Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,

nukentėjusiojo G. D. atstovei pagal įstatymą E. Ž. ir atstovui pagal pavedimą advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini), nevedęs, tarnaujantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2020 m. spalio 11 d. apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su R. P., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. be jokios aiškios priežasties R. P. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė G. D. į krūtinės sritį, po ko T. K. nustūmė G. D. ir jis nukrito ant žemės bei gulinčiam G. D. T. K. ir R. P. kojomis spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias jo kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam G. D. kairės rankos stipininio riešo sąnario patempimą, sukėlusį jam fizinį skausmą, po to T. K. sudavė septynis smūgius į veidą D. K. taip padarydamas jam kraujosruvą po kairiąja akimi, kas sukėlė D. K. fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

R. P. padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2020 m. spalio 11 d. apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su T. K., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. be jokios aiškios priežasties tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė G. D. į krūtinės sritį, po ko T. K. nustūmė G. D. ir jis nukrito ant žemės bei gulinčiam G. D. T. K. ir R. P. kojomis spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias jo kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam G. D. kairės rankos stipininio riešo sąnario patempimą, sukėlusį jam fizinį skausmą, po to T. K. sudavė septynis smūgius į veidą D. K. taip padarydamas jam kraujosruvą po kairiąja akimi, kas sukėlė D. K. fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

T. K., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, jų nepažįsta ir nėra matęs. Net neatsimena, nes buvau išgėręs nemažą kiekį alkoholio. Labai atsiprašo ir G. mamos, gailisi, nors jam tai ir ne pirmas kartas. Stengiasi daugiau nebedaryti tokių klaidų. Nuo to karto daugiau nieko nėra padaręs, stengiasi pasikeisti. Įvykio aplinkybių nelabai atsimena, nes buvo išgėręs. Tą dieną, kiek atsimena, pagrinde vartojo alų. Pamena, kad kažkur ėjo, bet kur – nežino. Kaip R. ir minėjo, trenkė vienam kumščiu, bet negali pasakyti kam ir kur. Po smūgio prasidėjo grumtynės, bet daug ko negali paaiškinti, nes buvo daug išgėręs. Pradėjo ristis, bet su kuo negali pasakyti, nes nepažįsta. Ar sudavė G., negali pasakyti. Ar trenkė D., irgi neatsimena. Jis pripažįsta padaręs nusikaltimą, neturi pagrindo abejoti duotais parodymais. Dėl ko įvyko konfliktas taip pat negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai, buvo išgėręs ir jau daug laiko praėjo. Šiuo momentu vartoja alkoholį labai retai. Būna, kad išgeria, bet ne taip kaip prieš tai. Kitų ikiteisminių tyrimų, kiek žino, nėra. Praeityje buvo teistas už smulkius nusikaltimus, paskutinį kartą buvo gavęs 26 paras už vairavimą išgėrus, bet čia buvo praeitais metais. Nurodė, kad yra dirbantis ir nebedaro tokių dalykų. Jei įvykio dieną būtų buvęs blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs. Kaltę pilnai pripažįsta. Jis pats pripažįsta, kad kai išgeria, gaunasi taip, todėl stengiasi užsiimti daugiau darbu ir nebedaro tokių klaidų. Dirba (duomenys neskelbtini) firmoje. Išvažiuoja pirmadienį apie 07.30 val., o grįžta penktadienį vakare apie 20 val. Dėl civilinio ieškinio žino. Kiek priteis, viską padengs. Gali iš karto visą sumą, kiek yra nurodyta. Atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų ir G. mamos, nes tikrai gailisi dėl savo poelgio. Po įvykio nukentėjusiųjų nepamena, norėjo atsiprašyti, bet nerado. Turi dukrą 4 metų ir sūnų 7 mėnesių, sugyventinę. Jo pajamos apie 500-600 Eur. Galimybę atlyginti žalą turi. Turi finansinių įsipareigojimų pas antstolį, bet yra susitaręs ir moka po truputį. Žalą galėtų atlyginti per 2 mėnesius. 250 Eur nedidelė suma, galėtų ir dabar 100 Eur sumokėti, o likusią 150 Eur sumą kitą mėnesį. Nežino, ar galėtų padengti R. P. dalį, nes jam reikia mokėti kitus finansinius įsipareigojimus.

R. P., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tą dieną buvo truputį išgėrę ir nepagalvojo, kokios bus pasekmės. Ėjo pro šalį ir sudavė. Dabar gailisi, nurodė, kad eina kitokiu keliu. Viską apmąstė, kad neverta taip elgtis, gailisi dėl visų veiksmų. Karo prievolėje netoleruojamos muštynės, iš karto iškeliama baudžiamoji byla. Nori atsiprašyti abiejų nukentėjusiųjų, gailisi dėl visko. Tą vakarą alkoholio nedaug buvo išgėrę, tiesiog išėjo į lauką be jokio tikslo, gal pakvėpuoti grynu oru. Nebuvo tiek daug išgėręs. Nepamena, ką tą dieną vartojo, gal degtinę ir alų, bet daugiau tikrai nieko. Įvykio aplinkybių prisimena tik dalį. Tą vakarą buvo trise. Vienas nedalyvavo tame įvykyje, o kaip tik bandė išskirti mus, tačiau jam sunkiai sekėsi, vėliau jie patys pasitraukė nuo jų, o po to juos sulaikė policija. Tiesiog ėjo pro šalį, kažkuris buvo su kapišonu ir sudavė vieną smūgį į krūtinę nepagalvodamas, koks ten žmogus, pažįstamas ar ne. Vėliau nusiėmė kapišoną ir pastebėjo, kad ten G., kažkiek pažįstamas, vyko muštynės. Juos mušė kumščiais ir kojomis. G. veido nematė per kapišoną, o D. sudavė, kad nepadėtų G. D. trenkė iš rankos, o G. iš rankos ir iš kojos. Tuo metu kartu buvęs V. bandė juos traukti iš konflikto, bet nelabai išėjo, nes vieną atitraukia, kitas puola, per 5-10 min. patys atsitraukė nuo jų ir nuėjo. Ką veikė T. K. veikė, jis nepastebėjo. Jis buvo prie G. ir nežino, kur buvo T. K. T. buvo jam už nugaros ir negali pasakyti, kiek jis sudavė ir kaip. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima remtis, jie buvo teisingi. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, nes mąstymas visai kitoks nei išgėrusio. Po šio įvykio su nukentėjusiaisiais nebuvo susitikęs, nes atlieka karo prievolę. Susitarimas su nukentėjusiuoju vyko per advokatę. Nukentėjusiųjų atsiprašo. Gailisi ką padarė, nes buvo išgėręs ir nepagalvojo apie pasekmes. Dabar eina kitu keliu ir dėl visko gailisi. Konflikte dalyvavo tik jis ir T. K. Konfliktą pradėjo jis, nes sudavė G. Jis daugiausiai buvo prie D. Neneigiu, kad dalyvavo ir T. K. Nesižvalgė per šonus ir nematė, ką jis išdarinėjo. Prie jų iš aplinkinių niekas nebuvo atėjęs. Viskas vyko tarp jo, Tomo, G. ir D. Iki šito įvykio nukentėjusiuosius žinojo, kad tokie gyvena (duomenys neskelbtini), bet draugais nebuvo. Anksčiau su jais nebuvo turėjęs jokių konfliktų, tai pirmas kartas. Jo veiksmams nebuvo jokios priežasties. Buvo išgėręs, bet neplanavo ir taip atsitiko. Šiuo metu atlieka (duomenys neskelbtini) karo tarnybą, yra šauktinis, dar liko du mėnesiai ir kelios savaitės. Planuoja toliau ten pasilikti, nes siūlo skyriaus vadai, o jei nuspręs, kad ne, tai dirbs kaip anksčiau. Administracine tvarka yra baustas dėl vagysčių, viešosios vietos sutrikdymo ir dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje. Išvadą padarė. Teismas jam nesutrukdytų pasilikti kariuomenėje po tarnybos, nes įvykis įvyko prieš tarnybą. Valdžia žino, kad dalyvauja teisme, nes su vadu yra derinama, kad išleistų į teismą. Likusią civilinio ieškinio sumą įsipareigojo padengti per 4 mėnesius. Neturi G. D. kontaktų, todėl pakalbėjo su advokate, ji perdavė. Jei sutiktų lauke atsiprašytų ir ranką paspaustų. Ir jei dabar būtų atsiprašytų, ir jei galėtų, ranką paspausčiau. Atsiprašė G. mamos E. Ž. ir nukentėjusiojo D. K., pažadėjo atlyginti likusią žalos dalį.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

