- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- 1-374-576/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45447-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- E. A.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:
-2013-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,, darbo paieška ar lankymusi gydymo įstaigose; tęsti mokslą. 2013-12-13 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriaus
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2015-08-14, apie 13.10 val., Vilniuje, vairuodamas A. Š. priklausantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Maironio gatve nuo Subačiaus gatvės pusės link miesto centro. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties Maironio g. 8 pastatu (Šv. Onos bažnyčia), buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur priekiniu dešiniuoju ratu pervažiavo iš dešinės pusės į kairę į pėsčiųjų perėją įėjusiam pėsčiajam A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kairę koją. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajam A. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.Tokiu būdu, E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 30 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Kaltinamasis E. A. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vairavo taksi automobilį, vežė žmones. Keleivis priekyje buvo aukštas užsienietis, kuris trukdė jo dėmesį. Privažiuojant prie tos nereguliuojamos perėjos žmonių nebuvo. Keleivis tuo metu padidino magnetofono garsą, jis atsisuko į keleivį, buvo jau prie perėjos ir pervažiavo žmogui, ėjusiam per pėsčiųjų perėją, kojos pėdą. Iš karto sustojo, išlipo ir pribėgęs paklausė, ar viskas gerai. Nuvežė vaikiną į ligoninę, kur informavo apie įvykį. Su nukentėjusiuoju po įvykio bendravo. Žino, kad draudimas atlygino žalą, pasirašė su nukentėjusiaisiais susitaikymo protokolą. Dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.
Kadangi kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika, numatyta 281 str. 1 d., yra neatsargus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis LR BK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis E. A. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles:
- Kelių eismo taisyklių (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr.1086 redakcija) 30 punkto reikalavimus, kuris numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.Dėl minėtų kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamojo E. A. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.,be jo pačio prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:
Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais nepilnamečio nukentėjusiojo A. V. parodymais, kad 2015-08-14, apie 13.10 val., buvo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Maironio g. važiuojamąją dalį ties Šv.Onos bažnyčia. Priėjęs prie perėjos sustojo, pasižiūrėjo į kairę pusę. Iš kairės pusės važiuojančių Maironio gatve nuo Subačiaus g. pusės automobilių nebuvo. Tada pasižiūrėjo į dešinę pusę ir pamatė link perėjos greitai atvažiuojantį visureigio tipo automobilį. Nutarė į važiuojamąją dalį nežengti, palaukti, kol visureigis sustos prie perėjos ar ją pravažiuos. Visureigis, privažiavęs prie perėjos, sustojo. Būdamas tikras, kad eiti per gatvę jam saugu, nes visureigis iš dešinės pusės sustojo, o iš kairės pusės automobilių nebuvo, įžengė į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjos ribose. Kai žengė vieną žingsnį, pajuto, kaip iš kairės pusės atvažiavęs automobilis pervažiavo jam kairę koją. Po to, minėtas automobilis sustojo už perėjos. Tai buvo mėlynos spalvos automobilis, kurio markės neįsidėmėjo. Automobilio vairuotojas pribėgo prie jo, klausė, kaip jaučiasi. Tuo metu skausmo nejuto, todėl atsakė, kad viskas gerai. Matė, kad jo kairysis batas buvo suplyšęs. Įvykio vietoje pradėjo rinktis žmonės. Kažkokia moteris pasakė, kad jam reikia į ligoninę, nes ištino jo koja. Tada automobilio vairuotojui pasakė, kad vežtų jį į ligoninę pasitikrinti. Vairuotojas iš karto sutiko ir nuvežė jį į Santariškių vaikų ligoninę. Ligoninėje jam nustatė kairės pėdos daugybinius padikaulio lūžius, paguldė į traumatologijos skyrių. Vairuotojas jo atsiprašė, pretenzijų jam neturi, dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „PZU“, kurioje buvo draustas koją jam pervažiavęs automobilis, sutinka su vairuotoju susitaikyti (b.l. 61-62).
Nukentėjusiojo A. V. atstovės pagal įstatymą J. V. parodymais, kad 2015-08-14 dienos eismo įvykio ji nematė. Žino, kad tą dieną jos sūnus A. V. išvažiavo susitikti su draugu. Tarp 14-os ir 15-os val. sūnus A. paskambino ir pranešė, kad jam ant kojos pėdos užvažiavo automobilis ir kad jis buvo nuvežtas į Santariškių vaikų ligoninę, kur bus paguldytas į traumatologijos skyrių. Kai ji po darbo nuvyko į ligoninę, sūnus papasakojo apie eismo įvykį. Ligoninėje sūnus buvo gydomas tris dienas. (b.l. 71-72).
2015-09-04 Apžiūros protokolu(b.l.65), kuriame užfiksuota, kad VTMT teismo medicinos specialistė J. M.-Č., susipažinusi su medicininiais dokumentais (A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės asmens gydymo stacionare ligos istorija Nr.15-2PS-8032 ir skaitmeninė laikmena) ir eismo įvykio aplinkybėmis pateikė išvadą, kad A. V. nustatyti sužalojimai - minkštųjų audinių patinimas kairėje pėdoje, odos nubrozdinimas dešinės pėdos pirmo piršto srityje, kairės pėdos II, III, IV padikaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas(b.l.5-7), eismo įvykio vietos planas (b.l. 9), fotolentelė (b.l. 10), patvirtina, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Maironio g., ties Šv.Onos bažnyčia.
2015-08-14 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l.11-12) nustatyta, kad po eismo įvykio lengvojo automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie išoriniai sugadinimo požymiai: sudaužytas dešinės pusės šoninio veidrodėlio stiklas, nubrėžtas purvas nuo abiejų dešinės pusės durelių, įbrėžtas moldingas priekinių dešinės pusės durelių. Automobiliui „Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),atlikta techninė apžiūra (b.l.14).
Asmens blaivumo testas (b.l.29) patvirtina, kad kaltinamasis E. A. eismo įvykio metu buvo blaivus.
UAB DK “PZU Lietuva“ raštas (b.78 ) patvirtina, kad A. V. dėl 2015-08-14 eismo įvykio metu pagal pateiktus dokumentus apskaičiuota 1,450 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti.
LR BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Išvardintų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad E. A. įvykdyti Kelių eismo taisyklių 30 punkto pažeidimai sąlygojo eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Esant pasekmei – nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Ištyrus kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis E. A. teistas 1 kartą 2013-02-04 nuosprendžiu, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. Jis baustas administracinėmis baudomis už KET pažeidimus – 2011-07-19 pagal LR ATPK 124 str. 4 d. (taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams),2012-02-02 pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 2012-12-19 pagal LR ATPK 124²str. 1 d. (taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams), 2012-12-07 pagal LR ATPK 124¹str. 4 d., 2014-03-26 pagal LR ATPK 124¹str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 128 str. 1 d., 2014-03-31 pagal LR ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 128 str. 1 d., 2014-04-10 pagal LR ATPK 123 str. 1 d., 128 str. 2 d., 2014-06-13 pagal LR ATPK 131 str. 131 str. 9 d., 2014-05-28 pagal LR ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 1 d., 2014-06-25 pagal LR ATPK 128 str. 1 d., 2015-02-14 pagal LR ATPK 124¹str. 2 d.
Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus m. psichikos sveikatos centre negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, dirba. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d., yra neatsargus nusikaltimas.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BK 54 str., daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kaltinamojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. taikytinas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Byloje yra susitaikymo protokolas(b.l.79), pasirašytas tarp Arūno VIkino, jo atstovės pagal įstatymą J. V. ir E. A..
Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėja prašė taikyti jos ginamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nuostatas. Prokuroras prieštaravo dėl LR BK 38 straipsnio nuostatų taikymo E. A. atžvilgiu. Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygas reglamentuoja BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šios normos 2 dalyje yra išvardyti atvejai, kai asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, yra negalimas.
Teismas pažymi, jog tam, kad būtų galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju E. A. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Jis su nukentėjusiuoju A. V.,jo atstove pagal įstatymą J. V. susitaikė. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Šios aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas.E. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi, kas atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas.
Byloje nenustatyta LR BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad nusikaltimą padaręs asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinęs nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis 2K-77/2012) ir su kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-550/2005, 2K-565/2012). Iš bylos duomenų matyti, kad E. A. yra teistas vieną kartą, teistumas išnykęs. Jis įvykdė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo veiksmai sąlygojo eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas nepilnametis. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis iki įvykio 10 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, pagal pateiktą byloje pažymą turi galiojančių nuobaudų, du kartus taikytas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, 2012-12-19 nutarimu jam už LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 600 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams dėl to, kad jis vairuodamas automobilį aikštelėje nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti, tuo priversdamas pėsčiuosius žengti atgal, kad išvengti susidūrimo, tuo sukeldamas pavojingą situaciją. Be to, iš pažymos matyti, kad jis tame tarpe net 5 kartus baustas pagal LR ATPK 128 straipsnį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, t.y. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad E. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir vertintina, kad nėra LR BK 38 str. 1 d. 4 p. numatytos sąlygos. Dėl nurodytų aplinkybių galimybės taikyti E. A. atžvilgiu LR BK 38 str. nėra.
Dėl LR BK 68 straipsnio taikymo
LR BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimą naudotis specialia teise teismas gali skirti kartu su bausme, taip pat atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės bei atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga).
E. A. padarė neatsargų nusikaltimą numatytą LR BK 281 str. 1 d. naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nepilnamečio nukentėjusiojo A. V. sveikata. Taigi jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Kaip minėta, kaltinamasis iki įvykio 10 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, pagal pateiktą byloje pažymą turi galiojančių nuobaudų, du kartus taikytas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, 2012-12-19 nutarimu jam už LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 600 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams dėl to, kad jis vairuodamas automobilį aikštelėje nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti, tuo priversdamas pėsčiuosius žengti atgal, kad išvengti susidūrimo, tuo sukeldamas pavojingą situaciją. Be to, iš pažymos matyti, kad jis 5 kartus baustas pagal LR ATPK 128 straipsnį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo nuomone E. A. nėra pakankamai drausmingas vairuotojas. Jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Todėl teismas vertina, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (LAT nutartys Nr. 2K-388/2014; 2K-258/2014) E. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir nuteisti bauda 21 MGL (790,86 septynių šimtų devyniasdešimt Eur 86 eurocentų) dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir laikyti E. A. nuteistu bauda 14 MGL (527,24 penkių šimtų dvidešimt septynių Eur 24 eurocentų) dydžio.
Paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams (LR BK 68 str.).
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. A. nepaskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.