- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2-120-329/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02148-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- K. J.
nedalyvaujant ieškovės S. S. paslaugų įmonės atstovams ir atsakovui K. J. bei jo atstovui advokatui E. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. paslaugų įmonės ieškinį darbo ginčo byloje dėl darbo užmokesčio priteisimo atsakovui K. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo išnagrinėti ieškovės ir atsakovo K. J. darbo ginčą dėl teisės, nustatant, jog atsakovui nepriklauso darbo užmokestis sumoje 4342,34 Eur ir 1268,88 Eur netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atleidus atsakovą iš darbo, šis kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) dėl neišmokėto atsakovui darbo užmokesčio ir DGK (duomenys neskelbtini) d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui K. J. iš ieškovės buvo nutarta išieškoti darbo užmokestį sumoje 4342,34 Eur ir 1268,88 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovė tvirtina, kad su atsakovu yra atsiskaičiusi ir neturi prievolės mokėti nutartos išieškoti darbo užmokesčio sumos, nes atsakovui nepriklausė pagrindiniai mokėjimai ir pradelstų mokėjimų pagal esamus duomenis negalėjo būti. Atsakovui buvo priteistos sumos pagal neaktualius Sodros duomenis, kurie iki ginčo sprendimo priėmimo dienos Sodrai atliekant įmonės veiklos duomenų peržiūrą ir vertinimą buvo patikslinti ir komisija turėjo jais vadovautis. Ieškovė nurodo, kad dėl nežinomų priežasčių DGK nevertino Sodros duomenų ir atliktų mokėjimų atsakovui. Atsakovas nepateikė jokių papildomų duomenų, paneigiančių ieškovės teiktus DGK duomenis, todėl mano, jog ieškovė neturi prievolės atsakovui mokėti 4342,34 Eur darbo užmokestį ir 1268,88 Eur netesybas. Ieškovė mano, kad DGK sprendimu šių aplinkybių nevertino ir priėmė formalų sprendimą (e. b. l. 40–41).
Atsakovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (e. b. l. 160).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir dalyvaudamas 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė teismui pateikė klaidinančią informaciją ir ieškovės pateikti įrodymai DGK neva atsakovas nedirbo nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ir buvo atleistas iš darbo už pravaikštą neatitinka tikrovės. Nurodo, kad atsakovas darbo funkcijas vykdė iki pat atleidimo iš darbo dienos – (duomenys neskelbtini) d. ir iš darbo buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą – atsakovui parašius (duomenys neskelbtini) d. prašymą atleisti iš darbo, nes darbdavys nemokėjo darbo užmokesčio nuo (duomenys neskelbtini) d. Nors ieškovė DGK teigė atsakovą atleidusi iš darbo už pravaikštas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tačiau atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jokiose pravaikštose nebuvo, jokių pasiaiškinimų iš jo darbdavys neprašė, visą laiką dirbo, jį ieškovė buvo komandiravusi dirbti Europoje, vežioti krovinius. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovui, neva neatvykus į darbą, ji ėmėsi DK 58 straipsnyje nurodytų veiksmų, o ieškovės teikiamuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose su žymomis „PB“ yra nurodyta melaginga informacija. Darbdavys turėjo įrodyti, kad atsakovas (darbuotojas) nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. buvo pravaikštoje ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kaip numatyta DK 58 straipsnyje, tačiau tokių įrodymų nepateikė (e. b. l. 51–55).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovai advokatas D. V. ir įmonės vadovas S. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai (e. b. l. 152, 156). (duomenys neskelbtini) d. ieškovės atstovas įmonės vadovas S. S. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo sveikatos problemų (e. b. l. 116). Ieškovės atstovo advokato D. V. neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, iki posėdžio iš jo negauta prašymų. 2020 m. sausio 26 d. teismas yra gavęs ieškovės atstovo advokato D. V. prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą atidėti, sudarant sąlygas ieškovui S. S. asmeniškai dalyvauti bylos nagrinėjime, kito posėdžio datą numatant pagal ieškovo darbingumą (e. b. l. 108–109).
Neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė, (duomenys neskelbtini) d. pateikusi teismui ieškinį dėl darbo ginčo, ne pirmą kartą prašo atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovės atstovai nė karto nedalyvavo teismo posėdžiuose, nuo ieškinio ir vėliau patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų. Ieškovė yra juridinis asmuo, turintis savo atstovą advokatą, kuriam, remiantis pateikta į bylą (duomenys neskelbtini) d. teisinių paslaugų teikimo sutartimi, suteiktos visos CPK numatytos šalių procesinės teisės, tame tarpe ir teisė teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo ar parengiamojo posėdžio metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams (e. b. l. 3). Todėl ieškovės atstovas įmonės vadovas S. S., negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje, turėjo galimybę įmonės interesus ginti per įmonės atstovą advokatą, teikti teismui savo paaiškinimus raštu. Ieškovė turi pareigą veikti už greitą darbo ginčo išsprendimą, nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir nevilkinti bylos nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs ieškovės procesinį elgesį ir procesinių pareigų nevykdymą, ieškovės atstovų neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažįsta nesvarbiomis. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, ieškovei neatvykus į teismo posėdį, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje nagrinėjamas iš esmės darbo ginčas, dėl kurio (duomenys neskelbtini) d. priimtas DGK sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustos galios teismui priėmus procesinį sprendimą (šiuo atveju būtų nutartis) pagal ieškovės pateiktą ieškinį, todėl sprendžia, kad byla nagrinėtina iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nedalyvaujant ieškovei.
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą ieškovės įmonėje vairuotoju (e. 1 tomo b. l. 12–13). Ieškovė (darbdavys) įsipareigojo mokėti atsakovui 500 Eur mėnesinį darbo užmokestį, mokamą du kartus per mėnesį, bei komandiruotės dienpinigius. (duomenys neskelbtini) d ir (duomenys neskelbtini) d. buvo pakeista (duomenys neskelbtini) d. darbo sutartis: darbdavys (ieškovė) įsipareigojo nuo (duomenys neskelbtini) d. mokėti atsakovui Vyriausybės nustatytą MMA, padaugintą iš 1,3 koeficiento, o nuo (duomenys neskelbtini) d. darbdavys įsipareigojo mokėti atsakovui 722 Eur mėnesinį darbo užmokestį (e. b. l. 12–13, 14).
Darbo sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) d., nutraukimo pagrindas – darbuotojo prašymas (duomenys neskelbtini) d. atleisti pagal DK 56 straipsnio 2 dalį (e. b. l. 12–13, 15).
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovas kreipėsi į DGK su ieškiniu dėl to, kad nutraukus darbo sutartį, ieškovė (darbdavys) su juo galutinai neatsiskaitė ir nesumokėjo darbo užmokestį už (duomenys neskelbtini) (iki atleidimo) mėnesius (e. b. l. 120–121, prijungtos DGK darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 1).
DGK (duomenys neskelbtini) d. darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui iš ieškovės nutarė išieškoti darbo užmokestį už (duomenys neskelbtini) (iki atleidimo) mėnesius sumoje 4342,34 Eur ir 1268,88 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini)d. (e. b. l. 8–11).
Ieškovė (darbdavys), nesutikdama su DGK sprendimu, pareiškė ieškinį teismui dėl darbo ginčo dėl teisės, teigdama, kad su atsakovu yra atsiskaičiusi, o mokėti atsakovui darbo užmokestį už (duomenys neskelbtini) (iki atleidimo) mėnesius nesutinka, nes atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė darbo veiklos ir tai patvirtina Sodros duomenys, kurių DGK nevertino. Ieškovė naujų įrodymų nepateikė, prašė išreikalauti iš DGK darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovautis DGK pateiktais rašytiniais įrodymais.
