Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-15 · Civilinė byla Nr. 2A-2011-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-04Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
2A-2011-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24357-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
UAB „Jūsų kaprizai“
Atsakovas
UAB „Gedimino 9“
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2011-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24357-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7.; 42.8.; 42.11.1.; 50.5.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jūsų kaprizai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jūsų kaprizai“ ieškinį atsakovui UAB „Gedimino 9“ dėl papildomo susitarimo prie negyvenamųjų patalpų sutarties 7 punkto pripažinimo negaliojančiu bei vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 5 d. Susitarimo, pakeičiančio 2007 m. kovo 7 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 31-02G/07-09-01, 7 punktą, kuris numato, kad: „Šalys susitaria papildyti Nuomos sutartį šiuo nauju 38.15 punktu: 38.15. Nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, arba arbitražą, bet kuriuo metu, įspėjęs Nuomininką raštu prieš (penkias) kalendorines dienas, nemokant Nuomininkui jokių kompensacijų ir/arba baudų dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Nuomininkas pareiškia ir patvirtina, kad nereikš Nuomotojui pretenzijų dėl Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą, įformintą 2013 m. liepos 18 d. raštu Nr. 31-02G/07-18-01 „Pakartotinis pranešimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“. Nurodė, kad su tuometiniu patalpų nuomotoju UAB „Ajolas“ 2007 m. kovo 7 d. sudarė Nuomos sutartį dėl patalpų prekybos centre (duomenys neskelbtini) nuomos, kuriose ieškovas įsirengė batų parduotuvę (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties šalys 2009 m. vasario 5 d. sudarė Nuomos sutarties sąlygas pakeičiantį Susitarimą. UAB „Ajolas“ bankrutavus, jos teises ir pareigas perėmė atsakovas. Ieškovas 2013 m. liepos 18 d. gavo atsakovo pranešimą, kuriame nurodoma, kad remiantis Susitarimo 7 puntu, Nuomos sutartis yra nutraukiama per 5 dienas nuo pranešimo įteikimo ir nuomininkas privalo iki 2013 m. liepos 25 d. atlaisvinti patalpas. Ieškovo direktoriaus iniciatyva 2013 m. liepos 19 d. įvyko susitikimas su atsakovo atstovais, kurie tepaaiškino, kad neatlaisvinus patalpų, ieškovas 2013 m. liepos 26 d. bus iškeldintas. Susitarimo 7 punktas yra neteisėtas, kadangi sudarytas dėl ekonominio spaudimo ir suteikia atsakovui perdėtą pranašumą. Susitarimas su UAB „Ajolas“ buvo pasirašytas 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės įkarštyje, kai dėl smarkiai kritusių pardavimų ieškovas buvo skolingas nuomotojui 34.244,32 Lt už patalpų nuomą. Atsisakymas pasirašyti Susitarimą tuo metu būtų reiškęs ieškovui bankrotą. UAB „Ajolas“ reikalavo sudaryti tokį susitarimą, nes tai buvo vienintelis kelias atgauti įsiskolinimą iš ieškovo. Per tą laiką ieškovas įvykdė finansinius įsipareigojimus ir 2013 m. liepos mėn. tebuvo skolingas 2000 Lt. Prekybos centras nuo 2013 metų pavasario praktiškai uždarytas dėl remonto darbų, todėl ir ieškovas parduotuvę (duomenys neskelbtini) buvo priverstas uždaryti. Nuomos sutartis pasirašyta 10 metų terminui ir ieškovas pagrįstai planavo tose patalpose vykdyti prekybą iki 2017 metų, o ginčijamas Susitarimo 7 punktas šiuo metu suteikia atsakovui nepagrįstai perdėtą pranašumą nutraukti Nuomos sutartį be jokių jam neigiamų pasekmių. Susitarimo 7 punktas pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl Nuomos sutartis gali būti nutraukta tik bendrais sutarčių nutraukimo pagrindais. Pripažinus Susitarimo 7 punktą negaliojančiu, vienašališkas Nuomos sutarties nutraukimas taip pat pripažintinas neteisėtu, kaip neturintis teisinio pagrindo.