekaip netrukdo atsakovei įgyvendini jos norą pasidalinti tiek abu žemės sklypus, tiek vieną iš jų, nes vieno sklypo kadastriniai matavimai ir jų įregistravimas viešame registre iš viso nėra susijęs su kito sklypo pasidalijimu tarp bendraturčių, o šioje byloje aptariamo žemės sklypo tikslių kadastro duomenų įregistravimas viešame registre ne tik netrukdo, bet ir sudaro visas sąlygas įgyvendinti šalių teisę tiksliai ir teisingai atsidalinti savo dalis iš bendros dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad atsakovei niekas netrukdo įgyvendinti savo norą pasidalinti abu žemės sklypus tarp šalių jai priimtinu kitokiu būdu nei nori ieškovai (be viso sklypo kadastrinių matavimų), nes prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-292-393/2015 esantys jos atsiliepimai bei pateikti dokumentai dėl šio žemės sklypo ir kito šalių turimo bendro sklypo atidalijimo patvirtina, kad tam reikalingi dokumentai atsakovei buvo išduoti jau senai (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-292-393/2015 b. l. 22-42). Tačiau ji savo teisės atsidalinti savo dalį iš bendros nuosavybės jai priimtinu būdu iki šiol neįgyvendina, nors tą padaryti galėjo net ir nesutardama su ieškovais. Atsakovė turėjo ir turi tokias pat galimybes kaip ir ieškovai savo teises įgyvendinti savo norimu būdu, reikalaudama teismo keliu leisti jai atlikti reikiamus veiksmus be ieškovų sutikimo, bet ji to nedaro. Tokiu būdu atsakovė pati bendraturčių nesutarimų dėl atsidalijimo iš bendros nuosavybės jai priimtinu būdu neįgyvendina, bet savo nesutikimu įregistruoti vieno sklypo kadastro duomenis ji neleidžia ieškovams teisėtai veikti savo nuožiūra. Taip atsakovė sukuria ieškovams tokią situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl jų pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų realizavimo vykti negali ir ieškovai yra priversti reikšti šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. Todėl pripažintina, kad atsakovė nepagrįstai ginčija iš esmės pačią ieškovų kaip bendraturčių teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas. Toks atsakovės elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad šalių ginčą reikia spręsti kitu būdu ji trukdo ieškovams įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimu žemės sklypu savo nuožiūra.
Visiškai nepagrįstas yra ir atsakovės argumentas, kad atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre pažeis jos teises, nes neva sudarys ieškovams galimybę padovanoti jų turimas nuosavybės dalis kitiems asmenims, o atsakovė dėl to nesijaus savo dalies savininke kaip dabar. Visų pirma, savo dalį bendroje nuosavybėje ieškovai visada galėjo ir bet kada gali padovanoti ir be žemės sklypo kadastrinių matavimų. Įstatymai nedraudžia perleisti nuosavybės teisę ir į preliminariais matavimais suformuotą žemės sklypą, todėl ieškinio patenkinimas atsakovės teisių niekaip nepažeis, net jeigu ieškovai ir nori padovanoti savo žemės sklypo dalis kitiems asmenis. Jie tą gali padaryti dabar ir galės ateityje, net ir atmetus ieškinį. Be to, dovanoti savo dalį bendroje nuosavybėje yra išimtinai kiekvieno bendraturčio teisė ir atsakovė negali daryti jokios įtakos ieškovams dėl to kam ir kada padovanoti savo nuosavybės dalį. Todėl ieškinio patenkinimas atsakovės teisių niekaip nepažeidžia, nes kadastrinių matavimų įregistravimas viešame registre niekaip nesusijęs su atsakovės nuosavybės teisių varžymu. Antra, vienų bendraturčių pasikeitimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje niekaip nekeičia likusių bendraturčių nuosavybės teisių apimties ir įgyvendinimo galimybių. Todėl net ir ieškovams padovanojus savo dalis bendroje nuosavybėje kam nors kitam atsakovė kaip buvo jai priklausančios dalies savininke taip ir liks. Jos nuosavybės teisės į jai tenkančią dalį dėl to nei kiek nepasikeis ir nebus apribotos. Tuo tarpu tai kaip ji jausis pasikeitus bendraturčiams bendrojoje dalinėje nuosavybėje neturi nieko bendro su šiuo ginču.
Galiausiai pažymėtina, kad ieškovų pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovės teisių ir interesų, bet ir bus naudingas jai pačiai. Šiuo atveju faktiškai nustatytas žemės sklypo plotas yra net šiek tiek didesnis nei šiuo metu įregistruota viešame registre, o sklypo ribos bus aiškios valstybinėje koordinačių sistemoje, kas leis sklandžiai atlikti visas kitas procedūras su šiuo sklypu ateityje. Todėl ieškinio patenkinimas niekaip negali pažeisti atsakovės teisių ir interesų kaip teigia ji pati.
