Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Danutės Švitinienės

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario laikotarpiu atlikti smurtiniai veiksmai) bei paskirta jai 60 MGL (šešiasdešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), bauda.

A. S. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2021 m. rugsėjo 20 d. nusikalstama veika) bei paskirta jai 60 MGL (šešiasdešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie vienos bausmės už pirmąją nusikalstamą veiką pridedant dalį bausmės, paskirtos už vėlesnę nusikalstamą veiką, A. S. paskirta galutinė 110 MGL (vieno šimto dešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatytas 6 (šešių) mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2022 m. vasario – kovo mėnesio laikotarpiu atlikti smaugimo veiksmai) bei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2022 m. vasario – kovo mėnesio laikotarpiu atlikti spyriai) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

Prokuratūros prašymas A. S. nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 163 straipsnį bei 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktą atmestas kaip nepagrįstas.

Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą A. Ž., tenkintas iš dalies bei iš A. S. nukentėjusiojo A. Ž. naudai priteista 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos, o nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą A. Ž. iš A. S. priteista 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) turtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteista už tai, kad 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesių laikotarpiui, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, suimdama ranka sūnui A. Ž. kaklą stipriai jį spaudė, taip sukeldama fizinį skausmą.

2. Be to, A. S. nuteista už tai, kad 2021 m. rugsėjo 20 d., tiksliai nenustatytą valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suimdama sūnui A. už kaklo stipriai jį spaudė, taip sukeldama mažamečiui vaikui fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistoji A. S. ir jos gynėjas advokatas Kęstutis Galvičius prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. Ž. bei nukentėjusiojo atstovė advokatė E. Norkienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apygardos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

9. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje neigė, kad 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesių laikotarpiu ir 2021 m. rugsėjo 20 d. suimdama ranka sūnui A. Ž. kaklą stipriai jį spaudė ir sukėlė fizinį skausmą. Tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija išvadą, kad A. S. minėtais laikotarpiais sukėlė mažamečiui vaikui fizinį skausmą, grindžia nukentėjusiojo A. Ž., liudytojų A. Ž., V. K., G. M., D. Ž., R. R., V. T., N. P., G. J., R. K., V. K. parodymais, teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertize ir kitais byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais, kurių turinys pakankamai išsamiai atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

10. Nuteistosios A. S. apeliaciniu skundu bandoma įtikinti, kad nukentėjusiojo A. Ž., liudytojų A. Ž. ir D. Ž. parodymai yra prieštaringi, kelia abejones, ne tik teisiniu, bet ir loginiu požiūrių, be to asmenys yra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami kritiškai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo su tuo sutikti. Priešingai, tai, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje patvirtina esminėse detalėse nuoseklūs ir viso proceso metu tapatūs nukentėjusiojo A. Ž., liudytojų A. Ž., V. K., G. M., D. Ž., R. R., V. T., N. P., G. J., R. K., V. K. parodymai, kuriuos patvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma nustatyta, kad 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesių laikotarpiu ir 2021 m. rugsėjo 20 d. A. S. suimdami sūnui už kaklo stipriai jį spaudė, sukeldama jam fizinį skausmą. Tai pagrindžia nukentėjusiojo A. Ž. parodymai, kuriuos davė apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėja, kad mama A. S. (duomenys neskelbtini), močiutės bute buvo suėmusi jį už kaklo ir stipriai laikė, po ko jam skaudėjo galvą, bei buvo paėmusi už kaklo (duomenys neskelbtini), po ko taip pat skaudėjo (1 t., b. l. 168-169). Be to apklaustas papildomai pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo pasidaręs nuotraukas, kuriuose matėsi ant kaklo žymės (2 t., b. l. 47-48). Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų A. Ž., V. K., G. M., D. Ž., R. R., V. T., R. K., V. K. parodymai. Liudytojas A. Ž. parodė, kad nuo 2020 m. sūnus (A. Ž.) minėjo, kad namuose vyksta negeri dalykai, o šiam grįžus į Lietuvą, sūnus pasakė, kad mama kelis kartus yra smaugusi, vieną kartą (duomenys neskelbtini), kitą – (duomenys neskelbtini). Be to, matė 2021 m. rugsėjo 20 d. darytas nuotraukas, kuriose matėsi žymės, likusios po smaugimo. Liudytoja V. K. parodė, kad vaikas sakė, kad mama jį smaugė, vieną kartą, tai buvo (duomenys neskelbtini), kai jie ten gyveno. Liudytoja D. Ž. parodė, kad A. S. gyvenant kartu su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini), A. Ž. skambino jei (D. Ž.) ir sakė, kad mama (A. S.) jį smaugė du kartus. Be to, nurodė, kad nukentėjusysis, kai gyveno (duomenys neskelbtini) skambino ir vėl sakė, kad mama jį smaugė, todėl pasiūlė jam nusifotografuoti likusias žymes. Taip pat skambino ir kaimynei pasiklausti, ar negirdėjo triukšmo, kuri parodė, kad negirdėjo, tačiau po kurio laiko paskambinusi jai (D. Ž.) sakė, kad matė ant A. Ž. kaklo žymes. Po savaitės laiko ir pati matė ant kaklo likusias žymes. Liudytoja R. R. (A. S. kaimynė su kuria kalbėjo D. Ž.) parodė, kad vėlyvą rudeni/žiema D. Ž. klausė ar negirdėjo triukšmo iš jos buto, nes A. Ž. skundėsi, kad mama ji smaugė. Tą vakarą triukšmo negirdėjo, tačiau kai vežė jį į mokyklą kartu su savo dukra, matė ant kaklo žymes. Be to, dukra yra sakiusi, kad A. S. trenkė A. Ž. per veidą ir, kad jis (A. Ž.) yra nusifotografavęs žymes. Liudytoja V. T. parodė, kad apsilankiusi pas A. Ž. matė ant kaklo dėmes, vaikas pasakojo, kad jos atsirado dėl mamos smaugimo. Tai, kad vaiką smaugė A. S. yra sakiusi ir jos (V. T.) dukra G., kuriai buvo pasipasakojęs A. Ž.. Liudytoja R. K. parodė, kad teikiant konsultacijas vaikas minėjo ir apie smurtinius veiksmus prieš jį, teigė, kad buvo smurtauja (duomenys neskelbtini), jis buvo smaugiamas. Iš vaiko paaiškinimu suprato, kad (duomenys neskelbtini) labiau buvo smurtauta psichologiškai. Be to, parodė, kad tai, jog vaikas fantazuotų, jį konsultacijų metu nepastebėjo, priešingai, ji pastebėjo, kad vaikas 2022 m. buvo linkęs į savęs žalojimą, jai tai atrodė, kaip vidinio skausmo išraiška. Iš teisme pagarsintų liudytojos V. K. parodymų matyti, kad bendraujant su vaiku gyvenamojoje vietoje šis parodė, kad mama jį du kartus už kaklo paėmusi smaugė, vienas kartas buvo (duomenys neskelbtini), kitas – (duomenys neskelbtini). Kada tiksliai viskas vyko, vaikas nenurodė, o ji su specialiste neklausė jo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus nukentėjusiojo A. Ž. parodymus, minėtų liudytojų parodymus, konstatuoja, kad šie duomenys pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio pagrindu. Šie parodymai neprieštarauja vieni kitiems, tarpusavyje sutampa ir papildo vienas kitą, tokiu būdu sudaro loginę visumą. Be to, šių liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys objektyvus įrodymai, t. y. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, vaiko situacijos vertinimo anketos, fotonuotraukos, psichologės pažyma, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė.

