- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 1-937-953/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00212-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- K. Ž.
- Nukentėjusysis
- L. K., A. K.
- Civilinis ieškovas
- VŠĮ Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Modestas Švažas, Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje nėra registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2010-06-10 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., bausmė – 1 m. laisvės apribojimas su įpareigojimais. 2011-02-02 išbrauktas iš įskaitos Šiaulių m. ir r. Pataisos inspekcijos.; 2) 2010-06-16 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. (4 epizodai), 187 str. 3 d., 22 str. 2 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 6 d., 7 d., 9 d., paskirta subendrinta bausmė - 50 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 2p. C pp. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-09-30 Šiaulių m. apyl. teismo nutartimi ir galutinė bausmė 80 parų arešto. 2010-11-19 paleistas iš Marijampolės PN atlikus arešto bausmę. 3) 2010-09-03 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn. paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - 60 val., nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, atliekant per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. 2011-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ papunkčiu, 65 str. 2 d., K. Ž. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-03 nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams – subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos 2010-06-10 ir 2010-06-16 nuosprendžiais paskirtos bausmės, nustatyta bausme – 80 (aštuoniasdešimties) parų areštu, prie griežčiausios bausmės – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo – visiškai pridedant švelnesnę – 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto – bausmę, pakeitus ją 80 dienų laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė K. Ž. nustatyta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų, kurios vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Į bausmę įskaityta 2010-09-03 nuosprendžiu įskaityta laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas – nuo 2009-08-12 iki 2009-08-14, nuo 2010-01-21 iki 2010-09-03 ir bausmė, visiškai atliktą pagal 2010-09-30 nutartį. 2011-11-09 Šiaulių m. apyl. teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirtas suėmimas. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Ž., 2011 m. balandžio 1 d. apie 20.30 val. Šiauliuose, ,, (duomenys neskelbtini)“ parke, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, tai yra K. Ž. suduodant nukentėjusiajam A. K. kumščiu į nugarą ir šiam pargriuvus ant žemės, bendrai spirdami nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį ne mažiau trijų kartų, padarė nukentėjusiajam A. K. viršutinio žandikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kairiame skruoste, nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimą, tai yra nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo A. K. sveikatą (dėl galvos smegenų sukrėtimo, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), pagrobė svetimą turtą - L. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6300 su "Labas" sim kortele bendros 200 Lt, vertės.
Kaltinamasis K. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko pavasarį, vakare, 2011 m. Jis sėdėjo su D. M. ir dar keliais asmenimis parkelyje „(duomenys neskelbtini)“. Būnant tame parkely su D. M. ir keliais asmenimis, priėjo A. K. ir dar kokie 6 – 7 draugai. Jis Kemero iš anksčiau nepažinojo, o pažinojo tik A. Kai atėjo A. K., kažkodėl kilo konfliktas, ir A. K. apsistumdė su D. M.. Ką darė kiti asmenys, jis nematė. Jiems besistumdant, jis juos išskyrė, t.y. patraukė A. K., nuvedė ir pasakė, kad eitų iš čia, kol neprasidėjo problemos. Kai vyko susistumdymas, jis nematė, ar kas sudavė smūgius A. K.. Kai jis vedė A., jo kūne sužalojimų nematė. Atitraukus nukentėjusįjį, jis jam nieko nesakė. Jis A. lydėjo kelis metrus iki takelio, pasakė jam, kad bėgtų iš čia, kol neprasidėjo problemos. Po įvykio jam teko susitikti su A. K., gal po dviejų dienų parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Kai jie susitiko, sužalojimų ant nukentėjusiojo nebuvo. Jam buvo pranešę, kad jis guli Kauno reanimacinėse klinikose, o jis jį susitiko su juo po dviejų dienų ir jis sveikas buvo, nubrozdinimų nebuvo. Kad asmuo guli Kauno klinikose, jam nurodė A. K., jis tai nurodė kitą dieną po įvykio, o jis su pačiu A. K. susitiko ar tą pačią dieną, ar dar kitą dieną, bet dviejų dienų laikotarpyje. Balandžio 2 d. A. K. jam parašė žinutę, kad A. K. išvežtas į Kauno reanimacines klinikas. Jis susitiko su A. K. jo paklausti, dėl ko jis pareiškimą parašė, nes jis jį išskyrė. Susitikimo momentu jis jau žinojo