- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-204-1097/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00003-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Rasa Gudžiūnienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prienų vandenys“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Genra“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jadvygos Mardosevič,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prienų vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo; išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Genra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Prienų vandenys“ dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, prašydama: 1) panaikinti supaprastinto atviro viešojo pirkimo konkurso „Vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros Dariaus ir Girėno g. Jiezno mieste bei Lenktoji g. Prienų mieste techninio darbo projekto parengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugos“ (pirkimo ID 5900762) (toliau – pirkimas) specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ lentelės skilties „pastabos“ nuostatą „tuo atveju, jei dalyvis teikia pasiūlymą daugiau nei vienai pirkimo daliai (abiem pirkimo dalim), 2.1 ir 3.1 papunkčiuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai atskiroms pirkimo dalims yra sumuojami, t. y. tiekėjas teikdamas pasiūlymą vienai pirkimo daliai turi tenkinti tos pirkimo dalies reikalavimą, o teikdamas pasiūlymą daugiau nei vienai pirkimo daliai turi tenkinti tų pirkimo dalių kurioms teikia pasiūlymą susumuotą reikalavimą“, kaip neatitinkančią viešųjų pirkimų principų; 2) panaikinti pirkimo specialiųjų sąlygų 5 priedo 1 ir 5 punktuose nustatytą pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijų „Pasiūlymo kokybė (T) tiekėjo – ūkio subjekto sutartinių įsipareigojimų laikymasis“ (toliau – kriterijus ,,T“) bei juo nustatytą pasiūlymo vertinimo tvarką kaip neatitinkančią viešųjų pirkimų principų.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės paskelbtas pirkimas yra skaidomas į dvi dalis, kurių kiekviena perkamos identiškos techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Pirkimo sąlygų 4 priedo lentelės 2.1 ir 3.1 papunkčiuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra nustatyti kiekvienai pirkimo daliai atskirai, tačiau pastaboje nurodyta, kad tuo atveju, jei dalyvis teikia pasiūlymą daugiau nei vienai pirkimo daliai (abiem pirkimo dalim), 2.1 ir 3.1 papunkčiuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai atskiroms pirkimo dalims yra sumuojami, t. y. tiekėjas, teikdamas pasiūlymą vienai pirkimo daliai, turi tenkinti tos pirkimo dalies reikalavimą, o teikdamas pasiūlymą daugiau nei vienai pirkimo daliai, turi tenkinti tų pirkimo dalių susumuotą reikalavimą (toliau – sumavimo taisyklė). Ieškovės teigimu, nustatyta sumavimo taisyklė yra neteisėta, prieštaraujanti proporcingumo ir nediskriminavimo, draudimo dirbtinai riboti konkurenciją principams.
3. Ieškovė nurodė, kad pirkimo specialiųjų sąlygų 5 priedo 1 ir 5 punktuose nustatytas pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijus „T“, pagal kurį pasiūlymo kokybė (į)vertinama atsižvelgiant į tai, kaip tiekėjas laikėsi ankstesnių savo sutartinių įsipareigojimų; pagal šį kriterijų balai suteikiami už pagal specialiųjų sąlygų priedo Nr. 4 „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1.1 papunkčio reikalavimus nurodyto tiekėjo per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tinkamai įvykdytų (užbaigtų) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo inžinierinių tinklų techninių ir (ar) darbo projektų rengimo atskirų sutarčių, kurių kiekvienos atskirai projektavimo paslaugų vertė ne mažesnė kaip: I dalis – 5 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM); II dalis – 4 000 Eur be PVM, skaičių. Nurodytame punkte paaiškinama, kad, siekiant gauti kokybės kriterijaus „T“ ekonominio įvertinimo balus, sutartis ar sutartys dėl to paties nurodomo atitinkamo objekto gali būti pasirašytos ir pradėtos vykdyti anksčiau negu prieš 3 metus, tačiau atitinkamas techninis ir (ar) darbo projektas turi būti tinkamai parengtas (užbaigtas) per paskutinius 3 metus; tuo atveju, jei tiekėjas pasiūlymą teikia dėl kelių ar visų pirkimo objekto dalių, siekiant gauti kokybės kriterijaus „T“ ekonominio įvertinimo balus, tiekėjas atskiroms pirkimo dalims gali nurodyti tas pačias atitinkamas sutartis. Ieškovės teigimu, kriterijus ,,T“ yra neteisėtas, nes juo yra vertinama tiekėjo patirtis, o pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjo patirtis negali būti vertinama kaip ekonominio naudingumo kriterijus. Be to, nustatytas pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijus nėra aiškus ir tikslus, o tai neatitinka skaidrumo vykdant viešuosius pirkimus principo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Prienų vandenys“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė argumentavo, kad pirkimo objektas yra išskaidytas į dvi atskiras pirkimo dalis teritoriniu pagrindu, o ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos leidžia pirkimo vykdytojai įsitikinti pasiūlymus pateikusių tiekėjų pajėgumu ir kvalifikacija tinkamai suteikti paslaugas pagal sutartį, nevaržo konkurencijos daugiau nei to reikia pirkimo tikslui pasiekti. Atsakovės teigimu, ginčijamu kriterijumi „T“ vertinamas tiekėjo gebėjimas valdyti, administruoti sudarytą sutartį, t. y. vertinama ne ūkio subjekto patirtis teikiant techninio projekto rengimo paslaugą, o tiekėjo gebėjimas administruoti (prižiūrėti) sutarties vykdymą taip, kad techninio darbo projekto ar kitos projektinės dokumentacijos parengimo paslaugos būtų teikiamos ne tik kokybiškai, tačiau ir laikantis sutarties nuostatų, terminų. Tinkamas sutarties įvykdymas yra užtikrinamas tiekėjo įdiegta priežiūros ir kontrolės sistema, kurios tinkamą veikimą parodo laiku ir tinkamai atliktos konkrečios sutartys, todėl kriterijaus „T“ taikymu siekiama ekonominio naudingumo balus skirti tiekėjams, kurie deda pastangas kontroliuojant sutarties vykdymą; tai leidžia sutaupyti užsakovui (pirkimo vykdytojai) tiek administracines sąnaudas, tiek pagrįstai tikėtis, kad sutarties vykdymas bus užtikrintas abipusiai bendradarbiaujant.
5. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pateikė išvadą ginčo klausimais, nurodydama, kad pirkimo sąlygų 4 priedo lentelės 2.1 ir 3.1 papunkčiuose nustatytų kriterijų sumavimo taisyklės pagrįstumas ir teisėtumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar jos nustatymas yra proporcingas pirkimo objektui ir ar nepagrįstai neriboja konkurencijos. Dėl ginčo pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijaus „T“ (ne)teisėtumo VPT pažymėjo, kad šis kriterijus kelia aiškumo abejonių, nes jo aprašyme pateikiama nuoroda į pirkimo sąlygų priedo Nr. 4 1.1 papunktį, kuris savo turiniu susijęs su tiekėjo teise verstis atitinkama veikla (kvalifikacijos reikalavimu), tačiau iš paties kriterijaus „T“ turinio nėra aišku, kokiu būdu ši nuoroda siejasi su kriterijumi „T“ ir kokie konkretūs pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai ar pasiūlymo kokybės aspektai juo iš tiesų yra vertinami; pirkimo sąlygose nustatyta balų skyrimo pagal šį kriterijų tvarka neužtikrina, kad kriterijus „T“ būtų grindžiamas iš anksto aiškiai apibrėžtais ir visiems vienodai taikomais vertinimo kriterijais, leidžiančiais objektyviai ir palyginamai įvertinti sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikymąsi. Šis kriterijus pagal savo turinį balus sieja su tiekėjo per nustatytą laikotarpį tinkamai įvykdytų analogiško pobūdžio projektavimo sutarčių skaičiumi ir kiekvienos sutarties minimalia verte, jo formuluotėje nėra aiškiai apibrėžta, kokiais objektyviais kriterijais būtų vertinamas sutartinių įsipareigojimų laikymasis (be kita ko, ar sutartis įvykdyta tinkamai ir laiku). VPT vertinimu, kriterijumi „T“ iš esmės yra vertinama tiekėjo ankstesnė analogiškų sutarčių vykdymo patirtis, kuri pagal savo pobūdį priskirtina kvalifikacijos reikalavimams, o pagal teismų praktika dėl kvalifikacijos reikalavimų ir pasiūlymų vertinimo kriterijų atribojimo tiekėjo patirties vertinimas kaip pasiūlymų vertinimo kriterijus neturėtų būti taikomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovės UAB „Genra“ ieškinį patenkino iš dalies – pripažino atsakovės UAB „Prienų vandenys“ vykdomo pirkimo sąlygų 5 priedo 1 ir 5 punktuose nustatytą pasiūlymų vertinimo kriterijų „T“ neteisėtu, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 399,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo lentelės skilties „pastabos“ nuostatos, kad „tuo atveju jei dalyvis teikia pasiūlymą daugiau nei vienai pirkimo daliai (abiem pirkimo dalim), 2.1 ir 3.1 papunkčiuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai atskiroms pirkimo dalims yra sumuojami <...>“, teismas pažymėjo, jog perkantysis subjektas viešojo pirkimo sąlygose gali nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Teismas nusprendė, kad atsakovė pagrindė nustatytos sumavimo taisyklės reikalavimo priežastį – pagal pirkimo sąlygas tiekėjai negaus tarpinių mokėjimų, t. y. mokėjimų iki projekto įvykdymo, o pirkimą dėl abiejų pirkimo objektų laimėjus vienam tiekėjui, abu pirkimo objektai turės būti įgyvendinami vienu metu, jų vykdymui nustatytas toks pats laikotarpis; tokiu atveju tiekėjui vienu metu tektų dvigubai didesnis krūvis nei tuo atveju, jei jis būtų pripažintas tik vienos iš dalių nugalėtoju. Nustatyta sumavimo taisykle pirkėjas įgyja pagrįstą galimybę įsitikinti tiekėjo gebėjimu finansiškai įvykdyti paslaugos teikimą. Teismas pažymėjo, kad ginčo sumavimo taisyklės nustatymu neviršijama tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, 12.4 papunktyje nustatyta maksimali reikšmė, todėl ją vertinti kaip neproporcingą nėra pagrindo.
