Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovui R. U. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. U. 190 788,13 Eur žalos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu sudarytu mokestinių nepriemokų dokumentų bylų perdavimo-priėmimo aktu perėmė 190 788,13 Eur reikalavimo teisę į UAB „Retora“. Atsakovas R. U., kaip buvęs UAB „Retora“ savininkas ir vadovas, įmonės vardu vykdė neteisėtą veiklą – neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus per Lietuvos Respublikos sieną. Tokiu būdu jam atsakomybė už mokesčių išvengimą kyla pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalį. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą 190 788,13 Eur sumai, pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašytis atsakovo turtą. Nurodė, kad grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui lemia didelė ieškinio suma.

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovės VĮ Turto banko prašymą patenkino – ieškinio sumos ribose areštavo atsakovo R. U. nekilnojamąjį turtą, jo nepakankant – kilnojamąjį turtą, o ir jo nepakankant – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu, išskyrus būtinus turto apsaugai ir jo išlaikymui.Teismas nurodė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį, o ieškinio suma laikytina didele. Teismo vertinimu, neatmestina galimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovas R. U. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nutartyje visiškai nemotyvavo aplinkybės, kodėl šioje byloje pateiktas ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu. Jeigu teismas būtų atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų įvertinimą, jis būtų tikrai suabejojęs jo pagrįstumu bei įvertinęs seniai pasibaigusius žalos priteisimui taikomus ieškinio senaties terminus. Grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui teismas motyvavo vienintele aplinkybe – didele ieškinio suma. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vien didelė ieškinio suma nėra pakankama konstatuoti egzistuojant aptariamai grėsmei. Visais atvejais būtina nustatyti ar ši suma yra didelė konkrečiam asmeniui, kurio atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti. Tuo tarpu neturėdamas jokios informacijos apie atsakovo turtą teismas iš viso negalėjo taikyti arešto jo atžvilgiu. Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Šiuo atveju ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė, ir pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę tinkamai įvertino. Atsakovas gali apginti savo teises prašydamas, kad ieškovė užtikrintų jo nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikusi teismui ieškinį dėl žalos iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo bei akcininko, priteisimo, jame taip pat prašė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nes didelė ieškinio suma kelia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinį bei ieškovės prašymo argumentus, skundžiama nutartimi nutarė, jog jie pagrindžia CPK 144 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl prašymą tenkino. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovės prašyme, tiek skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašymo, kuriame nurodytas tik didelės ieškinio sumos kriterijus kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumą nukrypo nuo aukščiau nurodytos sektina teismų praktikos.Pripažinus, jog vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažymi, jog ieškovė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atsiliepime į atskirąjį skundą, nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių galimą atsakovo procesinį nesąžiningumą. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl negalima teigti buvus nustatytai grėsmei būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Neegzistuojant vienai iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra pagrindo jas taikyti. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas laikytinas pagrįstu, o skundžiama nutartis naikinama (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus 5 skirsnyje nustatyta tvarka, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės valstybės įmonės Turto banko prašymą taikyti atsakovo R. U. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones atmesti.