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad be Susitarimo 7 punkto, kurį ieškovas prašo pripažinti neteisėtu, Susitarimu ieškovas patvirtino savo skolą nuomotojui ir šalys susitarė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, t.y. ieškovas įsipareigojo kas savaitę mokėti skolos padengimo įmokas, kurios sudaro 50 proc. nuo praėjusios savaitės ieškovo apyvartos (Susitarimo 2 punktas). Be to, ieškovui daugiau nei pusę metų buvo pritaikyta beveik 30 proc. nuomos mokesčio nuolaida, t. y. bazinis nuomos mokestis sumažintas iki 18 EUR plius PVM už kiekvieną kvadratinį patalpų metrą per mėnesį (Susitarimo 1 punktas). Tokiu būdu ieškovui žymiai palengvėjo finansinė našta ir buvo sudarytos palankios sąlygos padengti įsiskolinimą. Ieškovas ir toliau netinkamai vykdė pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius pagal Nuomos sutartį bei nereagavo į nuomotojo raginimus. Be to, ieškovas, pažeisdamas Nuomos sutartį, savavališkai uždarė nuomojamas patalpas ir sustabdė veiklą jose, t.y. padarė esminį Nuomos sutarties pažeidimą. Atsakovas Susitarimo 7 punkto pagrindu prieš 5 kalendorines dienas įspėjo ieškovą apie Nuomos sutarties nutraukimą ir nustatė 2 dienų terminą atlaisvinti patalpas. Reikalavimo ieškovas neįvykdė, todėl atsakovas informavo ieškovą apie planuojamą vienašališką iškeldinimą iš patalpų ir vadovaudamasis Nuomos sutarties 14.3 punktu, 2013 m. liepos 26 d. vienašališkai iškeldino ieškovą iš patalpų, surašė vienašališko patalpų priėmimo-perdavimo aktą bei antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovas apie tai buvo informuotas, kad per 14 dienų atsiimtų saugojamą turtą. Ieškovas sutiko iš patalpų atsiimti savo turtą. Tarp šalių 2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo pasirašytas sandėliuoto turto perdavimo-priėmimo aktas. Nuomos sutartis ir jos pagrindu tarp šalių susiklostę nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2013 m. liepos 23 d. Ieškovas neįrodė CK 1.91 straipsnio 1 dalies taikymui būtinų sąlygų. Ieškovas Susitarimo neginčijo daugiau nei ketverius metus po jo sudarymo, nereiškė nuomotojui jokių pretenzijų dėl Susitarimo 7 punkto egzistavimo. Ieškovas iš patalpų jau išsikėlęs, pasiėmęs jam priklausančią įrangą ir prekes. Pats ieškovas traktuoja Nuomos sutartį kaip pasibaigusią ir šiuo metu ji de facto nutraukta Ieškovo minėti prekybos centro remonto darbai yra niekaip nesusiję su jo reiškiamu reikalavimu, nes jie pradėti tik 2013 metais, t.y. po ginčijamo Susitarimo pasirašymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Jūsų kaprizai“ atsakovo UAB „Gedimino 9“ naudai 6.423,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo atlikto vienašališko nuomos sutarties nutraukimo Susitarimo 7 punkto pagrindu teisėtumo, kadangi, ieškovo nuomone, Susitarimo 7 punktas buvo sudarytas esant ekonominiam spaudimui, dėl ko Susitarimo 7 punktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, o pats vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas šiuo pagrindu neteisėtu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012, kt.).

Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodinėdamas CK 1.91 straipsnio 1 dalyje esančias sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygas pateikė faktinių aplinkybių visumą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Nesant jokių įrodymų apie Susitarimo sudarymo aplinkybes, teismas negali vertinti ieškovo patikslintame ieškinyje bei dublike teigiamų faktinių šio Susitarimo sudarymo aplinkybių pagrįstumo. Todėl ieškovo nurodomos Susitarimo sudarymo aplinkybės yra tik ieškovo deklaratyvūs teiginiai bei paties ieškovo Susitarimo sudarymo aplinkybių vertinimas.