8. Tenkindamas ieškinio reikalavimą panaikinti pirkimo specialiųjų sąlygų 5 priedo 1 ir 5 punktuose nustatytą pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijų „T“, teismas nustatė, kad pagal šį kriterijų balai suteikiami už pagal specialiųjų sąlygų priedo Nr. 4 „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1.1 papunkčio reikalavimus nurodyto tiekėjo–ūkio subjekto per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tinkamai įvykdytų (užbaigtų) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo inžinierinių tinklų techninių ir (ar) darbo projektų rengimo atskirų sutarčių, kurių kiekvienos atskirai projektavimo paslaugų vertė ne mažesnė kaip: I dalis – 5 000 Eur be PVM; II dalis – 4 000 Eur be PVM, skaičių; siekiant gauti kokybės kriterijaus „T“ ekonominio įvertinimo balus, sutartis ar sutartys dėl to paties nurodomo atitinkamo objekto gali būti pasirašytos ir pradėtos vykdyti anksčiau, negu prieš 3 metus, tačiau atitinkamas techninis ir (ar) darbo projektas turi būti tinkamai parengtas (užbaigtas) per paskutinius trejus metus; tuo atveju jei tiekėjas pasiūlymą teikia dėl kelių ar visų pirkimo objekto dalių, siekiant gauti kokybės kriterijaus „T“ ekonominio įvertinimo balus, tiekėjas atskiroms pirkimo dalims gali nurodyti tas pačias atitinkamas sutartis. Teismas sutiko su ieškove, kad šiuo kriterijumi iš esmės vertinama tiekėjo kvalifikacija, o ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.
9. Teismas nurodė, kad nors Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 64 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi gali būti pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų kvalifikacija ir patirtis, ir šiose nuostatose nėra įtvirtintas baigtinis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąrašas, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką ši norma, suteikianti teisę perkančiajai organizacijai pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijus, be kita ko, ir darbuotojų patirtį, negali būti aiškintina taip plačiai, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi pirkimo sąlygose galėtų būti nustatyta ir vertinama tiekėjo profesinė patirtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog galimybė vertinti darbuotojų patirtį nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš esmės yra išimtinė nuostata, kuri neaiškintina plačiai, kitaip tariant, šios normos bei perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo (sutarties sudarymo) kriterijus aiškinimas negali paneigti tiekėjo kvalifikacijos ir pasiūlymo (siaurąja prasme) vertinimo kriterijų atskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014), kurios esmė – kvalifikacijos duomenys, įskaitant profesinę patirtį, negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje, t. y., įvertinusi tiekėjų tinkamumą dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija negali jo iš naujo vertinti ar papildomai suteikti balų už didesnę tiekėjo patirtį. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad profesinė paties tiekėjo – juridinio asmens – patirtis (anksčiau įvykdytos sutartys), nors ir sudaro didesnes prielaidas išrinkti patikimesnį tiekėją, tačiau nėra tiesiogiai susijusi su pasiūlymo kokybiniu pranašumu, už kurį galima būtų skirti papildomų balų; taip pat, kad jei pasiūlymo pateikimo metu juridinio asmens darbuotojai nebedirbtų pas tokį tiekėją, anksčiau jo įvykdytų sutarčių aplinkybė savaime nesuponuotų pasiūlymo ekonominio naudingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-916/2020, 44 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamo kriterijaus nustatymas, vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, neatitinka teisės aktuose įtvirtinto pirkimų pasiūlymų vertinimo ir palyginimo tvarkos teisinio reglamentavimo ir su tuo susijusių teismų praktikos išaiškinimų, todėl šią pirkimo sąlygą pripažino neteisėta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Prienų vandenys“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas pripažįstant neteisėtu pirkimo sąlygų 5 priedo 1 bei 5 punktuose nustatytą pasiūlymų vertinimo kriterijų „T“, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba ginčą išspręsti iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepakankamai įsigilino į ginčo kriterijaus ,,T“ esmę ir nepagrįstai šį kriterijų prilygino tiekėjo patirties vertinimui. Šis kriterijus skirtas įvertinti tiekėjo gebėjimą kokybiškai atlikti sudarytos sutarties vykdymo priežiūrą; pagal jį skiriami balai ne už tai, kad tiekėjas yra atlikęs tam tikrus darbus ar paslaugas, o už tai, jog tiekėjas geba tinkamai administruoti (valdyti) ir dėl to tinkamai bei laiku įvykdyti sudarytą sutartį. Atsakovei ginčo kriterijus aktualus, nes atsakovė praktikoje yra susidūrusi su ne vienu atveju, kai iš tiekėjų pateiktos informacijos matoma, kad jie tam tikros kategorijos darbus ar tam tikros apimties sutartis yra vykdę, tačiau tokia patirtis savaime neatspindi kito itin svarbaus ir sutarties vykdymui naudingo gebėjimo, kuris yra tiesiogiai susijęs su kokybiniais tiek pirkimo objekto, tiek ir su sutarties vykdymo kokybės parametrais – gebėjimu tinkamai administruoti ir prižiūrėti viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Nuo to, kaip tiekėjas pagal savo vidaus tvarkose įdiegtas kontrolės sistemas geba užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą, viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo priežiūrą (administravimą), priklauso galutinis rezultatas.
