- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-460-343/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- A. Š., M. S.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.e2-1329-435/2016 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. Š. ir M. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovų 23 169,60 Eur paskolos, 7592,01 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų A. Š. ir M. S. nekilnojamąjį turtą 30 761,70 Eur sumai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo prašymą, ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – 30761,70 Eur sumai areštavo atsakovui A. Š. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant atsakovui jais disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises įjuos), tačiau paliekant teisę juos valdyti ir naudotis jais. Teismas prašomą priteisti sumą fiziniam asmeniui laikydamas didele, atsižvelgdamas į tai, kad įsipareigojimo pagal vekselį terminas praleistas daugiau nei 5 metus, ir įvertinęs, kad atsakovas A. Š. VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė galėtų užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, neturi, sprendė šias aplinkybes esant pagrindu atsakovo A. Š. atžvilgiu taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, nustatęs, kad pagal vekselį pinigus gavo ir ant jo pasirašė tik atsakovas, netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės M. S. atžvilgiu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovas A. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Nurodo šiuos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentus:
Teismų praktikoje vien didelė ieškinio suma pati savaime nelaikoma galinčia pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas, turėdamas pareigą įvertinti, neįvertino atsakovo turtinės padėties, jos kitimo, atsakovo elgesio, o ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas paslėpti ar perleisti savo turtą arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas tikėtinai vengs vykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Ieškovas neįrodė ieškinio preliminaraus pagrindimo ir tikėtinai palankaus teismo sprendimo atsakovo atžvilgiu. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra grąžinęs atsakovui 10 000,00 Lt sumą pagal pakvitavimą. Ieškovas elgiasi nesąžiningai nuslėpdamas aplinkybes, kad 2013-2015 metų laikotarpiu bankiniais pavedimais ir betarpišku susitikimu su ieškovu atsakovas yra grąžinęs vekselyje nurodytą sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – kad ieškovo reikalavimas tikėtinai yra pagrįstas ir kad yra sprendimo įvykdymo pasunkėjimo rizika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.
Apeliantas skundžiamos nutarties nepagrįstumą grindžia argumentu, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su šiuo argumentu sutiktina iš dalies. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką ( Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje 2-1851/2013). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ( Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-685/2013). Taigi, aplinkybę, kad apeliantui ieškinio suma nėra didelė turi įrodyti pats apeliantas (CPK 12 str. 176 str. 178 str.). Apeliantas skunde teigia, kad teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, jos kitimo. Tačiau argumentui, kad ieškinio suma jam nėra didelė, pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jų nepateikė ir teikdamas atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pareikšto reikalavimo mastą ir į tai, kad atsakovo turtinė padėtis šio klausimo nagrinėjimo metu nėra žinoma, sprendžia, kad šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą dėl didelės ieškinio sumos reikšmės bei sudaro pagrindą vertinti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 185 str.). Apeliantas skunde teigia, kad ieškovas nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių gali kilti grėsmė teismo sprendimo vykdymui ir tokių nenustatė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindė ne tik didele ieškinio suma, bet ir ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas ilgą laiką vengia grąžinti skolą, kad neturi nekilnojamojo turto, kurios duoda pagrindą išvadai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas skunde nurodo aplinkybes, susijusias su prievolės grąžinti skolą įvykdymu, jo manymu, paneigiančias teismo išvadą, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tačiau šie skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo jį tenkinti. Teismas preliminariai vertindamas pareikštų reikalavimų pagrįstumą įsitikina, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Ieškovas reikalavimą priteisti skolą grindžia vekseliu, todėl preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo yra pagrindo išvadai, kad yra pateikti ieškinį pagrindžiantys įrodymai ir jie gali būti pagrindu skolai priteisti. Byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl vertintina, jog, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Skunde nurodytos skolos grąžinimo faktą grindžiančios aplinkybės neturi reikšmės vertinant ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes jos sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir jų teisinis vertinamas bus atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.