Taigi byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d.
Ieškovė DGK nagrinėtoje darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikusi šiuos jos poziciją turinčius pagrįsti įrodymus: 1) (duomenys neskelbtini) d. raštas dėl K. J. neatvykimo į darbą (e. b. l. 137); 2) (duomenys neskelbtini) d. pažymą, kurioje nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. K. J. į komandiruotę nebuvo siunčiamas (e. b. l. 134); 3) (duomenys neskelbtini) (iki (duomenys neskelbtini) dienos) mėnesių K. J. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašai, kuriuose visos dienos pažymėtos „PB“– pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties (e. b. l. 131–133); 4) (duomenys neskelbtini) mėnesių darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiai (e. b. l. 130, 135, 136; 5) atostogų/kompensacijų už nepanaudotas atostogas dalies skaičiavimo pažyma (e. b. l. 138), (prijungtos DGK darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 7–10).
Ieškovė yra pateikusi (duomenys neskelbtini) d. raštą dėl K. J. neatvykimo į darbą, kuriame nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) vd. K. J. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe ir atsakovui neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties daugiau nei vieną darbo dieną ir tuo šiukščiai pažeidus darbo drausmę, spręstinas klausimas dėl darbo santykių su darbuotoju nutraukimo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (dėl darbuotojo kaltės). Tačiau iš DGK darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos (duomenys neskelbtini) d. darbo sutarties, kurią ieškovė (darbdavys) pateikė su atsiliepimu DGK, matyti, kad atsakovas iš pareigų buvo atleistas ne DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, o, kaip ir nurodo atsakovas (darbuotojas) – DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga)). Esantis byloje atsakovo (darbuotojo) (duomenys neskelbtini) d. prašymas atleisti jį iš darbo pagal DK 56 straipsnio 2 dalį taip pat paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovas buvo pravaikštose ir todėl ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovui darbo užmokestį. Teismas atkreipia dėmesį, kad darbo sutartyje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas (DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nenuginčytas, jis galiojantis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktas aktas dėl K. J. neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. surašytas (duomenys neskelbtini) d., t. y. į ateitį (duomenys neskelbtini) d. atžvilgiu.
DGK darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys iš Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos, integruotos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacine sistema, taip pat paneigia ieškovės surašytuose raštuose nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe, kadangi, kaip matyti iš minėtų duomenų, atsakovo draudžiamosios pajamos buvo : (duomenys neskelbtini) mėn. – 1 090,10 Eur, laikotarpio fiksavimo data – (duomenys neskelbtini)d.; (duomenys neskelbtini) mėn. – 861,73 Eur, laikotarpio fiksavimo data – (duomenys neskelbtini)d.; (duomenys neskelbtini)mėn. – 2 390,51 Eur, laikotarpio fiksavimo data – (duomenys neskelbtini) d. (e. b. l. 143, prijungtos DGK darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 14). Iš viso ginčo laikotarpiu atsakovo draudžiamosios pajamos buvo 4 342,34 (priskaitytina suma). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad šios sumos jis iš ieškovės negavo iki šiol, o (duomenys neskelbtini) mėn. ieškovė jam davė 200 Eur, kad būdamas reise galėtų sumokėti už vilkiko parkavimą stovėjimo aikštelėse komandiruotės metu. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateiktas išrašas iš ieškovės banko sąskaitos, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. ieškovė pervedė 415 Eur dienpinigių ir (duomenys neskelbtini) d. pervedė 200 Eur į atsakovo sąskaitą (e. b. l. 6, 143). Teismas pažymi, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė sumokėjo atsakovui darbo užmokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. bendroje sumoje 4 342,34 (priskaitytina suma) Eur, todėl ši suma išieškotina iš ieškovės atsakovui.
