- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-75-924/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- Mardasavo kaimo draugijos
- Trečiasis asmuo
- B. M., notarė Dalia Jungevičienė
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Mardasavo kaimo draugijos ieškinį atsakovei D. M. dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys B. M., notarė Dalia Jungevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Mardasavo kaimo draugija (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais ab initio paprastuosius vekselius ieškovės 2023 m. birželio 3 d. ir 2023 m. birželio 5 d. išduotus atsakovei D. M. (toliau – ir atsakovė) ir priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Eduardo Sergėjevo (toliau – ir antstolis) vykdomus išieškojimus vykdomosiose bylose Nr. 0190/25/00670 ir Nr. 0190/25/00866.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius antstolio minėtose vykdomosiose bylose pradėto išieškojimo pagal notarės išduotus vykdomuosius įrašus ginčijamų vekselių pagrindu, kyla grėsmė, jog, tenkinus ieškinį ir pripažinus vekselius negaliojančiais, skola bus nepagrįstai išieškota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovės Mardasavo kaimo draugijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė antstolio Eduardo Sergėjevo vykdomąsias bylas Nr. 0190/25/00670 ir Nr. 0190/25/00866.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės prašomų pripažinti negaliojančiais vekselių pagrindu yra išduoti vykdomieji įrašai (2023 m. birželio 3 d. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 542 ir 2023 m. birželio 5 d. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 540), kurie pateikti antstoliui Eduardui Sergėjevui ir jų pagrindu užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0190/25/00670 ir Nr. 0190/25/00866 pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Ieškovės teigimu, tenkinus ieškinį, vekseliai būtų pripažinti negaliojančiais ir išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus nebūtų galimas.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė, atstovaujama buvusios pirmininkės B. M., atsakovei išdavė du vekselius po 3 000 Eur už naudojimąsi įranga, ieškovei ginčijant išduotų vekselių teisėtumą, išieškojimas pagal vekselius gali būti nukreiptas į ieškovės turtą. Teismas sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikšto reikalavimo esme, pobūdžiu ir apimtimi. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka savo esmę pagal bylos nagrinėjimo etapą. Teismo vertinimu, nesustabdžius išieškojimo vykdymo vykdomosiose bylose Nr. 0190/25/00670 ir Nr. 0190/25/00866 ir vėliau galimai priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, skola pagal vykdomuosius įrašus gali būti išieškota nesant tam pagrindo, todėl, atsirastų būtinybė šalinti teisines pasekmes ir nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ėmėsi išieškojimo veiksmų pagal ginčijamus vekselius – kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų išdavimo ir pateikė juos vykdyti antstoliui. Ginčo išsprendimas šioje byloje turi esminę įtaką išieškojimo nukreipimo į turtą galimumui. Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo iš įkeisto turto, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas minėto ieškinio reikalavimo atžvilgiu pasunkėtų, nes ieškovei galimai tektų papildomai bylinėtis, siekiant atgauti išieškotą turtą. Teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą ieškovės naudai, priverstinis išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus ginčijamų vekselių pagrindu galimai jau būtų įvykęs, kas apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui pripažinus vekselius negaliojančiais, tuo pačiu išnyktų pagrindas priverstiniam išieškojimo pagal vykdomuosius įrašus jų pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė D. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Ieškovės Mardasavo kaimo draugijos pirmininkas dalyvauja kaip atsakovas daugelyje bylų. Be to, pirmininkas nori slapčia realizuoti dar nesurastą ir neareštuotą draugijos turtą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Mardasavo kaimo draugija prašo atmesti atsakovės D. M. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos ir vykdymas sustabdytas antstolio byloje, kuri buvo pradėta vekselių ir notarės vykdomųjų įrašų pagrindu, kurie yra ginčijami šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs argumentus, kad ieškovei ginčijant išduotų vekselių teisėtumą, išieškojimas pagal vekselius gali būti nukreiptas į ieškovės turtą. Todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemonės ir sustabdė vykdymo procesą. Apeliantė atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų ir/ar argumentų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nekyla grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui. Priešingai, nesustabdžius vykdymo veiksmų ir juos tęsiant išieškojimas būtų nukreiptas į ieškovės turtą, kurį realizavus būtų sunku susigrąžinti jeigu vekseliai ir vykdomieji įrašai būtų pripažinti negaliojančiais.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo B. M. prašo tenkinti atsakovės D. M. atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. 2025 m. rugsėjo 9 d. A. K. visuotiniame neeiliniame Mardasavo kaimo draugijos narių susirinkime buvo atšauktas iš pirmininko pareigų. Susirinkimas paskyrė jo veiklos ir finansinę inventorizaciją. Antstolis padeda surasti A. K. užvaldytą draugijos turtą. Pirmosios instancijos teismas darė skubotas išvadas, kad ieškovės ieškinys tikėtinai pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės Mardasavo kaimo draugijos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