13. Iš 2022 m. rugpjūčio 12 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad vaikas nurodė, jog nori gyventi su tėčiu, teigė, kad mamos bijo, nes ši yra griežta, jam grasina, kad jis nesusitiks daugiau su tėčiu ir močiute, jeigu negrįš namo (3 t., b. l. 153-165). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. rašto matyti, kad A. Ž. teigė, jog motina A. S. jam stipriai buvo suėmusi už kaklo, vieną kartą (duomenys neskelbtini), kitą kartą – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26-27). Iš 2022 m. rugsėjo 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad vertinant vaiko situacija 2022 m. rugsėjo 13 d. ((duomenys neskelbtini)) vaikas kalbėjo, kad su tėvais sutaria gerai, jo niekas neskriaudžia, tik kartais mama. Paprašius patikslinti, vaikas sakė, kad mama jį smaugė, vieną kartą (duomenys neskelbtini), kitą – (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jam skaudėjo (1 t., b. l. 31-43). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas berniuko kaklas. Jose matyti kaklo srityje netolygus paraudimai (2 t., 13-19). Iš 2023 m. vasario 2 d. psichologės pažymos matyti, kad vaikas gyvendamas su tėčiu ir močiute, jaučiasi saugus, patenkintas, nors kalbėsenoje ir elgesyje stebima daug nerimo požymių, ypač kai paliečiamos vaikui skaudžios temos, susijusios su jo mama (2 t., b. l. 56). Iš 2023 m. sausio 24 d. – vasario 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje atliktos teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės matyti, kad A. Ž. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių vaikas negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metų, taip pat nenustatytos ir priežastys, dėl kurių nebūtų galima remtis A. Ž. parodymais. Vaikas ekspertizės metu neatsiliepė apie mamą kategoriškai neigiamai ir jos neatstūmė (išsakė norą su ja bendrauti, palaikyti ryšį), tačiau vaikas jautėsi emociškai mamos neatlieptas (nesuprastas, kaltinamas), mamos atžvilgiu išsakė nesaugumo ir baimės jausmus. Ekspertės padarė išvadą, jog mama vaikui yra dariusi poveikį nekalbėti apie galimai netinkamą jos elgesį vaiko atžvilgiu, tačiau esminės įtakos jo parodymams tai neturėjo, o duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį, ekspertizės metu nebuvo gauta. Ekspertizės metu taip pat nenustatyti mąstymo sutrikimai, dėl kurių vaikas negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ar painiotų jas su vaizduotės turiniu. <...> Teigė, kad mama bjauriai su juo elgėsi, supykdavo dėl smulkmenų, grasindavo, kad prikals prie sienos, gąsdindavo. <...> Grįžus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), mama jį taip pat smaugė suėmusi už kaklo, sakė, kad jam bus blogai, prikals prie sienos, tuo metu jis buvo šeštokas. Vaikas pasakojo, kad mama labai greit susinervindavo, jei kas nepatikdavo, yra apspardžiusi (rodė į blauzdą), išvadinusi asilu, idiotu, debilu. Vaikas paaiškino, kad mama jį smaugusi yra du kartus, spardžiusi – keturis. Patikslino, kad (duomenys neskelbtini) buvo smaugiamas iš priekio prie sofos, smaugti pradėjo dėl to, kad atsikalbinėjo. (duomenys neskelbtini) vaiko mama vaiką prirėmė prie sienos. <...> Vaikas pasakojo, kad vieną kartą mama jį bandė perkalbėti, kad jis sakytų, jog ji jo nesmaugė, kad gražiai bendravo ir, kad geriausi draugai yra, mama sakė, kad jis turi gyventi su ja, nes ji yra geriausia (2 t., b. l. 59-66).

