Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-2390-260/2015 pagal suinteresuoto asmens UAB „Abastas“ vadovo L. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio G. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Abastas“, uždaroji akcinė bendrovė „Erstema“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ vadovas L. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Prašymo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai

Atskirąjį skundą pateikęs suinteresuotas asmuo L. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį – atmesti antstolio G. S. prašymą dėl baudos skyrimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolio G. S. reikalavimai buvo nevykdomi be svarbių priežasčių, priešingai, antstolio patvarkymai buvo priimti neatsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį ir joje nustatytas antstolio veikimo ribas. Direktorius saugodamas įmonės interesus teikė skundus dėl nepagrįstų antstolio patvarkymų ir jose nurodytų nurodymų vykdymo. Skundai buvo pateikiami nepraleidžiant terminų, be to, iki pat antstolio prašymo dėl baudos skyrimo dienos, nei vienas UAB „Abastas“ teiktas skundas teismo dar nebuvo išnagrinėtas, todėl nesant teismo sprendimo ir negalėjo būti vykdomi skundžiami neteisėti antstolio patvarkymai, kurie neabejotinai pažeidė UAB „Abastas“ teises ir interesus. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad antstolio nurodymai nebuvo vykdomi be jokių pateisinamų priežasčių, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Abastas“ geranoriškai ne kartą buvo pasikreipęs į antstolį ir prašė panaikinti skundžiamus patvarkymus nurodydamas priežastis. Nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. tarp UAB „Abastas“ ir išieškotojo UAB „Erstema“ buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė iškilusį ginčą išspręsti taikiai, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Abastas“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, todėl jas panaikinus išnyko pareiga vykdyti bet kokius antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. 0182/15/01264 priimtus patvarkymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria juridinio asmens vadovui paskirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad antstolio nurodymai nebuvo vykdomi be jokių pateisinamų priežasčių, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Abastas“ geranoriškai ne kartą buvo pasikreipęs į antstolį ir prašė panaikinti skundžiamus patvarkymus nurodydamas priežastis.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstoliui G. S. buvo pateikta vykdyti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-660-368/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo ieškovės (skolininkės) UAB „Abastas“ turtui, atsakovės UAB „Erstema“ priešieškinio reikalavimams užtikrinti, arešto mastas 53 595,34 Eur. 2015 m. birželio 22 d. antstolis G. S. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0182/15/01264. Antstolio vykdytoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad pirmiausia turi būti areštuojamas skolininko kilnojamasis/nekilnojamasis turtas ir tik jo nesant arba esant nepakankamai – piniginės lėšos ir turtinės teisės 53 595,34 Eur sumai. Antstoliui įsitikinus, kad skolininkas neturi viešuosiuose registruose registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto, 2015 m. birželio 22 d. priėmė patvarkymą areštuoti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl priverstinio vykdymo priemonių taikymo – kasos arešto Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo skolininką per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos atvykti į antstolio kontorą bei raštu pateikti detalią patvarkyme nurodytą informaciją. Visi procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti registruotu paštu ir įteikti 2015 m. birželio 30 d. Antstolio kontoroje 2015 m. liepos 1 d. buvo gautas skolininko prašymas pratęsti minėtuose patvarkymuose nurodytus terminus informacijai pateikti iki 2015 m. liepos 10 d., nurodant, kad UAB „Abastas“ direktoriui suteikta laisva diena bei dėl didelio darbo užimtumo nespės įvykdyti reikalavimų. Antstolis 2015 m. liepos 1 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko prašymą tenkino ir pratęsė terminus iki 2015 m. liepos 10 d. imtinai. Tačiau suėjus pratęstam terminui informacija antstoliui pateikta nebuvo. Skolininkas, argumentuodamas tuo, kad yra apskundęs antstolio patvarkymus, 2015 m. liepos 13 d. pateikė antstoliui dar vieną prašymą pratęsti terminus šiai informacijai pateikti. 2015 m. liepos 27 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis atsisakė tenkinti antrąjį skolininko prašymą dėl terminų pratęsimo, nurodydamas, kad skolininkas, teikdamas antstoliui pakartotinius nemotyvuotus ir nepagrįstus prašymus pratęsti terminą duomenims pateikti ir skųsdamas antstolio patvarkymus, sąmoningai piktavališkai vilkina laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Taip pat informavo skolininką, kad antstolio G. S. 2015 m. birželio 22 d. priimti patvarkymai, kuriuose reikalaujama pateikti informaciją, yra galiojantys ir jų vykdymas nėra sustabdytas, kadangi Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3553-979/2015 atmetė skolininko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio 2015 m. birželio 22 d. patvarkymų vykdymą iki bus išnagrinėti skolininko skundai dėl antstolio veiksmų. Skolininkas net ir gavęs antstolio atsisakymą tenkinti prašymą dėl terminų pratęsimo antstolio reikalavimų nevykdė. Antstolis, matydamas, kad skolininkas piktybiškai nevykdo antstolio reikalavimų, kurie tuo metu buvo galiojantys ir privalomi vykdyti, ir dėl to laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimas nėra įmanomas, kreipėsi į teismą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininko vadovui skyrimo.

Išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėtai ir pagrįstai nutarčiai panaikinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto UAB „Abastas“ vadovo L. J. atskirojo skundo pagrindą sudaro bendrojo pobūdžio teiginiai, nepatvirtinantys kitokių, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, išvadų teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, todėl apelianto atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą UAB „Abastas“ vadovui L. J., būtent šiomis įstatymo nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Nepanaikina UAB „Abastas“ vadovo L. J. pareigos vykdyti antstolio patvarkymus ta aplinkybė, jog jis buvo apskundęs antstolio patvarkymus, kuriuose buvo prašoma per nustatytą terminą pateikti reikalaujamą informaciją bei prašęs teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti skundžiamų antstolio patvarkymų vykdymą. Pažymėtina, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, teismas pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti (CPK 510 str. 8 d.), tačiau tokie veiksmai skundžiamos nutarties priėmimo dieną bei pareiškimo teismui dėl baudos skolininko vadovui skyrimo pateikimo dieną nebuvo priimti. Antstolio 2015 m. birželio 22 d. patvarkymai dėl informacijos pateikimo UAB „Abastas“ turėjo būti įvykdyti iki 2015 m. liepos 10 d., o to nepadarius antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrimo.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentą, kad dėl to, kad šiai dienai tarp proceso šalių sudaryta taikos sutartis ir antstolio patvarkymai jau nebeaktualūs, laiko jį nepagrįstu, kadangi bauda skolininkui skirta ne už jo neteisėtą neveikimą šiai dienai, o už tą laikotarpį, t. y. iki 2015 m. liepos 10 d., kada jis privalėjo vykdyti antstolio reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius priežasčių, pateisinančių antstolio reikalavimų nevykdymą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė 40 Eur baudą (CPK 585 str. 2, 3 d.).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus suinteresuoto asmens UAB „Abastas“ vadovo L. J. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 3,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,43 Eur (tris eurus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.