Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko pavasarį, vakare, 2011 m. Jis sėdėjo su D. M. ir dar keliais asmenimis parkelyje „(duomenys neskelbtini)“. Būnant tame parkely su D. M. ir keliais asmenimis, priėjo A. K. ir dar kokie 6 – 7 draugai. Jis Kemero iš anksčiau nepažinojo, o pažinojo tik A. Kai atėjo A. K., kažkodėl kilo konfliktas, ir A. K. apsistumdė su D. M.. Ką darė kiti asmenys, jis nematė. Jiems besistumdant, jis juos išskyrė, t.y. patraukė A. K., nuvedė ir pasakė, kad eitų iš čia, kol neprasidėjo problemos. Kai vyko susistumdymas, jis nematė, ar kas sudavė smūgius A. K.. Kai jis vedė A., jo kūne sužalojimų nematė. Atitraukus nukentėjusįjį, jis jam nieko nesakė. Jis A. lydėjo kelis metrus iki takelio, pasakė jam, kad bėgtų iš čia, kol neprasidėjo problemos. Po įvykio jam teko susitikti su A. K., gal po dviejų dienų parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Kai jie susitiko, sužalojimų ant nukentėjusiojo nebuvo. Jam buvo pranešę, kad jis guli Kauno reanimacinėse klinikose, o jis jį susitiko su juo po dviejų dienų ir jis sveikas buvo, nubrozdinimų nebuvo. Kad asmuo guli Kauno klinikose, jam nurodė A. K., jis tai nurodė kitą dieną po įvykio, o jis su pačiu A. K. susitiko ar tą pačią dieną, ar dar kitą dieną, bet dviejų dienų laikotarpyje. Balandžio 2 d. A. K. jam parašė žinutę, kad A. K. išvežtas į Kauno reanimacines klinikas. Jis susitiko su A. K. jo paklausti, dėl ko jis pareiškimą parašė, nes jis jį išskyrė. Susitikimo momentu jis jau žinojo apie parašytą pareiškimą, nes A. K. jam pranešė apie tai. A. pasakė, kad parašė dėl to, kad jam pasakė, kad jis jį sumušė. Po to nukentėjusysis iš karto prašė pinigų, iš pradžių prašė 500 Lt, po to 800 Lt. Jis galvojo sumokėti pinigus, kad nebūtų visokių nesąmonių, nes tuo metu jis buvo teistas, turėjo sąlyginį paleidimą. Kai jis sutiko, vėliau nukentėjusysis jam parašė, kad reikia 1300 Lt ir nuo tada jis pasakė, kad nebemokės. Pokalbio metu tarimasis dėl žalos atlyginimo buvo apskritai, kad atsiimtų pareiškimą dėl jo ir D. M.. Kai jis kalbėjosi su nukentėjusiuoju, jis nematė nukentėjusiojo sužalojimų. Be to, A. K. jam pranešė, kad visą tą jo bylą perėmė jo krikštatėvis, kažkoks kriminalistas, ir jis perskaitęs bylą pasakė, kad jeigu nesumokės pinigų, nesvarbu, ar jie kalti, ar ne, jie bus pasodinti, todėl jis ir norėjo sumokėti tuos pinigus.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad įvykis įvyko 2011 m. pavasarį, vakare apie 20.00 – 21.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ parke. Tuo metu jis buvo su M. V., E. A. ir A. K.. Jie ėjo pro „(duomenys neskelbtini) “ parką ir pamatė A. pažįstamus. M. su A. nuėjo į šoną, o jis su A. nuėjo prie jų. Jie apie 10 minučių pastovėjo ir šnekėjo. Tada atėjo M. ir paklausė, kada jie ateis, nes atsibodo laukti, o tada D. M. susimušė su M. V.. Susimušė, nes M. turėjo alaus „skarbonkę“, o jie norėjo pasiimti iš jo. Po to sumušimo, M. pabėgo, o jis pasiliko toliau šnekėti. Praėjo gal koks 10 minučių, D. iš jo telefono paprašė, tačiau jis jam nedavė, todėl jam trenkė. Jis nukrito. A. laikė D. M., o tuo metu jį spardė K. Ž.. Kas konkrečiai ir kokius smūgius sudavė, jis tiksliai neatsimena, tačiau atsimena, kad D. pirmas trenkė į veidą, o jis nukrito. Be to, prisimena, kad K. su D. spardė ir trenkė jam jau būnant ant žemės. Po poros smūgių jis neteko sąmonės. Vėliau A. ir dar vienas aukštas asmuo iš jų pakėlė jį. Jis tik spėjo atsikelti ir vėl gavo nuo K. smūgį, todėl vėl nukrito. Po to, kai vėl jis atsikėlė, tas jų aukštas draugas pakėlė jį ir nuvedė gal kokį 30 metrų ir pasakė, kad greičiau bėgtų iš čia ir liepė niekam nesakyti, nes iš vis bus blogai. Įvykio metu jam buvo striukė suplėšyta. Jis nežino, kada ir kuriuo metu tas telefonas dingo. Po įvykio jis pasigedo telefono, kai parėjo namo. Po įvykio A., M., E. susitiko, o A. jam padavė SIM kortelę, tai įvyko porą valandų po įvykio tą pačią dieną, nes jie atėjo prie jo lango, nes jis pirmame aukšte gyvena. Jie pabeldė ir jis atidarė, ten A., M. ir A. buvo. A. jam padavė kortelę, sakė, kad telefono nebegaus. Visi draugai, kurie buvo įvykio vietoje, atvyko iki jo namų ir padavė SIM kortelę. Pasakė, kad tik tiek galėjo padėti. Įvykio dieną grįžęs į namus su namiškiais nebuvo susitikęs, nors jie buvo namuose, bet jis tyliai nuėjo ir atsigulė. Rytą jo mama pamatė, skambino tėtei, išvežė jį į ligoninę. Ligoninėje iškart po įvykio kitą dieną gulėjo apie savaitę. Jį dėdė nuvežė į Kauną, ten apžiūrėjo ir skyrė gydymą namuose, jis 3 – 4 kartus Kaune lankėsi kas savaitę. Po įvykio buvo susitikęs su K. Ž., kai jį paleido iš ligoninės. Susitikimas galėjo būti balandžio 10 d. kažkur, maždaug 10 dienų po įvykio, plius minus. Jis su kaimynu nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, o K. irgi buvo gal su dvejais draugais. Jie nuėjo į šoną pakalbėti, jam pasakė, kad atsiimtų kaltinimus, o jis pasakė, kad jam reikia keliones kompensuoti, pasakė, kad nenori problemų. K. pasakė, kad pakalbės su D. ir parašys vakare. Vakare skambino ir pasakė, kad jis ateitų į „(duomenys neskelbtini)“, kad nieko nebus. Po to, kiek sužinojo, D. sakė, kad jam nebesvarbūs tie kaltinimai, nes jis vis tiek išvažiuos iš Lietuvos. Po to K. išjungė telefoną ir jie nebesusitiko. Jie pasakė, kad nebemokės ir jiems nesvarbu. Jis palaiko savo pareikštą 30 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią sudaro: iki pat šiol jam dabar yra šonas nutirpęs, lūpą mažai jaučia, nes yra vienas nervas užspaustas, sloga pastoviai būna vienos pusės, dantis nuskeltas, buvo pas stomatologą, jie netvarko, visos tos kelionės į Kauną, gydymas, porą mėnesių buvo vienas žandas ištinęs, po to jis sužinojo, kad negalėjo kvėpuoti per nosį, nes buvo pažeista ir negalėjo kvėpuoti. Ši ieškinį sudaro kūno sužalojimai, dar iki dabar nėra sugiję porą dalykų, išliekamieji reiškiniai – sloga vienos pusės, skruostikaulis gana dažnai dėl šaltesnio, tirpsta lūpa ir nervai, nebe taip jaučia kaip kitą pusę ir panašiai, dantis nuskeltas. Pačiame įvykyje buvo strese, todėl nelabai juto skausmą. Dėl sužalojimų jam sunku valgyti buvo, visas žandas buvo ištinęs, dantis nuskeltas jautrus buvo labai ilgai. Kai gulėjo ligoninėje buvo sumažėjusios bendravimo galimybės. Visa tai ir sudaro neturtinę žalą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, kai davė parodymus, geriau prisiminė aplinkybes.