Remiantis CK 6.193 straipsnio 2 dalimi, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Taigi ieškovui prašant teismo pripažinti Susitarimo 7 punktą negaliojančiu, šio punkto nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į viso Susitarimo kontekstą, ryšį su kitais šio Susitarimo punktais. Teismui įvertinus Susitarimo turinį bei jo sudarymo aplinkybes laikytina, kad šio Susitarimo tikslas buvo pakeisti Nuomos sutarties sąlygas, kadangi jau šio Susitarimo sudarymo metu ieškovo skola atsakovui buvo 34.244,32 Lt. Atsižvelgiant į tai, šalys Susitarimu numatė Nuomos sutarties pakeitimus, kuriais šalims, t.y. ieškovui bei atsakovui, buvo suteiktos atitinkamos nuolaidos bei garantijos. Remiantis Susitarimo nuostatomis, ieškovui šio Susitarimo pagrindu buvo suteiktos tokios nuolaidos: 1) sumažintas nuomos mokestis nuo 25,49 EUR plius PVM (Nuomos sutarties 38.4.1. punktas) iki 18 EUR plius PVM už kiekvieną kvadratinį metrą per mėnesį (Susitarimo 1 punktas); 2) išdėstytas 34244,32 Lt skolos mokėjimas, mokant skolos mokėjimo įmokas Susitarime nurodyta tvarka (Susitarimo 2 punktas). Tuo tarpu atsakovui šio Susitarimo pagrindu buvo suteikta tam tikra garantija, t.y. teisė nutraukti Nuomos sutartį vienašališkai bet kuriuo metu, įspėjus ieškovą raštu prieš 5 kalendorines dienas, nemokant ieškovui jokių kompensacijų ir/arba baudų dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Taigi, įvertinus Susitarimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad šio Susitarimo 7 punktas suteikia perdėtą pranašumą atsakovui, kadangi šio susitarimo pagrindu ieškovas taip pat įgijo nuolaidų bei lengvatinių skolos mokėjimo sąlygų.

Remiantis byloje esančia medžiaga, Susitarimas dėl Nuomos sutarties sąlygų pakeitimo buvo sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų, kuriems taikytini padidinti reikalavimai dėl sutarčių sudarymo bei vykdymo. Todėl ieškovas, būdamas savo srities verslininku, Susitarimo sudarymo metu turėjo galimybę įvertinti Susitarimo turinį, išanalizuoti siūlomus Nuomos sutarties sąlygų pakeitimus bei apsispręsti dėl tolimesnių nuomos teisinių santykių tęstinumo. Įvertinęs atsakovo pateiktus siūlymus dėl Nuomos sutarties pakeitimo, ieškovas turėjo galimybę apsispręsti ar prisiimti siūlomą riziką ir tęsti nuomos teisinius santykius, ar atsisakyti sudaryti Susitarimą ir išvengti jame nurodytos rizikos dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Tuo tarpu ieškovas laisva valia pasirašė Susitarimą, kuriuo patvirtino, kad sutinka su visomis Susitarime nurodytomis sąlygomis, įskaitant su 7 punkte nurodyta atsakovo teise dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad po Susitarimo sudarymo momento ieškovas niekada neginčijo Susitarimo sąlygų, dėl ko laikytina, kad su jame nurodytomis sąlygomis sutiko ir jas vykdė.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Susitarimo sudarymo metu UAB „Ajolas“ elgėsi nesąžiningai, ėmėsi aktyvių veiksmų ieškovo atžvilgiu ar grasino ieškovui. Taigi ieškovas neįrodė aplinkybės, kad Susitarimo sudarymo metu UAB „Ajolas“ reikalavo šį Susitarimą sudaryti ir grasino ekonominiais pagrindais. Be kita ko, visos ieškovo nurodomos aplinkybės, lemiančios ekonominio spaudimo buvimą Susitarimo sudarymo metu, nepriklausė nuo atsakovo valios: nei ieškovo bloga turtinė padėtis, kuri byloje nėra taip pat įrodyta, nei ekonominė šalies situacija, nei Susitarimo sudarymo metu buvusi ieškovo skola atsakovui. Taigi byloje nėra įrodytos aplinkybės, kad Susitarimo sudarymo metu egzistavo atsakovo nesąžiningi veiksmai ar grasinimai ieškovo atžvilgiu.