15. Apeliantė D. M. su atskiruoju skundu pateikė į bylą susirašinėjimą elektroniniais laiškais su A. K. ir advokatu Edmundu Jonušu, trečiasis asmuo B. M. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą Kvietimą A. K. pasiaiškinti ir Reikalavimą dėl įpareigojimų nevykdymo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės ir trečiojo asmens pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jų teikiami dokumentai nėra susiję su byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, todėl apeliantės D. M. ir trečiojo asmens B. M. pateikti įrodymai nepriimami.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Mardasavo kaimo draugija 2023 m. birželio 3 d. ir 2023 m. birželio 5 d. išdavė atsakovei D. M. neprotestuotinus paprastuosius vekselius 6 000 Eur sumai bei įsipareigojo juos apmokėti iki 2024 m. gruodžio 23 d. ir 2024 m. gruodžio 26 d. Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro notarė Dalia Jungevičienė 2025 m. sausio 27 d. pagal minėtus vekselius išdavė atsakovei D. M. vykdomuosius įrašus Nr. 540 ir Nr. 542 dėl 3 038,81 Eur ir 6 proc. palūkanų bei 3 035,09 Eur ir 6 proc. palūkanų išieškojimo iš ieškovės Mardasavo kaimo draugijos. Antstolio Eduardo Sergėjevo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0190/25/00670 pagal Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro notarės Dalios Jungevičienės 2025 m. sausio 27 d. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 542 dėl 3 000 Eur skolos, palūkanų ir 35,09 Eur notaro atlygio išieškojimo iš skolininkės Mardasavo kaimo draugijos išieškotojai D. M. ir vykdomoji byla Nr. 0190/25/00866 pagal Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro notarės Dalios Jungevičienės 2025 m. sausio 27 d. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 540 dėl 3 000 Eur skolos, palūkanų ir 38,81 Eur notaro atlygio išieškojimo iš skolininkės Mardasavo kaimo draugijos išieškotojai D. M.. 2025 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ir 2025 m. rugpjūčio 11 d. teisėjo rezoliucija priimtas ieškovės Mardasavo kaimo draugijos ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais ab initio paprastuosius vekselius ieškovės 2023 m. birželio 3 d. ir 2023 m. birželio 5 d. išduotus atsakovei D. M. ir priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Eduardo Sergėjevo vykdomus išieškojimus vykdomosiose bylose Nr. 0190/25/00670 ir Nr. 0190/25/00866. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė antstolio Eduardo Sergėjevo vykdomąsias bylas Nr. 0190/25/00670 ir Nr. 0190/25/00866. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė D. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Ieškovės Mardasavo kaimo draugijos pirmininkas dalyvauja kaip atsakovas daugelyje bylų. Be to, pirmininkas nori slapčia realizuoti dar nesurastą ir neareštuotą draugijos turtą.
17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
18. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tikėtino ieškinio (skundo) pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio (skundo) pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio (skundo) faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021, 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023).
19. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015, 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015, 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021, 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1006-467/2023).
20. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė nurodo, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovės Mardasavo kaimo draugijos pirmininkas dalyvauja kaip atsakovas daugelyje bylų, be to, pirmininkas nori slapčia realizuoti dar nesurastą ir neareštuotą draugijos turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio argumentus ir pateiktus įrodymus, teisingai sprendė, jog yra preliminarus pagrindas teigti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būtų tenkinami. Apeliantė nurodydama, kad ieškinys yra nepagrįstas, iš esmės dėsto savo nesutikimo su ieškiniu motyvus, kurių vertinimas atliekamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o šioje bylos stadijoje nėra aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą išvadai, jog negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo procesinis sprendimas.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Ieškovė Mardasavo kaimo draugija apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš apeliantės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
26. Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
27. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs baigiamojo akto byloje, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, spręsti ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nėra teisinio pagrindo. Tokios išlaidos, šalims pateikus prašymus ir juos pagrindžiančius duomenis, pirmosios instancijos teismo bus paskirstytos išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės Mardasavo kaimo draugijos ieškinį atsakovei D. M. ir priėmus procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.