Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. R. atstovo advokato Adomo Kunčiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimo, kuriuo A. R., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 67 straipsnio 3 dalį numatyto nusižengimo padarymą nubausta 1 200 eurų dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. R. pripažinta kalta ir nubausta už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų departamento direktore, 2017 m. liepos 13 d. UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse: Žirmūnų g.107, Vilniuje, Savanorių pr.255, Kaune, H. Manto g.11, Klaipėdoje, pažeidė Lietuvos Respublikos farmacijos 2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709 įstatymo (aktuali red.) (toliau – Farmacijos įstatymas) 50 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuris numato, kad gyventojams skirtoje reklamoje receptinius vaistinius preparatus reklamuoti draudžiama, kadangi minėtose UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse buvo skleidžiama receptinio vaistinio preparato „Presteram“ reklama gyventojams, kuri skatina jo vartojimą bei pardavimą - UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse 2017 m. liepos 13 d. buvo pakabinti plakatai, kuriuose buvo pateikta gyventojams skirta informacija apie receptinį vaistinį preparatą „Presteram“. Plakatuose buvo nurodomas receptinio vaistinio preparato pavadinimas „Presteram“, jo veiklioji medžiaga (perindoprilium amlodipinum) kartu su teiginiu „per tris 2017 m. mėnesius vaistą įsigijo 14473 pacientai“, kuris laikytinas kryptingo pobūdžio informacija apie receptinį vaistinį preparatą „Presteram“ ir atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 70 dalyje įtvirtintą vaistinių preparatų reklamos apibrėžimą, kuris nustato, kad vaistinių preparatų reklama - gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą.

Tokiais veiksmais A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 67 straipsnio 3 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu nubaustosios atstovas advokatas Adomas Kunčius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą A. R. atžvilgiu nutraukti. Taip pat advokatas prašo sustabdyti šioje byloje skundžiamo nutarimo bylą iki kol bus priimtas sprendimas apeliacine tvarka.

2.1. Advokato teigimu, A. R. veiksmai neatitinka administracinio nusižengimo sudėties. Pažymi, kad informacija, kuri buvo skelbiama UAB „Eurovaistinė“, nei savo turiniu, nei forma neatitinka reklamos kriterijų, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad UAB „Eurovaistinė“ skelbta informacija laikytina reklama. Nurodo, jog vaistinėje skelbta informacija buvo parengta Lietuvos vaistinių asociacijos ir platinta Lietuvos vaistinėse, siekiant visos Lietuvos mastu vienodai informuoti pacientus apie vaistų kainų pasikeitimus. Pažymi, kad ginčijama informacija vaistinėje buvo skelbiama po naujo kainyno įsigaliojimo ir tokios informacijos tikslas buvo išskirtinai informacinio, o ne komercinio pobūdžio, siekiant informuoti pacientus, kad tam tikri vaistai nebus kompensuojami, tai yra bus brangesni. Advokato įsitikinimu, UAB „Eurovaistinė“ vaistinė komercinio suinteresuotumo neturėjo, jo nenustatė ir teismas.

2.2. Advokatas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad skleista informacija skatino įsigyti vaistinį preparatą. Atkreipia teismo dėmesį, kad vadovaujantis teismų praktika, susijusia su reklamos pažeidimais, jog skatinanti įsigyti laikoma informacija, kuri formuoja teigiamus produktų ir/ar jų kainos aspektus, kurie gali paskatinti produktą įsigyti. Nurodo, kad UAB „Eurovaistinė“ skelbta informacija negali būti laikoma skatinančia įsigyti produktą, kadangi joje pateikiama iš esmės vartotojams nepatraukli informacija apie padidėjusias vaistų kainas, būtent kainų pabrangimas buvo šios informacijos tikslas.