10.2. Teismas, nepasisakęs dėl ginčo kriterijaus aiškumo, tiesiog konstatavo, kad ginčo kriterijumi vertinama tiekėjo patirtis, o tai neatitinka kasacinio teismo praktikos. Teismas turėjo įvertinti ginčo kriterijaus (ne)aiškumą ir nustatyti, kad VPT išvada, jog nėra aišku, ką reiškia sąvoka „tinkamai įvykdyta sutartis“, nepagrįsta, nes kasacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022 išaiškino, kad tiekėjo patikimumas ir pajėgumas nesuderinami su anksčiau sudarytoje sutartyje įtvirtintų prievolių įvykdymo terminų pažeidimu, nepriklausomai nuo tokio pažeidimo pobūdžio; perkančiosios organizacijos, siekdamos įsitikinti, ar egzistuoja prielaidos tiekėjams sėkmingai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, turi tikslą patikrinti, ar jų būsimi kontrahentai praeityje sugebėjo visa apimtimi tinkamai įvykdyti anksčiau sudarytas panašaus pobūdžio sutartis; tiekėjas, kuris savo patikimumą ir pajėgumą grindžia praeityje pavėluotai įvykdyta sutartimi, neįrodo naujo sandorio sėkmingo įvykdymo perspektyvų. Taigi, sutarties tinkamas vykdymas yra suprantamas ne tik kaip šioje sutartyje nurodytų prievolių įvykdymas – sutarties objekto sukūrimas, bet ir kaip šių prievolių įvykdymas laiku, t. y., kitaip nei įvertino teismas, nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus „T“ vertina ne tiekėjo, kaip juridinio asmens, patirtį (kvalifikaciją), o tai, ar tiekėjas geba tinkamai administruoti (valdyti) ir dėl to tinkamai ir laiku įvykdyti sudarytą sutartį, tai, ar pats sutarties vykdymas tiekėjo buvo administruojamas ir prižiūrimas tinkamai, užtikrinant jos laikymąsi. Ginčo reikalavime aiškiai nustatyta, kas yra vertinama, todėl negali būti laikoma, jog vertinama tiekėjo patirtis.
10.3. Teismas netikrino VPT išvados pagrįstumo tuo aspektu, ar iš tiesų ginčo kriterijaus aprašyme pateikiama nuoroda į pirkimo sąlygų priedo Nr. 4 1.1 papunktį yra neaiški. Ginčo kriterijuje pateikta nuoroda į pirkimo sąlygų priedo Nr. 4 1.1 papunktį yra nuoroda į tai, kad bus vertinamas tiekėjas, kuris atitinka minėtame punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą dėl teisės verstis reikalaujama veikla, nes tik toks tiekėjas, kuris turi teisę atlikti perkamas paslaugas (darbus), o ne bet kuris kitas galimo ūkio subjektų visumos narys, galėtų suteikti aptariamą ekonominę naudą. Teismas sprendimą priėmė netinkamai pritaikęs viešųjų pirkimų principus, neištyręs svarbių aplinkybių ir neatskleidęs bylos esmės.