apie parašytą pareiškimą, nes A. K. jam pranešė apie tai. A. pasakė, kad parašė dėl to, kad jam pasakė, kad jis jį sumušė. Po to nukentėjusysis iš karto prašė pinigų, iš pradžių prašė 500 Lt, po to 800 Lt. Jis galvojo sumokėti pinigus, kad nebūtų visokių nesąmonių, nes tuo metu jis buvo teistas, turėjo sąlyginį paleidimą. Kai jis sutiko, vėliau nukentėjusysis jam parašė, kad reikia 1300 Lt ir nuo tada jis pasakė, kad nebemokės. Pokalbio metu tarimasis dėl žalos atlyginimo buvo apskritai, kad atsiimtų pareiškimą dėl jo ir D. M.. Kai jis kalbėjosi su nukentėjusiuoju, jis nematė nukentėjusiojo sužalojimų. Be to, A. K. jam pranešė, kad visą tą jo bylą perėmė jo krikštatėvis, kažkoks kriminalistas, ir jis perskaitęs bylą pasakė, kad jeigu nesumokės pinigų, nesvarbu, ar jie kalti, ar ne, jie bus pasodinti, todėl jis ir norėjo sumokėti tuos pinigus.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad įvykis įvyko 2011 m. pavasarį, vakare apie 20.00 – 21.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ parke. Tuo metu jis buvo su M. V., E. A. ir A. K.. Jie ėjo pro „(duomenys neskelbtini) “ parką ir pamatė A. pažįstamus. M. su A. nuėjo į šoną, o jis su A. nuėjo prie jų. Jie apie 10 minučių pastovėjo ir šnekėjo. Tada atėjo M. ir paklausė, kada jie ateis, nes atsibodo laukti, o tada D. M. susimušė su M. V.. Susimušė, nes M. turėjo alaus „skarbonkę“, o jie norėjo pasiimti iš jo. Po to sumušimo, M. pabėgo, o jis pasiliko toliau šnekėti. Praėjo gal koks 10 minučių, D. iš jo telefono paprašė, tačiau jis jam nedavė, todėl jam trenkė. Jis nukrito. A. laikė D. M., o tuo metu jį spardė K. Ž.. Kas konkrečiai ir kokius smūgius sudavė, jis tiksliai neatsimena, tačiau atsimena, kad D. pirmas trenkė į veidą, o jis nukrito. Be to, prisimena, kad K. su D. spardė ir trenkė jam jau būnant ant žemės. Po poros smūgių jis neteko sąmonės. Vėliau A. ir dar vienas aukštas asmuo iš jų pakėlė jį. Jis tik spėjo atsikelti ir vėl gavo nuo K. smūgį, todėl vėl nukrito. Po to, kai vėl jis atsikėlė, tas jų aukštas draugas pakėlė jį ir nuvedė gal kokį 30 metrų ir pasakė, kad greičiau bėgtų iš čia ir liepė niekam nesakyti, nes iš vis bus blogai. Įvykio metu jam buvo striukė suplėšyta. Jis nežino, kada ir kuriuo metu tas telefonas dingo. Po įvykio jis pasigedo telefono, kai parėjo namo. Po įvykio A., M., E. susitiko, o A. jam padavė SIM kortelę, tai įvyko porą valandų po įvykio tą pačią dieną, nes jie atėjo prie jo lango, nes jis pirmame aukšte gyvena. Jie pabeldė ir jis atidarė, ten A., M. ir A. buvo. A. jam padavė kortelę, sakė, kad telefono nebegaus. Visi draugai, kurie buvo įvykio vietoje, atvyko iki jo namų ir padavė SIM kortelę. Pasakė, kad tik tiek galėjo padėti. Įvykio dieną grįžęs į namus su namiškiais nebuvo susitikęs, nors jie buvo namuose, bet jis tyliai nuėjo ir atsigulė. Rytą jo mama pamatė, skambino tėtei, išvežė jį į ligoninę. Ligoninėje iškart po įvykio kitą dieną gulėjo apie savaitę. Jį dėdė nuvežė į Kauną, ten apžiūrėjo ir skyrė gydymą namuose, jis 3 – 4 kartus Kaune lankėsi kas savaitę. Po įvykio buvo susitikęs su K. Ž., kai jį paleido iš ligoninės. Susitikimas galėjo būti balandžio 10 d. kažkur, maždaug 10 dienų po įvykio, plius minus. Jis su kaimynu nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, o K. irgi buvo gal su dvejais draugais. Jie nuėjo į šoną pakalbėti, jam pasakė, kad atsiimtų kaltinimus, o jis pasakė, kad jam reikia keliones kompensuoti, pasakė, kad nenori problemų. K. pasakė, kad pakalbės su D. ir parašys vakare. Vakare skambino ir pasakė, kad jis ateitų į „(duomenys neskelbtini)“, kad nieko nebus. Po to, kiek sužinojo, D. sakė, kad jam nebesvarbūs tie kaltinimai, nes jis vis tiek išvažiuos iš Lietuvos. Po to K. išjungė telefoną ir jie nebesusitiko. Jie pasakė, kad nebemokės ir jiems nesvarbu. Jis palaiko savo pareikštą 30 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią sudaro: iki pat šiol jam dabar yra šonas nutirpęs, lūpą mažai jaučia, nes yra vienas nervas užspaustas, sloga pastoviai būna vienos pusės, dantis nuskeltas, buvo pas stomatologą, jie netvarko, visos tos kelionės į Kauną, gydymas, porą mėnesių buvo vienas žandas ištinęs, po to jis sužinojo, kad negalėjo kvėpuoti per nosį, nes buvo pažeista ir negalėjo kvėpuoti. Ši ieškinį sudaro kūno sužalojimai, dar iki dabar nėra sugiję porą dalykų, išliekamieji reiškiniai – sloga vienos pusės, skruostikaulis gana dažnai dėl šaltesnio, tirpsta lūpa ir nervai, nebe taip jaučia kaip kitą pusę ir panašiai, dantis nuskeltas. Pačiame įvykyje buvo strese, todėl nelabai juto skausmą. Dėl sužalojimų jam sunku valgyti buvo, visas žandas buvo ištinęs, dantis nuskeltas jautrus buvo labai ilgai. Kai gulėjo ligoninėje buvo sumažėjusios bendravimo galimybės. Visa tai ir sudaro neturtinę žalą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, kai davė parodymus, geriau prisiminė aplinkybes.
