Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Medžioklė LT“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodo, jog 2020 m. birželio 15 d. pateikė NMA paraišką Nr. 19VP-KV-20-1-04355-PR001 (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros programos ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 metų taisyklėse, kai verslo planui įgyvendinti mokama išmoka, nustatyta patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773. Įgyvendinant projektą numatyta pagal klientų užsakymus laikyti užšaldytą gyvūnų mėsą. Parama skirta įsigyti nukaulinimo, vakuumavimo bei šaldymo įrangą, taip pat įsigyti priekabą mėsai transportuoti, suremontuoti patalpą. Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. KKL- 1077 (10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“ patvirtino Paraišką ir skyrė 37 600 Eur dydžio paramos suma. 2020 m. lapkričio 23 d. buvo išmokėta 29 680 Eur paramos suma. 2023 m. kovo 31 d. pateikė mokėjimo prašymą išmokėti 7 420 Eur paramos sumą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), šiuo atveju NMA buvo išnagrinėti Bendrijos projekto galimi ryšiai ir įvertinti šie rizikos kriterijai: 1. projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 2. projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys).

Dėl rizikos kriterijų „Projektų įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ ir „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“

Šiuo atveju aktualu paminėti, jog Metodikos 1 priedo 1 lentelės 1 punkte nustatytas geografinio ryšio detalizuojantis požymis – kelių juridinių ir (arba) fizinių asmenų projekto (-ų) registracijos vieta ta pati. Metodikos priede dėl rizikos kriterijaus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ numatyti rizikos kriterijų detalizuojantys požymiai: 1. Keli fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys planuoja įgyvendinti ir (arba) įgyvendina projektus ir (arba) vykdo veiklą tuose pačiuose ar gretimuose pastatuose ir (arba) tuose pačiuose/gretimuose žemės sklypuose (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais); 2. Kelių fizinių ir (arba) juridinių asmenų ar jų vykdomos veiklos registracijos vieta, projektų įgyvendinimo ar vykdomos veiklos vieta yra ta pati; 3. Ta pati fizinių ir (arba) juridinių asmenų investicijų, įrangos, įrengimų, medžiagų saugojimo, gyvulių laikymo vieta.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Paraiškoje nurodyta, jog Bendrijos projekto įgyvendinimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad MB „MS36 LT“ buveinė yra tuo pačiu adresu. Be to, abi įmonės įsteigtos ne tik tuo pačiu adresu, tačiau ir minėtame žemės sklype esančiame pagalbiniame pastate-daržinėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarp Bendrijos ir G. M. 2020 m. birželio 11 d. sudaryta panaudos sutartis. Taigi, prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Bendrija ir MB „MS36 LT“ vykdo projektus panaudos teise valdomuose kaimyniniuose pastatuose, esančiuose tame pačiame sklype, ir laiko investicijas toje pačioje vietovėje, kas reiškia, jog tokios 2020 m. birželio 11 d. panaudos sutarties sudarymas iš esmės atitinka Metodikos priedo lentelės 1 eilutės 1 punkto dalį, kai keli fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys vykdo veiklą iš esmės tose pačiose patalpose (pastatuose), taip derindami veiksmus.

Taigi, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja faktiškai įgyvendino projektą, saugojo investiciją bei vykdė veiklą MB „MS36 LT“ buveinės, vykdomos veiklos adresu: (duomenys neskelbtini) todėl atsakovė pagrįstai nustatė geografinio ryšio kriterijų.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, NMA Sprendime pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog Bendrijos Projektas atitinka šiuos rizikos kriterijus – geografinis ir ekonominis ryšys.