Pagal CK 1.91 straipsnio 2 dalį, jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Remiantis byloje esančia medžiaga, 2013 m. liepos 18 d. pranešimu dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ieškovas buvo informuotas, kad Nuomos sutartis nutraukiama nuo 2013 m. liepos 23 d. 2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo pasirašytas sandėliuoto turto perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo ieškovas atsiėmė iš nuomojamų patalpų savo turtą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad faktiniai nuomos teisiniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę. Taigi byloje pateiktų ieškovo reikalavimų pripažinti Susitarimo 7 punktą negaliojančiu, o Nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, tenkinimas arba atsisakymas juos tenkinti, negali sukelti šalims jokių teisinių pasekmių, kadangi restitucija šalims nutraukus nuomos teisinius santykius negalima, o nuostolių atlyginimo klausimas byloje nėra sprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti be kita ko, ir dėl to, kad prašoma teismo apginti ieškovo teises, kurios iš esmės nėra pažeistos.

Teismas konstatavo, kad Susitarimas, įskaitant ginčijamą jo 7 punktą, buvo sudarytas laisva šalių valia, dėl ko yra galiojantis, šalims turintis įstatymo galią, privalomas bei vykdytinas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Atsakovas apie Nuomos sutarties nutraukimą ieškovą informavo 2013 m. liepos 18 d. pranešimu dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Šiame pranešime ieškovas buvo informuotas, kad Nuomos sutartis bus nutraukta po 5 dienų, t.y. nuo 2013 m. liepos 23 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas laikėsi Susitarime nustatytos šalių vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos bei sąlygų. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pačios Nuomos sutarties nutraukimo procedūros neginčijo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nėra pagrindo pripažinti vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 9933,19 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 423,50 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą. Maksimalūs užmokesčio, už advokato arba advokato padėjėjo pagalbą, dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal šių Rekomendacijų 11 punktą, teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimas truko nuo 2013-07-23 iki 2014-02-26, pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, o byla iš esmės buvo išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad bylos nagrinėjimas netruko ilgą laiką, o byla nebuvo itin sudėtinga, dėl ko atsakovo prašomos bylinėjimosi išlaidos laikytinos neproporcingai didelėmis bei viršijančiomis Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius. Todėl teismas atsakovo prašymą priteisti 9933,19 Lt atsakovo išlaidų teisinei pagalbai apmokėti tenkino iš dalies ir sumažina šių išlaidų sumą iki 6000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Jūsų kaprizai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1) Teismas ieškovo ieškinio netenkino, teigdamas, kad ieškovas pateikė faktinių aplinkybių visumą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė privalomų sąlygų, leidžiančių teigti, kad sandoris sudarytas esant ekonominiam spaudimui. Ieškovas nesutinka su tokia teismo poziciją. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti Susitarimo 7 p. negaliojančiu dėl jame užfiksuotų nesąžiningų sąlygų ir kaip vieną negaliojimo pagrindų nurodė, kad susitarimas buvo sudarytas esant sunkiai ekonominei padėčiai. Teismas nurodė, kad 5 dienų komercinių patalpų nuomos sutarties nutraukimo terminas yra protingas ir tikrai atitiko šalių valią. Kaip matyti iš 2007 Patalpų nuomos sutarties, patalpas ieškovas planavo nuomotis iki 2017 metų ir investavo į parduotuvės įrengimą, todėl teismo išvada dėl „protingo termino“ yra atmestina. Ginčijamo Susitarimo punktu prisiimtas įsipareigojimas per 5 dienas išsikraustyti iš ilgalaikei veiklai įrengtų patalpų atspindi susitarimo metu buvusį ekonominį spaudimą, nes rūpestingas verslininkas supranta, kad išsikraustyti iš įrengtų parduotuvės patalpų, kuriose vykdė veiklą 5 metus, yra absoliučiai ekonomiškai nenaudinga ir tuo pačiu techniškai sudėtinga. Kita absoliučiai nesąžininga sąlyga yra atsakovo teisė nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nemokant jokių kompensacijų ir/arba baudų dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą. Bendrovės neatlygintinas atisakymas kompensacijos už sutarties prieš terminą nutraukimą, kai į patalpų įrengimą yra investuotos lėšos tikrai nėra proporcingas iš atsakovo gautai naudai. Teismas nurodo, kad remiantis susitarimo nuostatomis ieškovui šio Susitarimo pagrindu buvo suteiktos tokios nuolaidos: sumažintas 7,49 euro nuomos mokestis už kvadratinį metrą ir 34.244,32 Lt skolos mokėjimas išdėstytas dalimis. Neaišku, kuo teismas remdamasis padarė išvadą, kad šios Susitarimo sąlygos yra lygiavertės ir proporcingos. Atsakovas prekybos patalpų kainas prekybos centre sumažino visiems nuomininkas, kadangi jos rinkoje buvo smarkiai nukritusios. Todėl šia sąlyga nebuvo padaryta jokia nuolaida, tiesiog prekybos centras stengėsi išsaugoti nuomininkus. Atsakovas Susitarimu skolą tik išdėstė atskirais mokėjimais, tačiau jos nesumažino nei vienu litu. Iš ginčijamo susitarimo yra akivaizdu, kad atsakovas ieškovo sąskaita įgijo neproporcingai didelę, palyginti su jo prievolėmis, naudą, o ieškovas negavo nieko arba gauta nauda yra neproporcingai maža, palyginus su prievole, ir tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties atsirado sudarant Susitarimą. Pasirašius susitarimą, susiklostė tokia nelygi šaliai padėtis, jog protingas ir apdairus žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nesudarytų. Teismas nurodo, kad nesant įrodymų apie Susitarimo sudarymo aplinkybes, teismas negali vertinti ieškovo patikslintame ieškinyje bei dublike teigiamų faktinių šio Susitarimo sudarymo aplinkybių pagrįstumo. Teismas, reikalaudamas faktinių aplinkybių įrodymų iš ieškovo, to paties reikalavimo netaiko atsakovo pateiktoms faktinėmis aplinkybėmis ir jas laiko tinkamomis, kai iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas nebuvo ginčijamo susitarimo, kada jis buvo sudaromas, šalis, o susitarimų šalimi tapo tik, kai perėmė kitos šalies sutartinius įsipareigojimus.