T. K. ir R. P. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, be jų prisipažinimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie aprašyti aukščiau, įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai):

– nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 11 d. apie 18.10 val., kartu su draugu G. D. išėjo iš rinkimų salės esančios (duomenys neskelbtini), ir ėjo link (duomenys neskelbtini). Kai buvo tarp (duomenys neskelbtini) namo prie jo ir nepilnamečio draugo G. D. priėjo trys nepažįstami neblaivūs asmenys, vėliau D. K. vieną pažino kaip K. P. brolį. Asmenys jų atžvilgiu pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais. Po išsakytų necenzūrinių žodžių P. pradėjo pulti ant G. D. D. K. matė, kaip P. visų pirmą iš dešinės rankos kumščio trenkė G. D. į veido dešinę pusę. Po suduoto smūgio jis ir draugas pradėjo eiti nuo jų, tačiau asmenys pribėgo prie jų ir jaunuolis, apsirengęs raudonai, pastūmė draugą G. D., kuris pargriuvo ant žolės arčiau (duomenys neskelbtini) namo. G. D. pargriuvus ant žemės jaunuolis, kuris buvo raudonai apsirengęs, bei P. pradėjo spardyti iš kojų gulintį G. D. G. D. abu jaunuoliai spyrė į įvairias kūno vietas apie 11 kartų. Pamatęs, kad draugą G. spardo, jis pribėgo jo gelbėti ir pribėgęs atitraukė P. Kai atitraukė P., tada P. ir jaunuolis, raudonai apsirengęs pradėjo pulti jį, t. y. bandė suduoti jam smūgius. P. bandė D. K. suduoti, tačiau jam pavyko išvengti to smūgio ir jis apsikabino P. rankomis bei laikė jį, kad šis jam nesuduotų smūgių. Gulint ant žemės D. K. staiga pamatė, kaip jaunuolis, kuris buvo apsirengęs raudonai, užsimojo ranka ir kumščiu jam pataikė į kairįjį skruostą. Po suduoto smūgio paleido P. ir rankomis užsidengė veidą. Kol gulėjo ant žemės rankomis D. K. dengėsi veidą. Kol dengėsi jam dar apie šešis kartus iš kumščio trenkė jaunuolis, raudonai apsirengęs. Jaunuoliai sudavę jiems smūgius pasišalino link Rasos tvenkinio. Jaunuolis, kurio nepažįsta ir kuris buvo apsirengęs pilkai, nieko nedarė, liko nuošalėje ir vėliau pradėjo atitraukinėti P. bei raudonai apsirengusi jaunuolį nuo jo ir draugo G. D. Nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, kai buvo suduoti smūgiai. Nori pasakyti, kad įvykį matė moteris iš (duomenys neskelbtini) namo, pirmos laiptinės nuo (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 18-21);

