Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2012-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-679-574-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
1A-679-574-2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00763-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė (pirm.), Pavelas Frolovas, Jūratė Damanskienė
Nukentėjusysis
A. K.
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos

Pranešėja Jurgita Mačionytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-679-574/2012

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00763-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; 2.12.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS

2012 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Jūratės Damanskienės, Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Rasai Lunienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nukentėjusiajai A. K., jos atstovei adv. Gitanai Šimkutei,

nuteistajam A. B., gynėjui adv. Justui Viliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d. 22 MGL (2 860 Lt) bauda.

Nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys ir iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai A. K. priteista 5 000 Lt neturtinės žalos bei 322,83 Lt turtinės žalos. Iš UAB „Biznio mašinų kompanija“ nukentėjusiajai A. K. priteista 5000 Lt neturtinės žalos. Iš A. B. nukentėjusiajai A. K. priteista 2 900 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. birželio 10 d., apie 10.20 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „Hansa Lizingas“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „F. T. Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs įkalne prie (duomenys neskelbtini), pastato, palikdamas jį stovėti, pažeidė Kelių eismo taisyklių 152 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys, tai yra, atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini), pastato, nepasirūpino, kad palikus automobilį stovėti jis savaime nepradėtų riedėti nuokalne ir juo nepasinaudotų kiti asmenys, paliko automobilį stovėti, kuris pradėjo nuokalne riedėti atbulas ir galinės dalies kairiu kampu, prie prekybos paviljono, prispaudė stovėjusias dvi pėsčiąsias. Eismo įvykio metu A. K., padaryti kūno sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir M. V. padaryti kūno sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendį LR BPK 328 str. 1 p., 2 p. numatytais pagrindais ir sumažinti jam paskirtą baudą iki 1 MGL, taip pat sumažinti nukentėjusiajai A. K. priteistos neturtinės žalos dydį iki 2 000 litų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamojo kodekso materialinės teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą bei neatsižvelgė į visus baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus, todėl paskyrė jam per griežtą bausmę. Be to, teismas pažeidė LR BPK 305 str. nuostatas, reikalaujančias motyvuoti konkrečios bausmės skyrimą. Skirdamas baudą, teismas turėjo vadovautis BK 54 str., reglamentuojančio bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nuostatomis, tačiau, priimdamas nuosprendį, neįvertino, kad padarytas nusikaltimas nėra grubus, veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nebuvo konstatuota itin didelio kaltininko neatsargumo. Nustatant skirtinos bausmės dydį, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Nebuvo pakankamai atsižvelgta į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Teismo posėdžio metu jis nukentėjusiosios atsiprašė. Po įvykio iškart pribėgo prie nukentėjusiosios, siekdamas suteikti pagalbą, o vėliau, jos gydymo metu, mėgino susisiekti su nukentėjusiąją, norėjo su ja susitaikyti ir kiek leidžia jo galimybės, atlyginti patirtą žalą. Kreipėsi į tyrėją bei į nukentėjusiosios advokatę prašydamas duoti nukentėjusiosios kontaktus, tačiau tiek tyrėja, tiek nukentėjusiosios advokatė, atsisakė suteikti tokią informaciją, tik nukentėjusiosios advokatė dar pareikalavo 50 000 Lt žalai atlyginti. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, yra jauno amžiaus, ketina kurti šeimą, santuoka bus registruojama 2012 m. rugpjūčio 11 d. Už BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skiria gerokai mažesnes bausmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-386/2009, 2009 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179/2009, 2012 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2012). Nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs rankos bei šonkaulių lūžiais, krūtinės ląstos bei dešinio kelio sumušimu. Nukentėjusioji sveiksta, tikėtina, kad visiškai pasveiks ir padarytas sveikatos sutrikdymas neatsilieps jos galimybei gyventi visavertį gyvenimą, todėl atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki 2 000 litų. BK 41 str. 2 d. numatyti tikslai gali būti pasiekti ir skiriant jam 1 MGL dydžio baudą.

