Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent, jis, 2021 m. vasario 18 d., apie 17.03 val., Vilniuje, Eigulių gatvėje, ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis J. S. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atvažiavo į parduotuvę, aptemo akyse, nežino dėl kokios priežasties, bet yra persirgęs ,,korona“, gal su psichika kažkas atsitiko, nežino kas įvyko, bet įvyko. Tiesiog paėmė butelį ir automobilyje jį išgėrė, aptemo akyse, gal tai kažkas su nervais buvo susieta, bet viską prisipažįsta, gailisi, tai pirmas kartas gyvenime. Žmoną labai gerbia, myli, ji jam didelis autoritetas, susituokę (duomenys neskelbtini) metų, žmona nevairuoja. Sakė jai apie įvykį, reakcija buvo neigiama. Pats yra automechanikas, autošaltkalvis, dirba beveik (duomenys neskelbtini) metus vienoje įmonėje ir jokių pažeidimų nebuvo padaręs. Šiuo metu perėjo į darbą, kuris visiškai kaimynystėje, pagal darbo specifiką reikalinga mašina, kadangi nėra tiekėjų, turės važinėti, imti detales ir remontuoti.

Apklausta laiduotoja A. S. parodė, kad pati yra pedagogė, muzikos mokytoja, dirba (duomenys neskelbtini) metų, santuokoje yra (duomenys neskelbtini) metų. Tai kas įvyko, įvyko pirmą kartą gyvenime, gal tai kažkieno poveikis. Labai gailisi, labai prašo, kad bent jau mašinos neatimtų, nes jie yra pensininkai, naujos įsigyti tikrai negalės ir prašo, kad leistų laiduoti jai. Su vyru visą laiką sutardavo, barnių nebūdavo, apie įvykį jis iš karto papasakojo, manytų, kad sugebės už jį laiduoti. Nevairuoja ir neturi administracinių nuobaudų. Į rankas pensijos gauna 400 eurų, atlyginimo -400 eurų, o vyras irgi gauna pensiją apie 340 eurų, o atlyginimas -400. Sutiktų būti laiduotoja, jeigu būtų skirtas užstatas. Pasak laiduotojos, šeimoje daugiau ji vadovauja. Vyras iš darbo važiavo, taip nutiko, bet to gyvenime nėra buvę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. S. kaltę pripažino, parodė, kad 2021 m. vasario 18 d., apie 17.00 val., jis važiavo po darbo namo, tuo metu buvo blaivus, savo automobilyje „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo 2 butelius 0,7 l talpos romo, važiuodamas link namų užsuko į pakeliui esančią parduotuvę ir sustojus parduotuvės aikštelėje jam ėmė skaudėti galvą. Dėl jaučiamo galvos skausmo nusprendė išgerti apie 200 ml automobilyje turimo romo, tada užėjo į minėtą parduotuvę, kurioje nusipirko 0,5 l alaus ir įsėdo atgal į automobilį, užkūrė automobilio variklį, ar pajudėjo iš minėtos parduotuvės aikštelės nurodyti negali, nes nepamena. Tada prie jo privažiavo policijos pareigūnai, du kartus patikrino jo blaivumą, kiek pamena buvo apie 2 promilės, jį sulaikė ir atvežė į areštinę. (b.l. 57-59).

Alkotesterio išrašuose užfiksuota, kad J. S. 2021-02-18 17 val. 10 min. nustatyta 2,30 prom. girtumas ir 17 val. 27 min. - 1,97 prom. (b.l. 41-42).

2021-02-18 neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad J. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b.l. 40).