– nukentėjusysis G. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuotolinio ryšio priemonėmis, parodė, kad R. P. žino tik iš matymo, nėra jie bendravę, o T. K. iki šio įvykio visai nepažinojo. G. D. paaiškino, kad ėjo su draugu D. (duomenys neskelbtini) gatvėje iš rinkimų, kai juos užsipuolė. Jokio žodinio konflikto prieš tai nebuvo, iškart užsipuolė. R. pirmas bandė G. D. pataikyti į korpusą. Pirmo smūgio jis išvengė ir paklausė, ką jis daro. Tada jie parėjo iškart dviese ir draugas D. padėjo. Nurodė, kad pirmo smūgio išvengė, toliau vis dėl to pataikė jam į korpusą, paskui ant žemės kažkaip pargriovė, po to sudavė iš rankų ir kojų. Nežino, kas sudavė, nes galvą dengėsi. Į galvą jam nepataikė, buvo riešo trauma. Nurodė, kad veiksmus atliko daugiausiai R. daugiausiai, nes tas kitas iš pradžių irgi R. padėjo, paskui ant jo draugo perėjo. Draugui beveik nieko nepadarė, gal pataikė kelis kartus, bet nedaug. T. iš pirmo, o vėliau R., bet jis tada pribėgo ir išskyrė visus. Muštynės taip ir baigėsi, matė, kad T. sunkiai sekasi su draugu, D. atgal ėjo, atšokinėjo ir T. neišėjo pataikyti jam. Po to pamatę, kad neišeina pataikyti tada jie dviese ant D. puolė, dviese pargriovė, bet jis tada atėjo ir išskyrė. R. ir T. draugas irgi padėjo skirti, nes jie buvo trise, o tik dviese puolė. Draugui D. pastebėjo, kad tik po dešine akimi truputį buvo nubrozdinta, bet užgijo po poros dienų. Jam sukėlė fizinį skausmą, riešą skaudėjo savaitę laiko. Po šio įvykio G. D. nesijautė gerai, nurodė, kad tai nėra pats geriausias jausmas, nesijautė saugus. Įvykio dieną su draugu alkoholio nevartojo, tai nustatė ir atvykę policijos pareigūnai. G. D. nurodė įvykio liudininkę, kurios vardo ir pavardės nežino, tik žino, kur gyvena (I t., b. l. 50-52);

– liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad save laiko psichiškai sveiku. Maždaug prieš mėnesį laiko, tikslios datos neprisimena, vakarop, bet dar buvo šviesu, kai jis ėjo su T. K. ir R. P. takeliu lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini). Jie visi buvo išgėrę alkoholio, todėl jis netiksliai prisimina visas įvykio aplinkybes. Pamena tik tai, kad R. P. pamatęs netoli einančius du jaunuolius pats pradėjo kibti prie jų, sakė, kad čia tas boksininkas. Jo akimis R. P. pats be jokios priežasties ant jų užsipuolė, nes tie vaikinai jiems lyg nieko nesakė, tikrai nieko neprovokavo, ėjo ramiai. Jam atrodo, kad praeinant tiems vaikinams nei vienas iš jų R. neužkliudė, o tiesiog R. norėjo pats pasimušti, nes žinojo, kad kažkuris iš jų boksininkas, todėl pats pirmas užsipuolė vieną iš jaunuolių, kurį negali pasakyti, nes net neprisimena nei vieno, kaip jie atrodė. Jam jie buvo matyti pirmą kartą, jų veidų ir aprangų neįsidėmėjo. Tik pamena, kad R. pirmas bandė trenkti vaikinui į kojas, bet nepataikius pats nukrito, toliau kėlėsi sudavė tam jaunuoliui tiek rankomis, tiek kojomis, tačiau kur sudavė tiksliai negali pasakyti. Po to T. K. taip pat puolė muštis, realiai ten R. su T. smurtavo prieš tuos jaunuolius, mušė abu tuos vaikinus tiek rankomis, tiek kojomis. Tiksliai kiek smūgių sudavė tikrai negali pasakyti ir kur pataikė taip pat, bet gali patvirtinti, kad tikrai tiek T., tiek R. abu smurtavo prieš tuos jaunuolius, jie visi buvo nukritę. Ant vieno iš jaunuolių viršaus buvo R., ant kito T. Jie smurtavo prieš juos. Jis bijodamas pasekmių nuolat atitraukinėjo T. ir R. nuo tų vaikinų, nes neaišku, kaip viskas būtų baigęsi. Jam atitraukus T. su R. vėl puldavo ant tų vaikinų. Muštynės baigėsi tik kai atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją, V. B. nežino. Jis pats prieš nieką nesmurtavo, papasakojo, kas jam buvo žinoma. Kas dar galėjo matyti šį įvykį nežino, aplinkui žmonių nematė. Tokie R. ir T. veiksmai jam sukėlė pasipiktinimą, jis pats nėra pratęs prie tokių muštynių, matė, kad jie tikrai užsipuolė tuos jaunuolius be pagrindo. Jam nėra priimtini tokie dalykai ypač viešoje vietoje, todėl ir atitraukinėjo R. su T., kad jie daugiau nebemuštų jaunuolių. Vos ir pats V. B. nenukentėjo dėl tokio jų elgesio (I t., b. l. 73-76);

– ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L., apklausta telefonu, paaiškino, kad 2020 m. spalio 11 d. apie 18.00 val. ji išgirdo didelį triukšmą už lango. Pamačiusi, kad kažkas ten vyksta, išėjo į balkoną. Būdama balkone pamatė, kad vienas vaikinas guli ant žemės, o prie jo trys vaikinai, kurie gulintį spardė, šūkavo. Vienas vaikinas stovėjo nuošaliau. Supratusi, kad vyksta vaikino mušimas, spardymas kojomis pradėjo šaukti, kad baigtų, nes iškvies policiją. Vienas vaikinas jai pasakė, kad nieko tokio, nekreipkit dėmesio, niekas čia nevyksta ir toliau jie visi patraukė link gatvės pusės. Paskui dar vieną vaikiną dar prie gatvės, prie konteinerių dar jį mušė spardė. Paskui jie išsiskirstė ir du vaikinukai patraukė link 13 Respublikos kiemo. Likusieji dar ten šaukė ant jų, grasino ir tie vaikinukai pasišalino, greitu tokiu žingsniu, vos ne bėgte link 13 kiemo. Paskui L. L. pamatė pro virtuvės langą, kad du vaikinukai stovi prie jos įėjimo. Ji išlindusi pro langą paklausė, ar čia juo skriaudė. Vaikinukai atsakė, kad taip. Ji paklausė, ar reikalinga kokia nors pagalba jiems, gal policiją reikia iškviesti. Vienas vaikinas pasakė, kad jis jau skambina policijai pranešti. Paskui ji, pasiėmus telefoną, išėjo dar į laiptinę, į lauką, prie jų priėjo ir klausė, ar reikia kokios nors pagalbos. Ji apžiūrėjo, kaip jie atrodė. Tas vienas vaikinukas buvo sumuštas, mėlynė po akim, prašė kažko iš šaldiklio. Ji išnešė iš šaldiklio ir tas vaikinas užsidėjo prie sumuštos akies ir sakė, kad laukia policijos. Paskui po kiek laiko ji pro balkoną pastebėjo nueinančius tris vaikinus su mergina, kurie labai garsiai dalinosi tuo įvykiu kaip ereliai. Vienas vaikinas iš jų dar sakė tai merginai, kad dabar eisim pas tave. Mergina sakė, kad ne. Ji dar bandė juos nupaveiksluoti iš nugaros, bet jai nelabai pavyko, neryški nuotrauka gavosi. Ji jų neatpažintų pamačiusi. Tie asmenys buvo, kurie mušė, nes jie labai dalijosi tais muštynių įspūdžiais. Jie ėjo nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini), o kur paskui jie pasuko, ji nematė. Paskui ji išėjo į laiptinę ir sakė, kad matė tuos vaikinus nueinančius nuo (duomenys neskelbtini) namo. Nukentėję vaikinai patvirtino, kad tie patys. Po to privažiavus jos kolegės sūnui ji tuos vaikinus paliko pasakiusi, kad jei reiks kokios pagalbos tegul kreipiasi. Ji nurodė, kad vienas iš vaikinų yra E. sūnus. Jis dar minėjo, kad gerai, jog esu lankantis boksą ir galėjau apsiginti. Ji tik tą vieną iš matymo žino, o kito berniuko tikrai nežino. Kurį iš vaikinų spardė ant žemės, ji negali pasakyti. Kaip atrodė smurtavę vaikinai ji visiškai neprisimena, nedidelio ūgio, pakeltom pažastim, iš arti nematė. Negali pasakyti net kaip jie buvo apsirengę. Ji pradžios nematė, o išlindusi per balkoną matė, kad trise buvo apsukę tą vaikiną, kuris gulėjo ant žolės. Po to greitai jie pakilo ir sekė paskui iki pat gatvės. Tie vaikinukai sparčiu žingsniu norėjo pasprukti nuo jų, jie iš paskos garsiai kalbėdami, keikdamiesi, grasindami pasivijo iki gatvės, prieš konteinerius. Tokie užsipuolusių vaikinų veiksmai jai žiauriai sukėlė pasipiktinimą. Ji buvo pakraupusi nuo tokių veiksmų, nuo tokių žodžių, grasinimų. Pasakytų žodžių ir grasinimų ji neprisimena, tiesiog buvo grasinimai, nenormalus šaukimas, klykimas, rėkimas. Kas dar galėjo matyti šį įvykį, ji nežino, nesižvalgė, buvo lyg kažkas praeidavo, mašinos pravažiuodavo. Viskas truko neilgai, nes tie vaikinai stengėsi pasprukti nuo jų (I t., b. l. 79-81);

– 2021 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) namų. Namas Nr. (duomenys neskelbtini) stovi galais nuo rytų ir vakarų pusės. Namas Nr. (duomenys neskelbtini) stovi galais nuo šiaurės ir pietų pusės. Nuo (duomenys neskelbtini) namo į vakarų pusę lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) namu stovi namas Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) namo į rytų pusę yra važiuojamasis kelias. Už (duomenys neskelbtini) namo rytinėje pusėje yra važiuojamasis kelias į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, o lygiagrečiai ties antra laiptine eina pėsčiųjų takelis (I t., b. l. 12-15);

– 2020 m. spalio 11 d. asmens apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį D. K. matosi kairėje vaido pusėje po akimi kraujosruva (I t., b. l. 22-24);

– iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. spalio 11 d. 18.52 val. alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)" V. B. nustatytas 1,55 promilių girtumas, 2020 m. spalio 11 d. 18.59 val. R. P. nustatytas 0,97 promilių girtumas, 2020 m. spalio 11 d. 19.00 val. T. K. nustatytas 2,62 promilių girtumas (I t., b. l. 92-93).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Be to, kaltininko veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015 ir kt.). Vadovaujantis teismų praktika, BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų T. K. ir R. P. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 284 straipsnyje, atskleisti ir kaltinamųjų kaltei įrodyti. Teismas pažymi, kad kaltinamieji T. K. ir R. P. prisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamųjų paaiškinimai teismo posėdžio metu nėra labai išsamūs ir konkretūs dėl nusikalstamos veikos padarymo metu suvartoto alkoholio kiekio, teismas pripažįsta, kad pateikti kaltinamųjų paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami nusikalstamos veikos esminėms aplinkybėms atskleisti ir kaltinamųjų kaltei įrodyti. Kaltinamųjų kaltę ir nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina kaltinamųjų duoti parodymai, nukentėjusiųjų G. D. ir D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų L. L. ir V. B. parodymai, apžiūros protokolo duomenys, alkoholio kiekio matavimo žurnalo duomenys. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktais, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Dėl T. K. atsakomybės

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis T. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas Lietuvoje 8 kartus, paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (I t., b. l. 127-148), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (I t., b. l. 149-156), dirba (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (I t., b. l. 157-158).

Skiriant bausmę T. K., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo D. K. ir nukentėjusiojo G. D. mamos ir jo atsiprašymas buvo priimtas. Darbovietėje kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai. Teismo vertinimu, siekiant sumažinti nusikaltimų recidyvą kaltinamajam sudarytina galimybė dirbti ir išlaikyti šeimą bei nepilnamečius vaikus, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas yra artimas maksimaliam šios bausmės rūšies terminui, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam T. K. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 11 d. 18 val. 40 min. iki 2020 m. spalio 12 d. 15 val. 10 min. (1 para) ir laikytina, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – dvi laisvės apribojimo dienos (I t. b. l. 116).