Nukentėjusioji A. K. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir priteisti jai nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą 40 000 Lt, žalą priteisiant subsidiariai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, 2 500 Eur arba 8 632 Lt neturtinės žalos, o iš civilinio atsakovo UAB „Biznio mašinų kompanija“ 31 368 Lt neturtinės žalos. Palikti galioti civilinio atsakovo transporto priemonių „Š. P. up“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki A. K. bus visiškai atlyginta neturtinė žala. Priteisti iš atsakovų visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad teismas pripažino, jog ji patyrė tiek dvasinius išgyvenimus, tiek stresą, baimę, tiek ir fizinius skausmus, kitus nepatogumus (gydimas ligoninėje, reabilitacija, nuolatiniai lankymaisi pas daktarus ir kt.), jai bus reikalinga atlikti dar vieną operaciją, siekiant išimti metalines plokšteles, kas yra susiję su papildomu fiziniu skausmu, dvasiniu išgyvenimu, stresu ir baime. Teismas konstatavo, kad ji ateityje turėtų vengti krūvio kairei rankai, nuolat ją mankštinti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ne visiškai įvertino tikrąją situaciją, kadangi neatsižvelgė į tai, kad ji yra senyvo amžiaus, kas susiję su papildoma, padidėjusia rizika operacijų metu, rizika, jog lūžę kaulai nesugis ir papildomomis reabilitacijų procedūromis, papildomu gydymu, papildomomis išlaidomis vaistams, vitaminams. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, tačiau nenurodė nei vieno teismo precendento. LR CPK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad remiantis įstatyme bei teismų praktikoje suformuotais ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo, o ne svarstomas nukentėjusio asmens reikalaujamo šios kompensacijos dydžio sumažinimo, klausimas. Panašiose bylose neturtinei žalai atlyginti priteisiama kur kas didesnės sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007). Vadovaujantis CK 6.251 str., 6.283 str., 6.250 str. bei atsižvelgiant į tai, kad ji patyrė dideles dvasines kančias, sukrėtimą, fizinį skausmą, nepatogumus, baimės jausmą, depresiją, nemigą, šoką eismo įvykio metu, ateityje laukia rizikinga operacija, papildomi nepatogumai, susiję su gydymu, lankymui pas gydytojus, reabilitacija, o taip pat vaistų, vitaminų ir maisto papildų pirkimu, nukentėjusiajai priteistina neturtinei žalai atlyginti suma turi būti padidinta iki 40 000 Lt. Be to, teismas, nenurodydamas jokių teisinių argumentų, sumažino civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ priteistiną 8 632 Lt dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti iki 5 000 Lt, nors Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustato 8 632 Lt dydžio išmoką.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas byloje nenustatė jokių rašytinių įrodymų, jog į civilinį atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudiminės išmokos būtų kreipusis M. V., nors jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi skundu prašoma padidinti priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti iki 40 000 Lt, o didelė priteistina suma gali objektyviai apsunkinti galimai palankų teismo nuosprendį ir šių sumų išieškojimą iš atsakovų, apeliacinės instancijos teismas turėtų palikti galioti civilinio atsakovo UAB „Biznio mašinų kompanija“ automobilių „Š. P. up“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki jai bus visiškai atlyginta neturtinė žala.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios A. K. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji A. K. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės

Skunde nuteistasis nurodo, jog jam paskirta bausmė yra per griežta ir turėtų būti sumažinta iki 1 MGL.

LR BK 281 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė apibūdinama kaip neatsargumas. LR BK 281 str. 7 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal BK 281 str. 1-6 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Pagal LR BK 47 str. 3 d., už neatsargaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 1 iki 75 MGL dydžio bauda. Nuteistajam nuosprendžiu paskirta 22 MGL dydžio bauda.

Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jog anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas paskyrė A. B. per griežtą bausmę.

A. B. nuteistas už paties lengviausio iš LR K 281 str. numatytų neatsargių nusikaltimų padarymą. Taigi, eismo įvykis buvo nulemtas ne kokio nors grubaus ar įžūlaus KET pažeidimo, o nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir jo dėmesingumo stokos. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis iškart pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, davė išsamius parodymus. Jo gailėjimasis dėl padarytos veikos yra ne formalus, o nuoširdus, jis supranta savo veikos pavojingumą ir žalingumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamą praktiką skiriant baudą nuteistiesiems, kai nukentėjusiesiems yra padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas arba padaromas nesunkus ir nežymus sveikatos sužalojimas, kai nusikaltimas padarytas vairuojant transporto priemonę, esant lengvinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paprastai skiriama bauda nuo 5 iki 15 MGL (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-386/2009, 2K-215/2010. 2K-378/2011, 2K-421/11, 2K-86/2012, 2K-145/2012). Tačiau tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą visiškai, paskiriant jam minimalią baudą (1 MGL dydžio) nėra pagrindo, nes tokia bausmė dėl jos švelnumo neleistų pasiekti BK 41 str. 2 d. nurodytų bausmei keliamų tikslų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistajam A. B. skirtina bauda savo dydžiu artima šios bausmės rūšies minimumui - 10 MGL (1300 Lt).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.282 str. nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal CK 6.250 str., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nukentėjusioji, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą dėl patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų ir taikydamas CK 6.250 str. 2 d., kaip žalos dydžio nustatymo kriterijus įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Nuteistasis skunde nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas iki 2000 Lt, kadangi nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji sveiksta ir labai tikėtina, kad visiškai pasveiks ir padarytas sveikatos sutrikdymas neatsilieps jos galimybei gyventi visavertį gyvenimą.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo dydžio, atsižvelgė į tai, jog sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, buvo gydoma ligoninėje, reabilituojama, ateityje bus reikalinga atlikti dar vieną operaciją, kurios metu iš rankos bus pašalintos metalinės plokštelės, taip pat į tai, jog nukentėjusioji ateityje turėtų vengti krūvio kairei rankai, nuolat ją mankštinti. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus gyvenimas. Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusio asmens – nuteistojo interesų, pirmosios instancijos teismas sumažino prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt. Priteista suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė, todėl nėra pagrindo dar labiau ją sumažinti.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 2125/11(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu A. K. patyrė kairio dilbio kaulų apatinių trečdalių kūno lūžius su poslinkiu bei krūtinės ląstos dešinės pusės 8-9 –o šonkaulių lūžius, t.y. sužalojimus, kurie vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 27-29). Nukentėjusioji A. K. skunde nurodo, jog jai dėl patirtų sužalojimų bus reikalingos papildomos reabilitacinės procedūros, papildomas gydymas, papildomos išlaidos vaistams, vitaminams. Tačiau nukentėjusiajai, jeigu ateityje nukentėjusioji turėtų išlaidas dėl gydymo, susijusio su įvykio metu patirtais sužalojimais, t.y. patirtų turtinę žala, ji gali kreiptis į teismą dėl tokios žalos priteisimo bendra tvarka. Šiuo metu nustatyti kokias išlaidas nukentėjusioji patirs dėl gydymosi bei reabilitacijos nėra galimybės. Kitas nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos pirmosios instancijos teismas įvertino, todėl jų pakartotinai vertinti nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinė žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (Nr. 2K-461/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-215/2010 – 5000 Lt, Nr. 2K-200/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-401, 2009 – 2000 Lt, Nr. 2K-64/2009 – 10 000 Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi šiuo konkrečiu atveju 10 000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį.

