- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1968-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19165-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- G. L., R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. A.
- Kategorijos
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. L. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-26641-809/2014 pagal pareiškėjų G. L. ir R. A. skundus dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo Ž. A., kuria pareiškėjų skundai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2014 m. gegužės 28 d. antstolių kontoroje buvo gautas G. L. ir R. A. skundas dėl antstolės V. M. veiksmų. Pareiškėjai prašė įpareigoti antstolę kreiptis į G. J. ir E. K., kad šie nurodytų, kokiomis sąlygomis skolininkas Ž. A. atliko remontą ir gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
2014 m. birželio 2 d. antstolių kontoroje gautas G. L. skundas, kuriuo pareiškėja prašė įpareigoti antstolę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad pastaroji atliktų tyrimą, ar Ž. A. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio arba 245 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos požymių.
2014 m. birželio 2 d. antstolių kontoroje gautas G. L. ir R. A. skundas, kuriuo pareiškėjai prašė įpareigoti antstolę kreiptis į teismą dėl baudos UAB „Luksena“ skyrimo bei įpareigoti antstolę rengti tam tikro turinio patvarkymus, parengti patvarkymą už 2014 m. gegužės mėn. ir sekančius mėnesius.
Šalies argumentai
Antstolė V. M. 2014 m. birželio 4 d. patvarkymu Nr. 50 15 2014 06 04 1619/13-1S skundų netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė juos apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad išieškotojai per 10 darbo dienų turi teisę pasirinkti kitą antstolį vykdyti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-3876-912/12, 2-24451-127/2013 ir Nr. 2-5827-833/12, ir nusišalino nuo vykdomųjų bylų Nr. 0015/13/01619, Nr. 0015/13/10908 ir Nr. 0015/12/02648.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjų G. L. ir R. A. skundus dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė, taip pat nepatvirtino antstolės V. M. nusišalinimo nuo vykdomųjų bylų Nr. 0015/13/01619, Nr. 0015/13/10908 ir Nr. 0015/12/02648.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad antstolė periodiškai tikrina duomenis apie skolininko turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą, ne kartą kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui Ž. A. už antstolės įpareigojimų nevykdymą skyrimo. Vienok nors antstolė nuolat tikrina skolininko Ž. A. turtinę padėtį, tačiau turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Teismas pažymėjo, kad nukreipti išieškojimą galima tik į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą (CPK 694 str.). Pareiškėjos minimas nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne skolininkui, o tretiesiems asmenims G. J. ir E. K.. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis minėtas butas niekada skolininko vardu nebuvo registruotas. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nėra nustatyta, jog Ž. A. būtų susijęs su pareiškėjos minimais G. J. ar E. K., todėl antstolė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš pastarųjų asmenų (G. J. ar E. K.) pateikti duomenis apie jų bute atliktą remontą.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi teismas padarė išvadą, jog atliekant vykdymo veiksmus išieškant iš skolininko Ž. A. antstolė ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų įvykdyti vykdomieji dokumentai. Teismas pažymėjo, kad įstatymas neįpareigoja antstolės kas mėnesį ar tam tikrais laikotarpiais rengti patvarkymus, įpareigojančius skolininką pateikti informaciją apie turimą turtą, bei kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui paskyrimo. Įstatymas suteikia antstolei diskrecijos teisę, bet nenumato pareigos kreiptis į teismą dėl baudų skyrimo ir patvarkymo rengimo kiekvieną mėnesį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išieškotoja G. L. nurodė atsisakiusi priimti 100 Lt, tačiau išieškotoja paskirta R. A. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, todėl neturi teisės atsisakyti priimti minėtą, nors ir itin nedidelę, lyginant su susidariusiu išlaikymo įsiskolinimu, pinigų sumą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-02 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį Ž. A. atžvilgiu ir pripažino Ž. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 164 str. bei pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str. Ž. A. paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto. Taip pat teismas iš dalies patenkino civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė G. L. 1 000 Lt, o R. A. 500 Lt neturtinės žalos. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai G. L. ir R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį ir tenkinti jų prašymus. Nurodo, kad skolininkas Ž. A. nuo 2012 m. birželio mėnesio dirba taksi vairuotoju pagal individualios veiklos pažymą, toje pačioje taksi firmoje dirba ir jo sugyventinė, tačiau Ž. A., kuris skolingas ne tik pareiškėjams, bet ir valstybei bei M. D., nepatvirtina, kad kartu su sugyventine yra šeimos nariai, veda bendrą ūkį, ir toks turtas gali būti areštuotas bei parduotas už skolas. Savo turtą jie užrašė trečiųjų asmenų vardu, apie tai ne kartą sakė pats Ž. A. ir jo sugyventinė. Antstolė buvo informuota, kad skolininkas Ž. A. nuo 2013 m. spalio mėnesio naudoja automobilį, kuris priklauso A. B., daro remontus bute (duomenys neskelbtini), atveža ten minkštus baldus. Nuo 2014 metų antstolė neįpareigoja skolininko pristatyti į kontorą mokėjimo kvitus pagal tris vykdomąsias bylas, neieško turto pas trečiuosius asmenis, tiki ne kartą teistu skolininku, bet netikrina išieškotojų pateiktos informacijos. Patikrinti informaciją, nustatyti faktus tai yra antstolio darbas. Būtent dėl to, kad antstolė neišsiaiškina Ž. A., G. J. ir E. K. sąsajų, ir buvo paduotas skundas dėl antstolės veiksmų. Jeigu skolininkas nesąžiningas, pats nenori rodyti turto, esančio pas trečiuosius asmenis, antstolė privalo ieškoti visais įmanomais būdais, kad vykdomasis raštas būtų įvykdytas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. M. prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei įvertino vykdomosiose bylose pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Ž. A. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. E. K. ir G. J. nėra su juo susiję, jis jų nepažįsta, jokių bendrų reikalų neturi, minėtame bute niekada neatliko remonto darbų ir tuo labiau ten negyvena. Taigi teismas padarė teisingą išvadą, kad antstolė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš nurodytų asmenų pateikti duomenis apie jų bute atliktą remontą. Nors ir pavėluotai, tačiau UAB „Luksena“ pateikė atsakymą į antstolės patvarkymą, todėl įpareigoti antstolę kreiptis į teismą dėl įmonės nubaudimo būtų neproporcinga ir netikslinga, nes antstolė jau turi reikiamą informaciją. Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė aktyviai ir periodiškai tikrina duomenis apie skolininko turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė pažeidžia CPK 634 str. 2 d. įtvirtintą pareigą; kita vertus, antstolei kiekvieną mėnesį priimant perteklinius patvarkymus, susikauptų nepagrįstai daug vykdymo išlaidų. Apeliantai piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi su analogišku skundu jau yra kreipęsi į teismą, tačiau nesulaukę apeliacinio teismo nutarties, pakartotinai tuo pačiu klausimu kreipėsi į teismą ir šioje byloje. Apeliantų teiginiai, kad skolininkas, piktybiškai nevykdydamas teismo sprendimų, slepia pajamas, yra išgalvoti ir nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, skolininkas taip pat neturi jokio įsiskolinimo M. D.. Be to, skunde nurodoma melaginga informacija apie taksi įmonės vadovo S. K. pažintį su skolininko sugyventine bei jo dalyvavimą jos sūnaus vestuvėse. Antstolė yra aktyvi bei daro visus įmanomus veiksmus, siekdama, kad vykdomosios bylos būtų kuo greičiau įvykdytos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolė tinkamai vykdo CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Apeliantai tvirtina, kad antstolė netikrina jų teikiamos informacijos, neišsiaiškina skolininko ir trečiųjų asmenų sąsajų, neieško skolininko turto.
Byloje nustatyta, kad antstolė periodiškai tikrina duomenis apie skolininko turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą, be to, ne kartą kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui už antstolės įpareigojimų nevykdymą skyrimo, inicijavo skolininkui baudžiamosios bylos dėl vaikui neteikiamo išlaikymo iškėlimą, t. y. ėmėsi (imasi) visų galimų ir teisėtų priemonių tam, kad jai pateikti vykdomieji dokumentai būtų greičiau ir realiai įvykdyti.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymas neįpareigoja antstolės kas mėnesį ar tam tikrais laikotarpiais rengti patvarkymus, įpareigojančius skolininką pateikti informaciją apie turimą turtą, kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui ar kitiems asmenims, pavyzdžiui, skolininko darbovietės vadovui, skyrimo. Įstatymas tai palieka spręsti pačiam antstoliui, t. y. suteikia šiais klausimais antstoliui diskrecijos teisę. Kad šia teise antstolė piktnaudžiautų, byloje nenustatyta.
Remiantis CPK 694 straipsniu, vykdymo procese gali būti realizuojamas tik skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus svetimo daikto hipotekos atvejį). Kaip nurodo patys apeliantai ir nustatė pirmosios instancijos teismas, automobilis, kuriuo, kaip teigia apeliantai, važinėja skolininkas, nuosavybės teise priklauso A. B., butas, esantis (duomenys neskelbtini), - G. J. ir E. K.. Taigi, kol nurodytų asmenų nuosavybės teisė į šiuos daiktus nėra nuginčyta, išieškojimas į šį, taip pat bet kurį kitą trečiųjų asmenų turtą negali būti nukreiptas, o antstolė neturi teisinio pagrindo šiuo turtu domėtis. Vykdyti skolininko ir (ar) kitų asmenų baudžiamąjį persekiojimą (tirti jų galimai padarytas nusikalstamas veikas) taip pat neįeina į antstolio funkcijas, antstolis tik praneša kompetentingoms teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamos veikos požymius, jeigu šie paaiškėja antstoliui vykdant jo tiesiogines pareigas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.