Iš nukentėjusio A. K. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2011-04-01, apie 20.30 val. su draugu A. K. buvo "(duomenys neskelbtini) ". Būnant netoli medinės pakylos prie jų priėjo 5 vaikinai, kurie buvo A. K. pažįstami, todėl jie tarpusavyje pradėjo kalbėtis. Jiems bekalbant vienas vaikinas D. M. (jo vardą ir pavardę sužinojo vėliau iš draugų), jam be jokios priežasties kumščiu trenkė į veidą. A. K. ir dar du iš penkių atėjusių vaikinų puolė jį ginti. Jiems jį ginant, iš nugaros pusės kumščiais į nugarą pradėjo mušti K. Ž.. Nuo patirtų smūgių jis nugriuvo ant žemės. Gulintį ant žemės jį kojomis spardė K. Ž. su D. M. ir trečias jų draugas. Kojomis spardė keletą minučių į visas kūno vietas, labiausiai į galva. Kai jis nebegalėjo gintis, D. M. per prievartą iš jo kelnių kišenės ištraukė mobilų telefoną NOKIA 6300 su "Labas" sim kortele. Tie draugai, kurie jį gynė, padėjo jam atsikelti ir pasiūlė eiti namo, kad jo nebemuštų. Kai atsikėlė, D. M. jį pagąsdino, kad jis nesikreiptų į policiją, priešingu atveju jį nurengs ir išveš į mišką. Parėjęs į namus, jis nieko tėvams nesakęs nuėjo miegoti. Jam gulint lovoje prie lango priėjo A. K. ir pabeldė į langą, kadangi jis gyvena pirmame aukšte ir padavė iš jo telefono išimta sim kortelę bei pasakė, kad iš D. M. jam pavyko išprašyti tik sim kortelę. Iš ryto mama pamatė, kad suplėšyta jo striukė ir sutinęs veidas, todėl mamai papasakojo apie įvykį ir jie atvyko į ligoninę. Ligoninėje gydytojas pasakė, kad jam nuskeltas dantis ir įtaria žandikaulio lūžimą. Vėliau sužinojo, kad tie patys vaikinai sumušė jo klasioką M. V.. (1 t., b.1. 69-70)