Dėl rizikos kriterijaus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“

Dėl rizikos kriterijaus „Projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“

Metodikos priede dėl rizikos kriterijaus „Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“ numatyti tokie rizikos kriterijų detalizuojantys pavyzdiniai požymiai: 1. Skirtingų pareiškėjų, paramos gavėjų ir (ar) kitų subjektų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai (pvz., galutiniam vykdomos veiklos rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau subjektų vykdomos veiklos ir (arba) investicijų); 2. Atskleistas (pvz., pagal įgaliojimą, atstovavimo (agentavimo) sutartį) ir (arba) neatskleistas atstovavimas; 3. Verslo subjektas ar veikla prieš paraiškos pateikimą buvo padalinti; 4. Keli subjektai keičiasi ar naudojasi tais pačiais įrengimais, įranga, darbuotojų darbu ar kitais ištekliais, išskyrus atvejus, kai su paramos skyrimu susijusiuose teisės aktuose aiškiai įvardyta, kad tokia situacija laikoma įprasta ir (arba) skatinama subjektų bendradarbiavimo forma (pvz.: kooperacija, paramos priemonės, skirtos subjektų bendradarbiavimui skatinti ir pan.); 5. Verslai įsteigti ir (arba) įsigyti panašiu metu; 6. Projektų investicijos įsigyjamos iš tų pačių ir (arba) nesavarankiškų asmenų; 7. Panašumai projektų dokumentuose (pvz., panašūs projektų verslo planai, dokumentuose randamos tos pačios klaidos ir pan.); 8. Tos pačios projektų konsultavimo ar buhalterinės apskaitos įmonės ir (arba) asmenys; 9. Sutampa kelių fizinių ir (arba) juridinių asmenų kontaktiniai duomenys (telefonas, el. paštas, faksas, pašto dėžutė, ūkininko registracijos vieta ar kt.); 10. Komerciniuose santykiuose vyrauja vienas tiekėjas ir (arba) klientas; 11. Agentūros atliekamose patikrose skirtingiems subjektams atstovauja ir (arba) jose dalyvauja tie patys asmenys; 12. Skirtingi subjektai ar skirtinguose projektuose dalijamasi ta pačia infrastruktūra (pvz.: vandentiekio, šildymo, elektros, ryšių sistemos, keliai, aikštelės ir kt.); 13. Verslo subjektai vienas kitam teikia finansines paslaugas (pvz.: paskolas, garantijas, laidavimą); 14. Visa ar dalis projekto tikslams pasiekti būtina įranga, įrenginiai, nekilnojamasis turtas nevaldomi nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai su paramos skyrimu susijusiuose teisės aktuose aiškiai įvardyta, kad tokia situacija laikoma įprasta ir (arba) skatinama subjektų bendradarbiavimo forma (pvz.: kooperacija, paramos priemonės, skirtos subjektų bendradarbiavimui skatinti, ir pan.).

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog siekiant nustatyti ketvirtąjį rizikos kriterijų „Projekto funkcinis nesavarankiškumas“ (funkcinis ryšys), turi būti nustatyta, kad skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų veiklos ir (arba) investicijų (pvz., pagal vidinių ir išorės registrų, patikrų duomenis). Šį kriterijų papildo šie elementai – keičiamasi įrengimais (pvz., iš patikrų, darytų skirtingu laiku ir tikrinant po vieną paramos gavėją, matyti, kad tas pats įrengimas buvo tikrinant vieną paramos gavėją, o po to kitą); skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla viena kitai daro įtaką, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau įmonių veiklos ir (arba) investicijų (funkcinis nesavarankiškumas) (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1683-624/2023).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja ir MB „MS36 LT“ įsteigtos 2020 m. birželio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame žemės sklype, gretimuose pastatuose. Paramos gavėjų juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodytas G. M. kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini) ir el. paštas (duomenys neskelbtini). Be to, Sprendime įvertinta, jog tiek paramos gavėjos, tiek MB „MS36 LT“ projektuose identiškai nurodytos šios aplinkybės, t. y. <...> Bus suremontuota patalpa ir prie jos sutvarkyta aikštelė kur stovės šaldytuvai. Veikla bus vykdoma (duomenys neskelbtini). Pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Planuojame, kad teikiamos paslaugos bus reklamuojamos populiariausiose internetinių skelbimų portaluose, vietiniuose laikraščiuose bei bus iškabintas viešai matomas reklaminis plakatas <...>.

Nustatyta, jog tiek įgyvendinant pareiškėjos projektą, tiek įgyvendinant MB „MS36 LT“ projektą numatytos iš esmės vieną kitą papildančios investicijos, pvz. Bendrija numatė investicijas automobilinei priekabai, o MB „MS36 LT“ viena iš investicijų numatyta automobiliui su krovininiu kėbulu. Be to, dalis numatomų investicijų projektuose nurodomos identiškai, t. y. vakuumatorius, šaldymo kamera, šaldytuvas, peiliai, žirklės, pjaustymo lentelės, kalų pjūklas.

Išanalizavus byloje pateiktus dokumentus taip pat nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. UAB „Toviginta“ bei UAB „Oksalis“ pareiškėjai išrašė įvairaus pobūdžio PVM sąskaitas faktūras (pvz. 2020 m. gruodžio 23 d. UAB „Toviginta“ išrašė paramos gavėjai PVM sąskaitą faktūrą, Nr. TOV 20002, dėl 5 500 Eur sumos už šaldymo kamerą šaldiklį, 2021 m. sausio 13 d. UAB „Oksalis“ išrašė paramos gavėjai PVM sąskaitą faktūrą, serija OKS, Nr. 12574, dėl 1 239,67 Eur (1 500 Eur su PVM) sumos už automobilinę priekabą ir pan.). Be kita ko nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. G. M. suteikė Bendrijai paslaugų ir išrašė sąskaitų faktūrų už 14 310 Eur sumą. G. M. nuo 2021 m. spalio 12 d. verčiasi pastatų remonto, restauravimo ir rekonstravimo individualia veikla pagal pažymą ir nuo 2021 m. spalio 12 d. vykdo specialiuosius statybos darbus pagal verslo liudijimą. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. minėtos įmonės UAB „Toviginta“, „MB „MS36 LT“, UAB „Oksalis“ vienas kitos atžvilgiu išrašė įvairaus pobūdžio PVM sąskaitų faktūrų (pvz. 2022 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OKS, Nr. 13109, dėl 1 983,47 Eur (2 400,00 Eur su PVM) sumos už rūkyklą, vakuumatorių bei metalinių dėžučių uždarytuvą). Be to, elektronines svarstykles, peilius, žirkles, pjaustymo lenteles, peilių galąstuvą, kaulų pjūklą, profesionalią mėsmalę Paramos gavėja įsigijo iš UAB „Sraigė ir varlė“. 2022 m. gruodžio 29 d. darbo sutartimi nuo 2022 m. gruodžio 30 d. MB „MS36 LT“ mėsos ir paukštienos gamybos cecho vadovu įdarbintas G. M..

Taigi, byloje nustatytų ir nenuginčytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėja atitinka Metodikos priede dėl rizikos kriterijaus „Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“ numatytus 4, 5, 6, 7, 9, 12 detalizuojančius pavyzdiniai požymius, t. y. tiek pareiškėja, tiek MB „MS36 LT“ veikloje naudojasi ta pačia technika, kuri yra laikoma tuo pačiu adresu, sutampa subjektų kontaktiniai duomenys, sutampa numatomos investicijos. Atsižvelgus į tai, galima vertinti, jog Bendrijos ir MB „MS36 LT“ gamybos bei techniniai procesai sąmoningai išskirti į skirtingus projektus, o vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, kas reiškia, kad funkcinis projektų ryšys ginčijamu Sprendimu taip pat buvo nustatytas pagrįstai.

Dėl objektyviųjų elementų

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005“ 4 straipsnyje nurodyta, kad pagal visą Bendros žemės ūkio politikos sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą; b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.

Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse (6 punktas), tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas (7 punktas), kompleksiniai tikslai: inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida, tvari plėtra (įskaitant aplinkosaugą ir klimato kaitos švelninimo veiksmus) (8 punktas); paramos gali kreiptis naujai įsteigtas (įregistruotas ne anksčiau kaip prieš 12 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos) privatus juridinis asmuo (13.2 papunktis), pareiškėjas turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (taikoma juridiniams asmenims) ir Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB (taikoma fiziniams asmenims), ir turi būti savarankiška įmonė, kaip yra apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (14 punktas).

Metodikos 6 punkte nustatyta, kad, jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ETT rekomendacijas dėl šių bylų): 6.1. objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP programoje nurodytų tikslų.

ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis).

