Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1796-104/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-04Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
2S-1796-104/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24357-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalja Cikoto
Ieškovas
UAB „Jūsų kaprizai“
Atsakovas
UAB „Gedimino 9“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1796-104/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24357-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jūsų kaprizai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo UAB „Gedimino 9“ atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-31319-864/2013 pagal ieškovo UAB „Jūsų kaprizai“ ieškinį atsakovui UAB „Gedimino 9“ dėl negyvenamųjų patalpų sutarties papildomo susitarimo 7 punkto panaikinimo ir vienašališko negyvenamųjų patalpų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 2013 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2009 m. vasario 5 d. susitarimo, pakeičiančio 2007 m. kovo 7 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 31-02G/07-09-01 (toliau – Nuomos sutartis), 7 punktą, kuris numato, kad: „Šalys susitaria papildyti Nuomos sutartį šiuo nauju 38.15 punktu: 38.15. Nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, arba arbitražą, bet kuriuo metu, įspėjęs Nuomininką raštu prieš (penkias) kalendorines dienas, nemokant Nuomininkui jokių kompensacijų i/arba baudų dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Nuomininkas pareiškia ir patvirtina, kad nereikš Nuomotojui pretenzijų dėl Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“. Ieškinyje buvo pareikštas prašymas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, t.y. uždrausti atsakovui nutraukti 2007 m. kovo 7 d. Nuomos sutartį su visais galiojančiais jos pakeitimais ir iškeldinti ieškovą iš jo nuomojamų patalpų prekybos centre „Gedimino 9“, iškraustyti atsakovo daiktus ir prekes arba kaip nors kitaip trukdyti naudotis nuomojamomis patalpomis iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Ieškovas savo prašymą motyvuoja atsakovo siekio nutraukti Nuomos sutartį ir susigrąžinti nuomojamas patalpas faktu. Nurodė, kad ieškinio užtikrinimui būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju bus pažeisti teisėti ieškovo turtiniai interesai, apsunkinta bendrovės veikla ir ieškovas patirs nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2013 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Konstatavo, kad ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra susijusios su pareikštu byloje materialiniu reikalavimu.

Šalies argumentai

Ieškovas 2013 m. liepos 26 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo patikslino ieškinio dalyką, t.y. prašė pripažinti negaliojančiu Nuomos sutarties 7 punktą bei neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą, įformintą 2013 m. liepos 18 d. raštu Nr. 31-02G/07-18-01 „Pakartotinis pranešimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“. Kartu ieškovas pakortuotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui užimti ieškovo nuomojamas patalpas prekybos centre „Gedimino 9“, fiziškai į jas patekti, iškraustyti daiktus ir prekes, sudaryti nuomos, panaudos ir/ar kitus sandorius dėl ieškovo nuomojamų patalpų ar kitaip trukdyti naudotis nuomojamomis patalpomis. Papildomai paaiškino, kad būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia atsakovo 2013 m. liepos 25 d. raštas Nr. 31-02G/07-25-05 „Dėl vienašališko iškeldinimo iš patalpų“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovo UAB „Jūsų kaprizai“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad ieškovas siekia atsakovą priversti tęsti sutartinius santykius viso ginčo metu, nors atsakovas jau buvo atlikęs visus veiksmus tam, kad sutarties galiojimas pasibaigtų joje numatyta tvarka, t.y. atsakovas pranešė apie sutarties nutraukimą ieškovui. Ginčo dėl pranešimo apie sutarties pasibaigimą atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu, sutartis būtų laikoma galiojančia, o ginčo šalys įgytų iš sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas. Taigi ieškovas reiškia atsakovui neturtinio pobūdžio reikalavimą, kurį patenkinus sutartis būtų laikoma nenutraukta ir galiojanti. Toks teismo sprendimas, be atskiro jo vykdymo, grąžintų šalis į pirminę padėtį. Atsižvelgiant į tai padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog sutarties nutraukimas iki teismo sprendimo priėmimo gali apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jo vykdymą neįmanomu. Pažymėjo, kad vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu savaime nereiškia tolimesnės nuomos santykių tarp šalių tąsos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog šiai dienai nuomos santykiai tarp šalių jau yra nutrūkę. Teismas negali uždrausti atsakovui naudotis ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, kas faktiškai reikštų uždrausti atsakovui nutraukti nuomos sutartį, kuri jau yra nutraukta, nes tokia laikinoji apsaugos priemonė būtų neįvykdoma ir prieštarautų bendrajam teisės principui lex non cogit ad impossibilia (lot. įstatymas nereikalauja neįmanomo).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Jūsų kaprizai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui užimti ieškovo nuomojamas patalpas prekybos centre „Gedimino 9“, fiziškai į jas patekti, iškraustyti daiktus ir prekes, sudaryti nuomos, panaudos ir/ar kitus sandorius dėl ieškovo nuomojamų patalpų ar kitaip trukdyti naudotis nuomojamomis patalpomis. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria vadovavo pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovautis negalima, nes nesutampa cituojamos ir šios bylos faktinės aplinkybės. Anot apelianto, skundžiama nutartis taip pat yra nemotyvuota. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas, nes kels papildoma išlaidas tiek ieškovui, tiek atsakovui, tiek ir tretiesiems asmenims (susijusias su sutarties nutraukimu, galimais teisminiais ginčais, daiktų iškraustymu iš patalpų ir kt.), taip pat įmonė patirs nuostolių dėl per visą bylos nagrinėjimą nevykdomos veiklos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Gedimino 9“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismui patenkinus ieškinį, nuomos sutartis būtų laikoma galiojančia ir tokiam rezultatui pasiekti nereikėtų atskiro teismo sprendimo vykdymo. Tokiu atveju atsakovas taip pat nebūtų įpareigotas atlikti jokių aktyvių veiksmų. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-128-431/2013. Taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, jog buvo pažeisti ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principai. Pažymi, jog ieškovas jau nuo 2013 m. liepos mėn. savavališkai uždarė patalpas ir ten nevykdė jokios veiklos, o atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra išsikraustęs iš patalpų, atsiėmęs visus savo daiktus ir pretenzijų dėl to atsakovui nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš šios teisės normos matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str.).

Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, dokumentus, matyti, kad ieškovas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sieja ne su galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika ar sprendimo įvykdymo apsunkinimu, o su atsakovo nuomos teisinių santykių tęstinumu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Priešingai nei teigia apeliantas, jis į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis bylos nagrinėjimo metu patirs nuostolių dėl nevykdomos veiklos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, o būtent 2013 m. rugpjūčio 7 d. sandėliuoto turto perdavimo-priėmimo akto (b.l. 165), atskirojo skundo nagrinėjimo metu ieškovas yra išsikraustęs iš ginčo patalpų ir yra pasiėmęs visus jose buvusius jam priklausančius daiktus.

Teismas taip pat pažymi, kad vien deklaratyvūs ieškovo teiginiai, kad atsakovui disponuojant nurodytu turtu, tolesnis teismo sprendimas nebesukurtų siekiamų teisinių pasekmių, taip pat negali būti laikomi pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Natalja Cikoto