2021-02-18 apklausta liudytoja O. P. parodė, kad 2021-02-18 apie 17:00 val., kartu su savo kolegėmis S. J. ir G. R. stovėjo rūkomajame, šalia pastato, adresu: Eigulių g. 2, Vilnius. Stovint minėtoje vietoje, šalia automobilių stovėjimo aikštelės, išgirdo, kaip aikštelėje sucypia automobilio padangos. Atsisukusi į automobilių stovėjimo aikštelę, pamatė, kaip automobilis ,,Subaru Forester“:, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas senyvo amžiaus vyriškio, įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, sustoja greta ,,Vynoteka“ parduotuvės ir priekine dalimi įsiremia į stulpelį, žymintį stovėjimo vietas, bei užvažiuoja priekiniais ratais ant sniego pusnies. Automobilis važiavo greitai. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Pasistatęs automobilį, vairuotojas išlipo iš vairuotojo vietos, užgesino variklį. Vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) -ties metų amžiaus, žilais trumpais plaukais, dėvėjo tamsios spalvos striukę ir tamsios spalvos kelnes. Išlipęs vyriškis ėmė vaikščioti aplink savo automobilį, jį apžiūrinėti. Vyriškio judesiai buvo nekoordinuoti, sulėtėję, jis svirduliavo, jo kojos buvo sulinkusios per kelius, matė, kad eiti vyriškiui sunku. Jai kilo įtarimas, kad vyriškis galimai neblaivus. Stovėjo maždaug 4 metrų atstumu nuo vyriškio, tačiau pajautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Kvapas, buvo labai stiprus, jos kolegės kvapą taip pat užuodė. Su kolegėmis pasitarė ir joms visoms kilo įtarimų, kad vyriškis vairavo automobilį neblaivus, ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Apžiūrėjęs savo automobilį, vyriškis nuėjo į ,,Vynoteką“. Po kelių minučių, vyriškis, vairavęs ,,Subaru Forester“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), išėjo iš ,,Vynotekos“, rankoje nešinas stiklinį degtinės butelį. Vyriškis sėdo į automobilį (vairuotojo vietą) ir ėmė važiuoti iš aikštelės. Jam išvažiuojant iš aikštelės, atvyko policijos pareigūnai, vyriškio automobilį sustabdė ir alkotesteriu patikrino jo blaivumą. Jos akivaizdoje, vyriškis alkoholio nevartojo (b.l. 10-12).

2021-02-18 apklaustas liudytojas E. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriaus. patruliu. Jo funkcijos yra viešosios tvarkos užtikrinimas, bei reagavimas į pranešimus apie galimai įvykdytus teisės pažeidimus pagal Vilniaus AVPK OVS budėtojo nurodymą. 2021-02-18, dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) vyriaus. patruliu A. M., patruliuodami skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu (borto numeris V1825), apie 17:03 val., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo nurodymą reaguoti į pranešimą PRĮR ROIK 0121000108050, dėl to, kad automobiliu ,,Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia pastato, adresu Eigulių g. 2, Vilnius, kuriame įrengta parduotuvė ,,Vynoteka“, važiuoja galimai neblaivus asmuo. Pagal suteiktą informaciją, atvykę į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, pastebėjo minėtą automobilį važiuojantį link išvažiavimo iš aikštelės. Per automobilyje įrengtą garsiakalbį, pareikalavo vairuotojo sustoti, taip pat stabdydami automobilį panaudojo mėlynus ir raudonus švyturėlius. Sustabdžius automobilį, priėjo prie vairuotojo. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, automobilyje jis buvo vienas. Paprašė vyriškio pateikti dokumentus, jis pateikė vairuotojo pažymėjimą. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai sulėtėję. Kilus įtarimų, kad vyriškis vairavo neblaivus, buvo pareikalauta užgesinti automobilio variklį, bei paprašyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Patikrinus blaivumą alkotesteriu, 17:10 val. J. S. buvo nustatytas 2,30 prom. neblaivumas, 17:27 val., pakartotinai patikrinus blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 1,97 prom. neblaivumas. Pasiteiravo vairuotojo, kada jis pastarąjį kartą vartojo alkoholį, šis atsakė, kad vartojo 2021-02-17 apie 23:00 val. Informavo vyriškį apie tai, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, po ko J. S. buvo sulaikytas. Jų akivaizdoje, vyriškis alkoholio nevartojo. (b.l. 15-17)

2021-02-18 apžiūrėtas automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18)

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodoma, kad automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. S. (b.l. 20)

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „Subaru Forester“ vidutinė rinko vertė – 3020 eurų. (b.l. 21)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus: kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis J. S. apklaustas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtina ištirti, aukščiau aptarti įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų O. P. ir E. P. parodymai (b.l. 10-12, 15-17), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b.l. 4), neblaivumo nustatymo akto duomenys (b.l. 40), alkotesterio rodmenų kvitai (b.l. 41-42), (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas (b.l. 27) ir kita rašytine bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis J. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,51 ir daugiau promilės alkoholio, ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo sutuoktinė A. S., su kuria jis gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo J. S. baudžiamosios atsakomybės atsižvelgiama į tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, administracine tvarka baustas. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. J. S. šiuo metu yra pensinio amžiaus, tačiau dirba. Jis neįtrauktas į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta. Kaltinamojo asmenybę teigiamai apibūdinantys duomenys (jo charakteristika) sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę A. S. Ši laiduotoja teigiamai charakterizuojama darbovietės, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl laikytina nebausta administracine tvarka, neįtraukta į priklausomybių įskaitas, pensinio amžiaus, dirbanti. Išdėstytos aplinkybės leidžia laikyti A. S. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotoja ir kaltinamasis gyvena kartu jau (duomenys neskelbtini) metų, palaiko gerus tarpusavio santykius ir teismo vertinimu A. S. turi galimybę daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka, atsižvelgiant į nustatytą promilių kiekį iškvėptame ore, laidavimas skirtinas su užstatu, bet minimaliam terminui (BK 40 straipsnis).