Dėl R. P. atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu gali būti atleistas tik jeigu yra nustatytos visos šios sąlygos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, taip pat rašytiniai duomenys patvirtina, jog jis atsiprašė nukentėjusiųjų, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo bei dalį žalos atlygino, nukentėjusieji jam atleido ir pretenzijų kaltinamajam neturi. Vertinant kaltinamojo R. P. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad praeityje jis buvo nėra teistas, vieną kartą per paskutinius metus yra baustas administracine tvarka. Be to, R. P. atlieka karo prievolę, dėjo pastangas susitaikyti su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo ir dalį jos atlygino. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pritarti prokurorui ir manyti, kad kaltinamasis pasimokė iš padarytų klaidų, išvadas padarė, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi nustatytos visos būtinos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kaltinamasis R. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis G. D. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo ir prašė solidariai iš kaltinamųjų R. P. ir T. K. priteisti 500 Eur žalos atlyginimą (I t., b. l. 56-58). Teismo posėdžio metu teismui pateikta sutartis pagal kurią šalys susitarė, kad R. P. sutinka atlyginti žalos atlyginimo gavėjui dalį neturtinės žalos, t. y. 250 Eur. R. P. įsipareigoja žalos atlyginimo gavėjui 50 Eur sumą pervesti iki numatyto teismo posėdžio datos, t. y. 2021 m. gegužės 21 d., likusią sumą, t. y. 200 Eur įsipareigoja pervesti iki 2021 m. rugsėjo 21 d. imtinai pagal grafiką. Pagal sutarties 8 punktą šalys žino, kad dėl to paties įvykio ateityje žalos atlyginimo gavėjas pretenzijų žalos atlyginimo mokėtojui reikšti nebegalės. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamojo R. P. susitarimą, teismas vertina, kad pateiktas susitarimas patvirtintinas ir procesas dėl civilinio ieškinio R. P. atžvilgiu nutrauktinas.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į įvykio aplinkybes, į nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, į kaltinamojo asmenybę, į patirtų traumų pasekmes. Šiuo atveju, teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pakankamas, adekvatus, proporcingas ir pagrįstas neturtinės žalos dydis, priteistinas iš kaltinamojo T. K. šiuo atveju yra 250 Eur, todėl nukentėjusiojo G. D. civilinio ieškinio dalis kaltinamojo T. K. atžvilgiu tenkintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos 2020 m. spalio 12 d. nutarimais R. P. ir T. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (I t., b. l. 114-115, 179-180);

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam G. D. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatui Algimantui Ruginiui. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiajam G. D. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 391,50 Eur (II t., b. l. 26). Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos, o reikalavimas jas priteisti tenkintinas, priteisiant 391,50 Eur valstybės naudai lygiomis dalimis (po 195,75 Eur) iš kaltinamųjų R. P. ir T. K., įpareigojant jas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo yra 291,06 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis R. P. šiuo metu atlieka karo prievolę ir neturi realių galimybių gauti pajamų, taip pat į susitarimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam, iš kaltinamojo R. P. priteistina pusė antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 145,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo, įpareigojant jas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. K. galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 11 d. 18 val. 40 min. iki 2020 m. spalio 12 d. 15 val. 10 min. (1 para) ir laikyti, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – dvi laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti G. D., atstovaujamo įstatyminės atstovės E. Ž., ir R. P. 2021 m. gegužės 20 d. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurią R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigojo nukentėjusiajam G. D., gim. (duomenys neskelbtini), atlyginti padarytą žalą ir įsipareigojo likusią 200 Eur sumą pervesti iki 2021 m. rugsėjo 21 d. tokia tvarka: iki 2021 m. birželio 21 d. pervesti 50 Eur, iki 2021 m. liepos 21 d. pervesti 50 Eur, iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. pervesti 50 Eur ir iki 2021 m. rugsėjo 21 d. pervesti 50 Eur. Procesą dėl civilinio ieškinio R. P. atžvilgiu nutraukti.

Civilinio ieškovo G. D. civilinio ieškinio dalį T. K. atžvilgiu tenkinti ir iš kaltinamojo T. K. G. D. naudai priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumokėti per 2 (du mėnesius) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš kaltinamųjų T. K. ir R. P. po 195,75 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 75 ct) antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidų valstybės naudai (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant įmokos kodą – 5630), įpareigojant priteistas proceso išlaidas sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo R. P. 145,53 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus, 3 ct) antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo valstybės naudai (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant įmokos kodą – 5630), įpareigojant priteistas proceso išlaidas sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. spalio 12 d. nutarimais R. P. ir T. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Išaiškinti T. K., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.