2) Teismo sprendimas grindžiamas tuo, kad ieškovo pateikta faktinė situacija ir įrodymai, neatitinka CK 1.91 straipsnyje nurodytų neteisėtų sandorių sudarymo sąlygų. Teismas be pagrindo „susiaurino“ faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Civilinės teisės teorijoje ir praktikoje yra nustatyta, kad faktinių aplinkybių teisingas kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl teismas turi teisę taikyti kitas teisės normas, nei tas, kuriomis rėmėsi byloje dalyvaujantys asmenys, ir tai nelaikoma ieškinio pagrindo pakeitimu. Šiuo atveju teismas privalėjo išeiti iš CK 1.91 straipsnio ribų ir faktinę situaciją kvalifikuoti pagal kitas Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias sąžiningą sutarčių laikymąsi, draudimą piktnaudžiauti savo teisėmis, sandorių šalių sąžiningumą ir sutartimis prisiimtų įsipareigojimų proporcingumą. Susitarimo 7 p. yra akivaizdžiai nesąžiningas ir prieštaraujantis gero verslo praktikai. Vertinant 7 p. nuostatas dėl jose šalims įtvirtintų teisių ir pareigų sąžiningumo ir lygiateisiškumo aspektais, yra akivaizdu, kad jos yra itin nepalankios ieškovui, tuo tarpu CK prievolinių teisinių santykių reglamentavimas yra toks, kuriuo turi būti užtikrinama protinga sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Tuo tarpu iš Susitarimo 7 p. turinio neišplaukia, kad atsakovo parengtos Susitarimo sąlygos būtų šalims lygiavertės. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai paaiškina rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principai. Kai byloje pareikštas tik ieškinys, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Ieškinio ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškininiame pareiškime ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui. Faktinį ieškinio pagrindą sudaro ieškininiame pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti būtent faktinį, o ne teisinį ieškinio pagrindą, kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas yra saistomas ieškovo nurodytu faktiniu ieškinio pagrindu ir turi parinkti ir pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Teismas, atmesdamas ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai neištyrė įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.

3) Teismas neteisėtai priteisė 6000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tokios priteistos advokato išlaidos akivaizdžiai prieštarauja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą. Ši byla truko labai trumpą laiką, atsakovas pateikė tik 2 procesinius dokumentus (atsiliepimą ir tripliką), bylos nagrinėjimas posėdyje vyko nedalyvaujant atsakovo atstovams, todėl nėra jokių pagrindų šia bylą pripažinti ypatingai sudėtinga ir priteisti neprotingas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Gedimino 9“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą. Nurodo, jog teismas tinkamai atskleidė ginčo esmę. Spręsdamas pareikštą reikalavimą dėl Susitarimo 7 punkto pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį, teismas pagrįstai tyrė, ar egzistuoja CK 1.91 straipsnyje numatytos sandoriui dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu būtinos sąlygos. Nustatęs, kad Ieškovas neįrodė CK 1.91 straipsnio taikymo sąlygų egzistavimo, teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Spręsdamas ieškinio reikalavimus, teismas tinkamai ištyrė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, tinkamai ir argumentuotai pritaikė teisės normas, nepadarė jokių civilinio proceso normų pažeidimų. Teismo spendimas yra motyvuotas ir pagrįstas tiek taikytinomis teisės normomis, tiek taikytina teismų praktika. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei viena teismo klaida dėl netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo ar įvertinimo. Teismas atsakė į kiekvieną ieškinio reikalavimą, pateikdamas aiškius teisnius argumentus, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą. Teismas visapusiškai ištyrė bylą, tinkamai motyvavo sprendimą bei tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santyki. Apeliaciniame skunde ieškovas tiesiog pateikia savo procesinių dokumentų, teiktų teismui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, santrauką. Apeliaciniame skunde nėra konkrečių byloje esančiais įrodymais pagrįstų argumentų (o ne nuomonės, pozicijos ar samprotavimų), kurie leistų suprasti, kur ir kodėl ieškovas įžvelgia teismo padarytą klaidą, taikant atitinkamas materialinės teisės normas, ar kaip ir kokiu teisiniu pagrindu ieškovo apeliaciniame skunde pateiktas įrodymų vertinimas turėtų pakeisti sprendimą. Tai, kad ieškovas yra nepatenkintas sprendimu savaime nesudaro pagrindo sprendimą pripažinti neteisėtu ar negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis bei nuomos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007 m. kovo 7 d. su UAB „Ajolas“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos, esančios prekybos centre (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo mokėti nuomotojui nuomos mokestį (t. I, b.l. 28-68). Ieškovas 2009 m. vasario 5 d. su UAB „Ajolas“ sudarė susitarimą, pakeičiantį 2007 m. kovo 7 d. Nuomos sutarties sąlygas, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas yra skolingas nuomotojui 34.244,32 Lt (t. I, b.l. 18-23). Susitarimu ieškovui buvo nustatytas 18 eurų bazinis nuomos mokestis plius PVM už kiekvieną kvadratinį metrą, išdėstytas 34.244,32 Lt skolos mokėjimas, o 7 punktu nuomos sutartis papildyta 38.15 punktu, nustatančiu, kad nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, arba arbitražą, bet kuriuo metu, įspėjęs nuomininką prieš 5 kalendorines dienas, nemokant nuomininkui jokių kompensacijų ir/arba baudų dėl sutarties nutraukimo prieš terminą (t. I, b.l. 22). Atsakovas 2013 m. liepos 18 d. nusiuntė ieškovui pakartotinį pranešimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo ieškovą informavo, kad Nuomos sutartis remiantis Susitarimo 7 punktu nutraukiama nuo 2013 m. liepos 23 d. (t. I, b.l. 27).

Susitarime nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jo sudarymo metu ieškovas pagal CK 6.217 straipsnį yra pripažintinas pažeidusiu sutartį ir nevykdžiusiu pagrindinės savo pareigos laiku mokėti nuomos mokestį. Taigi nuomotojas turėjo teisę ginčijamo Susitarimo sudarymo metu kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo. Tačiau šalys sudarė Susitarimą, kuriuo ieškovui buvo sudarytos sąlygos grąžinti skolą, ją išdėstant ir nenutraukiant sutarties, padarytos tam tikros nuolaidos, sumažinant nuomos mokestį nuo 25,49 EUR plius PVM iki 18 EUR plius PVM už kiekvieną kvadratinį metrą per mėnesį. Tuo tarpu atsakovui šio Susitarimo pagrindu buvo suteikta tam tikra garantija, t.y. teisė nutraukti Nuomos sutartį vienašališkai bet kuriuo metu, įspėjus ieškovą raštu prieš 5 kalendorines dienas, nemokant ieškovui jokių kompensacijų ir/arba baudų dėl sutarties nutraukimo prieš terminą.

Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš 30 d. Minėtoje normoje 30 d. terminas yra nustatytas tik tiems atvejams, kada sutartyje šalys nenustatė sutarties nutraukimo termino. Tuo tarpu šalių sutartyje aptartam ir nustatytam terminui CK jokių ribojimų nenustato, todėl Susitarime numatytas 5 dienų terminas įspėjimui apie sutarties nutraukimą nepripažintinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms arba nesąžiningu bei neprotingu.

Ieškovas netinkamai vertina Susitarimo sąlygą, kuria jo skola atsakovui buvo išdėstyta, kaip nesuteikiančia jam jokių nuolaidų. Išdėstant skolą, jam buvo suteikta galimybė mokėti ją dalimis, planuojant savo pajamas ir išlaidas tam tikrais periodais. Tuo tarpu, jeigu atsakovas būtų pareikalavęs visos šios sumos iš karto, kreipdamasis į teismą, ieškovas būtų turėjęs iš karto itin didelę finansinę naštą, kurios neįvykdymas laiku būtų lėmęs procesinių palūkanų ar antstolio vykdymo išlaidų mokėjimą. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog nuomos kainos buvo sumažintos visiems atsakovo skolininkams, nėra paremta jokiais byloje esančiais duomenimis, šia aplinkybe nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl ji nepripažintina pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad Susitarimu atsakovo gauta nauda yra neproporcinga, kadangi ieškovas šiuo Susitarimu negavo nieko. Kaip jau minėta Susitarimu ieškovo skola buvo išdėstyta, nuomos mokestis buvo sumažintas, be to ieškovas išsaugojo sutartinius nuomos santykius, kuriuos atsakovas, negaudamas laiku nuomos mokesčio, turėjo teisę nutraukti. Taigi pripažintina, kad ieškovas šiuo Susitarimu gavo pakankamai daug naudos. Tuo tarpu atsakovo gauta nauda pasireiškė tik sutartinių nuomos santykių išsaugojimu bei užsitikrinimu, kad nuomotojui toliau nemokant nuomos mokesčio, atsakovas turės teisę vienašališkai per trumpą terminą nutraukti nuomos sutartį. Taigi pripažintina, kad susitarimu padarytos šalių nuolaidos bei sutarties sąlygų vykdymo griežtesnis užtikrinimas yra proporcingas.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai detaliai vertino Susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį pagrindus. Ieškovas patikslintame ieškinyje pats nurodė, jog Susitarimo 7 punktas yra neteisėtas, kadangi sudarytas dėl ekonominio spaudimo ir nepagrįstai suteikia atsakovui perdėtą pranašumą. Ieškovas patikslintame ieškinyje pats nurodė CK 1.91 straipsnį, kaip savo reikalavimo teisinį pagrindą (t. I, b.l. 125). Taip pat ieškovas rėmėsi ir CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teise atsisakyti