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių jam taikymo.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. J. S. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,97 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,97 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. vasario 19 d.

Byloje kyla klausimas dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo. Automobilis, kurį vairavo J. S., laikytinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone. Taigi, minėta transporto priemonė šiuo atveju atitinka konfiskuotino turto sąvoką (BK 72 straipsnio 2 dalis). BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nagrinėjamame kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir jų parinkimas – teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu svarbu ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo J. S., vertina jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, kartu kreipia dėmesį į kitas pirmiau aptartas aplinkybes, į kurias atsižvelgta sprendžiant dėl atleidimo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. kad J. S. neteistas, administracine tvarka baustas už KET nusižengimus, baudos sumokėtos, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, itin kritiškai vertina savo poelgį, yra pensinio amžiaus, dirbantis, byloje nėra jokių duomenų, kad J. S. turėjo kažkokių problemų su alkoholiu, tokias aplinkybes patvirtino ir jo sutuoktinė, kuri sutiko laiduoti už J. S., vertinant jo asmenybę, spręstina, kad tai veikiau gali būti išimtis iš taisyklės – pakankamai socialiai atsakingo jo gyvenimo būdo. Atsižvelgtina ir tai, jog J. S. šiuo nuosprendžiu skirtinas laidavimas su užstatu, baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise, kuri 2 metus tam tikra apimtimi suvaržys jo teises – jis pakankamai ilgą laiko tarpą negalės vairuoti automobilio. Tiek kaltinamasis J. S., tiek jo sutuoktinė A. S. teisme apibūdino savo finansinę padėtį, nusprendus aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę taikyti pilna apimtimi, tai būtų išties didelė finansinė našta jiems. Abu sutuoktiniai nurodė, kad konfiskavus automobilį, kito įsigyti jie nebeišgalėtų. Vertinant anksčiau minėtų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio, kurį neblaivus vairavo J. S., automobilio konfiskavimas, nesiekiant sumenkinti jo padarytos veikos pavojingumo, vis tik būtų neadekvati atsakomybės priemonė J. S. asmenybei, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, suvaržytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Taigi, aptariama baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju netaikytina. Visgi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, gali būti skiriama ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad J. S. yra tikslinga nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę – 16 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, nustatant šią įmoką sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo įsitikinimu šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo nusikalstamą poelgį.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. vasario 19 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą transporto priemonės konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. apribotos J. S. nuosavybės teisės į automobilį „SUBARU FORESTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant draudimą disponuoti turtu, o turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį J. S. (b. l. 22-23). Kadangi automobilis „SUBARU FORESTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. vasario 19 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos galinio viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.

Atsižvelgiant į tai, kad J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad atsiimant automobilį už Vilniaus apskrities VPK patirtas išlaidas dėl minėtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje sumokėjo su PVM 15,00 eurų, tačiau į bylą duomenys apie apmokėjimą nepateikti, šiuo metu minėtų proceso išlaidų klausimas teismo nuosprendžiu nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. S. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paskirti laidavimo užstatą - 500 EUR (penkis šimtus eurų), įpareigojant ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šią sumą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą, ir pateikti teismui šio mokėjimo patvirtinančią kopiją.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, J. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 16 MGL dydžio (800 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. vasario 19 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „SUBARU FORESTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

J. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, J. S. baudžiamojoje byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti VĮ „Regitra“.

I. J. S., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Mokestis už teismo skirtus užstatus mokamas bet kuriame banke, mokėjimo kvite nurodant šiuos rekvizitus: Gavėjas: Vilniaus miesto apylinkės teismas; Įmonės kodas: 302942160; Banko pavadinimas: AB Swedbank; Banko kodas: 73000; Sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): (duomenys neskelbtini); Mokėjimo paskirtis: nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.