Iš nukentėjusio A. K. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2011-04-01, apie 20.30 val. su draugu A. K. buvo "(duomenys neskelbtini) ". Būnant netoli medinės pakylos prie jų priėjo 5 vaikinai, kurie buvo A. K. pažįstami, todėl jie tarpusavyje pradėjo kalbėtis. Jiems bekalbant vienas vaikinas D. M. (jo vardą ir pavardę sužinojo vėliau iš draugų), jam be jokios priežasties kumščiu trenkė į veidą. A. K. ir dar du iš penkių atėjusių vaikinų puolė jį ginti. Jiems jį ginant, iš nugaros pusės kumščiais į nugarą pradėjo mušti K. Ž.. Nuo patirtų smūgių jis nugriuvo ant žemės. Gulintį ant žemės jį kojomis spardė K. Ž. su D. M. ir trečias jų draugas. Kojomis spardė keletą minučių į visas kūno vietas, labiausiai į galva. Kai jis nebegalėjo gintis, D. M. per prievartą iš jo kelnių kišenės ištraukė mobilų telefoną NOKIA 6300 su "Labas" sim kortele. Tie draugai, kurie jį gynė, padėjo jam atsikelti ir pasiūlė eiti namo, kad jo nebemuštų. Kai atsikėlė, D. M. jį pagąsdino, kad jis nesikreiptų į policiją, priešingu atveju jį nurengs ir išveš į mišką. Parėjęs į namus, jis nieko tėvams nesakęs nuėjo miegoti. Jam gulint lovoje prie lango priėjo A. K. ir pabeldė į langą, kadangi jis gyvena pirmame aukšte ir padavė iš jo telefono išimta sim kortelę bei pasakė, kad iš D. M. jam pavyko išprašyti tik sim kortelę. Iš ryto mama pamatė, kad suplėšyta jo striukė ir sutinęs veidas, todėl mamai papasakojo apie įvykį ir jie atvyko į ligoninę. Ligoninėje gydytojas pasakė, kad jam nuskeltas dantis ir įtaria žandikaulio lūžimą. Vėliau sužinojo, kad tie patys vaikinai sumušė jo klasioką M. V.. (1 t., b.1. 69-70)
Iš 2011-05-01 gautos specialisto išvados Nr. G 421/11(04) matyti, kad A. K. nustatytas viršutinio žandikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos abiejų akių vokuose ir kairiame skruoste, nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas. Sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais. Rasta sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes viršutinio žandikaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. (1 t., b.l. 27)
Iš 2011-05-27 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. K. peržiūrėjęs nuotraukų kartoteką atpažino jaunuolį, kuris 2011-04-01, apie 20.30 val. sumušė A. K. suduodamas kelis kartus į galvą ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nes iš matymo pažįstą apie 2 (du) mėnesius, tai K. Ž., kitų jaunuolių neatpažįsta. Nufotografuota ir sudaryta foto lentelė. (1 t., b.l. 72-73)
Iš 2011-05-27 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukų protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. K. peržiūrėjęs 4 (keturias) sunumeruotas asmenų nuotraukas, parodė, kad nuotraukoje Nr. 2 yra jaunuolis, kuris 2011-04-01, apie 20.30 val. pirmas pradėjo mušti kumščiais į galvą, spardyti į įvairias kūno vietas ir reikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o jei neatiduos, tai toliau muš ir spardys. Vaikinas kišo ranką į kairę išorinę striukės kišenę ir pasiėmė mobilaus ryšio telefoną "Nokia 6300". A. K. nesipriešino, nes bijojo, kad vėl nemuštų. Tą jaunuolį pažįsta iš matymo apie 1 metus, jo vardas D.. Po atpažinimo A. K. paskelbta, kad atpažintasis asmuo yra D. M.. Fotografuota, sudaryta foto lentelė. (1 t., b.l. 74-77)
Nukentėjusioji L. K. parodė, kad įvykis buvo prieš 3 metus, ankstyvą pavasarį. Sūnus grįžo namo ir iki pat ryto slėpėsi nuo jos. Ryte pamatė sūnaus veido sumušimus. Sūnus buvo ištinęs, rūbai sudraskyti, jo telefono nebuvo. Sūnus jai sakė, kad sutiko iš matymo pažįstamus asmenis. A. nenorėjo skųstis, bet ji nutarė parašyti pareiškimą. Dėl neturtinės žalos civilinio ieškinio nebereiškia, nes sūnus jau pilnametis, o turtinė žala lieka apie 500 Lt, o ne 5 000 Lt., nes buvo sugadinta striukė, nebebuvo telefono. Telefoną įvertina virš 200 Lt, nes buvo pirkusi ne naują, ir striukė apie 300 Lt. Sūnus ryte užsiminė, kad buvo su M. V. ir Egidijumi. Jis sakė, kad iš matymo žinojo tą asmenį, kuris jį sumušė. Jie patys, su savo automobiliu, nuvyko į Kauną. Sūnui buvo lūžęs žandikaulis, veidas ištinęs. Jiems prirašė vaistų. Nei kelionės patirtų išlaidų, nei vaistams išleistų pinigų neskaičiavo, kvitų nekaupė. Sūnus aiškino, kad jį mušė tik vienas, tačiau jų buvo keli. Sakė, kad jį bandė atstumti. Vienas jį mušė intensyviai. Vaikas buvo netekęs sąmonės.
