- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- 1-49-783/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36472-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Kęstutis Galvičius, Eligija Norkienė
sekretoriaujant Vidai Suslikienei, Redai Stonkienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą A. Ž., nukentėjusiojo atstovei pagal įgaliojimą advokatei Eligijai Norkienei, kaltinamajai A. S., kaltinamosios gynėjui advokatui Kęstučiui Galvičiui,
uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, susituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) (šiuo metu yra (duomenys neskelbtini)), gyvenanti (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu deklaravusi ir gyvenamąją vietą, teismo neteista,
kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), padarymu, prokuratūra baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimo metu prašo kaltinamosios veika perkvalifikuoti pagal BK 163 straipsnį bei BK 138 straipsnio 1 ir 3 dalis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamoji A. S. 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesių laikotarpiui, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, suimdama ranka sūnui A. Ž. kaklą stipriai jį spaudė, taip sukeldama fizinį skausmą
2. Kaltinamoji A. S. 2021 m. rugsėjo 20 d., tiksliai nenustatytą valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suimdama sūnui A. už kaklo stipriai jį spaudė, taip sukeldama mažamečiui vaikui fizinį skausmą.
3. Kaltinamoji A. S. kaltės smurtavusi prieš savo sūnų A. nepripažino. Parodė, jog su sūnumi gyveno tais laikotarpiais – tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tačiau nei karto jo nėra smaugusi, nėra spardžiusi, jo nežemino ir neįžeidinėjo. Neneigė, jog vieno konflikto metu (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio mėnesį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sūnui buvo uždėjusi ranką ant kaklo, kad jį nuramintų. Sūnus tą vakarą jiems grįžus iš miesto klausė, kada jie važiuos pas močiutę (D. Ž.), kaip ji jam buvo pažadėjusi, o jai atsakius, kad šį vakarą nevažiuos, nes reikia ruoštis pamokoms, sūnus susinervino, pradėjo ją įžeidinėti. Įžeidinėjimai truko gal kokias 5 minutes, po to sūnus nuėjo į vonią, ten toliau ją įžeidinėjo, rėkė ant jos, ir tada ji buvo uždėjusi ranką jam ant kaklo, kad nuramintų, prašė, kad nešauktų ir nedarytų gėdos prieš kaimynus. Be šio vienintelio karto jokio fizinio kontakto, kuris galėtų sūnui sukelti sūnui ir fizinį skausmą, nebuvo. Mano, jog visi sūnaus parodymai, kad ji naudojo smurtą prieš jį, yra vaiko tėvo A. Ž. ir jo mamos D. Ž. įtaigos pasekmės - tiek vaiko tėvas, tiek vaiko močiutė yra suinteresuoti, kad ji būtų apkaltinta smurtavusi prieš vaiką. Kaltinamoji teigia, jog visi šie sūnaus tėvo ir močiutės veiksmai yra susiję su išlaikymo įsiskolinimu, susidariusiu per tą laiką, kada vaikas gyveno su ja, o vaiko tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) ir neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Paaiškino, jog sūnus su ja gyveno iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio, kada iš (duomenys neskelbtini) grįžęs A. Ž. pasiėmė sūnų iš jos gyvenamosios vietos ir nebegrąžino. Pats sūnus jai ne kartą yra sakęs, kad nori gyventi (duomenys neskelbtini) nori gyventi su tėvu, ypač tai paaštrėjo, kada ji susituokė su G. S. ir apsigyveno (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis bandė rasti kontaktą su A., bet jam nepavyko, sūnus norėdavo gyventi (duomenys neskelbtini), ir kada tėvas grįžo iš (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi pas jį. Kaltinamoji parodė, jog jai gyvenant ir (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio, su tuometiniu jos draugu M. T., tarp sūnaus ir jos dėl gyvenimo (duomenys neskelbtini) būdavo trintis, ypač nesutarimai paaštrėdavo, kada sūnus, praleidęs savaitgalį (duomenys neskelbtini) su močiute D. Ž., grįždavo į (duomenys neskelbtini). Ji dėl sūnaus kreipėsi pagalbos ir pas psichologą, sūnui buvo teikiamos psichologo konsultacijos, po jų sūnaus būklė pagerėdavo. Tačiau noras grįžti į (duomenys neskelbtini) niekur nedingo, ir kai ji su sūnumi 2021 m. gegužės mėnesį grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), sūnus jos mamai A. A. pasakė, kad jis savo tikslą grįžti į (duomenys neskelbtini) pasiekė.
Motyvuojamoji dalis
4. Nors kaltinamoji neigia padariusi nusikalstamas veikas, jos kaltė įrodyta šiais bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
4.1. Nukentėjusysis A. Ž., 2022 m. lapkričio 4 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog gyvendamas su mama jie yra ne kartą susiginčiję, mama prieš jį yra naudojusi fizinį smurtą. Parodė, jog vieną kartą mama susierzinusi dėl jo žodžių, (duomenys neskelbtini) esančiame močiutės bute paėmė jį už kaklo ir stipriai laikė prie sienos, jam po to skaudėjo galvą, pykino, skausmą vertiną 7 balais iš 10. Mama taip pat jį už kaklo buvo paėmusi ir (duomenys neskelbtini), atrėmusi į lovą, jam taip pat skaudėjo. Vaikas nurodė, jog abiem atvejais kaklas buvo spaudžiamas apie 6-7 sekundes. Po kaklo spaudimo jo kakle liko „mėlynės“ (kraujosruvos), jas matė klasiokės, buvusios klasiokės G. mama, jis buvo pasidaręs ir nuotraukas, kurias vėliau matė tiek tėtis, tiek močiutė. Apie šiuos įvykius anksčiau niekam nesakė, bijojo, kad gali nutikti kažkas bloga, nenorėjo, kad įsitrauktų ir vaiko teisių tarnybos. (1 t. 168-169 b. l.)
4.2. Nukentėjusysis A. Ž., 2023 m. rugpjūčio 22 d. papildomai apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog jo padarytoje savo kaklo nuotraukoje matomos žymės, likusios po mamos smaugimo. Šias nuotraukas darėsi prieš savo gimtadienį rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) metais. A. taip pat paaiškino, jog ji mama vadindavo asilu, durniumi, debilu, spardė, kai jai kas nors nepatikdavo. Vaikas teigė, jog tokių spardymų galėjo būti apie aštuonis kartus. (2 t. 47-48 b. l.)
4.3. Liudytojas A. Ž. parodė, jog apie tai, kad kaltinamoji A. S. smaugė jų abiejų sūnų, jis sužinojo po to, kada 2022 m. rugpjūčio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) grįžo gyventi į Lietuvą, praėjus 2-3 mėnesiams po grįžimo. Su sūnumi jis nuolat bendraudavo internetiniu ryšiu, šis jau nuo 2020 m. jam yra minėjęs bendraujant internetu, kad namuose vyksta negeri dalykai, tačiau jų pokalbiuose nekonkretizuodavo. O grįžus gyventi į Lietuvą, praėjus tam tikram laikui, vaikas pasakė, kad mama jį kelis kartus yra smaugusi, minėjo, kad tai kartą darė (duomenys neskelbtini), kartą – (duomenys neskelbtini), vaikas sakė, kad mama jį yra ir apspardžiusi. Liudytojas taip pat parodė, jog vaikas savo „Google“ paskyroje rado kelias 2021 m. rugsėjo 20 d. darytas nuotraukas, kuriose, kaip jam sakė sūnus, jis yra nufotografavęs žymes, likusias po mamos smaugimo. Vaikas jam sakė, kad tas nuotraukas jam iš telefono ištrynė, manė, kad tai padarė mama (kaltinamoji A. S.).
4.4. Liudytoja V. K. parodė, jog apie konfliktą tarp A. Ž. ir A. S. dėl sūnaus A. jai tapo žinoma (duomenys neskelbtini) mėnesį. Ji tuo metu dirbo Vaiko teisių apsaugos tarnyboje ir reagavo į pranešimą, jog nėra užtikrinamas vaiko motinos bendravimas su vaiku. Visų tuo metu atliktų veiksmų pagal pranešimą nepamena, pagarsinus liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. 58-59), liudytoja juos patvirtino.
4.5. Liudytoja G. M., kartu su liudytoja V. K. dirbusi Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, parodė, jog A. Ž. tėvų situacija tarnybai tapo žinoma (duomenys neskelbtini) mėnesį, kada į tarnybą kreipėsi tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina nurodę, jog kyla nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku. Kiek prisimena, vaiko situacija šeimoje buvo vertinama 4 kartus, pirmus du kartus buvo dėl tėvų nesutarimo dėl bendravimo su vaiku, trečią kartą buvo reaguojama, kada (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras informavo, jog vaiko tėvas atsisako bendrauti su socialines paslaugas teikiančiais darbuotojais. Visais tais kartais buvo bendraujama su vaiku, klausiama jo apie santykius su tėvais, vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu. Trečią kartą vertinant vaiko situaciją vaikas pirmą kartą užsiminė apie tai, kad mama prieš jį smurtavo. Vaikas nurodė, jog vieną kartą mama jį smaugė (duomenys neskelbtini), antrą kartą – (duomenys neskelbtini), kur su mama gyveno pas mamos draugą. Pirmus du kartus bendraujant su vaiku šis neminėjo, kad mama būtų smurtavusi, sakė, kad su patėviu (G. S.) santykiai nėra geri, bet nurodė, kad šis smurto prieš jį nenaudojo. Visais atvejais bendraujant su vaiku jai nesusidarė įspūdis, jog vaikas gali būti agresyvus.
4.6. Liudytoja D. Ž. parodė, jog A. Ž. yra jos vaikaitis, jis iki pat penktos klasės augo jos bute (duomenys neskelbtini). Vienu metu vaiką tėvai buvo išsivežę į (duomenys neskelbtini), tačiau trumpam, sūnus vaiką sausio mėnesį parvežė į (duomenys neskelbtini), kur vaikas pradėjo lankyti pirmą klasę ir gyveno su ja, savo močiute, vaiko tėvai pasiliko (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji į Lietuvą grįžo, kada vaikas lankė ketvirtą klasę, gyveno kartu, o pradėjus anūkui lankyti penktą klasę, vaiką išsivežė į (duomenys neskelbtini), kur gyveno su savo draugu, vaikas (duomenys neskelbtini) lankė mokyklą, o į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo savaitgaliais. Gyvenant kaltinamajai su A. (duomenys neskelbtini), šis jai telefonu sakė, kad kaltinamoji, tai yra jo mama, du kartus jį smaugė. Be to, vaikas gyvendamas (duomenys neskelbtini) sakė, jog labai nori grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), atvažiavęs savaitgaliais nenorėdavo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini). Vaikas jai pasakojo, kad matęs ir intymų kaltinamosios ir jos draugo intymų gyvenimą, pasakojo, kad mamos draugas naktimis gerdavo alkoholinius gėrimus, klausydavosi muzikos. Į (duomenys neskelbtini) A. su mama grįžo prieš (duomenys neskelbtini) klasę, ji leido anūkui ir jo mamai apsigyventi jos bute (duomenys neskelbtini), pati tuo metu jau gyveno atskirai. Liudytoja parodė, jog pradėjus gyventi (duomenys neskelbtini) vieną vakarą A. paskambinęs vėl sakė, kad mama jį smaugė, ji pasiūlė anūkui nufotografuoti likusias žymes telefonu, dar paskambino kaimynei, klausė jos, ar ši negirdėjo triukšmo bute, kur gyvena jos anūkas. Ši atsakė, kad negirdėjo, bet po kurio laiko jai pasakė, kad veždama vaiką į mokyklą ji ant kaklo matė „žymes“. Ji ir pati kažkur po savaitės matė pas A. ant kaklo kraujosruvas, kai vaiko mama užvežė jį važiuodama į darbą (duomenys neskelbtini), tačiau jos buvo ne šviežios. Ji klausė vaiko, ar pasidarė nuotraukas, šis patvirtino, kad taip, bet, kaip sakė, jos jam dingo iš telefono. Be šio atvejo (duomenys neskelbtini) ir jau minėtų (duomenys neskelbtini), vaikas jai yra ne kartą pasakojęs, jog mama jį yra apspardžiusi, sudavusi per veidą, yra sudavusi ir šepečiu per galvą, vaikas kalbėjo, kad mama yra pikta. Ji ir pati matė, kad vaiko kojose yra kraujosruvų, klausdavo vaiko, iš kur jos, tačiau šis jai nesakydavo. Ji yra ne kartą pastebėjusi, kad A. S. yra agresyvaus būdo, ir pati yra mačiusi, kaip ji delnu sudavė jos sūnui A. per veidą, o į klausimą, kodėl ji taip elgiasi, atsakė, kad ji taip yra pratusi šeimoje. Liudytoja parodė, jog vaikui gyvenant (duomenys neskelbtini) šis jai sakė, kad nori nusižudyti, ji bendravo ir su vaiko motina, kaltinamąja A. S., siūlė kreiptis pas psichologą, vaiko motina teigė, kad tam neturi pinigų, tada dar ji ir pinigų A. S. persiuntė. Pažymėjo, jog vaikas, grįžęs kartą iš (duomenys neskelbtini), jai sakė, kad mama liepė niekam nesakyti, kokios jam mintys kyla, nes gali dėl tų minčių „pasodinti į kalėjimą“ ir jis „atsidurs vaikų namuose“. Apsigyvenus kaltinamajai su vaiku pas dabartinį jos vyrą (duomenys neskelbtini), vaikas ne kartą yra jai sakęs, kad nori grįžti į (duomenys neskelbtini) gyventi, kad jam (duomenys neskelbtini) yra blogai, atvykęs į (duomenys neskelbtini) klausinėdavo apie įvaikinimą, biologinį tėvą, sakė, kad kaltinamoji A. S. vaiko tėvą vadindavo valkata. Grįžus jos sūnui iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą gyventi, vaikas persikėlė gyventi pas jį į butą, vaikas pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, jo psichologinė būklė pagerėjo. Liudytoja mano, jog vaikas tuos dalykus, kuriuose nurodė apie kaltinamosios veiksmus prieš jį, išsigalvoti negalėjo.
