- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2-1752-585/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00374-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens A. P. prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažino BUAB „Railurema“ bankrotą tyčiniu.
Šalies argumentai
2. Suinteresuotas asmuo A. P. 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuriuo prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – atmesti BUAB „Railurema“ bankroto administratorės pareiškimą pripažinti BUAB „Railurema“ bankrotą tyčiniu.
3. Prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo suinteresuotasis asmuo nurodė, kad terminas praleistas tik tris dienas, todėl termino atnaujinimas įtakos proceso trukmei neturės. Taip pat pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo nedalyvavo byloje ir neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl dėstomų aplinkybių, todėl teismui atsisakius atnaujinti procesinį terminą, būtų pažeistos ir paneigtos pagrindinės asmens teisės (į teisminę savo teisėtų interesų gynybą). Be to, nors nutartis jo sutuoktinei buvo įteikta 2019 m. lapkričio 7 d., tačiau apie priimtą nutartį suinteresuotasis asmuo sužinojo tik 2019 m. lapkričio 13 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens A. P. prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir atsisakė priimti suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą bei grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka, todėl jos apskundimo terminas skaičiuojamas nuo jos priėmimo dienos, o ne nuo jos įteikimo dienos.
6. Teismas sprendė, kad apelianto argumentas, jog jis apie skundžiamą teismo nutartį sužinojo tik 2019 m. lapkričio 13 d. yra nepagrįstas, todėl negali būti laikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Apeliantas pripažįsta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis jo sutuoktinei buvo įteikta būtent 2019 m. lapkričio 7 d., tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis neturėjo galimybės sužinoti apie įteiktą nutartį ir sužinojo apie ją tik 2019 m. lapkričio 13 d.
7. Teismas atmetė apelianto argumentus, jog jis neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos nagrinėjamu klausimu, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą ir teismo posėdį 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. spalio 14 d.ir 2019 m. lapkričio 5 d. teismo pranešimais, tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių nepateikė atsiliepimo ir neatvyko į teismo posėdį.
8. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, jog apeliantas terminą atskirajam skundui praleido nežymiai ir tai neturės įtakos proceso trukmei, kadangi trys dienos sudaro beveik pusę skundžiamo termino.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Suinteresuotas asmuo A. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties pateikti ir šį atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Objektyviai vertinant trys dienos yra nedidelis laiko tarpas. Be to, praktikoje atskirojo skundo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas dažniausiai užtrunka bent keletą mėnesių. Tai aiškiai rodo, kad termino atnaujinimas įtakos proceso trukmei neturės. Tuo tarpu pats byloje keliamas klausimas – bankroto pripažinimas tyčiniu gali sukelti itin rimtų pasekmių apeliantui.
9.2. Nors nutartis apelianto žmonai buvo įteikta 2019 m. lapkričio 7 d., tačiau apeliantas tuo metu buvo išvykęs į Latviją ir nutartis jam buvo perduota tik 2019 m. lapkričio 13 d. Teismas neatsižvelgė į realią situaciją, jog laiškas, nors ir įteiktas kitam asmeniui, realiai adresato buvo gautas tik tuomet, kai jis pats jį atplėšė ir susipažino su turiniu.
9.3. Vykstant procesui, iš kurio gali kilti ne tik civilinėje teisėje, bet ir baudžiamojoje teisėje numatytos pasekmės, trijų dienų termino praleidimas neturėtų būti vertinamas taip griežtai, o asmeniui sudaromos galimybės gintis nuo kaltinimų, operatyviai pateikiant atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens teisė paduoti atskirąjį skundą (teisė į apeliaciją), kaip ir bet kuri kita procesinė teisė atlikti procesinį veiksmą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros įstatyme nustatytos tvarkos, be to, ši teisė gali būti įgyvendinama tik per įstatyme nustatytą terminą.
13. Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau toks prašymas negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „Railurema“ bankroto administratorės UAB „Konsultacijų srautas“ prašymą ir pripažino BUAB „Railurema“ bankrotą tyčiniu. Suinteresuotas asmuo A. P. 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį, bei išspręsti klausimą iš esmės – atmesti BUAB „Railurema“ bankroto administratorės pareiškimą pripažinti BUAB „Railurema“ bankrotą tyčiniu. Terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties pateikti pasibaigė 2019 m. lapkričio 12 d. Taigi, apeliantas atskirąjį skundą padavė praleidęs jo padavimo terminą tris dienas.
15. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-907-823/2018).
16. Apeliantas prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti grindė aplinkybe, kad terminą praleido tik tris dienas, todėl tai įtakos proceso trukmei neturės, be to, apie skundžiamą nutartį sužinojo tik 2019 m. lapkričio 13 d., kadangi buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl, pasak apelianto laikytina, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytas termino praleidimo priežastis vertino kaip nesvarbias ir sprendė, kad jos nesudaro pagrindo termino atnaujinimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes, jog jis 2019 m. lapkričio 7 d. buvo išvykęs iš Lietuvos ir apie priimtą nutartį sužinojo tik 2019 m. lapkričio 13 d. Todėl apelianto argumentai, jog jis su nutartimi galėjo susipažinti tik grįžęs į Lietuvą, šiuo atveju nėra reikšmingi. Be to, apeliantas neginčija aplinkybės, jog apie civilinės bylos nagrinėjimą buvo tinkamai informuotas, tačiau bylos procesu nesidomėjo. Apelianto pasyvumas ir nesidomėjimas bylos eiga yra išimtinai nuo jos valios priklausanti subjektyvi aplinkybė, ir ji negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria apelianto argumentams, jog trys dienos yra nedidelis laiko tarpas, todėl, įvertinus tai, jog skundo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas dažniausiai užtrunka bent keletą mėnesių, termino atnaujinimas šiuo atveju įtakos proceso trukmei neturės. Pažymėtina, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą savaime atnaujinti. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trys dienos sudaro beveik pusę skundžiamo termino, nėra pagrindo pripažinti, jog terminas praleistas nežymiai ir tai neturės įtakos proceso trukmei. Tuo tarpu atnaujinus terminą skundui paduoti dėl apelianto nurodomų, t.y. nesvarbių priežasčių, būtų iš esmės paneigti kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėti lūkesčiai, kad pasibaigus apskundimo terminui teismo nutartis įsiteisės ir teisinis santykis bus nustatytas, o todėl – aiškus ir stabilus, būtų visiškai ignoruojami civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka laikotarpiui būtų suteikiama galimybė be teisėto pagrindo pratęsti ir taip vilkinti procesą, neįgyvendinamas įstatyme nustatytas reikalavimas dalyvaujantiems byloje asmenims sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, būtų nesirūpinama greitu bylos išnagrinėjimu, o dalyvaujančių byloje asmenų įrodymai ir argumentai teismui galėtų būti pateikiami nesilaikant įstatyme nustatyto reikalavimo juos pateikti rūpestingai ir laiku (CPK 7 straipsnis).
18. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodė kitokių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamos kaip pateisinančios termino pateikti atskirąjį skundą praleidimą, taip pat nepateikė reikšmingų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs aplinkybes dėl apelianto nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbos.
19. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.