- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-114-316/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00212-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- K. Ž.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-28 nuosprendžio, kuriuo K. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BPK 180 str. 1 d. ir jam paskirta 3 (trijų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-10, 2010-06-16 ir 2010-09-03 nuosprendžiais paskirtomis neatliktomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos 2011-01-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, iš dalies sudedant neatliktą bausmės dalį ir paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013-05-07, kai buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje iki 2014-04-16, bei laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-04-17 iki 2014-11-28.
Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.
Nuosprendžiu priteista iš K. Ž. 500 Lt (penkių šimtų litų) turtinės žalos atlyginimas L. K. naudai, o likusioje dalyje ieškinys atmestas. Be to, priteista iš K. Ž. 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinė žala A. K. naudai bei 1286,86 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių litų 86 centų) civilinis ieškinys Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai ir 4125 Lt (keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių litų) proceso išlaidos Policijos departamento prie VRM naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Ž. nuteistas už tai, kad 2011-04-01 apie 20.30 val. Šiauliuose, ,,Beržynėlio“ parke, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, tai yra K. Ž. suduodant nukentėjusiajam A. K. kumščiu į nugarą ir šiam pargriuvus ant žemės, bendrai spirdami nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį ne mažiau trijų kartų, padarė nukentėjusiajam A. K. viršutinio žandikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kairiame skruoste, nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimą, tai yra nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo A. K. sveikatą (dėl galvos smegenų sukrėtimo, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), pagrobė svetimą turtą - L. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6300 su "Labas" sim kortele bendros 200 Lt, vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti 2014-11-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, perkvalifikuojant jo veiką pagal LR BK 138 str. 1 d., skiriant adekvačią bausmę bei sumažinant nukentėjusiosios L. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iki 300 Lt.
Apeliantas pažymi, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir duodamas parodymus teisme nuosekliai teigė, kad iš nukentėjusiojo A. K. negrobė mobilaus ryšio telefono NOKIA 6300 su SIM kortele. Nors anksčiau sakė, kad A. K. nemušė, tačiau dabar pripažįsta 2011-04-01 apie 20.30 parkelyje „Beržynėlis" Šiaulių m. panaudojo fizinę jėgą nukentėjusiojo atžvilgiu. A. K. jis sumušė ne dėl telefono grobimo, o dėl to, kad nukentėjusysis įgriso, nes neklausė prašomas paeiti atokiau. Nuteistasis sutinka, kad jo ir D. M. bendrais veiksmais galėjo būti nesunkiai sutrikdyta A. K. sveikata. Tačiau jis su D. M. nesitarė grobti telefono, viskas įvyko greitai ir spontaniškai. Tai, kad D. M. paėmė mobilaus ryšio telefoną, K. Ž. sužinojo tik pasibaigus muštynėms. Apelianto nuomone, jo veiksmai įvykio metu turėtų būti kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 1 d. (Nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Apelianto teigimu, jo nekaltumą dėl inkriminuoto plėšimo patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad K. Ž. jį mušė, tačiau nesakė, kad jis prisidėjo prie telefono grobimo. Nukentėjusiojo teigimu, kai jis nebegalėjo gintis, D. M. per prievartą iš jo kelnių kišenės ištraukė mobilų telefoną NOKIA 6300 su „Labas" SIM kortele. D. M. jį pagąsdino, kad nesikreiptų į policiją. Vėliau draugas A. K. padavė iš jo telefono išimtą SIM kortelę bei pasakė, kad iš D. M. jam pavyko išprašyti tik SIM