4.7. Liudytoja R. R. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) name, yra D. Ž. kaimynė ir pažįstama. Parodė, jog prieš pusantrų metų, buvo šaltas metų laikas, ar tai vėlyvas ruduo, ar ankstyva žiema, apie 20-21 valandą paskambinusi jai D. Ž. klausė, ar ji negirdinti triukšmo iš jos buto, sakė, kad skambino anūkas A. ir skundėsi, kad mama jį smaugė. Ji tą vakarą jokio triukšmo iš D. Ž. buto negirdėjo, apie tai ir pasakė D. Ž.. Kadangi A. kartu su savo dukra veždavo į mokyklą, ji matė A. kakle žymes, vienoje kaklo pusėje. Iš kur jos ten atsirado, ji neklausė, pats A. apie tai nieko nesakė. Jai ir dukra minėjo, kad A. mama trenkė jam į veidą. Taip pat dukra sakė, kad A. buvo nusifotografavęs sumušimo žymes, lyg tai ir klasiokė buvo padariusi. Liudytoja taip pat parodė, jog jai D. Ž. yra sakiusi, jog A. būna irzlus, piktas, greitai susierzina, bet pati to nepastebėjusi, vaikas, kada jį veždavo į mokyklą, buvo ramus, tylus, į klausimus, jei paklausdavai, atsakydavo.
4.8. Liudytoja V. T. parodė, jog A. Ž. yra buvęs dukters G. klasiokas, jie abu bendrauja iki šiol. Parodė, jog 2022 metais, galėjo būti ar vasaris, ar kovo mėnuo, pas juos namuose apsilankius A., ji pas jį ant kaklo matė kažkokias dėmes, vaikas pasakojo, kad jos atsirado dėl mamos smaugimo. Vaikas jai teigė, jog mama jį smaugė tualete, sakė, kad su ja susipyko. Tai, kad vaiką mama smaugė, sakė ir jos dukra G., kuriai buvo pasipasakojęs pats vaikas.
4.9. Liudytoja N. P. parodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, yra A. Ž. auklėtoja, vaikas jos auklėjamojoje klasėje yra nuo (duomenys neskelbtini) klasės. Per visą tą laiką vaikas nėra pasakojęs apie smurtą šeimoje, mokykloje buvo atvejis, kada A. konfliktavo su mergaitėmis – šios jį yra apspardžiusios, dar pats vaikas jai kraujosruvas kojose rodė, bet tai buvo vienintelis atvejis, kad prieš vaiką buvo smurtaujama, daugiau nei karto niekas jo nemušė ir nesmaugė. Pati ji pas vaiką kraujosruvų kakle nėra mačiusi.
4.10. Liudytoja G. J. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), mokinį A. Ž. galinti apibūdinti kaip labai kultūringą, protingą berniuką, gerai besimokantį, švarų, tvarkingą, visada pasitempusį ir ramų. Žino, kad pradėjus jam mokyti mokykloje nuo (duomenys neskelbtini) klasės, tarp jo ir vienos iš mergaičių buvo kilęs konfliktas, jis galėjo vykti 2021 m. lapkričio mėnesį, bet to konflikto detalių nepamena, tik kad buvo kažkoks susistumdymas su kita mergaite. Pradėjus vaikui mokytis jų mokykloje, buvo nesutarimai tarp jo ir klasės mergaičių, bet vėliau viskas susitvarkė. Pats vaikas jai apie smurtą šeimoje nieko nesakė.
4.11. Liudytoja R. K. parodė, jog dirba psichologe ir nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2023 m. rugsėjo pradžios pagal vaiko tėvo ir močiutės prašymus A. Ž. teikė psichologės konsultacijas. Per tą laiką buvo susitikę 14 kartų, konsultacijų pradžioje vaikui davė klausimyną, iš kurio rezultatų padarė išvadą, jog vaikas patiria padidėjusį (duomenys neskelbtini), baimę, kaltės jausmą, yra pervargęs, jaučia socialinius sunkumus. Vaikas greitai supykdavo, buvo neramus, tačiau konsultacijų metu buvo pasiekti geri rezultatai, vaikas pasidarė ramesnis, jie dabar nebesusitinka, ji yra vaikui pasakiusi, kad šis bet kada gali paskambinti. Teikiant konsultacijas vaikas minėjo ir apie smurtinius veiksmus prieš jį, teigė, kad buvo smurtauta (duomenys neskelbtini), jis buvo (duomenys neskelbtini). O iš vaiko paaiškinimų suprato, kad (duomenys neskelbtini) labiau prieš jį buvo smurtaujama psichologi, jam nuolat priekaištaujama, jis kaltinamas dėl susidariusios situacijos, tai dar mama ir jos aplinka – dabartinis vyras ir močiutė iš mamos pusės. Pats vaikas yra jai sakęs, kad dabartinis mamos vyras priekaištavo vaikui sakydamas „Kaip tu iš viso galėjai drįsti pasakyti, kad šitaip nutiko?“, o atsižvelgus į vaiko amžių, toks poveikis yra stiprus. Vaikas taip pat sakė, kad jam gyvenant (duomenys neskelbtini) buvo kilę ir suicidinių minčių, jis ketino trauktis ir iš gyvenimo, kaip ji suprato, (duomenys neskelbtini) jam buvo labai blogai. Jai sakė, kad vaikas psichologo konsultacijas lankė ir (duomenys neskelbtini) pats irgi vaikas minėjo, kad buvo pas psichologą (duomenys neskelbtini), nurodė ir priežastį – mama jam sakė, kad kreipiasi dėl to, kad jis yra piktas, atsikalbinėjantis, labai agresyvus. Liudytoja taip pat parodė, jog tai, kad vaikas fantazuotų, ji konsultacijų metu nepastebėjo, priešingai, ji pastebėjo, jog vaikas (duomenys neskelbtini), jai taip atrodė kaip vidinio skausmo išraiška.
4.12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAT Panevėžio apskrities VTAS arba Skyrius) 2022 m. rugsėjo 13 d. rašte Panevėžio apskrities VPK užfiksuota, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. Skyriaus specialistų reagavimo metu bendraujant su A. Ž. šis teigė, jog vaiko motina A. S. jam stipriai buvo suėmusi už kaklo, vieną kartą tai buvo (duomenys neskelbtini), kitą kartą – (duomenys neskelbtini). (1 t. 26-27 b. l.)
4.13. VTAT Panevėžio skyriuje 2022 m. rugsėjo 16 d. Skyriaus specialistės V. K. atliko vaiko situacijos vertinimą bei užpildė Vaiko situacijos vertinimo anketą. Anketoje specialistės nurodė, jog reaguojant į 2022 m. rugsėjo 9 d. gautą (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pranešimą apie galimą vaiko A. Ž. teisių pažeidimą dėl vaiko tėvo A. Ž. atsisakymo dalyvauti atvejo vadybos procese, pradėtame nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. Vertinant vaiko situaciją 2022 m. rugsėjo 13 d. apie 15.30 Skyriaus specialistės V. K. ir G. M. su A. bendravo šio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikas kalbėjo, kad su tėvais sutaria gerai, jo niekas neskriaudžia, tik kartais mama. Paprašius patikslinti, vaikas sakė, kad mama jį smaugė, vieną kartą (duomenys neskelbtini), kitą – (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jam skaudėjo. (1 t. 31-43 b. l.)