Iš 2011-05-01 gautos specialisto išvados Nr. G 421/11(04) matyti, kad A. K. nustatytas viršutinio žandikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos abiejų akių vokuose ir kairiame skruoste, nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas. Sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais. Rasta sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes viršutinio žandikaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. (1 t., b.l. 27)

Iš 2011-05-27 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. K. peržiūrėjęs nuotraukų kartoteką atpažino jaunuolį, kuris 2011-04-01, apie 20.30 val. sumušė A. K. suduodamas kelis kartus į galvą ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nes iš matymo pažįstą apie 2 (du) mėnesius, tai K. Ž., kitų jaunuolių neatpažįsta. Nufotografuota ir sudaryta foto lentelė. (1 t., b.l. 72-73)

Iš 2011-05-27 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukų protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. K. peržiūrėjęs 4 (keturias) sunumeruotas asmenų nuotraukas, parodė, kad nuotraukoje Nr. 2 yra jaunuolis, kuris 2011-04-01, apie 20.30 val. pirmas pradėjo mušti kumščiais į galvą, spardyti į įvairias kūno vietas ir reikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o jei neatiduos, tai toliau muš ir spardys. Vaikinas kišo ranką į kairę išorinę striukės kišenę ir pasiėmė mobilaus ryšio telefoną "Nokia 6300". A. K. nesipriešino, nes bijojo, kad vėl nemuštų. Tą jaunuolį pažįsta iš matymo apie 1 metus, jo vardas D.. Po atpažinimo A. K. paskelbta, kad atpažintasis asmuo yra D. M.. Fotografuota, sudaryta foto lentelė. (1 t., b.l. 74-77)