10.4. Teismas, neištyręs, ar ginčo kriterijus yra neaiškus, ir nusprendęs, kad ginčo kriterijumi vertinama patirtis, pritaikė netinkamą kasacinio teismo praktiką. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose pagal ekonominio naudingumo kriterijų buvo vertinama tiekėjo patirtis įgyvendinus tam tikros apimties sutartis arba tam tikros apimties darbus kaip pagal tokias vertinamas sutartis sukurtų objektų techninę (technologinę) kokybę. Nagrinėjamu atveju ši praktika negali būti taikoma, nes ginčo kriterijumi vertinama ne patirtis įgyta atliekant tam tikrus darbus ar paslaugas, ne tai, ar sutartis apskritai buvo įvykdyta – sukurtas paslaugų (darbų) rezultatas, o tai, kaip ji buvo vykdoma, kaip tiekėjas geba sutarties vykdymą administruoti, nes tai ir lemia tinkamą, laiku įvykdytą sutartį ir iš to sukuriamą naudą užsakovui. Prievolių įvykdymas laiku, kaip tinkamo sutarties vykdymo dalis, yra svarbi ginčo kriterijaus taikymui, nes juo balai skiriami už tinkamai įvykdytą sutartį, o sutarties įvykdymas laiku rodo ne tiekėjo ar jo personalo patirtį, o tiekėjo, kaip juridinio asmens, viduje taikomos kokybės vadybos sistemos veikimą, kuri parodo, kad tiekėjo taikoma darbo tvarkos ir kokybės kontrolė iš tiesų veikia ir tai lemia kokybinį sutarties vykdymo parametrą – laiku suteiktas paslaugas (atliktus darbus). Tiekėjas, kuris per tam tikrą periodą yra tinkamai (laiku) įvykdęs keliolika sutarčių, pagrindžia, kad jis turi kokybinį pranašumą ir, net ir pasikeitus jo darbuotojams, tiekėjo vidaus kokybės kontrolės sistema užtikrina sutarties vykdymo kokybę.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime ieškovė UAB „Genra“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai atskleidė bylos esmę ir pakankamai motyvavo sprendimą. Argumentuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek VPT pagrįstai pripažino ginčo kriterijų netiksliu ir netinkamu, nes šis kriterijus galimai suteikė didelę diskreciją atsakovei savo nuožiūra spręsti, kuri sutartis įvykdyta tinkamai, o kuri ne. Ginčo kriterijus nenumato galimybių tinkamai išsiaiškinti galimo sutarties pažeidimo pobūdžio. Pirkime nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „T“ pagal savo turinį balus sieja su tiekėjo per nustatytą laikotarpį tinkamai įvykdytų analogiško pobūdžio projektavimo sutarčių skaičiumi ir kiekvienos sutarties minimalia verte. Kriterijaus „T“ formuluotėje nėra aiškiai apibrėžta, kokiais objektyviais kriterijais būtų vertinamas sutartinių įsipareigojimų laikymasis (ar sutartis įvykdyta tinkamai ir laiku su visais jos pakeitimais ), kas gali lemti nevienodą reikalavimo supratimą ir jo taikymą vertinimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo (ar apskųstos teismo sprendimo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimo dalis, kuria teismas patenkino ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu pirkimo sąlygų 5 priedo 1 ir 5 punktuose nustatytą pasiūlymų vertinimo kriterijų „T“. Nė viena iš šalių neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo nuostatą kaip neatitinkančią viešųjų pirkimų principų. Atitinkamai, bylos nagrinėjimo dalyką apeliacinės instancijos teisme sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl kriterijaus ,,T“ panaikinimo, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teisme keliami klausimai dėl pirkimo sąlygos – tiekėjo (juridinio asmens) pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „T“ – turinio aiškinimo ir atitikties įstatyme nustatytiems pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams.
15. Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendruosius principus reglamentuojančiame PĮ 58 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos, susijusios su pasiūlymo ir tiekėjo atitiktimi skelbimo sąlygoms, reikalavimams ir kriterijams, laimėjusiu pripažįstamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurį perkantysis subjektas nustato vadovaudamasis PĮ 64, 65, 66 straipsnių nuostatomis.
16. PĮ 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį (Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį); 2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą šio įstatymo 65 straipsnyje; 3) kainą. Pagal PĮ 64 straipsnio 4 dalį, laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių. PĮ 64 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajam subjektui suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją; pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti.
17. Iš lingvistinės PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotės matyti, kad nurodytas pavyzdinis, t. y. nebaigtinis, kriterijų sąrašas, todėl perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į konkretaus pirkimo pobūdį ir savo poreikius, gali pasirinkti bei taikyti ir kitus, šiame sąraše neįtvirtintus, kriterijus, kurie atitinka įstatyme nustatytu reikalavimus. Vis dėlto, iš PĮ 64 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių sisteminės analizės matyti, kad pirkimo sąlygose nustatomas(-i) kokybės kriterijus (subkriterijai) turi būti susijęs su pirkimo objektu, jis neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją, o pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuluojamą savo turiniu tapataus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025, 41 punktas).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendro pobūdžio argumentai nelaikytini tinkamais siekiant aiškiai pagrįsti pridėtinę vertę kokybei kiekvieno iš nustatytų kriterijų atveju. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objektą, turi rinktis ne visus įmanomus, o tik būtinus kokybinius parametrus, taip pat ir pageidaujamus, tačiau tik tokius, kurie suteikia pridėtinės vertės ir yra tiesiogiai susiję su perkamu objektu. Ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijai turi būti pagrįsti realia ekonomine nauda, t. y. pridėtine verte, už kurią perkančioji organizacija yra pasirengusi mokėti; nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi pagrįsti realų techninį pranašumą, papildomas funkcines charakteristikas, kurios užtikrina didesnę įrangos ir siekiamo rezultato kokybę, dėl to suteikia realią pridėtinę vertę (plačiąja prasme yra susieti su pirkimo objektu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025, 64 punktas).
19. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nereikalaujama, jog sutarties sudarymo kriterijus būtų susijęs su vidine produkto charakteristika, t. y. elementu, kuris materialine prasme „įsikūnija“ šiame produkte; vien dėl to, kad perkančiosios organizacijos nustatytais reikalavimais siekiama patikrinti ir palyginti, kaip konkretūs tiekėjai organizuotų statybų procesą ir atliktų pirkimų sąlygų reikalavimus atitinkančius darbus (sukurtų konkretų rezultatą), jų (reikalavimų) negalima laikyti nesusijusiais su viešojo pirkimo objektu (konkrečiu statiniu, jo rekonstrukcija ar pan.), nes šis objektas yra sukuriamas būtent atliekant statybos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018, 39, 42 punktai). Vis dėlto, pastebėtina, kad kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 atsižvelgė į tai, jog perkančioji organizacija, pirkimų sąlygose aprašydama pasiūlymo vertinimo ekonominio naudingumo kriterijus, įtvirtino, kad turi būti nurodytos darbų vykdymo metu galinčios kilti rizikos bei pateiktos jų valdymo priemonės, nurodytas ir pavyzdžiais pagrįstas įdiegtų vadybos sistemų taikymas vykdant perkamus darbus, aprašyti tiekėjo darbo organizavimo aspektai, pateiktas darbų vykdymo tvarkaraštis, darbų planas. Kasacinis teismas įvertino, kad remdamiesi nurodytais kriterijais, pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai turėjo pateikti ne bendro pobūdžio, tačiau perkamus darbus ir jų ypatumus nurodytais aspektais apibūdinančius aprašymus, t. y. įvertinti ne bendrąsias, tačiau konkrečias vykdant viešojo pirkimo sutartį galinčias kilti rizikas ir nurodyti priemones, kuriomis bus siekiama šių rizikų išvengti ar jas suvaldyti, pateikti ne bendrus, teorinius įdiegtų vadybos sistemų aprašymus, tačiau nurodyti, kaip šios sistemos ar jų teikiami privalumai bus panaudoti atliekant konkretaus ginčo pirkimo dokumentuose nurodytus darbus, ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas atmetė argumentus, kad ginčo kriterijais siekiama įvertinti ne pasiūlymo ekonominį naudingumą, o tiekėjo turimą kvalifikaciją, pažymėdamas, jog reikalavimo perkančioji organizacija nesiejo vien su formaliu konkrečios kokybės vadybos sistemos įdiegimo faktu, juo siekiama išsiaiškinti ne bendrą konkrečių sistemų į(si)diegimo faktą (minimalų tiekėjo pasirengimą), tačiau tokių sistemų ar jų elementų taikymo atliekant perkamus darbus naudą, konkretaus standarto sprendinių realaus laikymosi faktą, t. y. siekiama atrinkti geriausią galimą rezultatą galintį sukurti tiekėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018, 40–46 punktai).
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau tokiu atveju perkančiosios organizacijos šiais reikalavimais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-916/2020 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Galimybė vertinti darbuotojų patirtį nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš esmės yra išimtinė nuostata, kuri neaiškintina plačiai. Kitaip tariant, šios normos bei perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo (sutarties sudarymo) kriterijus aiškinimas negali paneigti tiekėjo kvalifikacijos ir pasiūlymo (siaurąja prasme) vertinimo kriterijų atskirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Šio atribojimo esmė – kvalifikacijos duomenys, įskaitant profesinę patirtį, negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje, t. y., įvertinusi tiekėjų tinkamumą dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija negali jo iš naujo vertinti ar papildomai suteikti balų už didesnę tiekėjo patirtį. Profesinė paties tiekėjo – juridinio asmens patirtis (anksčiau įvykdytos sutartys), nors ir sudaro didesnes prielaidas išrinkti patikimesnį tiekėją, tačiau nėra tiesiogiai susijusi su pasiūlymo kokybiniu pranašumu, už kurį galima būtų skirti papildomų balų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-916/2020, 44 punktas).
21. Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, nors nereikalaujama, kad ekonominio naudingumo sutarties sudarymo kriterijus būtų būtinai susijęs su vidine produkto charakteristika, tačiau šio kriterijaus sąsajumo su pirkimo objektu reikalavimas nenustoja galioti, o keliami reikalavimai tiekėjo kokybės ar vadybos valdymo sistemai negali būti formaliai įgyvendinti ir (ar) siejami su minimaliu tiekėjo pasirengimu, tačiau turi būti pagrįstas tokių sistemų ar jų elementų taikymo atliekant konkrečius perkamus darbus naudingumas, realus pritaikymas ir, atitinkamai, per šią sąsają nustatomas ryšys su perkamu konkrečiu objektu.
22. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė vykdo supaprastintą atviro viešojo pirkimo konkursą „Vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros Dariaus ir Girėno g. Jiezno mieste bei Lenktoji g. Prienų mieste techninio darbo projekto parengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugos“ (pirkimo ID 5900762). Pirkimo specialiųjų sąlygų 5 priedo 1 ir 5 punktuose nustatytas pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijus – pasiūlymo kokybės kriterijus (T) ,,ūkio subjekto sutartinių įsipareigojimų laikymasis“, pagal kurį balai suteikiami už pagal specialiųjų sąlygų priedo Nr. 4 „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1.1 papunkčio reikalavimus nurodyto tiekėjo–ūkio subjekto per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tinkamai įvykdytų (užbaigtų) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo inžinierinių tinklų techninių ir (ar) darbo projektų rengimo atskirų sutarčių, kurių kiekvienos atskirai projektavimo paslaugų vertė ne mažesnė kaip: I dalis – 5 000 Eur be PVM; II dalis – 4 000 Eur be PVM, skaičių; siekiant gauti kokybės kriterijaus „T“ ekonominio įvertinimo balus, sutartis ar sutartys dėl to paties nurodomo atitinkamo objekto gali būti pasirašytos ir pradėtos vykdyti anksčiau, negu prieš 3 metus, tačiau atitinkamas techninis ir (ar) darbo projektas turi būti tinkamai parengtas (užbaigtas) per paskutinius trejus metus; tuo atveju jei tiekėjas pasiūlymą teikia dėl kelių ar visų pirkimo objekto dalių, siekiant gauti kokybės kriterijaus „T“ ekonominio įvertinimo balus, tiekėjas atskiroms pirkimo dalims gali nurodyti tas pačias atitinkamas sutartis.
23. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, pripažino pasiūlymų vertinimo kriterijų ,,T“ neteisėtu, konstatavęs, kad ginčo kriterijumi iš esmės vertinama profesinė paties tiekėjo – juridinio asmens – patirtis (anksčiau įvykdytos sutartys), jo kvalifikacija, o tai, nors ir sudaro didesnes prielaidas išrinkti patikimesnį tiekėją, tačiau nėra tiesiogiai susiję su pasiūlymo kokybiniu pranašumu, už kurį galima būtų skirti papildomų balų. Taigi, teismas konstatavo, kad ginčo kriterijus nėra susijęs su pirkimo objektu, kaip to reikalaujama pagal PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį. Grįsdama apeliacinį skundą, atsakovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo kriterijaus turinio (jo (ne)aiškumo) ir nepagrįstai konstatavo, jog ginčo kriterijumi vertinama tiekėjo, kaip juridinio asmens, patirtis (kvalifikacija), o ne tai, ar tiekėjas geba tinkamai administruoti (valdyti) ir dėl to tinkamai ir laiku įvykdyti sudarytas sutartis. Apeliantės teigimu, ginčo kriterijumi vertinamas tiekėjo gebėjimas laiku administruoti sutarties vykdymą, laikytis sutartinių įsipareigojimų ir laiku suteikti paslaugas, t. y. organizuotumas ir kompetencija prižiūrėti sutarties vykdymą ir organizuoti darbus, o tai sukuria pasiūlymo ekonominę naudą, kurią siekiama įvertinti nurodytu kriterijumi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumu bei pagrįstumu.
24. Kaip matyti iš pirkimo sąlygų, nagrinėjamu atveju ginčo kriterijumi ,,T“ ekonominio naudingumo balai skiriami už tinkamai įvykdytų (užbaigtų) atskirų sutarčių skaičių, be kita ko, neprašant tiekėjų nurodyti ir pagrįsti, kokią konkrečią naudą tai gali turėti vykdant konkrečią ginčo pirkimo sutartį su atsakove. Byloje, kurią nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas iš esmės analogišku klausimu konstatavo, kad kriterijumi, pagal kurį kuo daugiau juridinis asmuo per pastaruosius 3 metus yra sėkmingai įvykdęs viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų sutarčių, kurių vertė ne mažesnė kaip 20 000 Eur be PVM, tuo daugiau balų jam skiriama, iš esmės siekiama ne nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o vertinti tiekėjo – juridinio asmens – kvalifikaciją; profesinė paties tiekėjo–juridinio asmens patirtis (anksčiau įvykdytos sutartys), nors ir sudaro didesnes prielaidas išrinkti patikimesnį tiekėją, tačiau nėra tiesiogiai susijusios su pasiūlymo kokybiniu pranašumu, už kurį galima būtų skirti papildomų balų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-916/2020). Minėta, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, nors vien dėl to, kad perkančiosios organizacijos nustatytais reikalavimais siekiama patikrinti ir palyginti, kaip konkretūs tiekėjai sukurtų konkretų rezultatą, jų (reikalavimų) negalima laikyti nesusijusiais su viešojo pirkimo objektu, tačiau, keliant tokius reikalavimus turi būti nurodytos ir nustatytos sąsajos su konkrečiu perkamu objektu, pavyzdžiui, nurodomos konkrečių perkamų darbų vykdymo metu galinčios kilti rizikos bei pateiktos jų valdymo priemonės, nurodytas ir pavyzdžiais pagrįstas įdiegtų vadybos sistemų taikymas vykdant perkamus darbus, aprašyti tiekėjo darbo organizavimo aspektai, pateiktas darbų vykdymo tvarkaraštis, darbų planas. Remdamiesi nurodytais kriterijais, pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai turėjo pateikti ne bendro pobūdžio, tačiau perkamus darbus ir jų ypatumus nurodytais aspektais apibūdinančius aprašymus, t. y. įvertinti ne bendrąsias, tačiau konkrečias vykdant viešojo pirkimo sutartį galinčias kilti rizikas ir nurodyti priemones, kuriomis bus siekiama šių rizikų išvengti ar jas suvaldyti, pateikti ne bendrus, teorinius įdiegtų vadybos sistemų aprašymus, tačiau nurodyti, kaip šios sistemos ar jų teikiami privalumai bus panaudoti atliekant pirkimų dokumentuose nurodytus darbus, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš ginčijamo kriterijaus ,,T“ turinio matyti, kad juo formuluojami bendro pobūdžio, tiekėją (jo gebėjimą tinkamai ir laiku vykdyti sutartis apskritai) apibūdinantys reikalavimai, nesiejami su konkrečiu ginčo pirkimo objektu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio pobūdžio bei turinio kriterijumi siekiama įvertinti ne pasiūlymo ekonominį naudingumą, o tiekėją – jo turimą kvalifikaciją, patirtį, vidines kontrolės sistemas užtikrinant įsipareigojimų vykdymą laiku bei vidinių procesų valdymą apskritai.
25. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, sprendžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčą dėl pirkimo sąlygos pobūdžio, svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija ją įvardija, bet sąlygos turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Kaip nurodyta pirmiau, bendro pobūdžio argumentai (reikalavimai) nelaikytini tinkamais siekiant aiškiai pagrįsti pridėtinę vertę kokybei kiekvieno iš nustatytų kriterijų atveju, nes būtina konkreti ir įvardinta sąsaja su konkretaus pirkimo objektu. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei argumentuoja apeliantė, tiekėjo tinkamai įvykdytų (užbaigtų) ankstesnių atskirų sutarčių skaičius nėra tiesiogiai susiję su perkamu objektu, taigi, savaime pridėtinės vertės tiekėjo pasiūlymui nesuteikia, realios ekonominės naudos perkančiajai organizacijai nepagrindžia ir, atitinkamai, pagrindo skirti už tai papildomus ekonominio naudingumo balus nesudaro.
26. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nepagrindė ir neįrodė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo kriterijumi iš esmės ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o vertinamas tiekėjas (jo kvalifikacija, patirtis, vidinės kontrolės mechanizmai). Atitinkamai, pritartina teismo išvadai, kad nurodytas kriterijus neatitinka įstatyme formuluojamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų turinio.
27. Apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022, kurioje išaiškinta, kad tiekėjas, kuris savo patikimumą ir pajėgumą grindžia praeityje pavėluotai įvykdyta sutartimi, neįrodo naujo sandorio sėkmingo įvykdymo perspektyvų, nagrinėjamu atveju nėra aktuali ir pagrindo byloje daryti kitokias išvadas nesudaro, nes joje nurodyti išaiškinimai pateikti kasaciniam teismui pasisakant ne, kaip nagrinėjamu atveju, dėl tiekėjų pasiūlymų ir jų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo, o dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų.
28. Sutiktina su apeliante, kad formuluojant ginčo kriterijų nurodyta sąvoka ,,tinkamai įvykdyta sutartis“ šio ginčo kontekste vertintina kaip pakankami aiški. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad (ne)tinkamo sutarties įvykdymo koncepcija įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.205 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Visuotinai pripažįstama universali sutarties netinkamo vykdymo sąvokos reikšmė, o pirkimo sąlygose atskirai neapibrėžus (nesusiaurinus) šios visuotinai suprantamos ir taikytinos sąvokos, jai suteiktina kaip įmanoma platesnė prasmė. Aptariama nuostata nėra santykinė (pavyzdžiui, pirkimo vertė), todėl jos konkretus turinys nepriklauso nuo vidutinio rūpestingo subjekto vertinimo ir tokios nuostatos taikymo skaidrumui nedaro įtakos viešojo pirkimo sąlygos apibrėžties detalumas; aptariama nuostata yra universalaus pobūdžio, todėl jos reikšmė (prasmė) nepriklauso nuo situacijų ar konteksto, kuriame ji vartojama (naudojama), atitinkamai, tiekėjams galima taikyti viešojo pirkimo sąlygose išsamiai nedetalizuotą tokio reikalavimo turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kita vertus, nurodyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ,,T“| atitinka reikalavimą, jog kriterijus turi būti susijęs su pirkimo objektu, kaip tai suprantama pagal PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Apibendrindama tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino ginčo nuostatos – pirkimo sąlygų 5 priedo 1 ir 5 punktuose nustatyto pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijaus „T“ atitiktį PĮ įtvirtintiems reikalavimams ir pagrįstai konstatavo, kad ginčo kriterijus neatitinka įstatyme įtvirtintų pasiūlymų viešajame pirkime vertinimo ir palyginimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
30. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovė nenurodė, kad apeliacinės instancijos teisme būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių duomenų, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.