- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- e2-758-744/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po jo dėdės K. J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo dėdė (jo tėvo J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), brolis) K. J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Iki jo (pareiškėjo) tėvo J. Š. mirties jis su dėde bendraudavo, tačiau po tėvo mirties ryšiai nutrūko. Apie K. J. Š. mirtį jis sužinojo iš Ž. žemės ūkio bendrovės, kuriai jis ir dėdė nuomoja žemę, atstovo. K. J. Š. vaikų neturėjo. Jis yra penktos eilės turto paveldėtojas. Jis dėl palikimo priėmimo po dėdės mirties į notarų biurą įstatymo nustatytu terminu nesikreipė, nes nežinojo, kad dėdė yra miręs. Pakruojo rajono 2-ame notarų biure nėra užvesta paveldėjimo byla po dėdės mirties.
Pareiškėjas S. Š. teismo posėdžio metu palaikė savo prašymą ir patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodydamas, kad apie dėdės K. J. Š. mirtį sužinojo praeitų metų (2014 m.) gruodžio mėnesį, apie 15 d., iš Ž. žemės ūkio bendrovės darbuotojos S. B., kai važiavo į šią bendrovę pasiimti pinigų už žemės, kurią paveldėjo po tėvo mirties, nuomą. Po to iškart, dar iki Naujų metų, kreipėsi į advokatą, tačiau jis dėl kažkokių priežasčių delsė paduoti prašymą teismui. Nežino, kodėl byloje yra 2013 m. spalio 22 d. susitarimas su advokatu, jokiose kitose bylose šis advokatas jam neatstovavo. Kai prieš du metus paskutinį kartą sudarinėjo žemės nuomos sutartį su Ž. ŽŪB, apie tai, kad jo dėdė yra miręs, nežinojo. Su dėde K. J. Š. paskutinį kartą bendravo per tėvo laidotuves. Tėvas dar turėjo brolį P. Š., kuris gyveno P. ir mirė prie kokius 5 metus. Žinojo, kad P. Š. turėjo dukrą D., tačiau ją paskutinį kartą matė prieš kokius 40 metų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui, jei pareiškėjas įrodys aplinkybes, kurios teismui leistų priimti jam palankų sprendimų. Kitu atveju, pareiškėjo reikalavimus pripažinus nepagrįstais, paveldėjimo teisė į mirusiojo K. J. Š. turtą teisės aktų nustatyta tvarka pereis valstybei. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Byla buvo išnagrinėta suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus, nedalyvaujant, kadangi jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta, šis suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 str. 5 d.).
Liudytoja D. G. parodė, kad yra pareiškėjo S. Š. dukra. Tėvas apie dėdės K. J. Š. mirtį sužinojo praeitų metų (2014 m.) gruodžio mėnesio viduryje, kai ji tėvą nuvežė į Ž. žemės ūkio bendrovę pasiimti pinigų už žemės nuomą. Ji kartu su tėvu į bendrovės administracijos pastatą nėjo. Grįžęs į automobilį tėvas pasakė, kad mirė dėdė. Iki to laiko tėvas apie dėdės mirtį tikrai nežinojo.
Liudytoja S. B. parodė, kad dirba Ž. žemės ūkio bendrovėje ekonomiste. Į jos darbo funkcijas įeina ir žemės nuomos sutarčių sudarymas bei pakeitimas. Ji pareiškėją pažįsta, kadangi jis nuomoja jų bendrovei žemę. Žemę jų bendrovei nuomojo ir pareiškėjo dėdė K. Kai nuo 2007 metų niekas nebeatvykdavo pasiimti pinigų už K. nuomojamą žemę, praėjus kuriam laikui, ji pradėjo jo ieškoti ir iš seniūnijos sužinojo, kad K. yra miręs. Kai 2013 m. spalio mėnesį pareiškėjas buvo atvykęs į jų bendrovę prasitęsti nuomos sutarties, ji pareiškėjo klausė, ar jis nesitvarkys dėdės žemės paveldėjimo dokumentų, net paskatino jį tai daryti. Ar pareiškėjas tuo metu jau žinojo apie dėdės mirtį, ji negali pasakyti, tačiau gali būti, kad šią žinią pareiškėjas sužinojo tik iš jos. Tai tikrai buvo tada, kai pareiškėjas paskutinį kartą pratęsė sutartį dėl žemės nuomos. Pinigų už žemės nuomą ji nuomotojams neišmoka, pinigai už žemės nuomą išmokami bendrovės kasoje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos CPK XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymų nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje įvardinamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti savo subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007 ir kitos). Vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Iš pareiškėjo S. Š. prašymo (1-3 b.l.), patikslinto prašymo (22-23 b.l.), jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojų D. G. ir S. B. parodymų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) dėdė (54, 78 b.l.) K. J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini) (10 b.l.). K. J. Š. vaikų neturėjo, jo tėvai J. Š. ir E. Š. bei broliai P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), K. J. Š. mirties momentu jau buvo mirę (4-5, 54, 78 b.l.). K. J. Š. mirties momentu gyvi buvo tik penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.) – jo brolių P. Š. ir J. Š. vaikai D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas S. Š. (78 b.l.). K. J. Š. testamento nepaliko, per įstatymo nustatytą trijų mėnesio terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla po K. J. Š. mirties užvesta nebuvo (7, 64 b.l.). Po K. J. Š. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 311/447 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 196/281 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kurį K. J. Š. iki 2010 m. spalio 1 d. buvo išnuomojęs Ž. žemės ūkio bendrovei (11-14 b.l.). Kitos šių žemės sklypų dalys priklauso pareiškėjui S. Š., kuris šią žemę taip pat nuomoja Ž. žemės ūkio bendrovei (11-14 b.l.). Paskutinį kartą pareiškėjas S. Š. šias nuomos sutartis pratęsė 2013 m spalio 8 d. (11-14, 81-82 b.l.). Nuompinigiai pareiškėjui S. Š. pagal 2013 m spalio 8 d. buvo išmokėti 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. (79 b.l.). 2013 m. spalio 22 d. pareiškėjas S. Š. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu M. Š. dėl atstovavimo teismuose (15 b.l.). 2015 m. vasario 25 d. pareiškėjas gavo liudijimą apie tai, kad paveldėjimo byla po K. J. Š. mirties užvesta nebuvo (7 b.l.), 2015 m. balandžio 1 d. pareiškėjas gavo K. J. Š. gimimo ir mirties įrašus (9-10 b.l.). 2015 m. liepos 22 d. pareiškėjas S. Š. surašė prašymą dėl termino palikimui priimti atstatymui, kurį 2015 m. liepos 29 d. pateikė teismui (1-3 b.l.).
Faktinė aplinkybė pripažįstama nustatyta, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ji egzistuoja (CPK 176 str. 1 d.); teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, atmeta pareiškėjo S. Š. paaiškinimus ir liudytojos D. G. parodymus, kad pareiškėjas S. Š. apie dėdės K. J. Š. mirtį sužinojo tik 2014 metų gruodžio mėnesio viduryje, kadangi šie pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojos parodymai paneigti kitomis aplinkybėmis, kurias teismas pripažįsta įrodytomis, - visų pirma, liudytojos S. B. parodymais, kad ji su pareiškėju S. Š. apie K. J. Š. mirtį bei galimybę paveldėti jam priklausančius žemės sklypus kalbėjosi dar 2013 m. spalio mėnesį, kai buvo pratęsinėjama žemės nuomos sutartis su pareiškėju, ką patvirtina ir byloje esanti 2013 m. spalio 8 d. žemės sklypo nuomos sutartis (81-82 b.l.). Šiais liudytojos S. B. parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, be to, šiuos jos parodymus patvirtina ir iš karto po šios žemės nuomos sutarties pratęsimo (2013 m. spalio 22 d.) sudaryta atstovavimo sutartis su advokatu (15 b.l.). Kadangi pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jokių kitų bylų su advokato M. Š. pagalba nevedė, ką patvirtina ir teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys, darytina išvada, kad ši atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta būtent šiai bylai dėl termino palikimui po K. J. Š. mirties atnaujinimo. Antra, S. Š. paaiškinimus ir liudytojos D. G. parodymus, kad pareiškėjas apie dėdės mirtį sužinojo tik 2014 metų gruodžio mėnesio viduryje, kai pasiėmė žemės nuomos mokestį iš Ž. žemės ūkio bendrovės, paneigia ir Ž. žemės ūkio bendrovės pažyma, iš kurios matyti, kad žemės nuomos mokestį už 2014 metus pareiškėjas pasiėmė 2014 m. rugpjūčio 8 d., o ne gruodžio mėnesį (79 b.l.).
Todėl teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjas S. Š. apie dėdės K. J. Š. mirtį sužinojo ne vėliau kaip 2013 m. spalio 8 d.
Kadangi pareiškėjas S. Š., ne vėliau kaip 2013 m. spalio 8 d. sužinojęs dėdės K. J. Š. mirtį, net 21 mėnesį nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nei prašyme atnaujinti terminą, nei teismo posėdyje nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko jis visą šį laiką nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, terminas, per kurį pareiškėjas, žinodamas apie dėdės K. J. Š. mirtį, nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, net 9 kartus viršija įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (CK 5.50 str. 3 d.)., teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą palikimui po dėdės K. J. Š. mirties priimti praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo nerūpestingumo, todėl pareiškėjo S. Š. prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo S. Š. nerūpestingumą patvirtina ir jo procesinis elgesys – į paskutinius du teismo posėdžiu pareiškėjas neatvyko ir teismui nepranešė jokių neatvykimą pateisinančių priežasčių, nors privalėjo tą padaryti (CPK 42 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576 – 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl termino palikimui priimti po dėdės K. J. Š. mirties atnaujinimo atmesti.
Nutarties patvirtintas kopijas nedelsiant išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.