Teismo nuomone, Agentūra vertindama objektyviuosius elementus, Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ir MB „MS36 LT“, veikdamos kartu su G. M. žemės ūkio konkurencingumo faktiškai neskatina, be to, savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programos ir Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų ir prioritetų. Šiuo atveju byloje neginčijamai nustatyta, jog projektuose numatyta veikla sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, taip sukuriant vieną bendrą ekonominį vienetą: projektai įgyvendinami tame pačiame žemės sklype bei pastate, naudojami ta pati technika ir kt. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos ir MB „MS36 LT“ projektai įgyvendinami vienu metu, taip sukuriant neteisėtas sąlygas paramai gauti už tą pačią investiciją, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, tokiu būdu siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą. O tai reiškia, kad objektyvūs elementai nustatyti.

Dėl subjektyvių elementų

Vadovaujantis bylos Nr. C-434/12 sprendimu turi būti įvertinti objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal EŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu galima remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo.

Metodikos 6 punkte nustatyta, kad, jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į ESTT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ETT rekomendacijas dėl šių bylų): 6.2. subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 dėl subjektyviojo elemento ESTT yra nurodęs, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.).

Atsakovė nustatydama subjektyvųjį elementą skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos, MB „MS36 LT“ ir G. M. sąmoningas veiksmų derinimas nustatytas atsižvelgiant į geografinį, teisinį ir asmeninį, ekonominį bei funkcinius ryšius.

2019 m. gruodžio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklype ir pagalbiniuose pastatuose, priklausančiuose G. M., įsteigtos MB „Medžioklė“ ir MB „Vyto mėsa“. Mažųjų bendrijų steigėjas, narys bei direktorius iki 2019 m. gruodžio 30 d. buvo G. M.. MB „Medžioklė“ direktorė nuo 2019 m. gruodžio 30 d. yra D. B., MB „Vyto mėsa“ direktorė nuo 2019 m. gruodžio 30 d. yra G. Č.. 2019 m. gruodžio 31 d. MB „Medžioklė“ ir MB „Vyto mėsa“ pateikė paraiškas Nr. 19VP-KV-19-1-12085-PR001 ir Nr. 19VP-KV-19-1-12090-PR001 atitinkamai. MB „Medžioklė“ verslo plane buvo numatyta užšaldyti ir laikyti lauko gyvūnų užšaldytą mėsą. MB „Vyto mėsa“ verslo plane buvo numatyta gaminti konservus, šalto ir karšto išrūkymo mėsą, nukaulinti ir brandinti mėsą. Paraiškų vertinimo metu nustatyta, kad MB „Medžioklė“ ir MB „Vyto mėsa“ vienintelis narys ir MB steigėjas yra G. M., mažosios bendrijos pateikė paraiškas tuo pačiu kvietimu pagal tas pačias Įgyvendinimo taisykles. Taip pat konstatuota, kad MB „Medžioklė“ ir MB „Vyto mėsa“ nėra savarankiškos įmonės, daro įtaką viena kitai ir vykdo veiklą susijusiose rinkose. 2020 m. vasario 19 d. MB „Medžioklė“ ir MB „Vyto mėsa“ pateikė prašymus dėl paraiškų išregistravimo, 2020 m. vasario 25 d. jų paraiškos išregistruotos.

2020 m. birželio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklype ir pagalbiniuose pastatuose, priklausančiuose G. M., įsteigtos Paramos gavėja ir MB „MS36 LT“. Paramos gavėjos steigėja, narė bei direktorė yra D. B., MB „MS36 LT“ steigėja, narė bei direktorė yra G. Č.. Paramos gavėjos ir MB „MS36 LT“ juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodytas G. M. kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini) ir el. paštas (duomenys neskelbtini). Projekte numatyta pagal klientų užsakymus laikyti užšaldytą gyvūnų mėsą. Parama skirta įsigyti nukaulinimo, vakuumavimo bei šaldymo įrangą, taip pat įsigyti priekabą mėsai transportuoti, patalpai suremontuoti. Projekte „MB „MS36 LT“ verslo kūrimas kaime“ numatyta gaminti mėsos ir paukštienos produktus pagal klientų užsakymus, t. y. gaminti konservus, šalto ir karšto rūkymo mėsą bei paukštieną, teikti mėsos brandinimo paslaugas. Parama skirta įsigyti šiuolaikišką ir profesionalę įrangą mėsai bei paukštienai apdoroti, taip pat įsigyti automobilį mėsai ir paukštienai transportuoti.

2023 m. birželio 2 d. G. M. pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pagalbiniais pastatais.

2020–2022 metais su G. M. susijusios UAB „Oksalis“ ir UAB „Toviginta“ pardavė Paramos gavėjai Projekto investicijas: šaldymo kamerą šaldiklį, šaldiklį dėžę, šaldytuvą, automobilinę priekabą, peilių galąstuvą, kaulų pjūklą, stalus mėsai doroti, svarstykles bei vakuumatorių.

2020–2022 metais su G. M. susijusios UAB „Oksalis“ ir UAB „Toviginta“ pardavė „MB „MS36 LT“ projekto investicijas: brandinimo šaldytuvą, šaldytuvą ir šaldymo kamerą, elektrinį autoklavą, automobilį, rūkyklą, vakuumatorių bei metalinių dėžučių uždarytuvą. Be to, 2022 m. gruodžio 29 d. G. M. įdarbintas „MB „MS36 LT“ mėsos ir paukštienos gamybos cecho vadovu.

Paraiškų pateikimo dieną Paramos gavėjos narė ir vadovė buvo 26 metų amžiaus, o „MB „MS36 LT“ narė ir vadovė – 28 metų amžiaus, todėl paraiškų atrankos metu ir Paramos gavėja, ir „MB „MS36 LT“ gavo didžiausią balų skaičių už tai, kad juridinių asmenų pagrindinės akcininkės yra moterys (5 balai) ir jų amžius yra iki 29 metų (10 balų).

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad NMA Sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėja ir „MB „MS36 LT“, veikdamos kartu su G. M., sąmoningai derino veiksmus, siekdami gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. O tai reiškia, kad ir subjektyvūs elementai nustatyti.

Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovės priimtas ginčijamas Sprendimas bei 2023 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. SKP-301, kuriuo buvo panaikintas 2023 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. SKP-154 (dėl susidariusios skolos grąžinimo) prieštarauja vienas kitam, kadangi iki priimant ginčijamą Sprendimą NMA Bendrijos netikrino veiklos. Toks atsakovės elgesys patvirtina, jog turėdama tuos pačius duomenis ji priima skirtingus sprendimus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. SKP-154 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ pareiškėjai buvo taikyta išmokėtos 29 680 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir 7 420,00 Eur paramos sumos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankcija, kadangi pareiškėja po paraiškos pateikimo iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d., sukūrė tik vieną darbo vietą ir nepasiekė planuotų 2 darbo vietų rodiklio. O ginčijamas Sprendimas yra priimtas dėl to, kad pareiškėja ir MB „MS36 LT“ dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, t. y. veikdamos kartu su G. M., savo veiksmais siekė gauti naudos ir įgyti paramos skyrimo tikslams, numatytiems Lietuvos kaimo plėtros programos ir Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą, t. y. šiuo atveju pareiškėja padarė jau kitą pažeidimą, o NMA, vykdydama savo funkcijas, susijusias su kontrole, nustačiusi pareiškėjos padarytą pažeidimą, pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą.

Kitaip tariant, nors pareiškėja argumentuoja, kad atsakovės priimti sprendimai prieštarauja vienas kitam, tačiau teismas vertina, jog šie sprendimai yra skirtingo pobūdžio ir priimti skirtingų pažeidimų pagrindu. 2023 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. SKP-154 buvo susijęs su pareiškėjos nesukurtų planuotų darbo vietų pagal verslo planą, o ginčijamas Sprendimas buvo priimtas dėl dirbtinio sąlygų paramai gauti kūrimo, kai buvo veikiama kartu su MB „MS36 LT“ ir G. M. siekiant nepagrįstų pranašumų. Taigi, NMA veikė pagal savo įgaliojimus, atliko tyrimą ir pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą dėl naujai nustatyto pažeidimo.

Nors pareiškėja ypač akcentuoja, jog teikiant paraišką NMA informacija apie projekto vykdymo vietą buvo pateikta, jog minėtų įmonių veikla nebuvo ta pati bei visi išvardinti „pažeidimai“ buvo atsakovei žinomi iš paraiškų ir NTR išrašo“, tačiau teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Šiuo aspektu teismas pabrėžia, jog paraiškos vertinimo etape NMA neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie projekto vykdymo eigą ir sąsajas tarp pareiškėjos projekto bei MB „MS36 LT“, kurios išryškėjo tik projektą įgyvendinant. Pažymėtina, kad LVAT taip pat yra suformavęs praktiką, jog vertinant pažeidimus yra remiamasi surinktų aplinkybių visuma (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4159-968/2020). Be to, atsižvelgiant ir į nuoseklią teismų praktiką, kurioje konstatuota, kad nors nustatytos aplinkybės, vertinant jas atskirai, savaime nėra neteisėtos, tačiau nustatytas aplinkybes patvirtina visuma byloje nustatytų aplinkybių, kurios turi būti vertinamos kartu, t. y. neatsiejamai viena nuo kitos (LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020). Teismo vertinimu, NMA surinktų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėja dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą.

Pareiškėja skunde nurodo, jog esamoje situacijoje galima formaliai laikyti, jog Sprendime nurodyti asmenys (administracijos vadovės, G. M.) dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą ir pažeidė visus keturis rizikos kriterijus, tačiau šiuo atveju vertinant pažeidimus, neturi būti atsižvelgta vien tik į kriterijus nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius, teisinius ir (arba) asmeninius ryšius, pažeidimas turi būti vertinamas nustatant ir kitus požymius bei aplinkybes, t. y, jog nebuvo sąmoningo asmenų piktnaudžiavimo.

Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjos argumentų, viena vertus pažymi, jog pareiškėja iš esmės pripažįsta, kad Bendrijos veikloje buvo nustatyti minėti rizikos kriterijai. Kita vertus, pabrėžia, kad pagal Metodikos 7 punktą, NMA nustatydama, ar sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, gali remtis ne vien kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius ir (arba) asmeninius ryšius, bet ir kitais požymiais, rodančiais, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo (LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2077-575/2023, LVAT 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2019-525/2023). Atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, teismas vertina, jog Sprendime išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjos sąsajas su kitais juridiniais / fiziniais asmenimis, ir jų analizė rodo, kad nagrinėjamojoje situacijoje yra būta sąmoningo asmenų veikimo ir veiksmų derinimo, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą argumentą, kad nebuvo sąmoningo asmenų piktnaudžiavimo.

Nors pareiškėja skunde nurodo, jog dar iki priimant ginčijamą Sprendimą, atsakovė suprato esamą situaciją ir turėjo galimybę patarti, suteikti konsultaciją kaip pašalinti trūkumus, o ne formaliai taikyti tokio pobūdžio sankcijas, tačiau teismas pažymi, kad NMA turi pareigą užtikrinti, kad parama būtų teikiama tik teisėtais pagrindais, o ne dirbtinai sukuriant sąlygas paramai gauti. Šiuo atveju, nustatyti pažeidimai, susiję su dirbtinai sudarytomis aplinkybėmis siekiant gauti paramą, dėl kurių atsakovė pagrįstai taikė sankcijas už pažeidimus, o ne teikė konsultacijas kaip pašalinti trūkumus. Taip pat teismas pritaria atsakovės argumentams, jog pareiškėja negali perkelti atsakomybės NMA už pačios padarytus pažeidimus, kadangi būtent pareiškėja, o ne NMA, inicijavo paramos gavimo procesą ir kartu su susijusiais asmenimis dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą.

Be to, pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, jog šiuo atveju buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, teismas visų pirma pažymi, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija) apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal ESTT praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas D. F. C. SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Viešųjų paslaugų prieinamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas privalo konsultuoti pareiškėją, kaip inicijuoti procesą reikiamu klausimu, taip pat suteikti informaciją, padedančią privačiam asmeniui rasti veiksmingiausius tikslo siekimo būdus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3792-602/2018). LVAT taip pat nurodė, jog atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).

Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai, kadangi remiantis byloje pateiktais duomenimis, matyti, jog atsakovė, nustačiusi pareiškėjos neatitikimą teisės aktų nuostatoms, 2023 m. rugsėjo 18 d. el. paštu informavo apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą bei paprašė pateikti papildomą informaciją. Be to, 2023 m. spalio 24 d. Bendrija bei pareiškėjos advokatė R. L. buvo informuotos apie 2023 m. spalio 30 d. organizuojamą PŽAK posėdį, kuriame dalyvavo pareiškėjos atstovė advokatė, kuri išdėstė Bendrijos poziciją.

Dėl paskirtos sankcijos

Metodikos 17 punkte nustatyta, kad paramos gavėjams, projekto įgyvendinimo metu galimai neteisėtai sukūrusiems paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikoje.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 188 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).

Administravimo taisyklių 246 punkte nustatyta, kad, jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės).

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą.

Pareiškėja skunde nurodo, jog nepagrįstai už formalų pažeidimą jai yra skirta griežčiausia sankcija, kurios paskyrimas lems Bendrijos bankrotą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Agentūra, taikydama paramos gavėjams sankcijas, jų dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.; sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas – turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019; kt.).

Šiuo atveju pažymėtina, jog Sprendimu Bendrijai pritaikyta teisinga sankcija, numatyta Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte – paramos susigrąžinimo 100 proc. nuo paramos sumos sankcija (išmokėtos 29 680 Eur paramos susigrąžinimo ir paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankcija). Be to, priešingai negu nurodo pareiškėja, jai nėra pritaikyta pati griežčiausia sankcija, kadangi pagal Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalies teisinį reguliavimą gali būti taikoma ir papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nesutikdama su paskirta sankcija nenurodo jokio pagrįsto argumento, kodėl jai turtų būti taikoma švelnesnė poveikio priemonė. Atsižvelgęs į tai, teismas neturi jokio pagrindo švelninti pareiškėjai pritaikytą poveikio priemonę arba jos visai neskirti.

Teismas taip pat pažymi, kad teikdama Paraišką ir būdama susipažinusi su Įgyvendinimo taisyklių reikalavimais, Bendrija laisva valia prisiėmė atsakomybę užtikrinti, kad nebus dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti bei įsipareigojo laikytis visų paramos teikimo taisyklių. Kitaip tariant, pareiškėja prisiėmė atsakomybę dėl galimai kilsiančių pasekmių.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjai pritaikytos sankcijos proporcingumo, pažymi, kad pareiškėja, nepaisydama įsipareigojimų ir jai nustatytų pareigų, Projekto ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos tikslų: skatinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą bei skatinti ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, nepasiekė, todėl nustatytas pažeidimas laikytinas reikšmingu, o paskirta sankcija - proporcinga. Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėja savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų teisinį vertinimą (kad buvo pasiekti programos tikslai, kad pažeidimai (rizikos kriterijai) buvo nustatyti formaliai, kad pareiškėjai buvo suteikta parama, nors atsakovė žinojo visas aplinkybes susijusias su kitais asmenimis), NMA Sprendimo nedaro neteisėtu ar nepagrįstu, o paskirtos sankcijos neproporcinga.

Dėl Sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – ir VAĮ)

Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Nors pareiškėja skunde nurodo, jog NMA Sprendimas yra paremtas prielaidomis, o ne faktais, tačiau teismas jau anksčiau šiame sprendime konstatavo, kad NMA surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja netinkamai vykdė savo prievoles vykdant projektą. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja ir MB „MS36 LT“, veikdamos kartu su G. M., savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programos ir Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų ir prioritetų. Įgyvendinami projektai neskatina žemės ūkio konkurencingumo ir ekonominės plėtros kaimo vietovėje, pareiškėja ir MB „MS36 LT“ siekė naudos apeinant Įgyvendinimo taisyklėse numatytus apribojimus dėl didžiausios paramos sumos susijusių asmenų grupei pagal tą pačią priemonę, dirbtinai padalijo investicijas keletui projektų, veikė kaip bendras ekonominis vienetas.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog NMA Sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, nepatvirtina jos nurodomos aplinkybės, kad šis Sprendimas priimtas remiantis tik prielaidomis. Teismo vertinimu, NMA priimdama Sprendimą išsamiai įvertino visus faktinius duomenis ir atliko taikyto teisinio reglamentavimo analizę, todėl jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. NMA priimdama Sprendimą neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, veikė jai priskirtos funkcijos tikrinti paraiškas ribose ir įgyvendino jai teisės aktais suteiktas kompetencijas.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Medžioklė LT“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.