Nukentėjusioji nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jai padarytą neturtinę žalą, nes nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (2007 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. 3K-3-262/2007 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu nukentėjusiajai priteista 40 000 Lt neturtinė žala. Tačiau kiekvienoje byloje piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Nurodomos kasacinės bylos aplinkybės, taip pat sužalojimo ir pasekmių pobūdis nėra analogiškas nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl remtis šia kasacinio teismo nutartimi nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ginčija neturtinės žalos, priteistos iš draudimo bendrovės, apskaičiavimo klausimą, nurodydama, jos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustato 8 632 Lt dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, todėl apylinkės teismas nepagrįstai ją sumažino.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 10 d. eismo įvykio metu UAB „Biznio mašinų kompanija“ priklausančio automobilio transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.

Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 str. 2 d.). Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 Eur (8632 Lt) dėl neturtinės žalos padarymo). Vadinasi, AB „Lietuvos draudimas“, sudariusi su UAB „Biznio mašinų kompanija“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „F. T. Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtos sumos, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 2500 Eur (8632 Lt).

Kaip jau aptarta, maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų riba yra 2500 Eur (8632 Lt). Eismo įvykyje nukentėjo ir M. V.. Tokiu būdu, priteisti maksimalią galimą sumą neturtinei žalai atlyginti tik vienam iš nukentėjusiųjų, būtų neteisinga, kadangi dėl žalos atlyginimo gali kreiptis ir kita nukentėjusioji M. V.. Maksimali 8632 Lt suma neturtinei žalai atlyginti įstatymu nustatyta ir nukentėjusiojo mirties atveju, esant sunkiam ar labai sunkiam sveikatos sutrikdymui. Atsižvelgiant į minėtame draudimo įstatyme nustatą maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti, teismas, priteisdamas iš draudimo bendrovės neturtinę žalą, pagrįstai jos dydį sumažino iki 5000 Lt.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuotai sumažinęs nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt, pagrįstai iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 5000 Lt bei iš UAB „Biznio mašinų kompanija“ – 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, jog iš UAB „Biznio mašinų kompanija“ nukentėjusiajai A. K. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo palikti galioti civilinio atsakovo UAB „Biznio mašinų kompanija“ automobilių „Š. P. up“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikiną nuosavybės teisių apribojimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Teismas skundžiamu nuosprendžiu panaikino laikiną UAB „Biznio mašinų kompanija“ nuosavybės teisės apribojimą ir į automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Biznio mašinų kompanija“ atlyginus nukentėjusiajai A. K. patirtą 5000 Lt neturtinę žalą.

Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, laikinas nuosavybės teisių į minėtą automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimo terminas pasibaigė 2012 m. balandžio 4 d., todėl teismas, nustatęs, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra reikalingas, turėjo iš naujo jį paskirti. Be to, sprendimas panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą atlyginus žalą, yra sąlyginis, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, kadangi pateikus duomenis apie žalos atlyginimą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas būtų panaikinamas tik priėmus naują nutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių civilinio atsakovo UAB „Biznio mašinų kompanija“ turtinę padėtį, nuosprendžio dalis, kuria panaikintas laikinas UAB „Biznio mašinų kompanija“ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę – automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginus nukentėjusiajai A. K. patirtą 5000 Lt neturtinę žalą naikintina ir nukentėjusiosios civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai apribotinos UAB „Biznio mašinų kompanija“ nuosavybės teisės į automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki nukentėjusiajai A. K. bus atlyginta žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

nuteistojo A. B. bei nukentėjusiosios A. K. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

A. B. paskirtą bausmę – baudą sumažinti iki 10 MGL (1300 Lt).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikintas laikinas UAB „Biznio mašinų kompanija“ nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę – automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikinai apriboti UAB „Biznio mašinų kompanija“ nuosavybės teises į O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki A. K. bus atlyginta žala.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Jurgita MačionytėTeisėjai (parašas) Jūratė Damanskienė(parašas) Pavelas FrolovasNuorašas tikras: