Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. A. nuteistas 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda, taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2015-08-14, apie 13.10 val., Vilniuje, jis, vairuodamas A. Š. priklausantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Maironio gatve nuo Subačiaus gatvės pusės link miesto centro. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties Maironio g. 8 pastatu (Šv. Onos bažnyčia), buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur priekiniu dešiniuoju ratu pervažiavo iš dešinės pusės į kairę į pėsčiųjų perėją įėjusiam pėsčiajam A. V., gim. 1998 m., kairę koją. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajam A. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 30 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

E. A. apeliacinis skundas atmestinas.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-252/2015 ir kt.).

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašymą panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę atimti teisę vairuoti kelių transporto priemones grindžia tuo, kad ši teisė jam reikalinga darbui bei asmeninėms reikmėms. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir pagrįstai E. A. paskyrė minėtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuteistasis kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas pagrįstai vertinta kaip jo atsakybę lengvinanti aplinkybė. E. A. dirba darbą, tiesiogiai sietiną su vairavimu, turi mažametį vaiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, teikė jam pagalbą, byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje. Tačiau be šių nustatytų aplinkybių turi būti įvertinti ir kiti minėto klausimo išsprendimui reikšmingi duomenys, įvertinta jų visuma.

Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai ar kaltininkas vairavo blaivus, apsvaigęs. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

Bylos medžiaga nustatyta, kad E. A. dienos metu, esant geram matomumui ir neslidžiai kelio dangai, pažeidė KET 30 punkto reikalavimą, nes, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur priekiniu dešiniuoju ratu pervažiavo į pėsčiųjų perėją įėjusiam pėsčiajam nepilnamečiui A. V. koją, dėl ko nekentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad nuteistasis šiurkščiai pažeidė KET. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. A. skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio iki nusikalstamo įvykio buvo 10 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be to 4 kartus administracinio teisės pažeidimo bylos teisena užbaigta įvykdžius administracinį nurodymą. Pagal pateiktą byloje pažymą tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu turi galiojančių nuobaudų. Jam už padarytus administracinius teisės pažeidimus jau du kartus buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-12-19 nutarimu jam už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 600 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams dėl to, kad jis vairuodamas automobilį aikštelėje nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti, tuo priversdamas pėsčiuosius žengti atgal, kad išvengti susidūrimo, tuo sukeldamas pavojingą situaciją. Be to, iš pažymos apie asmens patrtaukimą administracinėn atsakomybėn matyti, kad jis net 5 kartus baustas pagal ATPK 128 straipsnį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas vertinti nuteistąjį E. A. kaip sistemingą KET pažeidėją, nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad apeliantas tinkamų išvadų dėl savo elgesio kelyje nepadarė ir toliau daro šiurkščius KET pažeidimus, todėl baudžiamojo poveikio priemonė jam paskirta pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės atėmimą dirbti šį darbą. Tokios išvados atitinka ir esamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, 2K-252/2015 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir pagrįstai nuteistojo E. A. atžvilgiu pritaikė BK 68 straipsnį, t.y. uždraudė jam vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui - 1 metams. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis yra neskundžiama, ji įsiteisėja po jos paskelbimo.