2.3. Adomas Kunčius nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad būtent 14 173 įsigytų vnt. šio vaisto per 3 mėnesius reiškia vaisto reklamą. Pažymi, kad teismas priėmė sprendimą neištyręs visų byloje reikšmingų aplinkybių, nenustatęs nusižengimo sudėties. Tokio skaičiaus pateikimas negali būti aiškinamas kaip sudarantis įspūdį apie vaisto didelį perkamumą. Pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog vartotojas, pamatęs informaciją apie pabrangusį nekompensuojamą vaistą, reikalautų būtent šio vaisto. Be to, visais atvejais, kai pacientai į vaistinę ateina su receptu, kuriame nurodytas tik veikliosios medžiagos pavadinimas, vaistininkai griežtai vadovaujasi imperatyviais teisės aktų reikalavimais ir privalo pateikti informaciją apie konkrečių prekinių ženklų vaistus, pirmiausia informuojant apie pigiausią iš jų. Advokato teigimu, UAB „Eurovaistinė“ skelbta informacija neatitiko skatinimo kriterijaus, kadangi nebuvo pateikta informacija apie vaistą, kuri nurodytų jo geras savybes.

2.4. Advokato nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukta A. R. skleidė informaciją apie vaistų kainų pasikeitimus, jos veiksmai nebuvo susiję su reklama, tokių veiksmų ji neiniciavo, todėl subjektyvusis pažeidimo požymis – kaltė dėl reklamos jos veiksmuose negalėjo būti nustatytas.

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. R. atstovo advokato Adomo Kunčiaus apeliacinis skundas tenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

4.1. A. R., atstovaujama įgalioto atstovo advokato Adomo Kunčiaus, jos vardu pateikusio apeliacinį skundą, nesutinka, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose buvo ANK 67 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, teigia, jog UAB „Eurovaistinė“ skelbta informacija nelaikytina reklama, nes nei savo turiniu, nei forma neatitinka reklamos kriterijų, jos veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, ji skleidė informaciją apie vaistų kainų pasikeitimus, todėl jos veiksmuose nėra kaltės.

4.2. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, skundžiamu nutarimu ir apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs nagrinėjamam klausimui reikšmingų teisės aktų nuostatas ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimu ir teismo išvada, kad plakatuose esanti vieša informacija apie receptinį vaistinį preparatą „Presteram“, kuriuose buvo nurodytas vaistinio preparato pavadinimas, jo veikliosios medžiagos pavadinimas, kartu su teiginiu: „per tris 2017 m. mėnesius vaistą įsigijo pacientai“, yra receptinių vaistinių preparatų reklama gyventojams. Tokia praktika analogiškose bylose formuojama ir Klaipėdos apygardos teismo (nutarimai Nr. AN2-517-557/2017, AN2-543-417/2017).

4.3. Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis apibrėžia, kad informacija apie vaistinius preparatus yra vieša informacija, kuri gali būti teikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama. Farmacinė informacija - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes) (2 straipsnio 12 dalis). Vaistinio preparato reklama - gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla arba raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą arba vartojimą (2 straipsnio 70 dalis).

4.4. Lietuvos vaistinių asociacijos 2017-07-20 rašte Nr. 27 (t. 1, b.l. 24-25) nurodyta, jog vaistinėse skleidžiama informacija, naudojant vaistinio preparato „Presteram“ pavyzdį, yra ne reklama, o informacinio pobūdžio medžiaga, išplatinta vaistinėse ir skirta vartotojams, siekiant švietėjiško tikslo – informuoti visuomenę, kaip keitėsi vaisto kainos, 2017 m. liepos 3 d, įsigaliojus kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui ir atitinkamiems vaistams išbrauktiems iš kompensavimo sistemos. Konkretus vaistinio preparato pavyzdys nurodomas ne skatinant jį įsigyti, o siekiant aiškiai, tiksliai ir skaidriai pateikti informaciją gyventojams. Rašte pažymima, kad informavimas visuomenės, jog konkretus vaistas yra nebekompensuojamas ir dėl to pabrango pacientui, niekaip negali būti suprantamas kaip skatinimas jį įsigyti. Taip pat nurodoma, kad ši informacinio pobūdžio ir visuomenės švietimo medžiaga skleidžiama vaistinių iniciatyva, nebuvo sudarytos jokios sutartys dėl šios informacijos skleidimo. Nepaisant to, jog skleidžiamos informacijos nelaikė vaistinio preparato reklama, vaistinės atsižvelgė į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimą ir panaikino informaciją apie vaistinį preparatą „Presteram“ (t. 1, b. l. 24-25). Tai rodo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtų plakatų pagaminimą ir demonstravimą vaistinėse inicijavo ir apmokėjo vaistinio preparato platintojas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas šio receptinio vaistinio preparato pardavimų skatinimu – reklama. Tai patvirtino UAB „Servier pharma“ 201707-18 raštu, informuodama, kad šios informacijos skleidimas nebuvo vykdomas jų užsakymu. Apie vaistinėse vykdomą akciją nebuvo iš anksto informuoti, plakatų turinys nebuvo su jais suderintas, todėl pateikti daugiau informacijos negali (b. l. 23). Ši aplinkybė, apygardos teismo vertinimu, patvirtina, jog minėtuose plakatuose pateikiama informacija buvo ne konkretaus vaistinio preparato reklama, o išimtinai informacinio pobūdžio informacija, kuria siekta informuoti vaistinių vartotojus apie kompensuojamų vaistų kainų pokyčius, nuo 2017 m. liepos 3 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-636 patvirtintam 2017 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui, kai atitinkami kompensuojami vaistai dėl naujos kompensuojamųjų vaistų kainų sistemos buvo išbraukti iš kompensuojamų vaistų sąrašo.

4.5. Vertinant plakatuose pateiktos informacijos turinį ir galimą jos kryptingumą, nustatyta: 1) pačiame viršuje didelėmis raidėmis nurodyta antraštė „VISADA SKAIDRI VAISTO KAINA”; 2) po šia antrašte pateikiama objektyvi informacija, jog „Nuo liepos 3 d. šalies vaistinėse keičiasi kompensuojamųjų vaistų kainos”; 3) dar žemiau, išryškintame fone nurodoma: „Apie 150 vaistų valstybė nebekompensuos, todėl jie brangs”; 4) Po to įspėjimas: „Dėmesio! Beveik 150 tūkst., pacientų turės rinktis: keisti įprastą vaistą kitu; pirkti įprastą vaistą už didesnę kainą”; 5) žemiau plakate nurodoma, kad „Išbrauktas vaistas Presteram (Perindoprilum Amlodipinum) (per tris 2017 m. mėnesius vaistą įsigijo 14 473 pacientai)“; 6) dar žemiau didelėmis raidėmis spaudo tipo įrašas „PAVYZDYS“; 6) po ko grafiškai stilizuotoje vaisto piliulėje pavaizduojama, jog „kaina iki liepos 3 d. 5,2 Eur“, „kaina po liepos 3 d. 12,25 Eur“ ir „Kaina brangsta 135%“; 7) žemiau nurodoma, jog „Turite klausimų? Dėl pasikeitusios vaistų kainos, skambinkite Sveikatos apsaugos ministerijos NEMOKAMA LINIJA“, ir nurodomas telefono numeris „Tel. 8 800 66004“; 8) apačioje pateikiamas Lietuvos vaistinių asociacijos logotipas ir nurodoma, kad „Lietuvos vaistinės visada siekia skaidrios ir aiškios vaistų kainos, o mūsų vaistininkai visada pasirengę Jums patarti ir išrinkti geriausiai Jūsų poreikius atitinkančius vaistus“. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, preparato „Presteram“, kaip pavyzdžio, pavadinimo, o taip pat jo veikliosios medžiagos pavadinimo bei teiginio „per tris 2017 m. mėnesius vaistą įsigijo 14,473 pacientai“ paminėjimas šiame informacinio pobūdžio skelbime atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos farmacinės informacijos sąvoką. Iš aukščiau nurodytos plakato struktūros darytina išvada, jog jais vis tik siekiama informuoti vaistinių klientus apie tai, jog valstybė nebekompensuos apie 150 vaistų ir jie brangs. Jame vaistinio preparato pavadinimas „Presteram“ nurodytas ženkliai mažesniu šriftu nei pagrindinė informacija apie valstybės sprendimą nebekompensuoti 150 vaistų, jis nurodytas plakato apatinėje pusėje, jo neišskiriant ir niekaip neišryškinant. Po liepos 3 dienos nebekompensuojamo vaisto „Presteram“ (veiklioji medžiaga - Perindoprilum Amlodipinum), nurodant jog kaina pakilo 135 procentais, pavyzdžiu, akivaizdu, jog siekiama tik iliustruoti pasikeitusią kompensuojamų vaistų tvarką, o ne jį reklamuoti ir skatinti pirkti.

4.6. Tai, kad plakatuose buvo nurodyta ne tik vaistinio preparato veiklioji medžiaga, o taip pat ir pavadinimas, nesudaro pagrindo išvadai daryti, jog buvo skirti reklamuoti vaistinį preparatą „Presteram“. Pažymėtina, jog plakatuose nenurodomos jokios šio vaistinio preparato išskirtinės gydomosios savybės, palyginimas ar pranašumas kitų vaistų atžvilgiu. Šios aplinkybės nepaneigia ir nuoroda, jog per tris 2017 m. mėnesius vaistą įsigijo 14473 pacientai, nes tai pripažintina statistiniais duomenimis, iliustruojančiais, jog pabrangusį po kompensuojamų vaistų reformos vaistinį preparatą naudoja tam tikras kiekis asmenų ir jokiu būdu neragina jį įsigyti. Juo labiau, kad plakatuose nėra pateikiami duomenys, kokią dalį šis skaičius sudaro visų tą pačią veikliąją medžiagą (perindoprilium amlodipinum) turinčių vaistinių preparatų tarpe, ar tai yra populiariausias vaistas ir t.t.

4.7. Svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, jog apie 150 vaistų, tarp jų ir „Presteram“, valstybė nebekompensuoja nuo 2017 m. liepos 3 d., tačiau galimas pažeidimas užfiksuotas 2017 m. liepos 13 d., t.y. praėjus dešimčiai dienų po naujojo kainyno įsigaliojimo. Be to, plakate pateikiama nepatraukli vaistinio preparato „Presteram“ informacija apie padidėjusią jo kainą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog plakatuose buvo pateikta kryptingo pobūdžio, informacija apie vaistinį preparatą „Presteram“, ja nebuvo siekiama vaisto platinimo paskatinimo tikslų. Apygardos teismo vertinimu, konkretus vaistinis preparatas aptariamame informacinio plakate buvo panaudotas kaip iliustracija, atskleidžianti kompensuojamojo vaisto kainos pokyčius prieš ir po valstybės sprendimo nebekompensuoti apie 150 vaistų. Akivaizdu, jog šiame plakate nebuvo galimybės pateikti visų 150 vaistų kainos pokyčių, dėl to buvo panaudotas konkretaus vieno vaisto pavyzdys (tai, jog šis konkretus vaistas pateikiamas kaip pavyzdys, patvirtina ir šalia esantis užrašas).

4.8. Apygardos teismo vertinimu, analizuojamasis informacinis skelbimas ar jo dalis negali būti laikomi reklama ar informacija, kuri savo pobūdžiu skatina receptinio vaistinio preparato vartojimą – jame pateikiama informacija apie kompensuojamųjų vaistų kainos pokyčius, o nurodomas konkretus vaisto pavadinimas – pavyzdys, kuris jokiu būdu negali būti vertinamas kaip vaisto reklama.

4.9. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. liepos 13 d. UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse: Žirmūnų g.107, Vilniuje, Savanorių pr.255, Kaune, H. Manto g.11, Klaipėdoje, pakabinti plakatai, kuriuose buvo pateikta gyventojams skirta informacija apie receptinį vaistinį preparatą „Presteram“, nebuvo įstatymo draudžiama receptinio vaistinio preparato „Presteram“ reklama, todėl A. R. savo veiksmais nepažeidė Farmacijos įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, A. R. veiksmuose nėra ANK 67 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. R. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.