Nors atsakovė teigia, kad ieškovai ieškinį jai pareiškė antrą kartą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl byla iškelta nepagrįstai, tačiau toks atsakovės argumentas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis iš tiesų numato, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Todėl šioje byloje nustačius aplinkybę, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo tapataus ieškinio atsisakymą, teismas iš tiesų privalėtų bylą nutraukti (293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau ankstesnėje nutrauktoje civilinėje byloje ieškinys nebuvo tapatus.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292-393/2015 patvirtina, kad ieškovai E. M. ir M. G. A. iš tiesų atsisakė ieškinio, pareikšto atsakovei A. P. dėl pripažinimo teisės ieškovams be atsakovės sutikimo suderinti ir viešame registre įregistruoti žemė sklypo kadastrinius matavimus, ir teismas ieškinio atsisakymą priėmė bei nutraukė bylą. Tačiau šioje byloje pareikštas ieškovų ieškinys, nors ir labai panašus į ankstesnį, nėra tapatus, todėl jo nenagrinėti ir neišspręsti ginčo teismas negali.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Kasacinis teismas pabrėžia, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, todėl ieškinių netapatumui nustatyti būtina konstatuoti faktinių aplinkybių pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-475/2007; Nr. 3K-3-357/2009, Nr. 3K-3-290/2010).
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad ginčo šalys šioje byloje yra tos pačios kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-292-393/2015, kurioje ieškovai ieškinio atsisakė. Tačiau ieškinio reikalavimas (dalykas) ir aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas (pagrindas) šioje byloje skiriasi. Nutrauktoje byloje ieškovai reikalavo be atsakovės sutikimo suderinti su Žemėtvarkos skyriumi kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-292-393/2015, b. l. 2-5). Tai reiškia, kad pagrindinis reikalavimas ankstesnėje byloje buvo siejamas su ieškovų siekiu suderinti atliktus kadastrinius matavimus su Žemėtvarkos skyriumi, nes be tokio suderinimo jų įregistruoti viešame registre jie negalėtų. Todėl ankstesnėje byloje pareikštas reikalavimas įregistruoti kadastrinius matavimus buvo tik papildomas ir išvestinis iš pirmojo reikalavimo suderinti kadastrinius matavimus, nes jo patenkinimas priklausė tik nuo pirmojo reikalavimo patenkinimo. Tuo tarpu šioje byloje ieškovai reiškia kitą savarankišką reikalavimą - pripažinti jiems teisę įregistruoti kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto kadastre be atsakovės sutikimo. Skirtingai nei ankstesnėje byloje, šis reikalavimas yra pagrindinis reikalavimas, kurio patenkinimas nepriklauso nuo kitų reikalavimų išsprendimo. Toks reikalavimo pobūdžio pasikeitimas reiškia ne tik, kad ieškinio dalykas pasikeitė, bet ir susijęs su tuo, kad po ankstesnės bylos nutraukimo pasikeitė faktinės aplinkybės, kurios sudaro šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą. Kaip matyti iš išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-292-393/2015 esančio Žemėtvarkos skyriaus atsiliepimo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-292-393/2015, b. l. 66-69) ir teismo posėdžio garso įrašo, ieškovai ankstesnėje byloje ieškinį buvo pareiškę dar neturėdami su Žemėtvarkos skyriumi suderintos kadastro duomenų bylos, todėl ieškinio atsisakė dėl to, kad patys nebuvo atlikę būtinų veiksmų prieš įgyjant teisę pateikti kadastro duomenų bylą įregistruoti viešame registre. Tuo tarpu reikšdami ieškinį šioje byloje ieškovai po ankstesnės bylos nutraukimo suderino kadastrinius matavimus su Žemėtvarkos skyriumi ir vienintelė kliūtis įregistruoti nustatytus kadastro duomenis šioje byloje liko tik atsakovės nesutikimas, o ne negalėjimas kadastrinių matavimų suderinti su Žemėtvarkos skyriumi. Šios pasikeitusios faktinės aplinkybės (kadastrinių matavimų suderinimas su Žemėtvarkos skyriumi) nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Tai leidžia konstatuoti, kad dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių po ieškinio atsisakymo ankstesnėje byloje, šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas nėra tapatus, o tuo pačiu jis sąlygojo ir ieškinio dalyko pasikeitimą. Todėl nėra pagrindo nutraukti šią bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Ieškovas E. M. nurodo, kad UAB „Geodala“ už žemės sklypo kadastrinius matavimus sumokėjo 218 Eur, todėl 1/3 dalį, t. y. 72,66 EUR prašo priteisti iš atsakovės (ieškinio rezoliucinės dalies 3 punktas). Kadangi priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovai prašo atskiru savarankišku ieškinio reikalavimu (ieškinio rezoliucinės dalies 4 punktas) ir šios sumos neprašo priteisti kaip bylinėjimosi išlaidų, tai ieškovo reikalavimas dėl 1/3 dalies išlaidų už kadastrinius matavimus priteisimo materialinės teisės prasme gali būti grindžiamas tik CK 4.76 straipsniu, pagal kurį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tačiau pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti ne bet kokias su bendru turtu susijusias išlaidas, o tik išlaidas, būtinas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šiuo atveju pažymėtina, kad kadastriniai matavimai ir dėl jų patirtos išlaidos nėra būtinos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms mokėti, nes kadastriniai matavimai nesusiję nei su žemės sklypo išlaikymu ir išsaugojimu, nei su privalomais mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis. Šiame CK straipsnyje išvardintos tik tokios visiems bendraturčiams privalomos įmokos, kurias jie privalo mokėti nepriklausomai nuo jų valios. Tuo tarpu atlikti viso žemės sklypo kadastrinius matavimus dar prieš atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės projekto rengimą pageidauja ne visi bendraturčiai, o tik ieškovai. Todėl jiems ir tenka visos su tuo susijusios išlaidos. Nors, kaip minėta, atsakovė negali ginčyti ieškovų teisės atlikti ir įregistruoti viso žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau ji neprivalo atlyginti ieškovui E. M. dalies jo išlaidų, kurios atsirado prieš jos valią ir tik ieškovo iniciatyva, nes šios išlaidos nėra būtinos bendram turui išlaikyti ar išsaugoti.
Nors ieškovas prašomų priteisti 72,66 EUR išlaidų neįvardijo kaip bylinėjimosi išlaidų, tačiau jos negalėtų būti priteisimos ir kaip bylinėjimosi išlaidos, nes jų atsiradimas nepriklauso nuo to ar ieškovo teisė įregistruoti kadastrinius matavimus įgyvendinama teismo tvarka ar ne teismo keliu. Akivaizdu, kad ir tuo atveju jeigu tarp šalių nebūtų kilęs ginčas dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo, ieškovas vis tiek būtų patyręs šias išlaidas, nes kitaip negalėtų įgyvendinti savo teisės nusistatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, šios išlaidos susidarė dar iki bylos iškėlimo, o ne dėl to, kad ginčą teko spręsti teisme. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos tik tokios išlaidos, kurių iš viso nebūtų, jeigu šalims netektų ginčo spręsti teisme. Tuo tarpu išlaidos, kurios neišvengiamai patiriamos dar net nesant teisminio ginčo, ir tokios, be kurių šalis savo teisių negalėtų realizuoti net jeigu ginčo ir nereikėtų spręsti teisme, nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Todėl įvertinus tai, kad šių kadastrinių matavimų išlaidos buvo išimtinai ieškovų interesus tenkinančios išlaidos, kurias ieškovai neišvengiamai būtų patyrę net jeigu ir nebūtų šios bylos, jos negali būti pripažįstamos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir negali būti priteisiamos iš atsakovės procesinės teisės prasme kaip bylinėjimosi išlaidos.
Tačiau šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis priteistinas ieškovų sumokėtas 41 EUR dydžio žyminis mokestis, kuris priskiriamas prie šalies bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Kitokių bylinėjimosi išlaidų ieškovai priteisti neprašė ir nepateikė dokumentų pagrindžiančių, kad tokias išlaidas turėjo.
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 7,92 EUR, išieškotinos iš atsakovės, nes ieškinys patenkintas, o atsakovė kalta dėl jų susidarymo, kadangi ginčą teko spręsti teisme (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).
Patenkinus ieškinį atsakovės atsiliepime pareikštas prašymas priteisti 500 EUR kompensaciją už patirtą moralinę žalą ir už turėtas išlaidas konsultuojantis su teisininkais negali būti tenkinamas. Visų pirma, atsakovė dėl neturtinės žalos nepareiškė ieškovams priešieškinio su savarankišku reikalavimu ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą. Antra, neturinė žala negali būti konstatuojama, jeigu ieškovų ieškinys pripažįstamas pagrįstu, o atsakovės nesutikimas, dėl kurio kreipėsi ieškovai, nepagrįstu. Tokiu atveju neturtinė žala negali būti padaroma asmeniui, kuris nepagrįstai nesutinka su ieškiniu reiškiamais reikalavimais, nes jis pats kaltas dėl visų nepatogumų, kurios patiria sprendžiant ginčą teisme. Tuo tarpu išlaidoms teisinei pagalbai pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokias išlaidas ji turėjo, todėl jos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovės pateiktas kvitas už kurą ir prašymas priteisti jai iš ieškovų kelionės į teismą išlaidas atmestinas, nes ieškinys priimtas ieškovų, o ne atsakovės naudai, todėl ieškovai neprivalo atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovams E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti ieškovui E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,50 EUR (dvidešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei M. G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,50 EUR (dvidešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,92 EUR (septynis eurus 92 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.