- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- eB2-4131-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00374-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., VSDFV Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „Railurema“ bankroto administratoriaus UAB „Konsultacijų srautas“ prašymą dėl BUAB „Railurema“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys: A. P., VSDFV Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. BUAB „Railurema“ bankroto administratorius pateikė teismui pareiškimą pripažinti BUAB „Railurema“ bankrotą tyčiniu.
2. Bankroto administratoriaus nuomone, egzistuoja ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 3, 4, 5 punktuose numatyti pagrindai ir 3 d. 1, 2 punktuose nustatytos prezumpcijos pripažinti UAB „Railurema“ bankrotą tyčiniu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jie yra tinkamai informuoti, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
4. Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus atstovas palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog suinteresuotam asmeniui A. P. yra žinoma apie šią bylą ir teismo posėdį, nes kitoje byloje dėl žalos įmonei atlyginimo, per teismo posėdį jis buvo pakartotinai informuotas apie bylą, tačiau šioje byloje nedalyvauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Railurema“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Konsultacijų srautas“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 21 d. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei jos valdymo organai administratoriui neperdavė buhalterinių dokumentų ir turto. Iš bankroto bylos Nr. eB2-2901-640/2019 matyti, jog 2019 m. liepos 11 dienos nutartimi įmonės vadovui A. P. buvo paskirta teismo nuobauda – 200 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, t. y. už bendrovės turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavimą nesant tam svarbios priežasties. Byloje nustatyta, jog įmonės dokumentai nėra parduoti tinkamai iki šiol.
6. 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB “Railurema” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendra BUAB “Railurema” kreditorių finansinių reikalavimų suma - 22 449,25 Eur.
7. Bankroto administratorius disponuoja tik dalimi įmonės dokumentų, kuriuos jam perdavė 2019 m. liepos 10 dieną UAB „ACL“, atstovaujama vyr. buhalterės G. V., Dokumentų perdavimo - priėmimo aktu, t. y. tris segtuvus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2008 metų iki 2015 metų kovo mėnesio imtinai.
8. Byloje nustatyta, jog UAB „Railurema” direktoriumi nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. buvo A. P., kuris nuo 2010 m. kovo 18 d. yra bendrovės akcininku.
9. LITEKO duomenimis nustatyta, jog bankroto administratorius yra pareiškęs ieškinį dėl žalos iš A. P. priteisimo įmonei – civilinė byla Nr. e2-3954-232/2019. Byla nėra išnagrinėta.
10. Bankroto administratorius nurodė, jog BUAB „Railurema“ Didžiosios knygos sąskaitų apyvartos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. yra nurodyta, kad bendrovės apskaitoje užfiksuotos įvairios gautinos sumos 142 332,68 Eur dydžio, tai yra kad bendrovė išmokėjo avansus šiai sumai. 2019 m. liepos 10 dieną atspausdintame BUAB „Railurema“ Didžiosios knygos sąskaitos 2561 Avansų apyvartos pagal klientus žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. ir Didžiosios knygos sąskaitos 2561 apyvartos žiniaraštyje „Avansai“ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. užfiksuota, kad avansai buvo išduodami BUAB „Railurema” direktoriui ir akcininkui A. P. bei kad 2015 m. kovo 31 dienai A. P. buvo skolingas bendrovei 142 332,68 Eur (tomas II, puslapiai 7-8, 17, 73-74).