Žemesnės instancijos teismas
4.14. Teismo pagarsintame liudytojos V. K. apklausos protokole užfiksuota, jog ši liudytoja, apklausiama 2022 m. rugsėjo 19 d., parodė, jog bendraujant su vaiku A. Ž. jo gyvenamojoje vietoje vaikas teigė, jog mama jį yra du kartus už kaklo paėmusi smaugė, vienas kartas buvo, kada vaikas su mama gyveno (duomenys neskelbtini), kitas – (duomenys neskelbtini). Tačiau kada tai buvo, vaikas nenurodė, jos, tai yra ji ir specialistė G. M., apie tai vaiko neklausinėjo. (1 t. 58-61 b. l.)
4.15. A. Ž. 2023 m. kovo 22 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) persiuntė keturis failus (20210920_205843.jpg; 20210920_205818.jpg; 20210920_221215.jpg; 20210920_221205.jpg), kuriuose yra nuotraukos, laiškas įvardintas „A. Z. bylai papildyti“. (1 t. 124-128 b. l.) Nuotraukos apžiūrėtos daiktų apžiūros protokole, apžiūros metu konstatuota, jog nuotrauka Nr. 20210920_205843.jpg yra sukurta 2021 m. rugsėjo 20 d. 20.58 val., jos dydis yra 4,8 MB; nuotrauka Nr. 20210920_205818.jpg yra sukurta 2021 m. rugsėjo 20 d. 20.58 val., jos dydis yra 4,3 MB; nuotrauka Nr. 20210920_221215.jpg sukurta 2021 m. rusėjo 20 d. 22.12 val., jos dydis yra 4,8 MB; nuotrauka Nr. 20210920_221205.jpg sukurta 2021 m. rugsėjo 20 d. 22.12 val., jos dydis yra 4,2 MB. Nuotraukose padarytos berniuko kaklo nuotraukos, jose matyti kaklo srityje netolygus paraudimai (2 t. 13-19 b. l.)
4.16. (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 25 d. A. Ž., (duomenys neskelbtini) klasės mokinį, charakterizavo teigiamai, kaip tvarkingą, besilaikantį mokinio elgesio taisyklių, puikiai lankantį pamokas. A. pirmojo pusmečio mokymosi vidurkis buvo 7,2, mokiniui gerai sekasi informacinės technologijos, turi gabumų dailei, motyvuotas mokytis, domisi sportu, (duomenys neskelbtini) kūno kultūros ir sporto centre lanko irklavimo treniruotes. Vaikas nuolat bendrauja su bendraamžiais, mokytojais, klasės draugais, yra išrinktas klasės seniūno pavaduotoju. Berniukas noriai dalyvauja klasės renginiuose, vyksta į ekskursijas, nėra abejingas jį supančiai aplinkai, Charakteristikoje nurodoma, jog abu tėvai domisi sūnaus ugdymusi, dalyvauja klasės susitikimuose. (2 t. 53 b. l.)
4.17. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK atsiųstame kompaktiniame diske pateiktos keturios nuotraukas, kurios komisariate buvo gautos 2023 m. kovo 22 d. iš A. Ž., kompiuteryje peržiūrėjus šių nuotraukų ypatybėse esančią išsamią informaciją matyti, jog nuotraukos yra padarytos 2021 m. rugsėjo 20 d. 20.58 val. (dvi nuotraukos) ir 22.12 val. (2 nuotraukos) naudojant mobilųjį telefoną (duomenys neskelbtini). (3 t. 44-45 b. l.)
Žemesnės instancijos teismas
4.18. 2023 m. vasario 2 d. psichologė R. K. surašė pažymą „Dėl A. Ž. psichologinės būklės įvertinimo“, joje nurodė, kad A. buvo konsultuojamas nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, 2022 m. rugpjūčio 26 d. vaikas užpildė ASEBA klausimyną, kurio rezultatai parodė, jog A. patiria padidėjusį nerimastingumą ir depresiškumą – bijojo, kad gali pagalvoti ar padaryti kažką blogo, nervingas, įsitempęs, kramtė nagus. Psichologė nurodė, jog vaikas patiria padidėjusius somatinius sunkumus – jaučiasi pervargęs, turintis sveikatos problemų be aiškios medicininės priežasties. Klausimyno rezultatai parodė, jog A. patiria ir socialinius sunkumus – jis jaučia, kad kiti jį greitai suerzina, supykdo, galvoja, kad yra nerangus, kartais jaučiasi kitų nemėgiamas. Vaikas, gyvendamas su tėčiu ir močiute, jaučiasi saugus, patenkintas, nors kalbėsenoje ir elgesyje stebima daug nerimo požymių, ypač kai paliečiamos vaikui skaudžios temos, susijusios su jo mama. (2 t. 56 b. l.)
4.19. 2023 m. sausio 24 d. – vasario 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje buvo atlikta teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė, kurios metu buvo atliktas vaiko psichologinis įvertinimas. Ekspertės padarė išvadą, jog A. Ž. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių vaikas negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu, taip pat nenustatytos ir priežastys, dėl kurių nebūtų galima remtis A. Ž. parodymais. Vaikas ekspertizės metu neatsiliepė apie mamą kategoriškai neigiamai ir jos neatstūmė (išsakė norą su ja bendrauti, palaikyti ryšį), tačiau vaikas jautėsi emociškai mamos neatlieptas (nesuprastas, kaltinamas), mamos atžvilgiu išsakė nesaugumo ir baimės jausmus. Ekspertės padarė išvadą, jog mama vaikui yra dariusi jam poveikį nekalbėti apie galimai netinkamą jos elgesį vaiko atžvilgiu, tačiau esminės įtakos jo parodymams tai neturėjo, o duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį, ekspertizės metu nebuvo gauta. Ekspertizės metu taip pat nenustatyti mąstymo sutrikimai, dėl kurių vaikas negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ar painiotų jas su vaizduotės turiniu. Ekspertizės atlikimo metu vaikas, bendraudamas su teismo ekspertėmis, nurodė, jog didžiausi konfliktai tarp jo ir mamos prasidėjo apsigyvenus (duomenys neskelbtini), su mamos draugu. Teigė, jog mama bjauriai su juo elgėsi, supykdavo dėl smulkmenų, grasindavo, kad prikals prie sienos, gąsdindavo. Vaikas ekspertei papasakojo, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) naktį yra girdėjęs, kad mama mylisi su savo draugu, vaikui ją pašaukus, mama sakė, jog sapnavo. Grįžus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), mama jį taip pat smaugė suėmusi už kaklo, sakė, kad jam bus blogai, ji jį prikals prie sienos, tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini). Vaikas pasakojo, kad mama labai greitai susinervindavo, jei kas nepatikdavo, yra jį apspardžiusi (rodė į blauzdą), išvadinusi asilu, idiotu, debilu. Vaikas ekspertei paaiškino, jog mama jį smaugusi yra du kartus, spardžiusi – keturis. Patikslindamas vaikas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo smaugiamas iš priekio, prie sofos, smaugti pradėjo dėl to, kad jis atsikalbinėjo. (duomenys neskelbtini) vaiko mama vaiką prirėmė prie sienos. Neneigė, kad vieną kartą ir pats mamai buvo įspyręs, kai ši jam spyrė, bet po jo smūgio mama dar stipriau spyrė. Vaikas taip pat papasakojo, jog iš klasiokės sužinojo, kad jos mamai jo mama yra sakiusi, kad jis mamą muša, šantažuoja, bet, pasak vaiko, tai buvo melas. Vaikas ekspertei pasakojo, kad vieną kartą mama jį bandė perkalbėti, kad jis sakytų, jog ji jo nesmaugė, kad gražiai bendravo ir kad geriausi draugai yra, mama sakė, kad jis turi gyventi su ja, nes ji yra geriausia. Ekspertė A. Ž. psichikos būsenoje pastebėjo kliniškai išreikštas emocines reakcijas į ikiteisminiame tyrime nagrinėjamus įvykius – pažemintą nuotaiką, įtampą, nerimą, nepasitikėjimą savimi. Kalbėdamas apie mamos veiksmus vaikas pasakojo nedrąsiai, lėtai, labai įsitempęs, buvo liūdnas, išsakė nusivylimą ir baimę. Vaiko emocijos užslopintos, neišraiškingos, nerimas pasireiškia per kalbėjimo manierą, bendravimo sunkumus, patiriant įtampą gyvenimiškose situacijose pasireiškia ir psichosomatiniai simptomai. Ekspertė teigė, jog stebima pažeminta nuotaika reikšmingai susijusi su ikiteisminiame tyrime nagrinėjimais įvykiais. (2 t. 59-66 b. l.)
4.20. Ekspertizę atlikusi ekspertė E. K. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadas patvirtino. Parodė, jog ji diagnozę ((duomenys neskelbtini)) nustatė įvertinusi vaiko psichinę būseną, ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, vaiko paaiškinimus ekspertizės metu. Jai, kaip ir kartu su ja ekspertizę atlikusiai psichologei, bendraujant su vaiku nekilo abejonių dėl vaiko parodymų teisingumo, vaiko parodymai buvo nuoseklūs, tai, kad vaikas nelinkęs fantazuoti ar meluoti, buvo užfiksuota ir vaiko ugdymo įstaigos charakteristikoje. Kad su vaikui sukeltu sveikatos sutrikdymu būtų susiję kiti asmenys, nenustatė, vaikas kalbėjo tik apie mamą.
Žemesnės instancijos teismas
4.21. VTAT Panevėžio skyriuje 2022 m. rugpjūčio 12 d. Skyriaus specialistės V. K. ir G. M. atliko vaiko situacijos vertinimą bei užpildė Vaiko situacijos vertinimo anketą. Anketoje specialistės nurodė, jog reaguojant į 2022 m. rugpjūčio 8 d. gautus vaiko tėvo A. Ž. ir vaiko motinos A. S. pranešimus dėl vaiko (A.) atsisakymo grįžti pas mamą. Vertinant vaiko situaciją su vaiku buvo bendrauta 2022 m. rugpjūčio 8 d. 8.50 val. (bendravo G. M.) ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. ((duomenys neskelbtini) bendravo V. K. ir G. M.). A. G. M. 2022 m. rugpjūčio 8 d. sakė, jog nori gyventi su tėčiu, teigė, kad mamos bijo, nes ši yra griežta, jam grasina, kad jis nesusitiks daugiau su tėčiu ir močiute, jeigu negrįš namo. 2022 m. rugpjūčio 11 d. bendraujant su vaiku jo mamos gyvenamojoje vietoje, vaikas buvo ramus, linksmas, noriai bendravo, sakė, kad namuose jo niekas neskriaudžia, neskriaudė ir anksčiau. Nurodė, jog santykiai su patėviu G. yra neutralūs, nei pykstasi, nei nėra labai artimi. (3 t. 153-165 b. l.)
4.22. VTAT Panevėžio skyriuje 2022 m. rugpjūčio 23 d. Skyriaus specialistės V. K. ir G. M. atliko vaiko situacijos vertinimą bei užpildė Vaiko situacijos vertinimo anketą. Anketoje specialistės nurodė, jog reaguojant į 2022 m. rugpjūčio 18 d. gautus vaiko tėvo A. Ž. prašymą užtikrinti, kad vaiko motina užtikrintų vaiko nuvykimą pas psichologę. Vertinant vaiko situaciją su vaiku buvo bendrauta 2022 m. rugpjūčio 19 d. 14.25 val. jo močiutės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) namuose, vaikas buvo gerai nusiteikęs, bendravo noriai, pasakojo, kad vieną kartą buvo pas psichologę R., jam ten patiko, turėjo eiti ir dabar, bet mama negalėjo, todėl susitarė dėl kito laiko. (3 t. 166-176 b. l.)
5. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Teismas įrodymu nelaiko teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų, kas yra susiję su nustatytu sveikatos sutrikdymu – ekspertizės metu A. Ž. konstatuoti kitų (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog šis sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl kaltinamosios A. S. veiksmų, tai yra galimai patirto ilgalaikio ir sistemingo (duomenys neskelbtini)) bei fizinio smurto. Teismas šių išvadų įrodymu nelaiko ne dėl to, jog, kaip nurodė kaltinamosios gynėjas advokatas K. Galvičius, klausimas dėl sveikatos sutrikdymo nebuvo užduotas. Teismas nelaiko šių išvadų įrodymu dėl tos priežasties, jog pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 6.9 punktą, susargdinimo, tai yra ilgai trunkančios ligos, stipriai sutrikdančios žmogaus psichiką, laipsnį kiekvienu atveju įvertina ir apie galimybę priskirti stipriai sutrikdančių žmogaus psichiką ligų grupei sprendžia ir sveikatos sutrikimo mastą nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija. Šioje byloje nebuvo sudaryta teismo psichiatrų komisija, išvadas dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio padarė viena teismo psichiatrė (kita ekspertė buvo psichologė), kas neatitinka šiame punkte minėtose taisyklėse keliamiems reikalavimams ir juo remtis pripažįstant kaltinamąją padarius tam tikras veikas nėra pagrindo.
6. Ištirtų įrodymų visuma pripažįstama įrodyta, jog kaltinamoji A. S. 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesių laikotarpiu, tiksli data nenustatyta, bei (duomenys neskelbtini) esančiame bute bei 2021 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia smurtavo prieš savo mažametį sūnų A. Ž. (suėmusi už kaklo stipriai jį spaudė), šiais savo veiksmais savo sūnui sukeldama fizinį skausmą, todėl jos veikos ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos tinkamai, kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Kaltinamoji A. S. dviem atvejais suimdama sūnui už kaklo ir jį spausdama suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pasekmes, tai yra suprato, kad sukelia sūnui fizinį skausmą, ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas kaltinamosios A. S. parodymus, jog nieko panašaus neatliko, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, netikėti vaiko parodymais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjams (dvi apklausos), vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms V. K. ir G. M. 2022 m. rugsėjo 13 d. vertinant vaiko situaciją, psichologo paslaugas teikusiai psichologei R. K., savo močiutei D. Ž., savo tėvui A. Ž. ir ekspertizę atlikusioms ekspertėms E. K. ir D. P.. Vaikas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, teikdamas vaiko teisių apsaugos specialistėms, liudydamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad prieš jį mama smurtavo, smaugė, tai darė du kartus, vieną kartą (duomenys neskelbtini), kitą kartą – (duomenys neskelbtini), jis dėl smaugimo jautė fizinį skausmą, buvo likusios kraujosruvos. Teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės metu taip pat nebuvo nustatyta, jog vaikas linkęs meluoti, fantazuoti, priešingai, išvadose vienareikšmiškai nurodyta, jog vaikui nebuvo nustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių vaikas negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu, taip pat nenustatytos ir priežastys, dėl kurių nebūtų galima remtis A. Ž. parodymais.