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad įvykis buvo prieš 3 metus, ankstyvą pavasarį. Sūnus grįžo namo ir iki pat ryto slėpėsi nuo jos. Ryte pamatė sūnaus veido sumušimus. Sūnus buvo ištinęs, rūbai sudraskyti, jo telefono nebuvo. Sūnus jai sakė, kad sutiko iš matymo pažįstamus asmenis. A. nenorėjo skųstis, bet ji nutarė parašyti pareiškimą. Dėl neturtinės žalos civilinio ieškinio nebereiškia, nes sūnus jau pilnametis, o turtinė žala lieka apie 500 Lt, o ne 5 000 Lt., nes buvo sugadinta striukė, nebebuvo telefono. Telefoną įvertina virš 200 Lt, nes buvo pirkusi ne naują, ir striukė apie 300 Lt. Sūnus ryte užsiminė, kad buvo su M. V. ir Egidijumi. Jis sakė, kad iš matymo žinojo tą asmenį, kuris jį sumušė. Jie patys, su savo automobiliu, nuvyko į Kauną. Sūnui buvo lūžęs žandikaulis, veidas ištinęs. Jiems prirašė vaistų. Nei kelionės patirtų išlaidų, nei vaistams išleistų pinigų neskaičiavo, kvitų nekaupė. Sūnus aiškino, kad jį mušė tik vienas, tačiau jų buvo keli. Sakė, kad jį bandė atstumti. Vienas jį mušė intensyviai. Vaikas buvo netekęs sąmonės.

Iš 2011-04-02 L. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad L. K. kreipėsi į policiją dėl sūnaus A. K. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos (1 t., b.l. 15)

Liudytojas M. V. parodė, kad buvo užpultas prie „(duomenys neskelbtini) “. Ten buvo su draugais A., A. ir daugiau neatsimena. Jį vieną užpuolė. Jis nežino, kur buvo likę draugai, kai jį užpuolė. Jis pabėgo. Tą dieną, kai buvo užpultas, dar buvo susitikęs su draugais vakare prie A.. Ten buvo su A. ir A., nes jie dviese atėjo pas A.. Kai nuėjo pas A., už namo prie lango susitiko, nes jis pirmame aukšte gyvena. Jis pamatė, kad A. buvo sumuštas. Ant A. veido matė sumušimus, tačiau nepamena, kokio pobūdžio sumušimai buvo.

Iš 2011-05-02 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad liudytojas M. V. peržiūrėjęs nuotraukų kartoteką neatpažino kitų asmenų, kurie 2011-04-01 vakare be D. M. ji mušė. ( 1 t., b.l. 83)

Liudytojas E. A. parodė, kad įvykis buvo maždaug prieš tris metus, pavasarį. Incidento metu buvo sumuštas jo draugas A. K.. Sumušimo momentą jis matė, nes stovėjo toliau. Su A. buvo M. ir A.. Prieš įvykį jie buvo keturiese. Jie ėjo ir jam pasakė, kad jie yra agresyvūs, liepė jam palaukti prie darželio, o jie nusprendė su jais pakalbėti. Jis matė, kaip pradėjo mušti M., bet jis pabėgo. Po to A. pradėjo mušti. Tų asmenų iš viso buvo apie šešis, o A. pagrinde mušė du. Jis buvo už krūmų, maždaug už 10 m. Daugiausia smūgiavo į veidą, bet daužė visur. A. daužė ilgai, jis du kartus buvo nukritęs, buvo netekęs sąmonės ir po to jį paleido. Kai A. buvo nugriuvęs, jis nebeatsikėlė, tada jie „ėjo“ per kišenes. Lygtais ištraukė telefoną. Paskui jį pradėjo lydėti, todėl jis nubėgo ir susitiko su M.. Vėliau jie nunešė A. SIM kortelę ir ją atidavė. Matė, kad A. veidas sumuštas. Jis matė, kaip A. A. K. atitraukė ir nuvedė.