Ieškovės teiginys, kad atsakovui buvo priteistos sumos pagal neaktualius Sodros duomenis, kurie iki DKG sprendimo priėmimo dienos buvo patikslinti Sodrai atliekant įmonės veiklos duomenų peržiūrą ir vertinimą, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie neabejotinai nuginčytų DGK darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis iš Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos, integruotos su VSDFV informacine sistema, apie atsakovo draudžiamąsias pajamas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį, t. y. jau po jo atleidimo iš darbo ir ginčą sprendžiant DGK, jis iš VSDFV gavo SMS žinutę apie tai, kad darbdavys (ieškovė) pakeitė duomenis, susijusius su atsakovo atleidimo iš darbo pagrindu, tačiau pati ieškovė atsakovo neinformavo apie pakeistus anksčiau pateiktus VSDFV duomenis dėl atsakovo atleidimo. Atsakovas nurodė, kad dėl tokių neteisėtų ieškovės veiksmų (klaidingų duomenų teikimo siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei ir VSDFV) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Todėl teismas sprendžia, kad egzistuojant minėtoms aplinkybėms, yra pagrindo abejoti šiuo metu esančiais VSDFV duomenimis, kuriuos ieškovė pakeitė daugiau kaip po mėnesio nuo atsakovo atleidimo ir kurie neatitinka darbo sutarties nutraukimo su atsakovu pagrindui, įrašytam darbo sutartyje, todėl teismas jais nesivadovauja ir vertina kaip patikimą įrodymą duomenis iš Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos, integruotos su VSDFV informacine sistema, apie atsakovo draudžiamąsias pajamas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., esančius DGK darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovės (duomenys neskelbtini) d. raštas, kuriame nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. K. J. į komandiruotę nebuvo siunčiamas, yra surašytas daugiau kaip po mėnesio nuo atsakovo atleidimo iš darbo dienos. Su šia ieškovės teigiama aplinkybe atsakovas nesutinka, nurodydamas, kad minimu laikotarpiu jis dirbo pas ieškovę ir buvo siunčiamas ieškovės vilkiku vežioti krovinius Europoje, tai gali patvirtinti CMR važtaraščiai, kuriuos jis yra pateikęs įmonės vadovui S. S., tačiau šis neteikia jų teismui. Teismas vertina tai, kad ieškovė, kurios žinioje yra jos darbuotojų pateikiami CMR važtaraščiai po krovinių nugabenimo, iš tiesų turėjo galimybę pateikti teismui įrodymus (duomenis apie įmonėje gautus CMR važtaraščius laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., įmonės vilkikų tachografus ar pan.), kurie patvirtintų ieškovės (duomenys neskelbtini) d. rašte nurodytas aplinkybes, tačiau ieškovė nepateikė jokių minimai aplinkybei pagrįsti įrodymų.
(duomenys neskelbtini) (iki (duomenys neskelbtini) dienos) mėnesių K. J. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašai, kuriuose visos dienos pažymėtos „PB“– pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties bei (duomenys neskelbtini) mėnesių darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl jų objektyvumo, vertinant juos visumoje su aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais : (duomenys neskelbtini) d. darbo sutartimi (joje nurodytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu), atsakovo (darbuotojo) (duomenys neskelbtini) d. prašymu atleisti jį iš darbo pagal DK 56 straipsnio 2 dalį, duomenimis iš Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos, integruotos su VSDFV informacine sistema, atsakovo pateiktomis į bylą CMR kopijomis.