11. Bankroto administratoriui patikrinus AB SEB banko BUAB „Railurema“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus, buvo nustatyta, kad po 2015 m. kovo 31 dienos, kada bankroto administratoriui perduotuose įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo fiksuoti apskaitos duomenys, buvo atlikta labai daug mokėjimų į UAB „Railurema“ direktoriaus A. P. bei su bendrove nesusijusių asmenų sąskaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėms išlaidoms“, „grynųjų išmokėjimas“, „A. P. darbo užmokestis“, „A. P. darbo užmokestis“: A. P. pavedimais buvo pervesta 18 821 Eur suma; K. P. - 1 910 Eur; L. P. - 11 884 Eur; L. G. - 7 180 Eur; V. R. - 2 100 Eur; A. A. - 1 150 Eur; P. Š. - 190 Eur; I. P. - 3 210 Eur; V. B. - 3 650 Eur; T. D. - 200 Eur; M. Š. - 2 460 Eur; G. P. - 4 850 Eur; A. I. - 100 Eur ir L. C. - 100 Eur. Iš viso nepagrįstai ir neteisėtai buvo pervesta 57 805,00 Eur suma. Taip pat iš pateiktų duomenų nustatyta, kad po 2015 m. kovo 31 dienos, kada bankroto administratoriui perduotuose įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo fiksuoti buhalterinės apskaitos duomenys, UAB „Railurema“ direktoriaus A. P. skirtinguose Lietuvos ir net užsienio šalių (konkrečiai Bulgarijos) bankomatuose buvo atlikta labai daug grynųjų pinigų išėmimo operacijų, kurios nebuvo apskaitytos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. imtinai iš A. P. valdytos banko kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini) nepagrįstai buvo išimta 24 650,09 Eur grynųjų pinigų. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Railurema“ direktoriaus A. P. iš AB „Citadele“ banko Vilniaus filialo sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 7 d. ir 2017 m. birželio 8 dienomis nepagrįstai ir neteisėtai buvo išimta dar 3 900 Eur grynųjų pinigų, kurie taip pat nebuvo apskaityti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose (tomas II, puslapiai 11-16, 18-24, 26-72).
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu
12. Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje yra apibūdinti konkretūs tyčinio bankroto požymiai.
13. Bankroto administratorius savo prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia tuo, įmonės vadovas nesilaikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi.
14. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog sprendžiant įmonės bankroto iškėlimo klausimą 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog juridinių asmenų registre pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad bendrovė nuo 2014 m. nevykdo pareigos teikti viešam registrui finansinės atskaitomybės duomenis. Kokia įmonės finansinė padėtis buvo 2015 ir vėlesniais metais iki bankroto bylos iškėlimo, nėra žinoma ir nėra galimybės nustatyti dėl neteisėtų įmonės valdymo organų veiksmų neparengiant ir neteikiant įmonės finansinės atskaitomybės, neperduodant administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų.
16. Įmonės vadovas A. P. nesiėmė jokių veiksmų ir pareigų pagal ĮBĮ nuostatas kreiptis dėl bankroto. A. P., būdamas UAB „Railurema“ vieninteliu akcininku ir vadovu, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis. Jis buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, būdamas rūpestingas ir veikdamas atidžiai, nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Be to, įmonės vadovas neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iškelti bankroto bylą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovas laiku nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą). Todėl toks įmonės vadovo ir tuo pačiu savininko (kaip vienintelio akcininko) neveikimas, t. y. laiku nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, sukėlė pasekmes, jog bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir jai buvo iškelta bankroto byla, o byloje nėra jokių galimybių patenkinti kreditorių reikalavimus iš bendrovės turto. Būtent dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, susijusių su įstatyme numatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymo nėra galimybės nustatyti ir ištirti tikrosios įmonės finansinės padėties, nustatyti tikrąjį įmonės nemokumo momentą, tinkamai vykdyti įmonės bankroto administravimą.
17. Teismas pažymi, jog tiek nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, tiek pripažinimo tyčiniu bankroto klausimą, įmonės vadovas A. P. nevykdė savo procesinių pareigų ir nepateikė atsiliepimo nei į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nevykdė pareigos pateikti ĮBĮ nustatytus dokumentus, reikalingus bankroto bylos nagrinėjimui (CPK142 str.).
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu
18. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog jei turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.
19. Nors bankroto administratorius nurodo, jog egzistuoja šiame punkte nurodytas pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, tačiau savo argumentų nepagrindžia. Vien tai, jog įmonės vadovas pervedė lėšas su juo susijusiems asmenims, nesudaro pagrindo taikyti šį punktą.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu
20. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
21. Bankroto administratorius nurodo, jog įmonės valdymo organai neperdavė bankroto administratoriui jokio materialaus turto, iš kurio būtų galima patenkinti bent dalį kreditorinių reikalavimų, o įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.
22. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo užfiksuota, kad avansai buvo išduodami BUAB „Railurema” direktoriui ir akcininkui A. P. bei 2015 m. kovo 31 dienai A. P. buvo skolingas bendrovei 142 332,68 Eur. Duomenų apie tai, jog išmokėti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms, byloje nėra nustatyta. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių duomenų, jog minėti pinigai buvo išmokėti esant pagrindui ir veikiant įmonės interesais. Be to, kaip matyti iš sąskaitų išrašų, tretiesiems asmenims iš įmonės sąskaitos buvo pervesta iš viso 57 805,00 Eur suma nesant teisėto pagrindo. Per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. imtinai iš A. P. valdytos banko kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini) nepagrįstai buvo išimta 24 650,09 Eur grynųjų pinigų. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Railurema“ direktorius A. P. iš AB „Citadele“ banko Vilniaus filialo sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 7 ir 2017 m. birželio 8 dienomis nepagrįstai ir neteisėtai išėmė dar 3 900 Eur grynųjų pinigų, kurie taip pat nebuvo apskaityti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tokiu būdu darytina išvada, jog tokie įmonės vadovo veiksmai – įmonės turto (lėšų) perdavimas tretiesiems asmenims, grynųjų pinigų išėmimas nepagrindžiant šių lėšų panaudojimo bendrovės veiklai ir tikslams, grynųjų pinigų paėmimo neapskaitymas buhalterinės apskaitos dokumentuose, apribojo ar panaikino kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą (ĮBĮ 20 str. 2 dalies 4 punktas).
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu
23. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
24. Byloje nustatyta, jog įmonės vadovas, suinteresuotas asmuo A. P., finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui nuo 2014 metų už finansinius metus neteikė (ABĮ37 straipsnio 12 dalies 2 punktas, ĮFAĮ 28 straipsnis). Taip pat įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą neperdavė administratoriui visų įmonės dokumentų, kurių trūkumas kliudo bankroto administratoriui nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, taip pat yra kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis (ĮBĮ10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas), todėl spręstina, jog yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis – suinteresuoto asmens, buvusio įmonės vadovo, netinkamas įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, vykdymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 bei 2 punkto pagrindais
25. Pagal ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. preziumuojama, kad bankrotas buvo tyčinis, jei „veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys“. Minėto straipsnio 3 d. 2 punktas numato dar vieną prezumpciją pripažįstant bankrotą tyčiniu – kuomet atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
26. Bankroto administratorius nepateikė duomenų ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog egzistuoja ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 punkte nustatyta prezumpcija, t. y. jog BUAB „Railurema“ veikla ir turtas būtų perkelti į kitą įmonę. Tačiau įvertinus tai, jog 2015 metais įmonės vadovas A. P. išsimokėjo didelę pinigų sumą sau, t. y. 142 332,68 Eur pagal avansines apyskaitas, 28550,09 Eur sumą išėmė iš sąskaitos grynais pinigais, pervedė tretiesiems asmenims 57 805,00 Eur sumą, kai tuo tarpu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM bendrovės įsiskolinimas pelno ir pridėtinės vertės mokesčio nebuvo mokamas nuo 2014 metų ir sudarė 13877,13 Eur sumą (tomas I, puslapiai 35-42), darytina išvada, jog egzistuoja ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 punkte nurodyta prezumpcija. Suinteresuotas asmuo A. P. neperdavė įmonės dokumentų ir nepagrindė savo 2015 metais atliktų mokėjimų kitiems asmenims bei sau, todėl konstatuotina, jog buvo pažeistas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.
27. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nustatyti įmonės buvusio vadovo A. P. veiksmai, kurie yra pakankami tyčiniam bankrotui kvalifikuoti pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktus bei 3 dalies 2 punktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti BUAB „Railurema“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.
Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 (penkerių) metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.