Liudytojas A. N. parodė, kad jeigu atliko A. K. apklausą, tai taip, bet smulkmenų tikrai neatsimena. Kaip apklausinėjamas asmuo, tai surašo pažymą apie jo asmens duomenis, o po to surašomi jo parodymai, kurie yra reikšmingi ikiteisminiam tyrimui. Surašomi yra jo parodymai, ką jis turi pasakyti ikiteisminiam tyrimui laisva valia. Jeigu asmuo, kuris duoda parodymus ikiteisminiame tyrime nurodo kokius nors kitus asmenis arba nepilnai duomenis apie tuos asmenis, daro asmens atpažinimus iš nuotraukų arba gyvai. Jeigu buvo byloje su nuotraukomis atpažinimas, tai reiškia darė. Jokio poveikio daroma nebuvo, apskritai joks poveikis liudytojams nėra daromas, liudytojas duoda savo nuožiūra parodymus ir jie juos užrašo, nes jis po to ir pasirašo: „Perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai“. Pats liudytojas perskaito. Jeigu jie perskaito, tai jie parašo, kad jam perskaityta ir jis pasirašo. Prieš atpažinimą pirma paklausia tą asmenį apie įvykio aplinkybes, apie asmenį, jeigu jis pasakoja. Apie asmenį, tai klausia požymius, pagal ką jis galėtų atpažinti ar nurodyti. Jei byloje yra duomenys, kad jis atliko nukentėjusiojo A. K. apklausą ligoninėje, tai reiškia jis. Jie daro atpažinimus iš kartotekų ir gyvai. Iš kartotekų reiškia, kad kompiuteryje įveda maždaug amžių, išmeta kelis tūkstančius nuotraukų ir asmuo viską žiūri, turi būti įvestas nebūtinai amžiaus, kuo tiksliau įveda, tuo mažesnis kartotekoje asmenų skaičius. Kompiuteris atrenka žmones. Jeigu pasako, kad amžius maždaug gali būti 18 metų, tai jie įveda kokį 14 metų ir 30 metų, tame tarpe ir išmeta. Atpažinimą kartais daro per kelias dienas. Apklausą rašo pažodžiui, ką asmuo pasako.

Kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš liudytojo A. K. apklausos protokolo matyti, jog liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas parodė, kad 2011-04-01 jis su draugais A. K. ir M. V. ėjo Šiauliuose iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono į namų pusę, į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, A. pasiūlė nueiti į "(duomenys neskelbtini) ". M. V. eiti nenorėjo ir pasiliko prie "(duomenys neskelbtini)" gimnazijos, o jis su A. K. nuėjo į "(duomenys neskelbtini) ". "(duomenys neskelbtini) " prie medinės scenos sutiko 5 jaunuolius, du pažinojo, tai buvo K. Ž. ir D. M.. Kitus jis pažįsta iš matymo, jiems 16-19 metų, gyvena kažkur prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Jis kalbėjo su visais 5 jaunuoliais, o A. K. stovėjo už jo. Už 5-10 minučių, prie jų priėjo M. V., pasisveikino. A. K. pažinojo tik D. M., o M. V. pažinojo K. Ž. ir D. M.. Jis kalbėjosi su K. Ž. ir D. M., atsisukęs pamatė, kaip du jaunuoliai, buvę kartu su K. Ž. ir D. M. stumdo M. V., stumdydami M. V., kažkuris jaunuolis kumščiu sudavė į veidą, tačiau kuris, jis negali pasakyti. Tada prie M. V. priėjo D. M. ir du kartus kumščiu sudavė jam į veidą, po tų smūgių M. V. nugriuvo. Kai M. V. atsistojo, jis nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. M. V. tikrai niekas kišenių nekraustė ir nieko nereikalavo. M. V. buvo sumuštas be jokios priežasties. Jis su K. Ž. ir D. M. apsižodžiavo dėl sumušto M. V., jie jam pasakė, kad M. V. sumušė, nes pasirodė "pasikėlęs". Dar kalbėjosi apie sportą. Jis sportuoja akrobatiką. Kalbant D. M. jam pasakė, kad jis pasakytų A. K., kad jis nesiklausytų, ką jie kalba ir pasitrauktų, nes bus jam blogai. Jis atsisuko į A. K. ir pasakė, kad paeitų į šalį ir kai A. K. paėjo apie 5 m į šoną, jis priėjo prie A. K. ir tyliai pasakė, kad geriau bėgtų iš čia, nes suprato, kad K. Ž. ir D. M. ruošiasi A. K. sumušti. A. K. atsakė, kad jis neis, o pabus dar. Jis vėl atėjo prie K. Ž. ir D. M., ir toliau kalbėjosi. Dar pakalbėjo 2-3 minutes ir jis dar kalbantis su K. Ž., pasisukęs pamatė, kaip D. M. su kumščiais abiejų rankų ir kojomis smūgiuoja A. K. į galvą, į įvairias kūno vietas. A. K. stovėjo rankomis užsidengęs galvą, jis greitai pribėgo ir atsistojo tarp A. K. ir D. M., ir žiūrėdamas į D. M. sakė, kad baigtų mušti A. K., kad taip nereikia daryti. Tačiau per jį D. M. dar 3-4 kartus kumščiais sudavė A. K. į galvą. Jis tada rankomis apkabino D. M., kad jis nebegalėtų mušti A. K.. Tada prie A. K. priėjo K. Ž., o D. M. iš jo rankų ištrūko ir koja spyrė A. K. į petį ar šoną, ir A. K. nugriuvo. Tada K. Ž. ir D. M. kojomis pradėjo spardyti A. K. į galvą ir į kitas kūno dalis. Abu pataikė kojomis ir į galvą, ir į kitas kūno vietas. Spyrė gal po 4-5 kartus. Kai baigė spardyti, A. K. atsistojo. D. M. paėmė ranka A. K. už dešinio peties ir pasakė, kad atiduotų telefoną, A. K. sakė, kad neduos. Jis D. M. pasakė, kad baigtų, o K. Ž. A. K. pasakė, kad atiduotų geruoju ir eitų į namus. Jis su K. Ž. paėjo į šoną gal 3 metrus, o D. M. A. K. vis kartojo, kad duotų telefoną. A. K. vis atsakydavo, kad neduos. Kaip A. K. ištrūko iš D. M., jis nematė, tik pamatė, kaip A. K. bėga link "(duomenys neskelbtini) " gimnazijos, jo niekas nesivijo. A. K. sumušė tik K. Ž. ir D. M.. Kai A. K. nubėgo, D. M. atėjo prie jo ir K. Ž., ir jis pas D. M. rankose pamatė mobilų telefoną NOKIA 6300. D. M. išardė telefoną, nuėmė bateriją, išėmė sim kortelę ir padavė jam bei pasakė, kad ją atiduotų A. K.. Jis dar kalbėjo su D. M., prašė, kad D. M. atiduotų telefoną, tačiau D. M. sakė, kad tikrai neatiduos. Tada jis nuėjo ieškoti M. V., sutiko jį prie savo namo laiptinės (duomenys neskelbtini) ir kartu nuėjo pas A. K. į namus. M. V. pabeldė į A. K. buto langą. Kai A. K. atidarė langą, jis padavė jam jo sim kortelę. (1 t., b.l. 86-88)

Iš 2011-05-02 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad liudytojas A. K. peržiūrėjęs nuotraukų kartoteką neatpažino kitų asmenų, kurie 2011-04-01 vakare sumušė A. K. ir M. V., kitus du įtariamuosius: K. Ž. ir D. M. buvo nurodęs savo apklausoje. (1 t., b.l. 88)

Iš 2011-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta parkas "(duomenys neskelbtini) ", esantis tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, Šiauliuose, pridėtas kosminio vaizdo žemėlapis gautas iš www.maps.lt, fotografuota, sudaryta foto lentelė. (1 t., b.l. 18-22)

2013-10-04 LR Generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį dėl K. Ž. išdavimo byloje Nr. 41-1-484-11 (2014-05-09 iš bylos Nr. 41-1-484-11 atskirtas tyrimas K. Ž. atžvilgiu į atskirą bylą Nr. 40-9-212-14). (1 t., b.l. 140-145)