Iš 2011-04-02 L. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad L. K. kreipėsi į policiją dėl sūnaus A. K. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos (1 t., b.l. 15)
Liudytojas M. V. parodė, kad buvo užpultas prie „(duomenys neskelbtini) “. Ten buvo su draugais A., A. ir daugiau neatsimena. Jį vieną užpuolė. Jis nežino, kur buvo likę draugai, kai jį užpuolė. Jis pabėgo. Tą dieną, kai buvo užpultas, dar buvo susitikęs su draugais vakare prie A.. Ten buvo su A. ir A., nes jie dviese atėjo pas A.. Kai nuėjo pas A., už namo prie lango susitiko, nes jis pirmame aukšte gyvena. Jis pamatė, kad A. buvo sumuštas. Ant A. veido matė sumušimus, tačiau nepamena, kokio pobūdžio sumušimai buvo.
Iš 2011-05-02 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad liudytojas M. V. peržiūrėjęs nuotraukų kartoteką neatpažino kitų asmenų, kurie 2011-04-01 vakare be D. M. ji mušė. ( 1 t., b.l. 83)
Liudytojas E. A. parodė, kad įvykis buvo maždaug prieš tris metus, pavasarį. Incidento metu buvo sumuštas jo draugas A. K.. Sumušimo momentą jis matė, nes stovėjo toliau. Su A. buvo M. ir A.. Prieš įvykį jie buvo keturiese. Jie ėjo ir jam pasakė, kad jie yra agresyvūs, liepė jam palaukti prie darželio, o jie nusprendė su jais pakalbėti. Jis matė, kaip pradėjo mušti M., bet jis pabėgo. Po to A. pradėjo mušti. Tų asmenų iš viso buvo apie šešis, o A. pagrinde mušė du. Jis buvo už krūmų, maždaug už 10 m. Daugiausia smūgiavo į veidą, bet daužė visur. A. daužė ilgai, jis du kartus buvo nukritęs, buvo netekęs sąmonės ir po to jį paleido. Kai A. buvo nugriuvęs, jis nebeatsikėlė, tada jie „ėjo“ per kišenes. Lygtais ištraukė telefoną. Paskui jį pradėjo lydėti, todėl jis nubėgo ir susitiko su M.. Vėliau jie nunešė A. SIM kortelę ir ją atidavė. Matė, kad A. veidas sumuštas. Jis matė, kaip A. A. K. atitraukė ir nuvedė.
Liudytojas A. N. parodė, kad jeigu atliko A. K. apklausą, tai taip, bet smulkmenų tikrai neatsimena. Kaip apklausinėjamas asmuo, tai surašo pažymą apie jo asmens duomenis, o po to surašomi jo parodymai, kurie yra reikšmingi ikiteisminiam tyrimui. Surašomi yra jo parodymai, ką jis turi pasakyti ikiteisminiam tyrimui laisva valia. Jeigu asmuo, kuris duoda parodymus ikiteisminiame tyrime nurodo kokius nors kitus asmenis arba nepilnai duomenis apie tuos asmenis, daro asmens atpažinimus iš nuotraukų arba gyvai. Jeigu buvo byloje su nuotraukomis atpažinimas, tai reiškia darė. Jokio poveikio daroma nebuvo, apskritai joks poveikis liudytojams nėra daromas, liudytojas duoda savo nuožiūra parodymus ir jie juos užrašo, nes jis po to ir pasirašo: „Perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai“. Pats liudytojas perskaito. Jeigu jie perskaito, tai jie parašo, kad jam perskaityta ir jis pasirašo. Prieš atpažinimą pirma paklausia tą asmenį apie įvykio aplinkybes, apie asmenį, jeigu jis pasakoja. Apie asmenį, tai klausia požymius, pagal ką jis galėtų atpažinti ar nurodyti. Jei byloje yra duomenys, kad jis atliko nukentėjusiojo A. K. apklausą ligoninėje, tai reiškia jis. Jie daro atpažinimus iš kartotekų ir gyvai. Iš kartotekų reiškia, kad kompiuteryje įveda maždaug amžių, išmeta kelis tūkstančius nuotraukų ir asmuo viską žiūri, turi būti įvestas nebūtinai amžiaus, kuo tiksliau įveda, tuo mažesnis kartotekoje asmenų skaičius. Kompiuteris atrenka žmones. Jeigu pasako, kad amžius maždaug gali būti 18 metų, tai jie įveda kokį 14 metų ir 30 metų, tame tarpe ir išmeta. Atpažinimą kartais daro per kelias dienas. Apklausą rašo pažodžiui, ką asmuo pasako.
Kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš liudytojo A. K. apklausos protokolo matyti, jog liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas parodė, kad 2011-04-01 jis su draugais A. K. ir M. V. ėjo Šiauliuose iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono į namų pusę, į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, A. pasiūlė nueiti į "(duomenys neskelbtini) ". M. V. eiti nenorėjo ir pasiliko prie "(duomenys neskelbtini)" gimnazijos, o jis su A. K. nuėjo į "(duomenys neskelbtini) ". "(duomenys neskelbtini) " prie medinės scenos sutiko 5 jaunuolius, du pažinojo, tai buvo K. Ž. ir D. M.. Kitus jis pažįsta iš matymo, jiems 16-19 metų, gyvena kažkur prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Jis kalbėjo su visais 5 jaunuoliais, o A. K. stovėjo už jo. Už 5-10 minučių, prie jų priėjo M. V., pasisveikino. A. K. pažinojo tik D. M., o M. V. pažinojo K. Ž. ir D. M.. Jis kalbėjosi su K. Ž. ir D. M., atsisukęs pamatė, kaip du jaunuoliai, buvę kartu su K. Ž. ir D. M. stumdo M. V., stumdydami M. V., kažkuris jaunuolis kumščiu sudavė į veidą, tačiau kuris, jis negali pasakyti. Tada prie M. V. priėjo D. M. ir du kartus kumščiu sudavė jam į veidą, po tų smūgių M. V. nugriuvo. Kai M. V. atsistojo, jis nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. M. V. tikrai niekas kišenių nekraustė ir nieko nereikalavo. M. V. buvo sumuštas be jokios priežasties. Jis su K. Ž. ir D. M. apsižodžiavo dėl sumušto M. V., jie jam pasakė, kad M. V. sumušė, nes pasirodė "pasikėlęs". Dar kalbėjosi apie sportą. Jis sportuoja akrobatiką. Kalbant D. M. jam pasakė, kad jis pasakytų A. K., kad jis nesiklausytų, ką jie kalba ir pasitrauktų, nes bus jam blogai. Jis atsisuko į A. K. ir pasakė, kad paeitų į šalį ir kai A. K. paėjo apie 5 m į šoną, jis priėjo prie A. K. ir tyliai pasakė, kad geriau bėgtų iš čia, nes suprato, kad K. Ž. ir D. M. ruošiasi A. K. sumušti. A. K. atsakė, kad jis neis, o pabus dar. Jis vėl atėjo prie K. Ž. ir D. M., ir toliau kalbėjosi. Dar pakalbėjo 2-3 minutes ir jis dar kalbantis su K. Ž., pasisukęs pamatė, kaip D. M. su kumščiais abiejų rankų ir kojomis smūgiuoja A. K. į galvą, į įvairias kūno vietas. A. K. stovėjo rankomis užsidengęs galvą, jis greitai pribėgo ir atsistojo tarp A. K. ir D. M., ir žiūrėdamas į D. M. sakė, kad baigtų mušti A. K., kad taip nereikia daryti. Tačiau per jį D. M. dar 3-4 kartus kumščiais sudavė A. K. į galvą. Jis tada rankomis apkabino D. M., kad jis nebegalėtų mušti A. K.. Tada prie A. K. priėjo K. Ž., o D. M. iš jo rankų ištrūko ir koja spyrė A. K. į petį ar šoną, ir A. K. nugriuvo. Tada K. Ž. ir D. M. kojomis pradėjo spardyti A. K. į galvą ir į kitas kūno dalis. Abu pataikė kojomis ir į galvą, ir į kitas kūno vietas. Spyrė gal po 4-5 kartus. Kai baigė spardyti, A. K. atsistojo. D. M. paėmė ranka A. K. už dešinio peties ir pasakė, kad atiduotų telefoną, A. K. sakė, kad neduos. Jis D. M. pasakė, kad baigtų, o K. Ž. A. K. pasakė, kad atiduotų geruoju ir eitų į namus. Jis su K. Ž. paėjo į šoną gal 3 metrus, o D. M. A. K. vis kartojo, kad duotų telefoną. A. K. vis atsakydavo, kad neduos. Kaip A. K. ištrūko iš D. M., jis nematė, tik pamatė, kaip A. K. bėga link "(duomenys neskelbtini) " gimnazijos, jo niekas nesivijo. A. K. sumušė tik K. Ž. ir D. M.. Kai A. K. nubėgo, D. M. atėjo prie jo ir K. Ž., ir jis pas D. M. rankose pamatė mobilų telefoną NOKIA 6300. D. M. išardė telefoną, nuėmė bateriją, išėmė sim kortelę ir padavė jam bei pasakė, kad ją atiduotų A. K.. Jis dar kalbėjo su D. M., prašė, kad D. M. atiduotų telefoną, tačiau D. M. sakė, kad tikrai neatiduos. Tada jis nuėjo ieškoti M. V., sutiko jį prie savo namo laiptinės (duomenys neskelbtini) ir kartu nuėjo pas A. K. į namus. M. V. pabeldė į A. K. buto langą. Kai A. K. atidarė langą, jis padavė jam jo sim kortelę. (1 t., b.l. 86-88)
Iš 2011-05-02 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad liudytojas A. K. peržiūrėjęs nuotraukų kartoteką neatpažino kitų asmenų, kurie 2011-04-01 vakare sumušė A. K. ir M. V., kitus du įtariamuosius: K. Ž. ir D. M. buvo nurodęs savo apklausoje. (1 t., b.l. 88)
Iš 2011-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta parkas "(duomenys neskelbtini) ", esantis tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, Šiauliuose, pridėtas kosminio vaizdo žemėlapis gautas iš www.maps.lt, fotografuota, sudaryta foto lentelė. (1 t., b.l. 18-22)
2013-10-04 LR Generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį dėl K. Ž. išdavimo byloje Nr. 41-1-484-11 (2014-05-09 iš bylos Nr. 41-1-484-11 atskirtas tyrimas K. Ž. atžvilgiu į atskirą bylą Nr. 40-9-212-14). (1 t., b.l. 140-145)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-75/2010).