sutarties, ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą (t. I, b.l. 126). Šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas, ar galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo pagal CK 1.91 straipsnį, vertino šias teismų praktikoje pripažįstamas būtinomis sąlygas: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (LAT Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Analizuodamas, ar šalių sutartiniai santykiai atitiko šias sąlygas, pirmos instancijos teismas iš dalies pasisakė ir dėl susitarimo sąlygų sąžiningumo bei įsipareigojimų proporcingumo.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs Susitarimo turinį, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog šio Susitarimo 7 punktas suteikia perdėtą pranašumą atsakovui, kadangi šio susitarimo pagrindu ieškovas taip pat įgijo nuolaidų bei lengvatinių skolos mokėjimo sąlygų. Teismas taip pat pažymėjo, kad Susitarimas dėl Nuomos sutarties sąlygų pakeitimo buvo sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų, kuriems taikytini padidinti reikalavimai dėl sutarčių sudarymo bei vykdymo. Todėl ieškovas, būdamas savo srities verslininku, Susitarimo sudarymo metu turėjo galimybę įvertinti Susitarimo turinį, išanalizuoti siūlomus Nuomos sutarties sąlygų pakeitimus, apsispręsti dėl tolimesnių nuomos teisinių santykių tęstinumo, ieškovas turėjo galimybę apsispręsti ar prisiimti siūlomą riziką ir tęsti nuomos teisinius santykius, ar atsisakyti sudaryti Susitarimą ir išvengti jame nurodytos rizikos dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, kurioje nurodyta, jog kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pripažinti esant CK 6.228 straipsnyje numatytas sąlygas, leidžiančias ieškovui atsisakyti Susitarimo 7 punkte numatytų sąlygų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bylos aplinkybes ir aptartus įrodymus, negalima pripažinti, kad ieškovas Susitarimo sudarymo metu buvo ekonomiškai silpna, neinformuota ar nepatyrusi šalis, nes jau nuo 2003 m. užsiima verslu (t. I, b.l. 8). Taip pat negalima pripažinti, kad vienos sutartinių santykių šalies įsiskolinimas kitai šaliai, galėtų būti vertinamas kaip įsiskolinusios šalies priklausomybė nuo kreditoriaus. Nepripažintina, kad Susitarimo 7 punktas, atsižvelgiant į visas Susitarimo sąlygas ir jo sudarymo aplinkybes, būtų suteikęs atsakovui perdėtą pranašumą.

Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovas pateikė įrodymus, jog proceso metu patyrė 9933,19 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. II, b.l. 27-38) bei 423,50 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. I, b.l. 165). Tačiau teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pripažino atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas neproporcingai didelėmis bei viršijančiomis Rekomendacijose nustatytus dydžius. Todėl teismas sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 6000 Lt. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas ir pažeidė CPK ir Rekomendacijose nustatytas taisykles.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 3456,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytą maksimalų 1500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėta byla apeliacinėje instancijoje nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Jūsų kaprizai“, j.a.k. 126282230, atsakovui UAB „Gedimino 9“, j.a.k. 302542376, 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

TeisėjaiLaima GerasičkinienėDainius RinkevičiusJūratė Varanauskaitė