Tinkamai raštu įforminti darbo sutarties nutraukimą visų pirma buvo tiesioginė darbdavio (ieškovės) pareiga. Todėl visos šios pareigos nesilaikymo neigiamos pasekmės tenka pačiam darbdaviui (ieškovei) ir būtent ieškovė nagrinėjamu atveju byloje privalėjo įrodyti aplinkybes, jog darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, esant šiurkščiam darbuotojo darbo pareigų pažeidimui). Civilinę bylą nagrinėjančio teismo vertinimu ieškovė tokių aplinkybių byloje neįrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą nepateikė, nenurodė ir neprašė išreikalauti jokių rašytinių ir kitų objektyvių įrodymų (liudytojų parodymų, ar kt.), kurie patvirtintų, jog atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. nedirbo, buvo pravaikštoje. Aukščiau nurodytas ginčo aplinkybes ieškovė iš esmės įrodinėja tik savo vadovo surašytais dokumentais. Teismas atkreipia dėmesį, kad visi šie dokumentai prieštarauja (duomenys neskelbtini) d. darbo sutarties nutraukimo pagrindui, kuris yra įrašytas darbo sutartyje paties ieškovės vadovo S. S..
Aplinkybę, kad ieškovė (darbdavys) pilnai neatsiskaitė su atleidžiamu iš darbo darbuotoju (atsakovu) patvirtina ir pati ieškovė, teigdama, kad atsakovas nebuvo darbe be pateisinamos priežasties, todėl jam nebuvo pagrindo mokėti darbo užmokestį už neatliktas darbo funkcijas. Teismo aukščiau aptarti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai : raštas dėl atsakovo neatvykimo į darbą, pažyma dėl atsakovo nesiuntimo į komandiruotę, darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiai nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; ir kt.).
Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadai, jog ieškovė neįvykdė savo pareigos pilnai sumokėti atsakovui darbo užmokestį už (duomenys neskelbtini) mėnesius.
Ieškovei byloje neįrodžius aplinkybių, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. nedirbo ieškovės įmonėje ir nenuginčijus darbo sutarties nutraukimo pagrindo, įrašyto (duomenys neskelbtini) d. darbo sutartyje, teismas patikslintą ieškinį vertina kaip neįrodytą ir sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį pirmosios instancijos teismas turi teisę viršyti darbuotojo pareikštus reikalavimus tiktai bylose pagal darbuotojo ieškinį. Nagrinėjamu atveju darbuotojas (atsakovas) jokio reikalavimo (priešieškinio) nėra pareiškęs, todėl šiuo atveju teismas pasisakė tik dėl to reikalavimo, kurį yra pareiškęs darbdavys (ieškovė).
Pripažinus nepagrįstu ir netenkintinu ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą, turėtų būti vykdomas DGK (duomenys neskelbtini) d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal DK 231 straipsnio 7 dalį teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui į šio teismo sprendimo rezoliucinę dalį perkeltina paminėto DGK sprendimo rezoliucinė dalis. Aukščiau nurodytu darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) d. sprendimu atsakovui iš ieškovės buvo priteistos netesybos nuo darbo santykių pasibaigimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.). Priimant teismo sprendimą laikotarpis, už kurį skaičiuotinos aukščiau nurodyto dydžio netesybos (nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d.) viršija Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalų šešių mėnesių terminą, todėl perkeliant darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, atsakovui priteistinų netesybų dydis tikslintinas į 8 684,70 Eur (priskaitytina suma) (atsakovo vidutinis darbo užmokestis: (1 090,10 Eur (sausio mėn.) + 861,73 Eur (vasario mėn.) + 2 390,51 Eur (kovo mėn.) : 3 = 1 447,45 Eur; netesybos: 1 447,45 Eur × 6 mėn. = 8 684,70 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Patikslintą ieškinį, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas iki sprendimo priėmimo nepateikė teismui prašymo ir įrodymų apie jo turėtas atstovavimo išlaidas, todėl teismas nagrinėjamu atveju nepriteisia iš ieškovės atsakovui jo turėtų išlaidų.
Patikslintą ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteisiamos 12,49 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, 293 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. S. paslaugų įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsakovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 4 342,34 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du eurus 34 ct, priskaitytina suma) neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. ir 8 684,70 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 70 ct, priskaitytina suma) netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką 6 mėnesius, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 13 d.
Priteisti valstybei iš ieškovės S. S. paslaugų įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 12,49 Eur (dvylika eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.