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo K. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. visiškai įrodyta.
Kaltinamasis K. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis A. K. į parkelį ,, (duomenys neskelbtini)“ atvyko su 6-7 draugais. Tada A. K. apsistumdė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, o jis juos išskyrė ir nuvedęs A. K., pasakė jam eiti iš čia, kol neprasidėjo problemos. Kai jis vedė A. K., sužalojimų nematė, be to, po įvykio praėjus dviem dienom, A. K. buvo susitikęs (duomenys neskelbtini), sužalojimų taip pat nematė. Jis tarėsi su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, nes tuo metu nenorėjo turėti problemų, nes buvo teistas, turėjo sąlyginį paleidimą, tačiau nukentėjusysis padidino sumą, todėl jis nutarė nebemokėti. Šie kaltinamojo K. Ž. parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigti nukentėjusiojo A. K., liudytojų M. V., E. A. parodymais bei teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais bylos įrodymais. Nukentėjusysis A. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis tą vakarą buvo kartu su M. V., E. A. ir A. K.. Jam ir A. priėjus prie vaikinų, kurie buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ parke, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, prašė jo telefono, o jam nedavus, trenkė jam į galvą. Tuo metu A. laikė asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, o kaltinamasis K. Ž. iš nugaros trenkė jam į nugarą, ko pasėkoje po patirtų smūgių jis nugriuvo, o kaltinamasis K. Ž. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, toliau trenkė jam į kūno vietas. Be to, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, ištraukė iš kišenės telefoną, o vėliau tą patį vakarą, kai jis grįžo į namus, jo draugas A. K. atnešė SIM kortelę. Be to, nukentėjusysis A. K. atpažino kaltinamąjį K. Ž. kaip asmenį, atlikusį neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu. Kad nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 421/11(04), iš kurios matyti, kad jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Be to, nukentėjusioji L. K. patvirtino, kad kitos dienos ryte ji pastebėjo sūnaus veido sumušimus, ko pasėkoje buvo kreiptasi į gydymo įstaigas bei policiją. Šias aplinkybes patvirtino ir 2011-04-02 L. K. protokolas – pareiškimas iš kurio matyti, kad buvo kreiptasi į policiją dėl sūnaus A. K. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, be to, kreipimąsi į gydymo įstaigas patvirtina specialisto išvadoje Nr. G421/11(04) pateikta informacija. Šios nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo K. Ž. parodymus, kad jis išskyrė nukentėjusįjį ir tuo metu jokių sužalojimų nematė, be to, kaltinamasis negalėjo susitikti su nukentėjusiuoju po dviejų dienų, kadangi tuo metu nukentėjusysis buvo gydymo įstaigoje, nes 2014-04-02 nukentėjusysis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno Moters ir vaiko klinikoje (1 t., b.l. 69), be to, nukentėjusysis 2011-04-02 buvo paguldytas į chirurgijos skyrių ir 2011-04-04 buvo išrašytas į namus (1 t., b.l. 27). Nukentėjusiojo A. K. parodymus patvirtino liudytojas E. A., kuris nurodė, kad jis matė kaip buvo mušamas nukentėjusysis suduodant jam į veidą. Be to, po sumušimo, asmenys kraustė nukentėjusiojo kišenes ir ištraukė telefoną. Be to, jis matė, kaip A. nukentėjusįjį atitraukė ir jį nuvedė į šalį, be to, tą patį vakarą jie nunešė nukentėjusiajam jo SIM kortelę ir tuo metu jis matė, kad nukentėjusiojo veidas buvo sumuštas. Tą pačią aplinkybę dėl nukentėjusiojo A. K. sumušto veido patvirtino ir liudytojas M. V.. Šiuos nukentėjusiojo A. K., liudytojų M. V. ir E. A. parodymus patvirtino ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. liudytojo A. K. apklausos protokolas iš kurio matyti, kad A. K. kalbantis su kaltinamuoju K. Ž., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, smūgiavo nukentėjusiajam A. K., o jam bandant sulaikyti jį, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, ištrūko ir spyrė A. K., ko pasėkoje jis nugriuvo, o po to asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, ir K. Ž. pradėjo spardyti į įvairias A. K. kūno vietas. Vėliau pas asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, atsirado nukentėjusiojo A. K. telefonas, kurį jis išardė ir jam davė sim kortelę, kurią jis vėliau tą patį vakarą perdavė nukentėjusiajam. Be to, liudytojas A. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis vykdė liudytojo A. K. apklausą ir liudytojas laisva valia davė parodymus, juos pats perskaitė. Be to, iš 2011-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad yra užfiksuota įvykio vieta parkas "(duomenys neskelbtini) ", esantis tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, Šiauliuose, kurį nurodė tiek kaltinamasis K. Ž., tiek nukentėjusysis A. K. bei liudytojai M. V., A. K..
Išnagrinėjus baudžiamąją byla, nustatyta, kad kaltinamasis K. Ž. nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu 2014-05-09 ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, kadangi asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimą atliekančių pareigūnų.
Asmens, kurio atžvilgiu 2014-05-09 ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, kadangi asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimą atliekančių pareigūnų, kaltės klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas, todėl kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad K. Ž., 2011 m. balandžio 1 d. apie 20.30 val. Šiauliuose, ,,(duomenys neskelbtini) “ parke, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, tai yra K. Ž. suduodant nukentėjusiajam A. K. kumščiu į nugarą ir šiam pargriuvus ant žemės, bendrai spirdami nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį ne mažiau trijų kartų, padarė nukentėjusiajam A. K. viršutinio žandikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kairiame skruoste, nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimą, tai yra nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo A. K. sveikatą (dėl galvos smegenų sukrėtimo, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), pagrobė svetimą turtą - L. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6300 su "Labas" sim kortele bendros 200 Lt, vertės. Iš kaltinimo taip pat šalintina aplinkybė dėl nenustatyto asmens veiksmų, kadangi iš nukentėjusiojo A. K. ir liudytojų E. A. ir A. K. parodymų matyti, kad nukentėjusiojo atžvilgiu neteisėtus veiksmus atliko du asmenys.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis K. Ž. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Byloje ištirti įrodymai patvirtina padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę – kaltinamojo sąmoningus ir tyčinius veiksmus, padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., todėl kaltinamojo K. Ž. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 1 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo K. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nors kaltinamasis K. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau nėra nustatyta, kad jo nusikalstamiems veiksmams tai turėjo įtakos, todėl ši aplinkybė nepripažintina kaip atsakomybę sunkinanti.
Kaltinamasis K. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis K. Ž. - teistas 3 kartus (2 t., b.l. 2-5), ATPK tvarka baustas, neturi galiojančių nuobaudų (2 t., b.l. 32), nėra įrašyta į medicinos profilaktinių įstaigų registrus (2 t., b.l. 19, 21), VšĮ Dainų PSPC yra įrašytas į įskaitą nuo 2001-04-11 (2 t. b.1.23, 25), 2014-04-22 specialisto išvadoje Nr. 97TPK-140/2014 nurodoma, kad K. Ž. skirti psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b.l. 29), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK į profilaktinę įskaitą nėra įrašytas (2 t., b.l. 32), SODRA duomenų bazėje apie draudėjus duomenų nėra (2 t., b.l. 35), Šiaulių Darbo biržoje nėra registruotas nuo 2011-02-21, nes darbo paieška nutraukta neatvykus ir be teisės registruotis 6 mėn. (2 t., b.l. 34), VĮ "Regitra" duomenų apie turimą transporto priemonę nėra (2 t., b.l. 33), VĮ "Registrų centras" duomenų bazėje duomenų apie nekilnojamą turtą nėra (2 t. b.l, 41).
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. Ž. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis didesnis nei sankcijos vidurkis, kadangi pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, be to, atsižvelgiama į kaltinamojo K. Ž. asmenybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Be to, kaltinamasis K. Ž. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kadangi buvo nuteistas 2010-09-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Esant šiai aplinkybei, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-10, 2010-06-16 ir 2010-09-03 nuosprendžiais paskirtomis neatliktomis dalimis bausmių, kurios buvo subendrintos 2011-01-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, iš dalies jas sudedant, vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. nuostatomis.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-04-17 iki 2014-11-28 (1 t., 164, 173-174, 2 t., b.l. 78-79, 182-183), bei sulaikymo laikas nuo 2013-05-07, kai jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje iki 2014-04-16. (1 t., b.l. 137)
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
2011-07-25 nukentėjusioji L. K. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 64, 65). Teismo posėdyje nurodė, kad palaiko 500 Lt civilinį ieškinį, o civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atsisako. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo K. Ž. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai L. K. padaryta 500 Lt turtinė žala yra pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamojo K. Ž., o likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
2014-06-09 nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį 30000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti. (1 t., b.l. 80) Nukentėjusysis A. K. teismo posėdyje palaikė savo pareikštą 30 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią sudaro: iki pat šiol jam dabar yra šonas nutirpęs, lūpą mažai jaučia, nes yra vienas nervas užspaustas, sloga pastoviai būna vienos pusės, dantis nuskeltas, buvo pas stomatologą, jie netvarko, visos tos kelionės į Kauną, gydymas, porą mėnesių buvo vienas žandas ištinęs, po to jis sužinojo, kad negalėjo kvėpuoti per nosį, nes buvo pažeista ir negalėjo kvėpuoti. Ši ieškinį sudaro kūno sužalojimai, dar iki dabar nėra sugiję porą dalykų, išliekamieji reiškiniai – sloga vienos pusės, skruostikaulis gana dažnai dėl šaltesnio, tirpsta lūpa ir nervai, nebe taip jaučia kaip kitą pusę ir panašiai, dantis nuskeltas. Pačiame įvykyje buvo strese, todėl nelabai juto skausmą. Dėl sužalojimų jam sunku valgyti buvo, visas žandas buvo ištinęs, dantis nuskeltas jautrus buvo labai ilgai. Kai gulėjo ligoninėje buvo sumažėjusios bendravimo galimybės. Visa tai ir sudaro neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai – 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 3500 Lt, 5000 Lt, 7000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-437/2011, 2K-342/2012, 2K-140/2012).
Nustatyta, jog kaltinamojo K. Ž. tyčiniais veiksmais plėšimo metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t.y. kaltinamasis pasikėsino į vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto kentė fizinį skausmą, patyrė nepatogumų, turėjo lankytis pas gydytojus, dėl labiausiai matomoje kūno vietoje – veide padarytų sužalojimų buvo apribota jos bendravimo laisvė. Nukentėjusiajam A. K. tyčinių veiksmų pasekmės pasireiškia iki šiol, jam yra nutirpęs veido šonas, lūpą mažai jaučia, yra vienas nervas užspaustas, pastovi sloga. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo A. K. patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos ar būtų nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė. Specialisto išvada Nr. G421/11(04) nustatyta, kad A. K. nustatytas viršutinio žandikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos abiejų akių vokuose ir kairiame skruoste, nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas. Sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais. Rasta sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes viršutinio žandikaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. (1 t., b.l. 27) Teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. K. Ž. nedirba, SODRA duomenų bazėje apie draudėjus duomenų nėra (2 t., b.l. 35), Šiaulių Darbo biržoje nėra registruotas nuo 2011-02-21, nes darbo paieška nutraukta neatvykus ir be teisės registruotis 6 mėn. (2 t., b.l. 34), VĮ "Regitra" duomenų apie turimą transporto priemonę nėra (2 t., b.l. 33), VĮ "Registrų centras" duomenų bazėje duomenų apie nekilnojamą turtą nėra (2 t. b.l, 41).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo A. K. pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 5000 Lt.
2014-06-09 Šiaulių Teritorinės Ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį 1286,86 Lt sumai už A. K. gydymą. (1 t., b.l. 33-41). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai. Nustatyta, kad žala nukentėjusiojo A. K. sveikatai buvo padaryta K. Ž. kaltais veiksmais, tačiau kito asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, kadangi asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 1286,86 Lt – priteistina tik iš kaltinamojo K. Ž.. Kadangi kaltinamasis K. Ž. nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu 2014-05-09 ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, kadangi asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimą atliekančių pareigūnų, šio asmens kaltės klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas, todėl Šiaulių Teritorinės Ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys priteistinas tik iš kaltinamojo. Be to, kaltinamasis informuotinas, kad nustačius asmens, kurio atžvilgiu 2014-05-09 ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis turės teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka pareikšdamas ieškinį asmeniui, kurio atžvilgiu 2014-05-09 ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, regreso tvarka.
Policijos Departamentas prie LR VRM pateikė turėtas išlaidas - 4125,00 Lt sumoje, kurias patyrė dėl K. Ž. ekstradicijos. ( 1 t., b.l. 179-183) Byloje nustatyta, kad po nusikaltimo padarymo K. Ž. išvyko iš Lietuvos, policijos pareigūnams jo neradus buvo priimtas nutarimas dėl jo pripažinimo įtariamuoju (1 t., b.l. 112), kitose bylose paskelbta jo paieška (1 t., b.l. 115), 2012-07-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi K. Ž. paskirta kardomoji priemonė suėmimas (1 t., b.l. 123-124). Kad ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-210/2011). Esant išdėstytoms aplinkybėms, Policijos Departamento prie LR VRM patirtos 4125 Lt išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamojo K. Ž., Policijos departamento prie VRM naudai, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB BANKAS.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas pagal 2014-06-19 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I.Zgierskytės-Strumilaitės priimtą nutarimą (2 t., b.l. 37-40) paliktinas iki visiško žalos atlyginimo.
2014-08-25 Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 80 Lt, priteisimo. Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi kaltinamasis niekur nedirba, turto neturi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu
nusprendžia:
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 3 (trijų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-10, 2010-06-16 ir 2010-09-03 nuosprendžiais paskirtomis neatliktomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos 2011-01-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, iš dalies sudedant neatliktą bausmės dalį ir paskirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-05-07, kai buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje iki 2014-04-16, bei laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-04-17 iki 2014-11-28.
Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmė pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš K. Ž. 500 Lt (penkių šimtų litų) turtinę žalą L. K. naudai, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš K. Ž. 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinę žalą A. K. naudai.
Priteisti iš K. Ž. 1286,86 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių litų 86 centų) civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Priteisti iš K. Ž. 4125 Lt (keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių litų) proceso išlaidas Policijos departamento prie VRM naudai, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB BANKAS.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą pagal 2014-06-19 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I.Zgierskytės-Strumilaitės priimtą nutarimą palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš K. Ž. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.