kortelę. Apklaustas teisme A. K. parodė, kad būtent D. M. prašė jo telefono, o kai negavo, tada jis trenkė nukentėjusiajam. Muštynių metu buvo praradęs sąmonę, paaiškino, kad nežino, kada ir kuriuo metu tas telefonas dingo. Teigė, kad po įvykio, kai parėjo namo, pasigedo telefono. Be to, iš 2011-05-27 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole matyti, kad nukentėjusysis A. K. peržiūrėjęs nuotraukų kartoteką atpažino apeliantą, tik kaip jį mušusį (sudavė kelis kartus į galvą, spardė kojomis į įvairias kūno vietas). Tuo tarpu 2011-05-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukų protokole nurodyta, kad nukentėjusysis iš nuotraukų atpažino D. M., kaip jį mušusį, reikalavusį atiduoti mobilaus ryšio telefoną, kišusį ranką į kairę išorinę striukės kišenę ir pasiėmusį mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6300. Apklausta nukentėjusioji L. K. parodė, kad sūnus aiškino, jog jį mušė tik vienas, tačiau jų buvo keli, sakė, kad vienas jį mušė intensyviai. Apie telefono grobimo aplinkybes L. K. nenurodė. Liudytojas E. A. parodė, kad būdamas už krūmų už 10 metrų matė, kaip A. K. maždaug šeši asmenys pradėjo mušti, kad pagrinde mušė du, kad kai A. buvo nugriuvęs, tada jie „ėjo" per kišenes, lygtais ištraukė telefoną. Tačiau liudytojas neatpažino įvykyje užsipuolusių asmenų, buvo nekategoriškas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad įvykio pradžioje D. M. prašė jo pasakyti A. K. pasitraukti, tačiau nukentėjusysis atsakė, jog neis, o dar pabus. Jis matė, kad D. M. pirmas užsipuolė nukentėjusįjį, vėliau reikalavo atiduoti telefoną. Kaip A. K. ištrūko iš D. M., liudytojas nematė. Vėliau pas D. M. rankose pamatė mobilų telefoną NOKIA 6300. D. M. išardė telefoną, nuėmė bateriją, išėmė SIM kortelę ir padavė liudytojui.
Be to, apeliantas teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai konstatavo, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Tokia išvada neteisėta, nes už A. K. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką buvo teisiamas tik jis vienas. D. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Byloje nėra duomenų apie šio asmens veiksnumą, jis dar nėra pripažintas kaltu dėl A. K. plėšimo. Tokiu atveju, negalima apelianto veiksmų vertinti kaip atliktų bendrininkų grupėje.
Nuteistasis K. Ž. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš jo priteisė 500 Lt nukentėjusiajai L. K.. Kadangi jis telefono iš A. K. negrobė, todėl šioje dalyje jam nuostolių ir negalėjo padaryti. L. K. nenaują jai priklausiusį mobilaus ryšio telefoną įvertino 200 Lt. Tad nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos turėtų būti mažinamas iki 300 Lt.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad K. Ž. buvo nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, pagrobė svetimą turtą – L. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6300 su "Labas" sim kortele bendros 200 Lt, vertės.
Nors nuteistasis savo kaltę dėl telefono pagrobimo neigia, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais.
Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai parodė, kad 2011 m. pavasarį parke prie „Beržynėlio“ vykusio konflikto metu D. M. iš jo pareikalavo telefono, tačiau jis jam nedavė, todėl M. jam trenkė. Nukentėjusysis nukrito. A. K. laikė D. M., o tuo metu jį spardė K. Ž.. Kas konkrečiai ir kokius smūgius sudavė, jis tiksliai neatsimena, tačiau atsimena, kad Dalius pirmas trenkė į veidą, o jis nukrito. Be to, prisimena, kad K. su D. spardė ir trenkė jam jau būnant ant žemės. Po poros smūgių jis neteko sąmonės. Vėliau A. ir dar vienas aukštas asmuo jį pakėlė. Tik spėjo atsikelti ir vėl gavo nuo K. smūgį, todėl vėl nukrito. Po to, kai vėl jis atsikėlė, tas jų aukštas draugas pakėlė jį ir nuvedė gal kokį 30 metrų ir pasakė, kad greičiau bėgtų iš čia ir liepė niekam nesakyti, nes iš vis bus blogai. Po įvykio, kai parėjo namo, A. K. pasigedo telefono. Po poros valandų po įvykio, A., atėjęs kartu su M. ir E., jam padavė SIM kortelę, tačiau telefonas nebuvo grąžintas (2 t., 138-140 b. l.)
Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas E. A. parodė, kad incidento metu buvo sumuštas jo draugas A. K.. Sumušimo momentą jis matė, nes stovėjo toliau. Su A. buvo M. ir A.. Prieš įvykį jie buvo keturiese. Jis matė, kaip pradėjo mušti M., bet šis pabėgo. Po to pradėjo mušti A.. Tų asmenų iš viso buvo apie šešis, o A. pagrinde mušė du. Jis buvo už krūmų, maždaug už 10 m. Daugiausia smūgiavo į veidą, bet daužė visur. A. daužė ilgai, jis du kartus buvo nukritęs, buvo netekęs sąmonės ir po to jį paleido. Liudytojas parodė, kad kai A. buvo nugriuvęs, jis nebeatsikėlė, tada jie „ėjo“ per kišenes, lygtais ištraukė telefoną. Paskui jį pradėjo lydėti, todėl jis nubėgo ir susitiko su M.. Vėliau jie nunešė A. SIM kortelę ir ją atidavė. Matė, kad A. veidas sumuštas. Jis matė, kaip A. A. K. atitraukė ir nuvedė.
Kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi minėto liudytojo nebuvo galimybės apklausti teisme, nes jis išvyko gyventi ir dirbti į užsienį (2 t., 176, 178 b. l.) Iš liudytojo A. K. apklausos protokolo matyti, jog liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas parodė, kad 2011-04-01 prie „Beržynėlio“ įvykusio konflikto metu jis matė, jog D. M. abiejų rankų kumščiais ir kojomis smūgiavo A. K. į galvą, į įvairias kitas kūno vietas. A. K. stovėjo rankomis užsidengęs galvą, jis greitai pribėgo ir atsistojo tarp A. K. ir D. M., ir žiūrėdamas į D. M. sakė, kad baigtų mušti A. K., kad taip nereikia daryti. Tačiau per jį D. M. dar 3-4 kartus kumščiais sudavė A. K. į galvą. Jis tada rankomis apkabino D. M., kad jis nebegalėtų mušti A. K.. Tada prie A. K. priėjo K. Ž., o D. M. iš jo rankų ištrūko ir koja spyrė A. K. į petį ar šoną, ir A. K. nugriuvo. Tada K. Ž. ir D. M. kojomis pradėjo spardyti A. K. į galvą ir į kitas kūno dalis. Abu pataikė kojomis ir į galvą, ir į kitas kūno vietas. Spyrė gal po 4-5 kartus. Kai baigė spardyti, A. K. atsistojo. D. M. paėmė ranka A. K. už dešinio peties ir pasakė, kad atiduotų telefoną, A. K. sakė, kad neduos. Jis D. M. pasakė, kad baigtų, o K. Ž. A. K. pasakė, kad atiduotų geruoju ir eitų į namus. Jis su K. Ž. paėjo į šoną gal 3 metrus, o D. M. A. K. vis kartojo, kad duotų telefoną. A. K. vis atsakydavo, kad neduos. Kaip A. K. ištrūko iš D. M., jis nematė, tik pamatė, kaip A. K. bėga link "Romuvos" gimnazijos, jo niekas nesivijo. A. K. sumušė tik K. Ž. ir D. M.. Kai A. K. nubėgo, D. M. atėjo prie jo ir K. Ž., ir jis pas D. M. rankose pamatė mobilų telefoną NOKIA 6300. D. M. išardė telefoną, nuėmė bateriją, išėmė sim kortelę ir padavė jam bei pasakė, kad ją atiduotų A. K.. Jis dar kalbėjo su D. M., prašė, kad D. M. atiduotų telefoną, tačiau D. M. sakė, kad tikrai neatiduos. Tada jis nuėjo ieškoti M. V., sutiko jį prie savo namo laiptinės Dainų g. 29, Šiauliuose ir kartu nuėjo pas A. K. į namus. M. V. pabeldė į A. K. buto langą. Kai A. K. atidarė langą, jis padavė jam jo sim kortelę. (1 t., b.l. 86-88).
Taigi, iš paminėtų įrodymų matyti, kad K. Ž., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, dalyvavo pagrobiant svetimą turtą – telefoną. Nors telefoną iš nukentėjusiojo paėmė ne jis pats asmeniškai, tačiau nuteistojo veiksmai akivaizdžiai buvo nukreipti prieš nukentėjusįjį tikslu palaužti jo valią ir atimti galimybę priešintis, kuomet jo bendrininkas reikalavo atiduoti telefoną, ir kuomet pastarasis jį paėmė iš nugriuvusio ir nebesipriešinančio nukentėjusiojo kišenės.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo K. Ž. versiją, kad neva jis su D. M. nesitarė grobti telefono ir kad apie tai, kad telefonas iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas jis sužinojo tik muštynėms pasibaigus. Byloje nėra duomenų apie išankstinį bendrininkų susitarimą apiplėšti nukentėjusįjį, tačiau tai neturi įtakos veikos kvalifikavimui, kadangi iš liudytojo A. K. bei paties nukentėjusiojo parodymų matyti, jog tyčia pagrobti telefoną galėjo susiformuoti įvykio metu. Iš minėtų asmenų parodymų matyti, kad muštynių metu D. M. nuolat kartojo reikalavimą nukentėjusiajam atiduoti telefoną. K. Ž. buvo įvykio vietoje ir girdėjo šį reikalavimą. Nukentėjusiajam atsisakius tai daryti, smurtiniai veiksmai buvo tęsiami. Galiausiai, kuomet nukentėjusysis nugriuvo ir nebesipriešino, telefonas iš jo buvo paimtas. K. Ž. taip pat buvo įvykio vietoje, todėl negalėjo nesuvokti ar nematyti telefono reikalavimo bei pagrobimo fakto. Kolegijos nuomone, nuteistojo teiginys, kad jis nesuprato dalyvaujantis telefono pagrobime, o tik sumušė nukentėjusįjį dėl menkavertės priežasties (dėl to, kad nukentėjusysis įgriso, nes neklausė prašomas paeiti atokiau) tėra tik jo bandymas palengvinti atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino apskritai sumušęs nukentėjusįjį, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad kaltę iš dalies pripažįsta. Tai rodo, kad asmuo nėra nuoširdus ir atviras, todėl nėra pagrindo tikėti pastaraisiais jo parodymais, juolab, kad jie yra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.
Konstatavus, kad K. Ž. veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas, nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio nekeistina.
Kolegija atmeta apelianto argumentą dėl neva nepagrįstai konstatuotos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nors ikiteisminis tyrimas kito asmens, su kuriuo K. Ž. įvykdė nusikalstamą veiką, buvo išskirtas, o K. Ž. buvo teisiamas vienas, nagrinėjamu atveju tai neįtakoja bendrininkavimo instituto taikymui. Laikantis LAT suformuotos praktikos (LAT 2009-01-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009), jei apie asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos, tai nekliudo teismui spręsti dėl minėtos aplinkybės nustatymo. Iš bylos duomenų matyti, kad D. M., gim. 1992-12-16, įvykio metu buvo pilnametis, apie nepakaltinamumą jokių duomenų nėra, todėl kolegijai nekyla abejonių, kad minėto asmens ir nuteistojo K. Ž. nusikalstami veiksmai vertintini kaip atlikti bendrininkų grupėje.
Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl K. Ž. kaltės ir taikytos atsakomybės, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą atmesti.