Kaltinamasis K. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis A. K. į parkelį ,, (duomenys neskelbtini)“ atvyko su 6-7 draugais. Tada A. K. apsistumdė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, o jis juos išskyrė ir nuvedęs A. K., pasakė jam eiti iš čia, kol neprasidėjo problemos. Kai jis vedė A. K., sužalojimų nematė, be to, po įvykio praėjus dviem dienom, A. K. buvo susitikęs (duomenys neskelbtini), sužalojimų taip pat nematė. Jis tarėsi su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, nes tuo metu nenorėjo turėti problemų, nes buvo teistas, turėjo sąlyginį paleidimą, tačiau nukentėjusysis padidino sumą, todėl jis nutarė nebemokėti. Šie kaltinamojo K. Ž. parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigti nukentėjusiojo A. K., liudytojų M. V., E. A. parodymais bei teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais bylos įrodymais. Nukentėjusysis A. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis tą vakarą buvo kartu su M. V., E. A. ir A. K.. Jam ir A. priėjus prie vaikinų, kurie buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ parke, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, prašė jo telefono, o jam nedavus, trenkė jam į galvą. Tuo metu A. laikė asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, o kaltinamasis K. Ž. iš nugaros trenkė jam į nugarą, ko pasėkoje po patirtų smūgių jis nugriuvo, o kaltinamasis K. Ž. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, toliau trenkė jam į kūno vietas. Be to, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, ištraukė iš kišenės telefoną, o vėliau tą patį vakarą, kai jis grįžo į namus, jo draugas A. K. atnešė SIM kortelę. Be to, nukentėjusysis A. K. atpažino kaltinamąjį K. Ž. kaip asmenį, atlikusį neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu. Kad nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 421/11(04), iš kurios matyti, kad jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Be to, nukentėjusioji L. K. patvirtino, kad kitos dienos ryte ji pastebėjo sūnaus veido sumušimus, ko pasėkoje buvo kreiptasi į gydymo įstaigas bei policiją. Šias aplinkybes patvirtino ir 2011-04-02 L. K. protokolas – pareiškimas iš kurio matyti, kad buvo kreiptasi į policiją dėl sūnaus A. K. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, be to, kreipimąsi į gydymo įstaigas patvirtina specialisto išvadoje Nr. G421/11(04) pateikta informacija. Šios nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo K. Ž. parodymus, kad jis išskyrė nukentėjusįjį ir tuo metu jokių sužalojimų nematė, be to, kaltinamasis negalėjo susitikti su nukentėjusiuoju po dviejų dienų, kadangi tuo metu nukentėjusysis buvo gydymo įstaigoje, nes 2014-04-02 nukentėjusysis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno Moters ir vaiko klinikoje (1 t., b.l. 69), be to, nukentėjusysis 2011-04-02 buvo paguldytas į chirurgijos skyrių ir 2011-04-04 buvo išrašytas į namus (1 t., b.l. 27). Nukentėjusiojo A. K. parodymus patvirtino liudytojas E. A., kuris nurodė, kad jis matė kaip buvo mušamas nukentėjusysis suduodant jam į veidą. Be to, po sumušimo, asmenys kraustė nukentėjusiojo kišenes ir ištraukė telefoną. Be to, jis matė, kaip A. nukentėjusįjį atitraukė ir jį nuvedė į šalį, be to, tą patį vakarą jie nunešė nukentėjusiajam jo SIM kortelę ir tuo metu jis matė, kad nukentėjusiojo veidas buvo sumuštas. Tą pačią aplinkybę dėl nukentėjusiojo A. K. sumušto veido patvirtino ir liudytojas M. V.. Šiuos nukentėjusiojo A. K., liudytojų M. V. ir E. A. parodymus patvirtino ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. liudytojo A. K. apklausos protokolas iš kurio matyti, kad A. K. kalbantis su kaltinamuoju K. Ž., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, smūgiavo nukentėjusiajam A. K., o jam bandant sulaikyti jį, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, ištrūko ir spyrė A. K., ko pasėkoje jis nugriuvo, o po to asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, ir K. Ž. pradėjo spardyti į įvairias A. K. kūno vietas. Vėliau pas asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, atsirado nukentėjusiojo A. K. telefonas, kurį jis išardė ir jam davė sim kortelę, kurią jis vėliau tą patį vakarą perdavė nukentėjusiajam. Be to, liudytojas A. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis vykdė liudytojo A. K. apklausą ir liudytojas laisva valia davė parodymus, juos pats perskaitė. Be to, iš 2011-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad yra užfiksuota įvykio vieta parkas "(duomenys neskelbtini) ", esantis tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, Šiauliuose, kurį nurodė tiek kaltinamasis K. Ž., tiek nukentėjusysis A. K. bei liudytojai M. V., A. K..