Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu (t. 2, b. l. 163).

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas. Teigia, kad san. mazgo atitvarai tik apie 1,5 m aukščio, atskirti užuolaida, o pertvaros netinkamos dezinfekavimui. Taip pat nurodo, kad nesant ventiliacijos tvyrojo blogas kvapas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių (tai patvirtina pridedamos nuotraukos).

Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, san. mazgo įėjimai kamerose Nr. 15, 18, 31, 59, 102 atskirti durimis, o kamerose Nr. 23, 24, 29, 44, 64, 74 – užuolaidomis, kurios yra iki pat grindų. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo san. m. ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (LVAT 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.) Iš nuotraukų matyti, kad san. mazgų užuolaidos yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo neįtakoja.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad per stebėjimo langelį pareiškėjo stebėjimas būnant san. mazge – neįmanomas.

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra. Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Taip pat nurodo, kad kliūčių nuvalyti atitvarus – nėra, san. mazgo patalpos sienos išklijuotos lengvai valomomis plytelėmis (tai patvirtina nuotraukos), be to, vadovaujantis Higienos – dezinfekcijos planais 2018-2019 m. ir 2020-2021 m., gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo, valytojo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kartu nurodome tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Iš 2019-01-15 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-107 matyti, kad kameroje Nr. 18 apšvieta tinkama, šviestuvai tvarkingi. Temperatūra, drėgmė atitinka reikalavimus. Pelėsio nėra. Kameroje Nr. 74 atliekamas remontas (pareiškėjas šioje kameroje apgyvendintas jau po remonto).

Iš 2019-04-16 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2430 matyti, kad kamerose Nr. 15 ir Nr. 29 apšvieta, temperatūra, drėgmė tinkama. Pelėsio nėra.

Iš 2019-07-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5320 matyti, kad kamerose Nr. 23 ir Nr. 24 lempos be gaubtų.

Iš 2019-08-29 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-6311 matyti, kad kameroje Nr. 102 dalis sienų/lubų tinko nutrupėję. Kitų veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Iš 2019-12-09 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-9396 matyti, kad kameroje Nr. 31 apšvieta, drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta. Vietomis ištrupėjęs tinkas, lempos be gaubtų. Matomas pelėsis.

Iš 2019-12-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-9454 matyti, kad kameroje Nr. 64 apšvieta tinkama, lempos tvarkingos. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta. Pelėsio nėra.

Kartu nurodo ir tai, kad įstaiga susiduria su ypač aštria problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Šviestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos, tačiau pažymėtina tai, kad šviestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti ir t. t.

Kad ŠTI nuolat šalina trūkumus bei keičia sugadintą inventorių įrodo pridedami Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštai, adresuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui.

Nors, kitos kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. Byloje Nr. A-348/2018 ir kt.).

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pridedama 2019-01-08 Ūkio skyriaus pažyma Nr. 62/08-12, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuotos kameros Nr. 29, 18, 15, 74. Taip pat pridedama 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 62-33, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo minimose kamerose, remontuotos kameros Nr. 64, 44, 31 (remontuota pareiškėjo laikymo šioje kameroje laikotarpiu). Kad kameros tvarkingos ir nekeliančios grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, patvirtina ir pridedamos nuotraukos.

Nors pareiškėjas teigia, kad dėl drėgmės kamerose puvo čiužiniai. Nors pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos paneigti, kartu nurodome ir tai, kad pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl minkštojo inventoriaus neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktai Nr. PA-365, PA-6386. Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai netinkami naudoti, neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo trukmė per trumpa, o pasivaikščiojimo kiemelių būklė kelia grėsmę jo sveikatai. Taip pat nurodo tai, kad vienu metu gali būti organizuojami keli užsiėmimai, todėl turi rinktis tik vieną, o karantino metu užimtumas apskritai neorganizuojamas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. 2018-04-16 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-130 dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą). Pagal šį įsakymą suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Vadovaujantis 2019-05-21 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Paaiškiname, kad nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149.

Nurodo, kad ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerūkantiems motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rūkantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus .

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-06-06 patikrinimo akte Nr. PA-3528 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-02-11 patikrinimo akte Nr. PA-384 nustatyta, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka, kiemelių patalpos švarios, sniegas nukastas, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Šiaulių departamento 2019-07-12 patikrinimo akte Nr. PA-5294, 2019-07-25 patikrinimo akte Nr. PA-5576 bei 2019-08-30 patikrinimo akte Nr. PA-6358 nustatyta, kad kai kuriuose kiemeliuose yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), tačiau atsakovas nurodo kad, nustatyti pažeidimai yra nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pavojai tik teoriniai. Kartu nurodome ir tai, kad atsižvelgiant į gaunamą finansavimą bei oro sąlygas, trūkumai šalinami (Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 duomenys).

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose būnant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan. Be to, nors tam tikri pažeidimai ir nustatyti, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento darbuotojai nekonstatavo, kad kiemeliai būtų pavojingi sveikatai ar gyvybei bei nenurodė, kad jais naudotis negalima.

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Be to, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. /.../ Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.

Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Pažymi tai, kad užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti. Nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualų užimtumo grafiką, o pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Nors pareiškėjas teigia, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standartą (2002) 1 – Rev.2006 kalinamiems asmenims turi būti užtikrinama galimybė bent 8 val. praleisti ne kamerose, o lauke, toks teiginio traktavimas klaidina gerbiamą Teismą.

Nurodo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) ir užsiimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne laiko praleidimui lauke, kaip kad nurodo pareiškėjas. Be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio.

Ir nors pareiškėjas skundžiasi, kad karantino metu užsiėmimai nevykdomi, nurodo, kad to imamasi siekiant užtikrinti kuo saugesnę aplinką.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-01-31 įsakymo Nr. 1/01-43, nuo 2019-02-01 dėl mieste paskelbtos gripo epidemijos organizuojami renginiai suimtiesiems ir nuteistiesiems sustabdyti. Siekiant kiek įmanoma užtikrinti saugią aplinką, tokie veiksmai yra proporcingi. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-03-08 įsakymo Nr. 1/01-77 matyti, kad nuo 2019-03-12 minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios.

Pareiškėjas teigia, kad ŠTI dažnai nėra karšto vandens, jam neužtikrinama teisė kartą per savaitę praustis duše. Taip pat nurodo, kad persirengimo kambariuose neužtikrinamas jo privatumas.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu, o šiam aktui netekus galios (nuo 2020-01-22), iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunktyje, pagal kurį, be kita ko, iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“.

Atsakovas nurodo, kad ŠTI duše bėga šiltas vanduo, kuris į ŠTI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atkreipiame dėmesį, kad atsakovas karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Be to, pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą.

Taip pat nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms netekus galios, leistinų turėti daiktų sąrašas numatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, III skyriuje. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.6 papunktyje įtvirtinta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti elektrinį virdulį. Vadovaujantis 25 punktu, minėtos nuostatos taikomos ir suimtiesiems.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Nurodo, kad stebėjimo akutė skirta siekiant užtikrinti režimo laikymąsi bei pačių kalinamųjų asmenų saugumą, be to, pro ją nėra žiūrima nuolat, nepertraukiamai. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Nurodo, kad Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Pagal 2019-07-24 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 47/08-75, pasirašytą, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ ,,Bruneros“.

VšĮ „Bruneros“ įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie atitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų (nuteistųjų) valgiaraščiai yra diferencijuojami: dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, nėščioms moterims, nepilnamečiams, dirbantiems vegetarams vyrams, nedirbantiems vegetarams vyrams, nedirbančioms vegetarėms moterims, veganams, dietinio maitinimo valgiaraščiai.

Sutarties 5 punktas numato pareigą paslaugos teikėjui teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias.

Už maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra atsakingi Turto valdymo skyriaus inspektorius (anksčiau Ūkio skyriaus inspektorius), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti ir kontroliuoti suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo procesą ir Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už budinčią pamainą (anksčiau Apsaugos ir priežiūros skyrius, budintis direktoriaus padėjėjas), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti tinkamą maisto suimtiesiems (nuteistiesiems) kiekio užsakymą ir savalaikį išdavimą. Pastebėję paslaugos teikimo pažeidimus, inspektorius ar vyriausias specialistas nedelsiant informuoja paslaugos teikėją.

Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, atsakingi už kalinčių asmenų maitinimo organizavimą, sugriežtino pristatomo maisto kontrolę, nuolat matuoja atvežto maisto temperatūrą ir tikrina svorį. Nustačius pažeidimus, nedelsiant informuojamas paslaugos teikėjas. Pažymi, jei pristatyto karšto maisto temperatūra žemesnė nei 68°C, maistas pašildomas.

Atkreipia dėmesį, kad maitinimo procesą tiria bei kontroliuoja už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos.

Kaip matyti iš pridėtų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento ir Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimo aktų, jokių esminių pažeidimų, susijusių su maitinimo organizavimu, maisto kokybe nenustatyta. Nors ir buvo nustatyta tokių trūkumų kaip vietomis atsilupę ar pajuodę sienų ir lubų dažai, tačiau konstatuota, kad patalpų ir inventoriaus higiena iš esmės tinkama, o nustatyti nežymūs teisės aktų reikalavimų neatitikimai, neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai.

Šiaulių tardymo izoliatorius 2019-10-09 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba) raštu Nr. 57S-(57.5)-843 informuotas apie 2019-10-01 VšĮ „Bruneros“ maisto ruošimo skyriuje atlikto patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, t. y. transporto priemonė, kuria į Šiaulių tardymo izoliatorių vežami pagaminti maisto patiekalai, neatitinka higienos reikalavimų bei rasta 550 vnt. baltų vištų kiaušinių, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs 2019-09-25. Atkreiptinas dėmesys, kad šis krovinys į ŠTI neatvežtas, taigi, jokių padarinių pareiškėjui negalėjo kilti, tačiau pažymi, kad, siekiant užtikrinti tinkamą prekių tiekimą ateityje, Šiaulių tardymo izoliatorius nedelsiant raštu kreipėsi į VšĮ „Bruneros“ bei informavo apie baudą nesilaikant Sutartyje numatytų įpareigojimų. Minėti raštai nėra viešai prieinami, todėl teismui bus teikiami tik gavus tokį Teismo nurodymą.

Taip pat pažymi tai, kad galima situacija, kai tam tikrų institucijų atsakymai teikiami tik pačiam pareiškėjui (ar kitiems kalinamiems asmenims, kurie gauta informacija dalinasi tarpusavyje), todėl jų turinys Šiaulių tardymo izoliatoriui gali būti nežinomas.

Papildomai nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius imasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 sudarė Sutarties vykdymo kontrolės komisiją, kuri ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina patiekto maisto kokybę ir tai įformina aktu. Apie galimai nekokybišką maistą nedelsiant informuojama Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba, o esant poreikiui – kreipiamasi ir tiesiogiai į tiekėją.

Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

Informuoja, kad aktualiu laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta įstaigai prievolė užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kadangi Taisyklių 15 priede numatyta, kad vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg, Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais, kuriuos nuteistieji ir suimtieji gali įsigyti įstaigos parduotuvėje, organizuojamas du kartus per savaitę, pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką bei 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintą Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašą. Tvarkos parašo 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o vaisiais ir daržovėmis pagal jų papildomus prašymus ne rečiau kaip du kartus per savaitę, esant galimybei, atsižvelgiant į apsiperkančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, žmogiškuosius išteklius suimtiesiems (nuteistiesiems) gali būti sudaromos sąlygos papildomai nusipirkti kitų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

Pažymi, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms netekus galios (nuo 2020-01-22), analogiška nuostata įtvirtinta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte, pagal kurį paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

Informuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatorius su UAB „Lobby Baltic“ 2018-10-19 sudarė Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės suimtiesiems (nuteistiesiems) veiklai sutartį Nr. 47/08-62. Sutarties 4.3.10 punktas įpareigoja UAB „Lobby Baltic“ laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų.

2019-10-24, užbaigus viešojo pirkimo procedūras, Šiaulių tardymo izoliatorius su UAB „Lobby Baltic“ sudarė nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 47/08-117. Sutarties 2.1 punktas įpareigoja paslaugos teikėją suimtiesiems (nuteistiesiems) parduoti prekes teisės aktų ir Sutarties 1 priede nustatyta tvarka. Sutarties 2.2 punktas įpareigoja paslaugos teikėją parduoti prekes Sutarties 2 priede nustatytomis kainomis.

Pabrėžia, kad Šiaulių TI vadovaujasi Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-09 direktoriaus įsakymu Nr. V-172. Atsakingas Šiaulių TI darbuotojas kartą per mėnesį apsilanko šalia įstaigos esančiose parduotuvėse, kurių apyvarta yra panaši kaip ir įstaigoje esančioje parduotuvėje, ir palygina jose parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainas su tokių pačių prekių kainomis Šiaulių TI parduotuvėje. Apie gautus rezultatus informuojamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad kažkurių prekių kainos Šiaulių TI teritorijoje veikiančioje parduotuvėje lyginant kainas su kitų tikrintų parduotuvių kainomis didesnės daugiau kaip 10 %, Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas paraginamas sumažinti tų prekių kainas (tai patvirtina pridedami Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštai, skirti UAB „ Lobby Baltic“. Atkreipiame dėmesį, kad kainos įstaigos parduotuvėje panašios, o kai kurių prekių net mažesnės už šalia esančių parduotuvių kainas. Atkreipiame dėmesį, kad UAB „Lobby Baltic“ darbuotojai, gavę raštą nedelsiant reaguoja, sumažina kainas ir apie tai raštu informuoja Šiaulių TI. Pažymi, kad prekių kaina gali keistis jeigu rinkoje pasikeičia prekių kainas įtakojantys veiksniai.

Informuoja, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 „Dėl Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas maisto produktų asortimentas ir privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Atkreiptinas dėmesys, kad sausainiai įtraukti į sąrašą ir parduotuvė jais prekiauja.

Pažymi, kad iki 2019 m. lapkričio mėn. kartą per mėnesį į visas kameras buvo išduodamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės prekių kainoraštis su nurodytomis galiojančiomis kainomis, o nuo 2019 m. lapkričio mėn. į kameras išduotas privalomų prekių kainoraštis su nustatytomis pastoviomis kainomis, taip pat jis ir papildomų prekių kainoraštis skelbiamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus internetinėje svetainėje. Atkreiptinas dėmesys, kad tik esant galimybėms UAB „Lobby Baltic“ papildo asortimentą naujomis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų prekėmis, o pagrindinių prekių asortimentas yra pastovus, todėl gerai žinomas ilgesnį laiką Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Pabrėžia, kad tiek Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 88 punktas, tiek Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 36 punktas draudžia išvesti nuteistuosius bei suimtuosius, kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, iš kamerų apsipirkti parduotuvėje. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Buhalteris, gavęs prašymą, patikrina suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasitikrinęs prekes ir kasos kvitą, jei neturi pretenzijų pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Turto valdymo skyriuje saugomą segtuvą. Pažymėtina tai, kad visi suimtieji (nuteistieji), gavę prekes ir jas apžiūrėję, turi galimybę netinkančių prekių atsisakyti ir grąžinti jas atgal į parduotuvę.

Nurodo, kad rengiant vieną iš atsakymų į vieno ŠTI laikomo asmens skundą Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus darbuotojas el. paštu kreipėsi į UAB „Lobby Baltic“ dėl informacijos apie ŠTI teritorijoje veikiančios parduotuvės patikrinimus. UAB „Lobby Baltic“ informavo, kad Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parduotuvę tikrino 2019-08-26. Tikrinimo metu nustatyta, kad maisto produktų su pasibaigusiais terminais nerasta, maisto pakuotės nepažeistos, vaisiai ir daržovės laikomos plastikinėse dėžėse, kurios pakeltos nuo grindų ant grotelių ar stalų. Visi pieno ir mėsos produktai, vadovaujantis veterinarinės tarnybos nustatyta tvarka, iki jų pristatymo suimtiesiems (nuteistiesiems), laikomi įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje – šaldytuve Maisto produktų laikymo sąlygos parduotuvėje atitinka gamintojo nurodytas laikymo sąlygas. UAB „Lobby Baltic“ darbuotojai užtikrino, kad produktus tiekia plastikiniuose maišeliuose.

Informuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatorius 2019-09-26 gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos raštą Nr. 587S-(57.5.)-787 dėl UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje nustatytų pažeidimų. Šiaulių tardymo izoliatorius 2019-10-03 kreipėsi į UAB „Lobby Baltic“ direktorių su prašymu užtikrinti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijoje veikiančioje parduotuvėje būtų parduodamos kokybiškos ir nepasibaigusio vartoti termino prekės (minėti raštai nėra viešai prieinami, todėl bus teikiami tik Teismui pareikalavus).

Nors pareiškėjas įvardina konkrečius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštus, nurodome, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nėra šių raštų gavėjas.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai bando jį įbauginti, naudoja psichologinį smurtą, neregistruoja skundų, be to, dažnai prašo skundą išspręsti taikiai jį atsiimant. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai savo veikloje atlikdami pareigines funkcijas vadovaujasi teisės aktais bei pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai niekuo nepagrįsti. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę prašyti viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją nutraukti. Paaiškiname, kad dažnai Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai teiktus asmenų skundus pavyksta išspręsti taikiai, pravedant su skundą teikusiais asmenimis pokalbius, todėl tolesnis skundų nagrinėjimas raštiškai nebetikslingas. Pabrėžiame, kad skundo atsiėmimo teisė priklauso tik pačiam pareiškėjui.

Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Atsiliepime į papildytą skundą, atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius periodiškai fotografuoja kameras, taip fiksuoja jų būklę. Kadangi nėra galimybių kamerų būklę nuotraukose fiksuoti kiekvieną dieną, teikiamos tos nuotraukos, kurios darytos arčiausiai skundžiamo laikotarpio. Šiuo atveju teiktos nuotraukos, kurios darytos 2019 m. kovo mėn. Papildomai paaiškina, kad kameros visada fotografuojamos taip, kad matytųsi bendras visos kameros vaizdas, taip pat san. mazgo atitvėrimas bei pats san. mazgas.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių 2019-10-18 bei 2019-11-04 atliktų patikrinimų metu nustatytų pažeidimų VŠĮ „Bruneros“, taip pat teigia, kad ŠTI meluoja, jog pasibaigusio galiojimo kiaušinių pristatytas į ŠTI buvo sustabdytas.

Atkreipia dėmesį, kad maitinimo procesą tiria bei kontroliuoja už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos.

Šiaulių tardymo izoliatorius teismui pateikė visus turimus aktualius Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento ir Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimo aktus bei kitą turimą informaciją apie VšĮ „Bruneros“ maisto ruošimo skyriuje atlikto patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (2019-10-09 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas Nr. 57S-(57.5)-843).

Kaip buvo nurodyta ir anksčiau, galima situacija, kai tam tikrų institucijų atsakymai teikiami tik pačiam pareiškėjui (ar kitiems kalinamiems asmenims, kurie gauta informacija dalinasi tarpusavyje), todėl jų turinys Šiaulių tardymo izoliatoriui gali būti nežinomas.

Atkreipia dėmesį, kad teikti įrodymus turi ne tik atsakovas, tačiau ir pats pareiškėjas, todėl, jei jis turi duomenų apie nurodytomis datomis atliktus patikrinimus, jis turi pareigą tuos įrodymus pateikti teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad esant prastoms oro sąlygomis jam nesuteikiama teisė pasivaikščioti sausoje patalpoje, o nustojus lyti, pasivaikščioti pakartotinai nebesiūloma.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje kiemeliai įrengti vadovaujantis minėtais reikalavimais.

Papildomai nurodo, kad kiekvieną dieną pasivaikščiojimai vykdomi metu, kuris numatytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintoje Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje bei ją pakeitusioje 2018-03-29 įsakymu Nr. 1/01-110 patvirtintoje Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje su vėlesniais pakeitimais.

Paaiškina, kad kalinimo įstaigose privalu griežtai laikytis dienotvarkės bei režimo reikalavimų, o laikas skirtas tam tikroms veikloms, griežtai kontroliuojamas. Pažymi, kad galimybės kiekvieną kartą esant blogesniam orui pasivaikščiojimą perkelti į kitą laiką nėra galimybės, kadangi pareigūnai tuo metu vykdo jau kitas funkcijas (pvz., veda asmenis į kitus užsiėmimus, organizuoja suimtųjų/nuteistųjų skambinimąsi ir t. t.).

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, tačiau pažymėtina ir tai, kad esant blogam orui, tam tikromis veikomis negali užsiimti ne tik kalinami asmenys, bet ir laisvėje esantys asmenys. Taigi, tai nepriklauso nuo atsakovo valios.

Taip pat nurodo tai, kad ŠTI laikomi asmenys pasivaikščiojimo gali atsisakyti.

Papildomai nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato, jog esant prastam orui, pasivaikščiojimai būtų vykdomi kitu metu ar kitose patalpose, todėl tokie pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti. Be to, pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai dėl blogo oro jis negalėjo pasinaudoti teise į pasivaikščiojimą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-27 pažyma Nr. 60-7330 Dėl M. B. (t. 1, b. l. 21-28), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019-02-27 iki 2020-02-14 (324 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 324 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 324 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9396 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., t. 1, b. l. 90-91) matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. 31 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Kontrolės mentu nustatyta, kad minėtoje kameroje sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., t. 1, b. l. 92-93) matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos mechaninės patalpų vedinimo ar kondicionavimo sistemos. Minėtose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Taip pat ir iš kitų aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad įvairiu metų laiku buvo patikrintos 8 kameros iš 11, kuriose buvo pareiškėjas ir visose tikrintose kamerose oro temperatūra, bendra dirbtinė apšvieta, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, dėl stipraus elektinio apšvietimo, drėgmės atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose Nr. 102 ir Nr. 31 užfiksuoti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (tinkas ir dažų sluoksnis nuo lubų ir sienų vietomis nutrupėjęs), kamerose Nr. 23, Nr. 24, Nr. 31 užfiksuoti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (apšvietimo įrenginiai nesaugūs, techniškai netvarkingi), kameroje Nr. 31 užfiksuotas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (vizualiai matomas pelėsis), todėl nustatyti higienos normų pažeidimai vertintini pareiškėjo naudai ir negalima vienareikšmiškai laikyti, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Pareiškėjo argumentas, kad naktinio apšvietimo išjungti negalima, šviesa dega ištisą parą, vertintinas kritiškai, nes pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 14.3. papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Toks kamerų įrengimo apšvietimas užtikrina tinkamo režimo laikymąsi ir žmonių saugumą.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 55–57) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2020-2021 m. (t. 1, b. l. 58–60).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti apie 1,5 m aukščio medinėmis pertvaromis arba tokio pat aukščio užuolaidomis, kurios neužtikrina privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, gamtinius reikalus atlikinėjo vieni kitų akivaizdoje, nes buvo matomas kameroje esančių asmenų ir matomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus dirbančio personalo bei administracijos darbuotojų per duryse įrengtas stebėjimo akutes ar jiems atidarius duris. Be to, nesant atskiros oro šalinimo sistemos, pasinaudojus tualetu laikosi nemalonūs kvapai.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti iš visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atitverti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 29-30) matyti, kad kamerose Nr. 18, 23, 64 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis yra nuo 1,80 m iki 2,11 m, kamerose Nr. 29, 102, 24, 59, 31, 44 atitvarinė kontrukcija yra mūrinė, kurių aukštis nuo 2,16 m iki 2,33 m, kameroje Nr. 74 atitvarinė konstrukcija yra OSB užuolaida, kurios aukštis yra 1,81 m ir kameroje Nr. 15 atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurios aukštis yra 2,02 m, t. y. ženkliai aukštesnės negu 1,5 m, todėl pareiškėjo argumentas, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti apie 1,5 m aukščio medinėmis pertvaromis arba tokio pat aukščio užuolaidomis, atmestinas kaip nepagrįstas. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Pareiškėjas nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu, yra matomas kameroje esančių asmenų ir matomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus dirbančio personalo bei administracijos darbuotojų per duryse įrengtas stebėjimo akutes ar jiems atidarius kamerų duris. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 1, b. l. 176-186) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu, o kamerose Nr. 29, 23, 59, 64 iš kameros vidinės pusės. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas nenurodė. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžia jo teisę į privatumą, tačiau sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose durimis (kameros Nr. 15, 18, 31, 59, 102) ar neperšviečiamomis užuolaidomis (kameros Nr. 23, 24, 29, 44, 64, 74), šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9396 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., t. 1, b. l. 90-91) matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. 31 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Kontrolės metu nustatyta, kad minėtoje kameroje sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., t. 1, b. l. 92-93) matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos mechaninės patalpų vedinimo ar kondicionavimo sistemos. Minėtose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Taip pat ir iš kitų aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 176-186).

Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-6358 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 110) matyti, kad ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai valomi vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbact forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 99-101) matyti, kad vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrengimai kasdien valomi ir dezinfekuojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai, valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdieninio dezinfekavimo kontrolės žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 102) konstatuota, kad vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai dezinfekuojami autorizuotu biocidiniu. Kasdienius sanitarinių įrenginių dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai.

Tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2018–2019 m. (t. 1, b. l. 55–57) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2020-2021 m. (t. 1, b. l. 58–60).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 99-101) konstatuota, kad ŠTI administracijos duomenimis, ŠTI laikomiems asmenims Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto nuostatos įgyvendinimas užtikrinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. ŠTI laikomi suimtieji ir nuteistieji sanitariniam švarinimui vedami pagal ŠTI direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. patvirtintą grafiką Nr. 20/01-129. ŠTI laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tam sąlygos yra: įrengtos 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 pertvaromis atskirtus dušus, tiekiamas karštas vanduo. Duomenys apie konkretaus asmens švarinimąsi ŠTI nėra registruojami. Tik atvykus į ŠTI vykdomas atvykusiųjų sanitarinis švarinimas, kas ir yra nusiprausimas duše, kuris registruojamas sanitarinio švarinimo atlikimo pažymoje.

Operatyviosios kontrolės metu sanitarinės švaryklos patalpoje iš praustuvės paimtas geriamojo vandens mėginys laboratoriniams tyrimams. Atliktų tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 104–106) konstatuota, kad ŠTI dušų, prausyklų patalpos valomos pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas. Peržiūrėjus sanitarinėje švarykloje pildomą Dušo ir persirengimo patalpų kasdienio dezinfekavimo žurnalą nustatyta, kad dušinių, prausyklų patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, po kiekvieno pasinaudojimo dušu. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Mikrobac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.

Į ŠTI vanduo tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Nustatytas chloridų kiekis geriamajame vandenyje atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-455, 20.4 papunktyje nustatytą parametro ribinę vertę.

Pareiškėjo argumentas, kad naudojantis dušu persirengimo kambario durys būna atidaromos arba pareigūnai stebi persirengimo kambarį per duryse įrengtą langelį, tuo pažeidžiant privatumą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t. y. įkalinimo įstaigoje, turėjo specifinį teisinį statusą, todėl jo atžvilgiu tam tikra apimtimi buvo neišvengiami tam tikri jo asmeninių laisvių suvaržymai, siekiant užtikrinti režimo laikymąsi ir tiek paties pareiškėjo, tiek su juo buvusių asmenų saugumą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti turėjo teisę pusantros valandos pasivaikščiojimo kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemeliuose grindys ištrupėjusios, krenta plytos iš sienų, o tai jam kėlė baimę.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 62). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-05-21 įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Taigi, minėtu įsakymu nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, o tai atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą, o nerūkantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (t. 1, b. l. 64-65). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, nustatyta pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien asmenims atskirai pagal 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.2 punktus (t. 1, b. l. 63), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6358 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 110) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 5, Nr. 6, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 15, Nr. 16 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 16, Nr. 17, Nr. 20 nelygi grindinio danga; kiemelyje Nr. 21 nesaugi grindinio danga ties įėjimu į kiemelį; pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 17 ir Nr. 18 ties grotomis virš įėjimo įrengtos metalinės konstrukcijos nesaugios (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojantį pagal paskirtį, nenustatyta.

ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai, valomi vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbact forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 21 patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5576 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 15 d., t. 1, b. l. 109) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 19 ištrupėjusi ir grindinio danga (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Sporto, stalo teniso salėse veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Patikrinimo metu įvertinus tikrintus pasivaikščiojimo kiemelius, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.

Siekiant įvertinti faktus dėl bendrojo naudojimo patalpose esančių dulkių, operatyviosios kontrolės metu vertintos sporto salės, stalo teniso salės, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai. ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai valomi ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos ( patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad sporto, stalo teniso salių, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5294 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 4 d., t. 1, b. l. 107-108) nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 1 grindinio danga yra ištrupėjusi, pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 3 sienos danga nutrupėjusi, iškritusios plytos (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t. 1, b. l. 103) konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 104–106) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu kiemelių patalpos buvo švarios, sniegas nukastas. Veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Pareiškėjo argumentas dėl pusantros valandos pasivaikščiojimo trukmės niekuo nemotyvuotas ir nepagrįstas, subjektyvi pareiškėjo nuomonė, todėl atmestina, nes paneigiama aukščiau paminėtais Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais. Pareiškėjo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose grindys ištrupėjusios, krenta plytos iš sienų, o tai jam kėlė baimę, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, į kokius pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvestas ir ar buvo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose paminėtuose kiemeliuose, o jei ir buvo, tai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose neuždrausta vesti asmenis pasivaikščioti į patikrinimo aktuose nurodytus kiemelius, kuriuose nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, tik nurodė pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus. Tai, kad pasivaikščiojimo kiemelių sienų, grindų dangos nutrupėjusios, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė gali kelti baimę, pavojų asmenų sveikatai ar gyvybei. Nei viename Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuotas pelėsis pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl pareiškėjo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliai skęsta pelėsyje, atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai, patikrinimo aktuose užfiksuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta, o tikrintų pasivaikščiojimo kiemelių patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs. Juo labiau, Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 Apie 2019 metais atliktus remonto darbus (t. 1, b. l. 46–54) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2019 metus buvo remontuojami pasivaikščiojimo kiemeliai (Nr. 5, 16, 17 – dalinis remontas: grindų duobių ir sienų prie grindų betonavimas; kiemeliai Nr. 21, Nr. 20 – kosmetinis remontas: atliktas durų slenksčio betonavimas prie kiemelio durų). Apie pasivaikščiojimų kiemelių nustatytų trūkumų pašalinimą, vykdomus darbus ar dėl sumažinto finansavimo prekių ir paslaugų įsigijimui negalėjo atlikti nustatytų pažeidimų, Šiaulių tardymo izoliatorius 2020-01-22 raštu Nr. 14-1077 Dėl patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų pašalinimo (t. 1, b. l. 94), 2019-11-21 raštu Nr. 14/01-14925 Dėl patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų pašalinimo (t. 1, b. l. 95-96), 2019-12-20 raštu Nr. 14/01-16100 Dėl patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų pašalinimo (t. 1, b. l. 97-98), pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad esant blogoms oro sąlygoms, būna, kad jis atsisako išeiti į lauką pasivaikščioti, tačiau pagerėjus oro sąlygoms, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pakartotinai nepasiūlo eiti į lauką ir neužtikrina jo teisės į pasivaikščiojimą. Toks pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes, kaip paminėta aukščiau, pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, taip pat pasivaikščiojimo kiemuose įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema ir tokie pasivaikščiojimo kiemelių įrengimai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Kiekvieną dieną pasivaikščiojimai vykdomi tokiu metu, kuris nurodytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakyme Nr. 1/01-58 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“, 2018 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais, t. 2, b. l. 172-179), kuriais patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, ir joje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, t. y. dienotvarkė sudaryta visiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims, o ne individuali konkrečiam asmeniui, nes pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą. Nustatytos dienotvarkės ir režimo reikalavimų kalinimo įstaigoje visi joje esantys asmenys privalo griežtai laikytis, o laikas skirtas tam tikroms veikloms, griežtai kontroliuojamas. Kaip matyti iš atsakovo atstovo atsiliepimo, kad galimybės kiekvieną kartą esant blogesniam orui pasivaikščiojimą perkelti į kitą laiką nėra galimybės, kadangi pareigūnai tuo metu vykdo jau kitas funkcijas. Be to, teisės aktai nenumato, jog esant prastam orui, pasivaikščiojimai būtų vykdomi kitu metu ar kitose patalpose.

Pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui dėl to, kad esant blogam orui ir kada konkrečiai, negalėjo pasinaudoti teise į pasivaikščiojimą.

Taigi, pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, pasivaikščiojimo trukmės ar oro sąlygų pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas į Šiaulių tardymo izoliatorių tiekiamas šaltas, neatitinka nustatytų normų, kyla grėsmė jį užkrėsti nuodingomis medžiagomis dalinimo metu.

Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas.

Iš administracinėje byloje esančių Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų (t. 1, b. l. 111-136) matyti, kad patiekalai negaminami, atvežami pagaminti VšĮ „Bruneros“, patiekalai laikomi termosuose, termosai švarūs, tvarkingi, patiekalai būdingos išvaizdos, neapdegę, neprimirkę riebaluose, dalijantys maistą asmenys, dėvi švarius, tinkamus drabužius, maistą dalija su vienkartinėmis pirštinėmis, dalijant maistą kamerų duris ir langelius atidaro lydintys pareigūnai, maistas paduodamas per langelį. Dalijantys asmenys tik paima maistui skirtą indą, kuris paduodamas iš kameros, nededamas ant langelių, tiesiai į rankas, nesukeliant rizikos užteršti maistą. Pareiškėjas ypač akcentavo, kad jo skunde dėl tiekiamo maisto nurodytus teiginius patvirtina Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 63VMĮP-185. Paminėto patikrinimo akto išvadose (t. 1, b. l. 125-126) nurodyta, kad maisto tvarkymo subjektas atitinka saugos, kokybės, ženklinimo reikalavimus. Vartotojo pranešimas (skundas) nepagrįstas dėl maisto kokybės, darbuotojų higienos, maitinimo organizavimo, atitikties receptūroms. Patikrinimo metu nustatyti nežymūs teisės aktų reikalavimų neatitikimai, kurie neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai ir už kuriuos administracinio poveikio priemonės netaikomos. Vienas iš jų, kad paukštienos kukulio pateikimo temperatūra neatitinka teisės aktų reikalavimų. Iš esmės, pagal pateiktus aukščiau nurodytus patikrinimo aktus, skundai nepasitvirtino.

Taigi, patikrinimų metu higienos ir laikymo sąlygų atitikties esminių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl tiekiamo šalto maisto, kuris neatitinka nustatytų normų ir kyla grėsmė jį užkrėsti nuodingomis medžiagomis dalinimo metu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas patikslintame skunde (t. 2, b. l. 165-168) nurodė, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių tiekiami maisto produktai su pasibaigusiu galiojimo laiku ar sugedę pieno produktai. Kaip atsiliepime nurodė atsakovo atstovas, kad teismui pateikė visus turimus aktualius Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimo aktus bei kitą turimą informaciją. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė apie Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. spalio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktus VšĮ „Bruneros“ (duomenys neskelbtini) maisto paruošimo skyriuje nustatytus pažeidimus. Akivaizdu, kad nustatyti pažeidimai, jeigu tokie ir buvo, nustatyti ne Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad VšĮ „Bruneros“ tuo metu gaminti patiekalai buvo pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nesuteikė jam 8 valandas užimtumo, ypač nustojama teikti platesnį užimtumą vasarą arba siūloma iš karto dvi užimtumo programos, o reikia pasirinkti vieną, taip pat taikoma mažiau užimtumo programų, negu jų galėtų būti taikoma.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (t. 1, b. l. 66-70), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. kovo 9 d. pažymos Nr. 61-776 Dėl M. B. (t. 2, b. l. 1) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami internete), į kameras esant galimybėms duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas, tačiau šiuo metu galimybių dėl lėšų trūkumo nėra, todėl Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiavimo pagrindais gauna spaudą, kuri gali būti ir senesnės datos. Vykdoma Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūros renginiai. Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapiją, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisą, krepšinio aikštelę bei žaidimų kambarį pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Į krepšinio aikštelę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama rėžiminio korpuso koridoriuose ir kamerose. Taip pat pažymi, kad suimtieji (nuteistieji) ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų turi galimybę naudotis riboto interneto prieiga, internetine telefonija.

Suimtieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku.

M. B. buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose.

Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Pažymėtina, jog iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (t. 2, b. l. 17–146) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

Kaip jau minėta aukščiau, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakyme Nr. 1/01-58 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“, 2018 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais, t. 2, b. l. 172-179) patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, t. y. dienotvarkė sudaryta visiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims, o ne individuali konkrečiam asmeniui, nes pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl galimi atvejai, kai asmuo turi rinktis į kokį siūlomą užimtumą jam eiti.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1/01-43 „Dėl laikino suimtųjų ir nuteistųjų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų, renginių bei susitikimų su socialiniais partneriais stabdymo“ matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019 m. vasario 1 d. iki Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus atšaukta gripo epidemija Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, buvo sustabdyta: ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų suteikimas, organizuoti renginiai suimtiesiems ir nuteistiesiems, susitikimai su socialiniais partneriais (t. 1, b. l. 78). Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1/01-77 aukščiau paminėtas minėtas įsakymas buvo atšauktas (t. 1, b. l. 79). Šių priemonių buvo imtasi, siekiant kiek įmanoma užtikrinti saugią aplinką ir tokie Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus veiksmai yra proporcingi, vertinant susidariusią situaciją.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose užsiveisia parazitai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6311 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 23 d., t. 1, b. l. 82-83) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastabėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (ŠTI nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 99-101) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizaciios, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą – 2018 m. lapkričio 28 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 102) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastabėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (ŠTI nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2018–2019 m. (t. 1, b. l. 55–57) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2020-2021 m. (t. 1, b. l. 58–60). Duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas deklaratyvus, nekonkretus argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje kainoraščiai su parduotuvėje esančių prekių pavadinimais ir jų kainomis dalinami ne dažniau nei kartą per mėnesį, tuo tarpu oficialiai nurodomos prekių kainos neretai svyruoja ir jau būna pakitusios, parduotuvėje nebuvo taikomos akcijos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) 86 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (87 punktas). Taisyklių 88 punktas draudžia išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais, kuriuos nuteistieji ir suimtieji gali įsigyti įstaigos parduotuvėje, vykdomas pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintą Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašą (t. 1, b. l. 71-76). Tvarkos parašo 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o vaisiais ir daržovėmis pagal jų papildomus prašymus ne rečiau kaip du kartus per savaitę, esant galimybei, atsižvelgiant į apsiperkančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, žmogiškuosius išteklius suimtiesiems (nuteistiesiems) gali būti sudaromos sąlygos papildomai nusipirkti kitų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasitikrinęs prekes ir kasos kvitą, jei neturi pretenzijų pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Buhalterinės apskaitos skyriuje saugomą segtuvą. Visi suimtieji (nuteistieji) turi galimybę netinkančių prekių atsisakyti ir grąžinti jas atgal į parduotuvę.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Pagal minėtų taisyklių 5 punktą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas. Kainos turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 punktas). Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatas įforminamas aktu. Nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą (7 – 8 punktai).

Byloje yra pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus atlikti parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo aktai (t. 1, b. l. 138-139, 141-145, 147-148, 150-151, 153-154, 156-157, 159-160, 162-163, 165-166, 168-169, 171-172,174-175), iš kurių matyti, kad buvo laikomasi Kainų kontrolės taisyklių reikalavimų, parduodamų prekių kainos buvo tikrinamos reguliariai ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatai buvo įforminami aktais.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl per didelių parduodamų produktų kainų, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui teikė raštiškus įspėjimus (2019-02-18 raštas Nr. 14/01-2398 (t. 1, b. l. 137), 2019-03-15 raštas Nr. 14/01-3684 (t. 1, b. l. 140), 2019-04-15 raštas Nr. 14/01-5423 (t. 1, b. l. 143), 2019-05-14 raštas Nr. 14/01-6698 (t. 1, b. l. 146), 2019-06-17 raštas Nr. 14/01-8213 (t. 1, b. l. 149), 2019-07-16 raštas Nr. 14/01-9468 (t. 1, b. l. 152, 2019-08-13 raštas Nr. 14/01-10698 (t. 1, b. l. 155), 2019-09-15 raštas Nr. 14/01-11836 (t. 1, b. l. 158), 2019-10-17 raštas Nr. 14/01-13339 (t. 1, b. l. 161), 2019-11-19 raštas Nr. 14/01-14780 (t. 1, b. l. 164), 2019-12-17 raštas Nr. 14/01-15940 (t. 1, b. l. 167), 2020-02-17 raštas Nr. 14-2388 (t. 1, b. l. 173), ar kainos nėra didesnės 2020-01-17 raštas Nr. 14-824 (t. 1, b. l. 170).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovo atstovas tinkamai ir aktyviai vykdė Taisyklių reikalavimus ir savo įsipareigojimus dėl prekių kainų kontrolės, todėl laikytina, kad atsakovo atstovas nepažeidė Taisyklių reikalavimų užtikrinti, kad ŠTI veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis nematė, kaip sveriamos prekės, ar prekės buvo kokybiškos, negalėjo perskaityti informacinio lapelio, be to. Negalėjo įvertinti parduodamų prekių estetinio vaizdo.

Aukščiau nurodytos Taisyklės nustato laisvės atėmimo vietos įstaigų direktoriams pareigą užtikrinti, kad šiose įstaigose laikomi asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų bei prižiūrėti šios asmenų teisės įgyvendinimo sąlygas, t. y. kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomiems asmenims siūlomas prekių asortimentas atitiktų teisės aktuose nustatytą privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą bei kad šių prekių kaina būtu ne didesnė negu jų kaina parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir kurios veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, o nustačius neatitikimus imtis teisės aktuose nustatytų poveikio priemonių. Pažymėtina, kad privalomo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento užtikrinimas nereiškia laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus pareigos garantuoti, kad parduotuvėje nuolat būtų visi parduotuvės kainoraštyje nurodyti produktai ar kažkokie individualiai kalinių pageidaujami produktai (prekės). To daryti dėl galimų pasirinkimų įvairovės nėra nei poreikio, nei galimybės, todėl prekių asortimentuose yra apibrėžtos tik tam tikros maisto produktų bei būtiniausių reikmenų grupės. Tuo tarpu atskirų šių prekių grupių gaminių pasiūlą formuoja parduotuvės savininkas, o laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomi asmenys jiems siūlomas įsigyti prekes gali pasirinkti pagal kainos ir (ar) kitus jų poreikius atitinkančius kriterijus. Atitinkamai nesant konkrečios asmens užakytos prekės, ji gali būti pakeičiama kita tos prekių grupės preke, jeigu užsakymą pateikęs asmuo su tuo sutinka, arba asmuo gali pasinaudoti teise norimas prekes įsigyti kito apsipirkimo metu. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais pareiškėjas negali įsigyti konkrečios kainoraščio prekių grupėje nurodytos prekės, pati savaime nereiškia, jog pareiškėjo teisė apsipirkti buvo pažeista.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad nebuvo nustatyta pažeidimų dėl nekokybiškos patalynės išdavimo, priešingai, konstatuota, jog minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl išduodamo minkštojo inventoriaus, patalynės kokybės, neprašė jų pakeisti. Pareiškėjo nurodytas teiginys yra bendro pobūdžio, abstraktus, nekonkretus, nedetalizuotas, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl jo argumentas dėl pūvančių čiužinių atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 1, b. l. 187) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, žalingų įpročių nenurodė, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyrių nesikreipė (t. 1, b. l. 194-196). Pareiškėjas skunde nurodė, kad ne kartą buvo sukandžiotas parazitų (t. 1, b. l. 10), tačiau tokių įrašų jo asmens sveikatos istorijoje nėra. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pareiškėjo skundo teiginys (t. 1, b. l. 5), kad jis daug kartų kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl kalinimo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai įvairiais būdais ir metodais bando jį įbauginti psichologiškai, daro psichologinį spaudimą, kad jis atsiimtų skundus, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-03-09 pažymos Nr. 61-776 (t. 2, b. l. 1) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su 2 skundais. Vieno skundo dėl 2019-07-28 patiekto pieno su pasibaigusiu galiojimo laiku, pareiškėjas prašė nenagrinėti ir skundo nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta (t. 2, b. l. 2-4). Į kitą skundą dėl nepagarbaus pareigūno elgesio (t. 2, b. l. 5-7) pareiškėjui atsakyta (t. 2, b. l. 15-16). Pareiškėjas nenurodė, kodėl jį Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.