8. Tai, kad prieš vaiką buvo smurtaujama, paliudijo ir R. R., kuri po to, kai jai paskambino D. Ž. ir klausė, ar ji negirdinti triukšmo iš buto, kuriame gyveno vaikas su mama, po kurio laiko veždama A. Ž. į mokyklą jo kakle matė kraujosruvas. Apie vaiko motinos smurtą liudijo ir V. T., mačiusi kraujosruvas vaiko kakle ir kuriai pats vaikas sakė, kad mama prieš jį smurtauja. Tai, kad buvo smurtaujama (2021 m. rugsėjo 20 d.), netiesiogiai patvirtina ir A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsiųstos nuotraukos, kurias padarė pats vaikas (A. Ž.), iš abiejų pusių nufotografavęs savo kaklą, kuriame matomos dėmės, panašios į kraujosruvas. Kaltinamoji A. S. teigė, jog nuotraukos yra suklastotos, darytos ne tą pačią dieną, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, teisiamajame posėdyje buvo apžiūrėti visi 4 failai, siųsti nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą A. Ž. policijos pareigūnui, juose užfiksuota, kad nuotraukos darytos 2021 m. rugsėjo 20 d. 20.58 val. ir 22.12 val., darytos mobiliuoju telefonu SAMSUNG (liudytoja D. Ž. apklausiama teisiamajame posėdyje liudijo, kad vaikas tokį telefoną turėjo iki 2021 m. gruodžio), tad abejoti, kad nuotraukos darytos ne 2021 m. rugsėjo 20 d., nėra pagrindo.
9. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios ir jos gynėjo prašymu kaip liudytojai buvo apklausti kaltinamosios motina A. A., kaltinamosios sutuoktinis G. S., kaltinamosios draugės O. Š. ir V. G.. Jie visi, tiek liudytojas, tiek liudytojos neigė galimybę, jog kaltinamoji galėjo smurtauti prieš savo vaiką. Liudytoja A. A. teigė, jog vaiko mamą vaiką myli, vaikas apkalba motiną, nes yra linkęs meluoti, yra įtakotas tėvo. Tai, kad vaikas linkęs manipuliuoti situacija, liudijo ir kaltinamosios sutuoktinis G. S., kaltinamosios draugės O. Š. ir V. G., vaiką vaizdavusios kaip vienaip besielgiantį kada jis būna su jam pašaliniais asmenimis, kitaip – kai jis lieka su savo mama vienas ar tarp artimų asmenų. Liudytojos teigė, jog vaikas mamą ir įžeidinėdavo, ir pykdamas rėkdavo.
10. Tačiau nei vienas iš šių liudytojų nebuvo tuo metu nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), kada prieš vaiką, kaip jis parodė, buvo smurtaujama, negalėjo matyti, kad vaiko mama nesmurtauja. Vienintelis (duomenys neskelbtini), kur vaikas gyveno 2020 m. rudenį – 2021 m. vasarą, galėjęs matyti buvo M. T., gyvenęs kartu su kaltinamąja ir jos sūnumi, tačiau ir šio tuo metu, kada, pasak vaiko, prieš jį smurtavo mama, nebuvo. Šis liudytojas vaiką apibūdino kaip užsispyrusį, kartais neklausydavusio mamos ar pameluodavusio mamai dėl pamokų darymo, tačiau tai nepaneigia vaiko parodymų apie prieš jį panaudotą smurtą. Antra vertus, tai, kad vaikas yra linkęs vartoti įžeidžiamą leksiką mamos atžvilgiu, patvirtina ir kaltinamosios pateiktas susirašinėjimas tarp jos ir vaiko, iš jo matoma, kad vaikas motiną išvadina „daune“, „žiurke“, matomos ir tam tikros vaiko nuotaikų kaitos, kada jis atsiprašinėja, kaltina save dėl situacijos. (3 t. 34-38 b. l.) Tačiau ir tai nepaneigia to fakto, kad kaltinamoji prieš savo mažametį vaiką smurtavo. Priešingai, išklausius jos pakviestų liudytojų, apibūdinusių kaltinamąją kaip labai gerą, santūrią mamą, besirūpinančia savo sūnumi, susidaro išvada, jog ir kaltinamoji, kaip ir šių liudytojų bei pačios kaltinamosios apibūdintas jos vaikas, vienaip elgiasi, kada žino, jog yra stebima, ir kitaip elgiasi, kada žino, jog niekas jos nemato.
11. Kaltinamosios gynėjas advokatas K. Galvičius kaip kaltinamosios kaltę paneigiančius įrodymus akcentavo 2022 m. rugpjūčio 12 d. ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. vaiko teisių apsaugos specialisčių surašytas Vaiko situacijos vertinimo anketas (3 t. 153-176 b. l.), gynėjas teigė, jog jose nėra nurodyta, kad vaikas būtų pasakojęs apie smurtą prieš jį. Tačiau įvertinus tą aplinkybę, jog su vaiku buvo bendraujama ne neutralioje aplinkoje, o tuometinėje vaiko gyvenamojoje vietoje su motina ((duomenys neskelbtini)) bei pas kaltinamosios motiną A. A. ((duomenys neskelbtini)), visiškai suprantama, kodėl vaikas, net ir būdamas atskirai nuo motinos ar močiutės, vaiko teisių apsaugos specialistėms nepasakojo apie smurtą prieš jį.
12. Gynyba taip pat kaip įrodymą, paneigiantį kaltinamosios kaltę ar įrodantį vaiko tėvo motyvą įtakoti vaiką meluoti teismui, pateikė A. Ž. jai 2022 m. rugpjūčio 8 d. siųstą elektroninį laišką, kuriame A. Ž. siūlo kaltinamajai A. S. susitarti dėl vaiko išlaikymo, susidariusio įsiskolinimo ir bendravimo su vaiku (3 t. 188 b. l.), tačiau šis laiškas neįrodo, kad vaikas yra įtakotas tėvo. Priešingai, teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog vaiko motina, tai yra kaltinamoji A. S., bandė daryti įtaką vaikui, kad šis parodytų, jog tarp jos ir vaiko buvo viskas gerai, o kitų asmenų įtaka, jog vaikas iškreiptų tam tikras aplinkybes, nebuvo nustatytos.
13. Kaltinamoji A. S. bylos nagrinėjimo metu taip pat teigė, jog prieš vaiką galėjo būti smurtaujama kitų asmenų, kaltinamoji pateikė ir susirašinėjimus tarp jos ir D. Ž., iš kurių matyti, jog D. Ž. 2021 m. lapkričio 12 d. 15.56 val. parašė, kad vaiką suspardė kažkokie klasiokai ir klasiokės, iškeikė tyčiojosi, o 2022 m. sausio 31 d. 19.20 val. D. Ž. vėl vaiko motiną informavo, kad A. Ž. kažkas suspardė. (3 t. 51-53 b. l.) To susirašinėjimo niekas neginčijo, tikėtina, kad prieš vaiką buvo smurtaujama ir ugdymo įstaigoje, tą patvirtino ir byloje kaip liudytojos apklaustos vaiko auklėtoja N. P. ir socialinė pedagogė G. J.. Tačiau tai vėlgi nepaneigia fakto, jog prieš vaiką smurtavo ir vaiko motina, kaip apklausose nurodė vaikas.
