- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- e2-30723-925/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24573-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. P. (toliau ir atsakovė) 418,07 Eur skolos, 1652,12 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (418,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovei, pirmiausia išnaudojo visas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (procesinius dokumentus siuntė atsakovės deklaruotos vietos adresu; tikrino duomenis apie atsakovės darbovietę, nustatyta, kad atsakovei procesinių dokumentų per darbovietę įteikti nepavyko). Tik išnaudojęs galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovei nurodytais būdais, teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintas „Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašas“). Taigi, atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (2018 m. lapkričio 7 d.), t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (2018 m. spalio 7 d.). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė J. P. sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta iš viso 434,43 Eur (1500,00 Lt) vartojimo kredito suma, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti palūkanas, ir kitas sutartyje numatytas sumas sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pagal tarp šalių sutarytą sutartį galutinis kredito bei bendros kredito kainos grąžinimo terminas suėjo 2015-10-22. Nustatyta, kad 2017-05-04 paskolų portfelio pardavimo sutartimi bei jos Priedo Nr. 1 pagrindu pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovui UAB „Gelvora“. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė prašomą priteisti kredito ar/ir kredito kainos (palūkanų) sumą būtų grąžinusi pradiniam kreditoriui ar ieškovui sutartyje nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota jos gyvenamosios vietos adresu siųstu pranešimu 2017-08-09. Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovei J. P. nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovo civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė kredito sutartyse numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 418,07 Eur negrąžintos kredito sumos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsakovei negrąžinus sutartyje nustatytu terminu kredito, šalys buvo susitariusios, kad atsakovė mokės kreditoriui mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (pelno palūkanas) iki realaus (faktinio) kredito grąžinimo (sutarties bendrųjų sąlygų 4, 7.1 punktai) (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Ieškovui prašant priteisti 1652,12 Eur dydžio palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, paskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos dalies (418,07 Eur), taikant sumažintą 75,00 proc. palūkanų normą, teismas laiko, kad ieškovas elgiasi sąžiningai, reikalaudamas tik dalies sutartyse numatytų palūkanų, kurios pasirašymo dieną neviršijo Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintos maksimalios bendros kredito kainos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties bei įvertinus atsakovo pasyvų elgesį, nemokant kreditoriui įmokų pagal sutartis, teismas nemato teisinio pagrindo ex officio mažinti palūkanas (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 1652,12 Eur protingo dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos už laiku negrąžintas sumas pagal kredito sutartis (CK 6.874 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (2070,19 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Ieškovas prašo priteisti sumažintas 75,00 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (418,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 75,00 procentų sutartinės palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (418,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-19) iki visiško prievolės įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 47,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas patyrė 7,44 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovės J. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 418,07 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų 7 ct) skolos, 1652,12 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 12 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2070,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 (septyniasdešimt penkių) procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (418,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,00 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės J. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,44 Eur (septynis eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.