14. Kaip jau buvo konstatuota, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, neturėjo pagrindo nesiremti nukentėjusiojo duotais parodymais, nes jam nenustatyti mąstymo sutrikimai, dėl kurių vaikas negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ar painiotų jas su vaizduotės turiniu. Pastebėtina, kad mažamečių parodymams negali būti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir suaugusiam žmogui. Šie parodymai yra specifiniai dėl vaikų socialinės brandos, psichinio išsivystymo, nemalonių pojūčių prisimenant trauminius įvykius. Iš minėtos teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės matyti, kad kalbėdamas apie mamos veiksmus vaikas pasakojo nedrąsiai, lėtai, labai įsitempęs, buvo liūdnas, išsakė nusivylimą ir baimę. Vaiko emocijos užslopintos, neišraiškingos, nerimas pasireiškia per kalbėjimo manierą, bendravimo sunkumus, patiriant įtampą gyvenimiškose situacijose pasireiškia ir psichosomatiniai simptomai. Stebima pažeminta nuotaika reikšmingai susijusi su ikiteisminiame tyrime nagrinėjamais įvykiais. Matyti, jog nukentėjusiojo ir liudytojų A. Ž. ir D. Ž. duoti parodymai buvo vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl jų parodymų prieštaringumo, nenuoseklumo atmestini kaip nepagrįsti.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju A. S. savo sūnaus A. Ž. atžvilgiu nesmurtavo, nemušė, jo nesužalojo ar nenusargdino, nesukėlė fizinio skausmo, todėl nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pastebėtina, kad nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnio nuostatos). Nors A. S. savo kaltės nepripažino, tačiau spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kai 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesių laikotarpiu ir 2021 m. rugsėjo 20 d. suimdama ranka sūnui A. Ž. kaklą stipriai jį spaudė ir sukėlė fizinį skausmą, todėl jos atliktuose veiksmuose buvo visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai. Atsižvelgiant į skundžiamo nuosprendžio priėmimo motyvus, ištirtų įrodymų visumą ir jų vertinimą, spręstina, kad A. S. buvo pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir priimti A. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nėra.

16. Nors apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistajai A. S. paskirta bausmės rūšis ir jos dydis, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde buvo prašoma išteisinti A. S. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BKK 140 straipsnio 3 dalyje, pasisako ir šiuo klausimu.

17. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. S. bausmes, atsižvelgė į tai, kad ji padarė du nesunkius nusikaltimus, nukreiptus į mažamečio šeimos nario (sūnaus) sveikatą. Mažametis tuo metu buvo 12-13 m. amžiaus, smurtas prieš jį nebuvo intensyvus, sveikatos sutrikdymas dėl smurto nebuvo nustatytas. Skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė ir į asmenybę – ji yra neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 90-94), dirbanti, yra susituokusi, augina mažameti vaiką, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tikslinga skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmę, bausmės dydi nustatant sankcijos ribose, arčiau minimumo (sankcijoje už nesunkų nusikaltimą numatytą bauda nuo 50 MGL iki 2000 MGL). Su tokiu A. S. asmenybės vertinimu bei bausmės rūšies ir jų dydžio parinkimu bei bendrinimu apygardos teismas visiškai sutinka.

18. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. birželio 3 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašo valstybės naudai priteisti 112,50 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. Ž. (4 t., b. l. 71, 72-73).

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

20. Nukentėjusiajam A. Ž. teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme suteikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal nuteistosios A. S. apeliacinį skundą. BPK 322 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje be kitų asmenų turi teisę dalyvauti ir nukentėjusysis ir jo atstovas (atstovai), nors šių asmenų dalyvavimas nėra būtinas, tačiau atstovo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra viena iš nukentėjusiojo teisių garantijų. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nuteistosios A. S. apeliacinis skundas netenkinamas, suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimtį, sprendžia, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma proporcinga nuteistosios A. S. turtinei padėčiai. Nuteistoji A. S. dirbanti, todėl prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš nuteistosios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios A. S. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistosios A. S. 112,50 eurų (vieną šimtą dvylika eurų 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Nutartis neskundžiama.