14. Kaltinamoji A. S. buvo kaltinama (veikos nurodytos kaltinamajame akte), jog prieš vaiką smurtavo ir 2022 m. vasario - kovo mėnesių laikotarpiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą spaudė kaklą, kitą kartą – spardė nenustatytą kartų į kojas, taip sukeldama jam fizinį skausmą (inkriminuotos kaip dvi veikos). Tačiau vaikas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją pirmą kartą nurodė, jog prieš jį buvo smurtaujama du kartus, vieną kartą (duomenys neskelbtini), kitą kartą – (duomenys neskelbtini). Apie jokius kitus kartus vaikas, kad būtų smaugiamas ar spardomas, neminėjo. Tai, kad prieš jį buvo smurtaujama du kartus, vaikas parodė ir pagal pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą reagavusioms vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms. Apie kitus kartus vaikas iš esmės neminėjo ar minėjo paviršutiniškai, to neakcentuodamas, be to, jo parodymai buvo ir prieštaringi – papildomoje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, jog buvo spardomas aštuonis kartus, ekspertizę atlikusioms ekspertėms teigė, jog keturis kartus. Pakartotinai, atsižvelgus ir į teismo psichiatrijos-teismo psichologijos išvadose nurodytas rekomendacijas neapklausinėti vaiko, jis nebuvo apklausiamas. Antra vertus, nėra suprantamas ir laikotarpis, kuriuo, pasak prokuratūros, buvo atliekami veiksmai – 2022 m. vasario-kovo mėnesį, pats vaikas to laikotarpio nėra nurodęs. Gal šis laikotarpis, ypač dėl smaugimo, iš esmės buvo paremtas ne bylos medžiaga ar paties vaiko parodymais, bet išimtinai liudytoja apklaustos V. T. parodymais. Visgi įvertinus, kad liudytoja dėl laiko galėjo ir suklysti, be to, kaip ir minėta, vaikas ir pats ikiteisminio tyrimo neparodė, jog jis mamos buvo smaugiamas (duomenys neskelbtini) mėnesiais, nėra neginčijamai nustatyta, jog tokiu laikotarpiu prieš vaiką buvo smurtaujama, kaltinamoji A. S. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo (smurto (duomenys neskelbtini) mėnesiais) išteisinama nenustačius jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
15. Prokuratūra taip pat prašė kaltinamąją A. S. pripažinti kalta pagal BK 163 straipsnį, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus bylos nagrinėjimo metu pateikusi pareiškimą dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo bei veikos kvalifikavimo pagal sunkesnius straipsnius. Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį šeimos narį.
16. Tačiau iš pateikto naujo kaltinimo struktūros ir aprašomų veiksmų matyti, jog prokuratūra kaltinamąją A. S. kaltina tais pačiais smurtiniais veiksmais (4 kartus) bei nurodo, jog šiais veiksmais kaltinamoji piktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis, naudojo fizinį (duomenys neskelbtini) ir fizinio smurto sukeldama nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios gynėjas advokatas K. Galvičius teisingai atkreipė dėmesį, jog iš esmės jokių naujų veiksmų jo ginamajai prokuratūra neinkriminavo, nenurodė nei laiko, kada kaltinamoji žemino vaiką, nei vietos, nėra aišku, kaip kaltinamoji vaikui neteikė ir emocinės paramos.
17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-157-495/2021). Šio apysunkio nusikaltimo sudėtis yra formalioji; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-489/2024).
18. Teismui nagrinėjant bylą susidarė įspūdis, jog kaltinamoji A. S. rūpinosi vaiku, domėjosi ir jo mokslais, ką patvirtina ir ugdymo įstaigos pateikti įrodymai, vaikui jos iniciatyva, nors ir su D. Ž. finansine parama, (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos psichologo konsultacijos. Tai, kad ji vaiku rūpinosi, liudijo ir apklausti byloje asmenys (išskyrus vaiko tėvą ir tą pačią vaiko močiutę iš tėvo pusės). Byloje nebuvo nustatytas ir nebuvo įrodinėjamas kaltinamosios A. S. sisteminis žiaurus elgesys su sūnumi, žeminančios ar alinančios bausmės, sistemiškas tyčiojamasis iš vaiko, siekiant jį pažeminti, sugniuždyti jo valią. Tai, kad kaltinamoji turėjo savotišką būdą spręsti tarp jos ir vaiko kylančius konfliktus, galbūt ir dėl vaiko nenoro klausyti motinos nurodymų (ekspertizės aprašomojoje dalyje nurodomos aplinkybės), tačiau tai nereiškia, kad vaiko motina siekė vaiką žeminti, nuvertinti jį, pasijusti menkaverčiu ir jį gniuždyti. Todėl pripažinti kaltinamąją kalta padarius BK 163 straipsnyje numatytą veiką, kaip to teisiamajame posėdyje prašo kaltinimą palaikanti prokurorė I. Pšalgauskienė, nėra pagrindo.
19. Taip pat nėra pagrindo pripažinti kaltinamąją A. S. kalta ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes remtis vien tik teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis, kurios, kaip nurodyta nuosprendžio 5 punkte, neatitinka įrodymų rinkimui keliamiems reikalavimams, nepakanka. Byloje buvo nustatyta, jog ir be kaltinamosios A. S. dviejų smurto atvejų prieš vaiką, prieš jį buvo atliekami smurtiniai veiksmai ir kitų asmenų (ugdymo įstaigoje, bent du kartus), ekspertė E. K. teismo posėdyje liudijo, jog vaikui dar 2017 m. buvo pasireiškę tam tikri sutrikimai (vaikas (duomenys neskelbtini)), 2019 m. vaikui šeimos gydytojo konstatuotas (duomenys neskelbtini). Tai yra vaikui jau prieš 4-5 metus iki nagrinėjamų įvykių buvo pasireiškę tam tikri (duomenys neskelbtini) požymiai, kuomet vaikas gyveno kartu su savo močiute D. Ž., o vaiko tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), kaltinamosios dalyvavimas vaiko auklėjime buvo epizodinis.
20. Be to, teismo posėdyje apklausta liudytoja R. K., teikusi psichologės paslaugas vaikui, parodė, jog tokią vaiko būseną, kurią ji nustatė psichologės konsultacijų teikimo pradžioje, galėjo sąlygoti ne tik kaltinamosios, bet ir jos sutuoktinio (G. S.) bei vaiko močiutės iš motinos (A. A.) pusės veiksmai. Iš tiesų, klausantis liudytojo G. S. parodymų bei gan kategoriškos pozicijos vaiko atžvilgiu (įvardino dviveide asmenybe, linkusią manipuliuoti aplinkiniais), teigti, jog neginčytinai įrodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) yra kalta vien tik vaiko motina kaltinamoji A. S., nėra pagrindo. Neatmestina, jog vaikas, gyvendamas tokioje aplinkoje, kurioje jis nesijautė saugiai, galėjo justi spaudimą iš kitų suaugusiųjų, ne tik iš kaltinamosios. Todėl teismas netenkina prokuratūros prašymo bei kaltinamosios A. S. veiksmų nekvalifikuoja ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktą.
Dėl bausmių skyrimo.
