Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo L. G. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto specializuoto tarprajoninio nepilnamečių reikalų teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą dėl įvaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kazachstano Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto specializuotas tarprajoninis nepilnamečių reikalų teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu patenkino pareiškėjo L. G. pareiškimą dėl vaiko įvaikinimo ir nusprendė: 1) nustatyti, kad nepilnametį vaiką – S. S. M., gimusią (duomenys neskelbtini) mieste, įvaikina (duomenys neskelbtini) pilietis L. G., gimęs (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti S. S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės būklės aktų įrašų skyriuje (duomenys neskelbtini), nurodyti skiltyje pavardė – (duomenys neskelbtini), tėvo vardą – išbraukti, skiltyje tėvas – G. L., kitą dalį palikti nepakeistą; 3) sprendimo kopiją išsiųsti į RAGS instituciją atlikti vaiko įvaikinimo valstybinę registraciją ir institucijos, atliekančios globos ir rūpybos funkcijas, žiniai. Pareiškėjas L. G. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto specializuoto tarprajoninio nepilnamečių reikalų teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti

Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII dalis. Pagal CPK 812 straipsnio 5 dalį teismas, nustatęs, kad prašymas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo paduotas nesilaikant CPK arba tarptautinėse sutartyse nustatytos tvarkos, gali jį pripažinti nepaduotu ir nutartimi grąžinti pareiškėjui, o kai prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, – palikti jį nenagrinėtą.Pagal bendrą taisyklę užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu (CPK 810 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos su kitomis valstybėmis sudarytas tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kaip ir pagal CPK, ne visiems užsienio valstybių institucijų priimtiems sprendimams pripažinti Lietuvos Respublikos teritorijoje būtina speciali pripažinimo procedūra, kurią vykdo Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas. Šią įsiteisėjusio teismo sprendimo savybę būtina skirti nuo teismo sprendimo vykdytinumo savybės, kai teismo sprendimas vykdomas priverstinai, nes priverstinai vykdomi ne visi teismo sprendimai, kurie pagal CPK 18 straipsnį privalomi vykdyti. Teismų bei kitų (neteisminių) institucijų sprendimais gali būti pripažįstamos įvairios suinteresuotų asmenų materialiosios teisės ne ginčo (ypatingąja) teisena (CPK V dalis). Tokio pobūdžio sprendimams jokie priverstinio vykdymo veiksmai nėra reikalingi ir jų įgyvendinimui pakanka, kad atitinkamu sprendimu pripažįstama suinteresuoto asmens teisė. Tokie teismų sprendimai nuo jų įsiteisėjimo momento ar neteisminių institucijų sprendimai nuo jų priėmimo momento tiesiogiai sukelia atitinkamus teisinius padarinius.Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos 1994 m. rugpjūčio 9 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį susitariančiųjų šalių teritorijoje be specialios teisenos pripažįstami pagal savo pobūdį nereikalaujantys vykdymo globos ir rūpybos, civilinės metrikacijos ir kitų įstaigų sprendimai civilinėse ir šeimos bylose.Bendros teismo sprendimo pripažinimo poreikį įtvirtinančios taisyklės išimtis yra nustatyta ir CPK 809 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-65/2014 pasisakyta, jog minėta išimtis pagal įstatymo analogiją taikytina ir užsienio valstybės teismo sprendimams dėl įvaikinimo, nes tiek užsienio teismo sprendimui dėl įvaikinimo, tiek CPK 809 straipsnio 3 dalyje nustatytam užsienio teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia yra bendra tai, jog jie visi yra susiję su asmens teisinės padėties (asmens statuso) nustatymu, kuris lemia fizinio asmens teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ir pasibaigimą šeimos teisinių santykių srityje. Tokios praktikos laikytasi ir vėliau priimtose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (žr. 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2T-107/2014, Nr. 2T-109/2014 ir Nr. 2T-110/2014, 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-103/2014).Aptartomis Sutarties ir CPK nuostatomis bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika siekiama palengvinti susitarančių valstybių suinteresuotiems asmenims įgyvendinti atitinkamas materialiąsias teises civilinių ir šeimos teisinių santykių srityje, paspartinti ir padaryti efektyvesniu su fizinio asmens teisine padėtimi (statusu) šeimos teisinių santykių srityje susijusių civilinės būklės aktų registravimą.Kaip matyti iš nagrinėjamu atveju prašomo pripažinti Kazachstano Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto specializuoto tarprajoninio nepilnamečių reikalų teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo, užsienio teismas nustatė, kad pareiškėjas L. G. įvaikina nepilnametį vaiką S. S. M., ir nusprendė pakeisti tam tikrus įvaikinto vaiko gimimo akto įrašus (vaiko pavardę, duomenis apie tėvą) bei išsiųsti sprendimo kopiją atsakingoms Kazachstano Respublikos institucijoms. Jokių konkrečių teismo sprendimo įgyvendinimo priemonių, reikalaujančių atlikti vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikoje, teismo sprendime nenustatyta. Kadangi šis užsienio teismo sprendimas pagal savo pobūdį nereikalauja vykdymo Lietuvos Respublikoje, todėl pagal Sutarties 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę galėtų būti pripažįstamas Lietuvos Respublikos teritorijoje be specialiosios teisenos. Įprastai tokio pobūdžio užsienio teismo sprendime nustatytos teisės ir pareigos galėtų būti tiesiogiai įgyvendinamos, pateikiant sprendimą kitos susitariančios šalies (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos) kompetentingoms institucijoms (Sutarties 1 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo prašymą pripažinti tokio pobūdžio užsienio teismo sprendimą, kuriuo išspręstas vaiko įvaikinimo klausimas, atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo L. G. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto specializuoto tarprajoninio nepilnamečių reikalų teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą.