- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- TA-635-1062/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00667-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2020 m. kovo 16 d. buvo laikomas Šiaulių TI, neužtikrinant sąlygų pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir išsikviesti budintį pareigūną. M. B. nurodė, kad kiekvieną kartą norint išsikviesti pareigūną, teko daužyti į duris ir tikėtis, jog jis išgirs ir prieis; labai dažnai pareigūnai negirdi, o jeigu ir girdi, dėl kitų darbų neprieina pasiteirauti, dėl kokių priežasčių daužoma į duris. Pareiškėjas teigė, kad tas pats pasisakytina ir apie dušo patalpas – išsimaudžius tenka laukti, po 10–15 minučių daužyti į duris, triukšmauti, kol suimtieji, taip pat ir jis, bus išvesti į gyvenamąją kamerą. Pažymėjo, kad yra atvejų, kai pareigūnai tyčiojasi, užduoda klausimą: „Kokia kamera daužo“ ir patys atsako: „Dujų kamera“, nusijuokia ir neprieina arba pašiepia: „Kas per paukščiai stuksena“ ir neprieina. M. B. akcentavo, kad jam nebuvo užtikrinamas saugumas, dėl fizinio smurto kilus grėsmei sveikatai.
3. Pareiškėjas teigė, kad dėl tinkamų kalinimo sąlygų nesudarymo (saugumo neužtikrinimo) jam buvo padaryta neturtinė žala.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Šiaulių TI paaiškino, kad M. B. įstaigoje periodiškai buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2020 m. sausio 28 d. ir nuo 2020 m. sausio 30 d. iki atsiliepimo parengimo dienos.
6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala; jokių prašymų ar skundų, susijusių su pagalbos mygtuko įrengimu, M. B. neteikė, o patikrinus asmens sveikatos istoriją, duomenų apie sveikatos sutrikimus nebuvo nustatyta.
7. Šiaulių TI akcentavo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose nėra galimas dėl įstaigos statuso. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereguliuoja. Pabrėžė, kad elektros laidai montuojami paslėptu būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai yra susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, o tai nelaikoma paprastuoju remontu.
8. Šiaulių TI pažymėjo, kad įstaigos pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, jog esant poreikiui, asmenims nebūtų laiku bei tinkamai suteikta pagalba ir panašiai. Tas pats galioja ir dėl parvedimo iš dušo: už dušo durų nuolat yra pareigūnas, kuris privalo užtikrinti tvarką, todėl nėra galimi atvejai, kad pareigūno nebūtų įmanoma prisikviesti. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad M. B. administracinėje byloje Nr. I1-3236-257/2020 skundėsi dėl privatumo neužtikrinimo duše, nes jį stebi pareigūnai ir kiti asmenys; pareiškėjas prieštarauja pats sau, kadangi šioje byloje teigia, jog pareigūnų neįmanoma prisikviesti.
9. Šiaulių TI nurodė, kad iš esmės pareiškėjo skundas yra susijęs ne būtent su jo teisių apsauga, bet apskritai su Šiaulių TI laikomų asmenų apsauga. Akcentavo, kad teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, o asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, visų pirma, yra konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Iš M. B. skundo paaiškinimų matyti, kad pagalbos mygtuko neįrengimas abstrakčiai yra siejamas ir su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga, taigi šie pareiškėjo motyvai sietini su viešojo intereso gynyba, tačiau jis nėra juridinis asmuo, turintis įstatyme nustatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai.
10. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad M. B. dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto; pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai nulemtus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, M. B. nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys asmens patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.
11. Šiaulių TI pažymėjo, kad Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše yra įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą; neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo M. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios 2020 m. balandžio 24 d. pažymos Nr. 60-1684 matyti, jog pareiškėjas M. B. Šiaulių TI buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2020 m. sausio 28 d. ir nuo 2020 m. sausio 30 d. iki pažymos surašymo dienos (2020 m. balandžio 24 d.).
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, kad tardymo izoliatorių gyvenamųjų kamerų bei kitų patalpų įrengimą reguliuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.), kurių 14.4 punktas nustato, jog tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Šių taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad jos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas pažymėjo, kad aliarminio iškvietimo įrengimo dušų patalpose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereguliuoja.
15. Teismas nurodė, kad pareigūnų iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys, yra susijęs su kalinių saugumo užtikrinimu. Akcentavo, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog aliarminio iškvietimo įrengimui Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose yra būtina atlikti tokius darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, tik nurodė, kad elektros laidai montuojami paslėptu būdu, jie įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai yra susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, o tai nelaikoma paprastuoju remontu. Teismas pažymėjo, kad atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga šio reikalavimo nesilaikė; tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
16. Teismas pažymėjo, kad kita vertus, vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Teismas akcentavo, kad M. B. skunde nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kurio kameroje tuo metu nebuvo. Pareiškėjo argumentai, kad nesant signalizacijos mygtuko, jis jautė nuolatinę baimę dėl savo saugumo ir sveikatos, pareigūnai negirdėdavo jo beldimo į duris ir neprieidavo pasiteirauti, dėl kokių priežasčių beldžiamasi, teismo buvo įvertinti kaip pernelyg abstraktūs ir neįrodantys, jog dėl signalizacijos mygtukų nebuvimo Šiaulių TI kamerose M. B. kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. neturtinė žala. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančios Šiaulių TI resocializacijos skyriaus išduotos 2020 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 61-1026 matosi, jog pareiškėjas M. B. į Šiaulių TI direktorių su prašymais ir skundais dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių nesikreipė. Pareiškėjui nepateikus konkrečių argumentų dėl patirtos žalos nesant signalizacijos mygtuko, teismas sprendė, kad jo teiginiai nėra pagrįsti, todėl juos atmetė.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog buvo atvejų, kai pareigūnai tyčiojosi, uždavinėjo įvairius klausimus, tačiau neprieidavo pažiūrėti, dėl ko beldžiamasi į duris, tačiau šis M. B. teiginys taip pat yra abstraktus, nedetalizuotas, pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai tokie atvejai buvo, kokie pareigūnai taip elgėsi, ar jis apie tokį pareigūnų elgesį pranešė Šiaulių TI direktoriui, todėl tokių jo teiginių nepakanka, kad būtų galima įvertinti nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar atsakovo atstovo darbuotojai pažeidė teisės aktus, reguliuojančius jų santykius su Šiaulių TI laikomais asmenimis.
18. Likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus teismas pripažino pertekliniais ir neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jų detaliau neanalizavo.
19. Aptaręs Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą, apibrėžiančią neturtinės žalos sąvoką, bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu ir jo įvertinimu, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi, tik aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
20. Atsižvelgęs į tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, teismas pažymėjo, kad nenustačius pareiškėjui padarytos žalos, nėra vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas nėra galimas.
III.
21. Pareiškėjas M. B. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
22. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo paviršutiniškai ir akivaizdžiai palaikydamas atsakovo atstovo nurodytus argumentus bei neatsižvelgė į M. B. pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog Šiaulių TI pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.
23. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors teismas pripažino, jog pareigūnų iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys, yra susijęs su kalinių saugumo užtikrinimu, o atsakovo atstovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose yra reikalinga atlikti tokius darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, tik nurodė, kad elektros laidai montuojami paslėptu būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai yra susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, o tai nelaikoma paprastuoju remontu. Teismas pažymėjo, kad atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga šio reikalavimo nesilaikė. M. B. nuomone, buvo nustatytas akivaizdus Šiaulių TI administracijos neveikimas ir pareiškėjo, kaip žmogaus, teisės į saugią aplinką pažeidimas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjas pažymi, kad vien įstaigos administracijos argumentai, jog dėl Šiaulių TI statuso remonto darbai nėra galimi, parodo, kokiomis sąlygomis jam teko kalėti ir koks buvo įstaigos pareigūnų bei administracijos neveikimas.
Šalies argumentai
24. M. B. nurodo, kad Šiaulių TI administracija ir pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti, ir kalint, pareiškėjo sveikatai ar net gyvybei kilo pavojus. M. B. pažymi, kad kali dėl seksualinio nusikaltimo, o tokio nusikaltimo kiti kalintys asmenys nepateisina, todėl pareiškėjui kiekvieną minutę galėjo kilti pavojus; būdamas kameroje, jis visą laiką bijojo.
25. M. B. atkreipia dėmesį, kad prireikus greitai susisiekti su pareigūnais, to nebūtų buvę įmanoma padaryti, kadangi reikdavo apie 15 minučių nuolat ranka daužyti į senas geležines duris, kol pareigūnai išgirsdavo ir prieidavo. Taip buvo sukeliamas ne tik dvasinis, bet ir fizinis skausmas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos argumentas, kad jam neva nieko nebuvo nutikę Šiaulių TI ir M. B. nepateikė jokių argumentų, yra nelogiškas; jis reiškia, kad pareiškėjas pirmiausia turėjo būti sumuštas, sužalotas ar suluošintas ir tik po to į tai būtų reaguojama.
Atsiliepimas
26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
27. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie konkretūs argumentai, kuriais būtų grindžiamas neteisėtas ir subjektyvus teismo sprendimas, o tik abstrakčiai teigiama, kad teismas buvo neobjektyvus.
28. Šiaulių TI nuomone, teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Be to, M. B. nušalinimo teismui nereiškė. Atsakovo atstovo nuomone, subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas yra neteisingas, taip pat nėra pagrindo abejoti įrodymų pakankamumu bei patikimumu.
29. Šiaulių TI atkreipia dėmesį, kad tiek M. B. prašoma atlyginti neturtinės žalos suma, tiek bylos šalių reikalavimai vadovautis vienais ar kitais teisės aktais ar teismų praktika ir panašiai yra vertinami kaip nevaržantys teismo diskrecijos teisės priimti sprendimą savo nuožiūra, pagal savo vidinius įsitikinimus; teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi tiek teisės aktais, tiek teismų praktika, tiek teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, teisingo žalos atlyginimo koncepcija, remiasi įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, o bylos šalių pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
30. Šiaulių TI pažymi, kad M. B. teiginys dėl tinkamo žalos įrodinėjimo vertinimo, sprendžiant klausimą dėl pagalbos mygtukų, nėra niekuo pagrįstas.
31. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, tenka atsakovui. Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius skundą; tai atsispindi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.
32. Šiaulių TI akcentuoja, kad M. B. jokių konkrečių atvejų, kada jam buvo kilęs pavojus, neįvardijo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis patyrė neturtinę žalą. Be to, jokie teisės aktai Šiaulių TI neįpareigoja laikomų asmenų diferencijuoti pagal galbūt padarytas nusikalstamas veikas, todėl atsakovo atstovas jokių teisės aktų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo M. B. prašymo atlyginti jam patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš tinkamo saugomo kalint Šiaulių TI neužtikrinimo.
34. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškėjui padarytos žalos, M. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą. M. B. nuomone, teismas jo skundą išnagrinėjo paviršutiniškai ir akivaizdžiai palaikydamas Šiaulių TI išdėstytą poziciją, o į jo pateiktus argumentus bei įrodymus neatsižvelgė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių TI administracija ir pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti, ir kalint tardymo izoliatoriuje, M. B. sveikatai ar net gyvybei kilo pavojus, kadangi jis kali dėl seksualinio nusikaltimo, kurio kalintys asmenys netoleruoja.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos M. B. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
36. M. B. apeliaciniame skunde teigia, kad kalint Šiaulių TI, jam nebuvo užtikrintas saugumas, kadangi nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, o pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo paviršutiniškai ir šališkai.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
38. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje M. B. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Šiaulių TI – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
39. Kaip minėta, apeliacinį skundą M. B. grindžia tuo, kad jam nebuvo užtikrintas saugumas, kadangi Šiaulių TI kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų.
40. Pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte yra nustatyta, jog kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovui neįrodžius aplinkybių, kad jis neturėjo galimybių įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos, darytina išvada, jog Šiaulių TI reikalavimo įrengti aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) nesilaikė, tačiau vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui kilimo. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-233-556/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-289-556/2021, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-624/2021).
41. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog M. B. tik abstrakčiai teigė, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, tačiau nenurodė nei vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir pareiškėjui nebuvo suteikta pagalba ir dėl to jis galėjo patirti žalos. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo teigimu, nesaugių kalinimo sąlygų būtų patyręs kokių nors realių papildomų nepatogumų, dėl to įkalinimo įstaigos administracijai būtų teikęs skundus ar panašiai. M. B. nenurodė konkrečių datų, įvykių, kada jis negalėjo laiku išsikviesti pareigūnų, ir dėl to patyrė žalą. Išanalizavus į bylą pateiktus dokumentus ir pareiškėjo sveikatos istoriją, nebuvo nustatyta, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą būtent minėtų netinkamų kalinimo sąlygų (pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo) poveikį fizinei ar psichinei M. B. sveikatai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčo laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir panašiai, t. y. nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad saugių kalinimo sąlygų užtikrinimas reiškia teisės aktuose numatytų priemonių visumos įgyvendinimą, pagalbos iškvietimo mygtukai nėra vienintelė kameroje esančių asmenų saugumą užtikrinanti priemonė. Tai, kad vienos iš kalinių saugumą užtikrinančių priemonių nėra arba jos dažniausiai neveikia, negali būti siejama nei su atsakovo atstovo siekiu pažeminti kalinamų asmenų orumą, iš jų pasityčioti, nei su tokio pobūdžio asmenų išgyvenimais.
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo jam buvo padaryta neturtinė žala, nėra pagrįsti, o nesant visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pareiga atlyginti žalą nekyla. Tai reiškia, kad M. B. reikalavimas jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas, taigi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kadangi nebuvo nustatyta, jog neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) M. B. sukėlė neturtinę žalą.
43. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad M. B. skundas buvo išnagrinėtas paviršutiniškai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
44. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina ir tai, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). M. B. teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas situacijos vertinimas ir nepagrįstai remiamasi tik atsakovo atstovo išdėstyta pozicija, tačiau šie jo argumentai nėra pagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal M. B. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o M. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.