21. Teismas, skirdamas kaltinamajai A. S. bausmes, atsižvelgia į jos padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnis), nukreipti į mažamečio šeimos nario (sūnaus) sveikatą, mažametis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, smurtas prieš jį nebuvo intensyvus, sveikatos sutrikdymas dėl smurto nebuvo nustatytas. Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę – ji yra neteista, administracine tvarka nebausta (2 t. 90-94 b. l.), dirbanti, yra susituokusi, augina mažametį vaiką, g. (duomenys neskelbtini) (2 t. 87-89, 95-96 b. l.), atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
22. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamajai skirti sankcijoje numatytą švelniausią BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo (sankcijoje už nesunkų nusikaltimą numatytą bauda nuo 50 MGL iki 2000 MGL). Bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo, prie vienos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bet ne mažesnę, negu numatyta tos bausmės minimumas (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Paskyrus baudą, kaltinamajai A. S. yra išaiškinama bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarka, jos sąlygos, nustatomas terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokama bauda (BPK 352 straipsnio, BVK 22 straipsnio nuostatos), pasekmės, jeigu bus vengiama sumokėti baudą ir nebus galimybių jos išieškoti. Įvertinus galutinės bausmės dydį, tai, jog šiuo metu kaltinamoji yra vaiko priežiūros atostogose, baudos sumokėjimui nustatomas 24 mėn. terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio.
23. Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. Ž., atstovaudamas nukentėjusįjį A. Ž., pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti 2000 Eur neturtinės žalos bei 280 Eur turtinę žalą. Ieškinyje nurodoma, jog A. Ž. dėl kaltinamosios veiksmų patyrė fizinį skausmą, įtampą, dvasinius išgyvenimus, baimę matytis su mama, pažeminimą prieš artimuosius ir kitus asmenis. Jam dėl patirtų išgyvenimų yra teikiamos psichologo paslaugos, šiuo metu (ieškinio surašymo dieną) jis jaučia pasekmes – padidėjusį (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog dėl kaltinamosios veiksmais sukeltų pasekmių jis jaučiasi atstumtas mamos, pažemintas, nerimauja dėl tėvo, kuris taip pat išgyveno, dėjo pastangas dėl jo, vaiko, ateities, todėl ir prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro A. Ž. už psichologo konsultacijas sumokėtos sumos. (3 t. 54-56 b. l.)
24. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsniu, 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nustačius, kad kaltinamoji A. S. neteisėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. Ž. sukėlė fizinį skausmą, šis turi teisę reikalauti žalos tiek turtinės, tiek neturtinės, atlyginimo (CK 6.247 straipsnis). Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
25. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį A. Ž. kaltinamoji A. S. smurtinius veiksmus atliko (duomenys neskelbtini) mėnesių laikotarpiu (kaklo suspaudimas) bei (duomenys neskelbtini) (kaklo suspaudimas). Abiem atvejais smurtas nebuvo intensyvus, sužalojimai nepadaryti, tačiau vaikas tuo metu buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, smurtiniai veiksmai galėjo įtakoti ir jo (duomenys neskelbtini) būklę. Todėl teismas nustato, jog kaltinamoji A. S. turi savo nepilnamečiui sūnui sumokėti 600 Eur neturtinės žalos kompensaciją. Didesnę kompensaciją, kaip to prašoma ieškinyje, priteisti nėra pagrindo. Teismas taip iš dalies tenkina ir turtinės žalos, tai yra išlaidų, kurių nebūtų buvę, jeigu ne kaltinamosios veiksmai, atlyginimą. Byloje nustatyta, jog A. Ž. laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo suteikta 14 psichologo konsultacijų, už jas sumokėta 280 Eur (3 t. 57-70 b. l.), už jas sumokėjo vaiko tėvas A. Ž.. Kadangi šių psichologo konsultacijų poreikį galėjo sąlygoti ir kaltinamosios A. S. veiksmai smurtaujant prieš sūnų, teismas iš kaltinamosios priteisia pusę šios sumos. Juo labiau, jog ji yra vaiko mama ir pati turėtų prisidėti prie tam tikrų papildomų poreikių, nepriskiriamų kasdieniams, patenkinimo Tačiau priteisia ją ne vaikui, kaip nurodyta ieškinyje, bet išlaidas patyrusiam asmeniui – A. Ž.. Priteisti šias išlaidas vaikui nėra pagrindo, nes tai nėra nei jo paties patirta žala. Apie tai, kad turtinės žalos atlyginimas priteisiamas bus jam, jeigu ieškinys bus tenkintas, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą buvo informuotas, tam jis neprieštaravo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kiti klausimai.
26. Nukentėjusiajam A. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo tarnybos (toliau – VGTPT) sprendimu nukentėjusiajam A. Ž. atstovauti parinkta advokatė Eligija Norkienė. (3 t. 27 b. l.) VGTPT 2024 m. vasario 1 d. pateikė pažymą, jog valstybė dėl nukentėjusiojo atstovavimo teisme patyrė 931,33 Eur išlaidų. (3 t. 181-187 b. l.)
27. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamoji A. S. VGTPT 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 8.4 Mr)ATP-B-2022-13162 suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos (3 t. 31-32 b. l.), pagalbos teikimas VGTPT 2023 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-B-2023-13542 pratęstas dar 12 mėnesių (3 t. 112-113 b. l.), teismas iš kaltinamosios priteisia 50 procentų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų, tai yra 465,67 Eur. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatyrė, dėl jų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo nesprendžiama.
28. Kaltinamajai A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 130-133 b. l.), ji paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuo tos dienos baigiama taikyti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
29. Dokumentai - CD laikmenos, kuriose yra nepilnamečio A. Ž. apklausos (vokuose, priklijuotuose 2 t. galinio viršelio vidinėje pusėje) bei 4 failai su nuotraukomis (3 t. 45 b. l.), saugoma kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniai, teismas
nusprendžia:
Kaltinamąją A. S. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario laikotarpiu atlikti smurtiniai veiksmai) bei paskirti jai 60 MGL (šešiasdešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), baudą
Kaltinamąją A. S. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2021 m. rugsėjo 20 d. nusikalstama veika) bei paskirti jai 60 MGL (šešiasdešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), baudą.
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie vienos bausmės už pirmąją nusikalstamą veiką pridedant dalį bausmės, paskirtos už vėlesnę nusikalstamą veiką, kaltinamajai A. S. paskirti galutinę 110 MGL (vieno šimto dešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti kaltinamajai A. S., jog bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įspėti, jog per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ši bus išieškota priverstinai. Nustačius, jog asmuo vengia savo noru mokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme.
Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kaltinamajai A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.
Kaltinamąją A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2022 m. vasario – kovo mėnesio laikotarpiu atlikti smaugimo veiksmai) bei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje ((duomenys neskelbtini) laikotarpiu atlikti spyriai) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.
Prokuratūros prašymą kaltinamosios A. S. nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 163 straipsnį bei 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktą atmesti kaip nepagrįstą.
Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą A. Ž., tenkinti iš dalies bei iš kaltinamosios A. S. nukentėjusiojo A. Ž. naudai priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos, o nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą A. Ž. iš kaltinamosios A. S. priteisti 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) turtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajai A. S. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę baigti taikyti (panaikinti).
Byloje esančias CD laikmenas saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Iš kaltinamosios A. S. valstybės naudai priteisti 465,67 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 67 ct) nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų. Valstybei priteistas išlaidas kaltinamoji privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.