Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. (V. G.) įstatyminės atstovės S. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistojo V. G. įstatyminė atstovė skunde nurodė, kad maksimali suma, kurią ji gali mokėti per mėnesį kiekvienam iš civilinių ieškovų yra 50 eurų. Ji viena augina du nepilnamečius vaikus, dirba (duomenys neskelbtini), gauna mažą atlyginimą, turi mokėti už komunalines paslaugas, taip pat kiekvieną mėnesį moka bankui už suteiktus kreditus. Sumokėti visų priteistų sumų iš karto ji neturi galimybės.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. G. įstatyminės atstovės S. G. skundas atmetamas

Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu iš nuteistojo V. G., o jam neturint lėšų subsidiariai iš jo motinos S. G., nukentėjusiojo D. G. naudai priteista 3 050 Eur neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai priteista 1 950 Eur smurtiniu nusikaltimu nukentėjusiajam D. G. padarytos žalos kompensavimo išlaidoms atlyginti; Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 4 213,37 Eur D. G. gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteista 405,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

S. G. nei vienam iš civilinių ieškovų priteistos sumos (ar dalies) neatlygino, Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, kurį grindė nedidelėmis gaunamomis pajamomis bei finansinių įsipareigojimų turėjimu.

Pirmosios instancijos teismas S. G. prašymą atmetė nurodęs, kad patenkinus tokį prašymą, žalos išieškojimas faktiškai būtų stabdomas ir tokiu būdu būtų pažeistos nukentėjusiojo teisės. Susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, atsižvelgęs į S. G. skundo argumentus ir apygardos teismo nutarties motyvus, teismas, daro išvadą, jog apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skundo argumentai nelemia kitokio sprendimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nereglamentuoja teismo priteistų piniginių prievolių vykdymo tvarkos, tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nustato baudos savanoriško sumokėjimo tvarką – BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, jog teismui nusprendus iš nuteistojo arba subsidiariai iš nuteistojo įstatyminės atstovės priteisti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ar kitiems asmenims atitinkamas sumas ir nenustačius jokio sumokėjimo ar išieškojimo termino, nukentėjusysis, civilinis ieškovas ar kiti asmenys iš karto gali pradėti priverstinį sprendimo vykdymą. Tačiau reglamentavimo baudžiamajame procese ar bausmių vykdymo procese nebuvimas nereiškia, kad Lietuvos teisėje nėra jokių sprendimų vykdymą reglamentuojančių nuostatų. Teismų sprendimai yra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (toliau – CPK), kuris ir yra pamatinis teisės aktas vykdant teismų priimtus sprendimus, tame tarpe ir baudžiamosios bylose priimtuose nuosprendžiuose priimtus sprendimus išieškoti piniginius reikalavimus.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškinant šią nuostatą Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

S. G. savo prašymą grindžia sunkia turtine padėtimi, taip pat finansinių įsipareigojimų turėjimu. Svarstant nuteistojo V. G. įstatyminės atstovės turtinę padėtį matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau savo pajamų dydžio atstovė nenurodė. S. G. augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, vienas kurių ir yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo asmens sveikatai padarymą. S. G. turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, jai priklauso žemės sklypas su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), patalpos/butai (registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), žemės sklypai (registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). S. G. iš tiesų turi finansinių įsipareigojimų dėl jai suteiktų vartojimo kreditų (t. 3, b. l. 97, 99-100), tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog S. G. finansinė padėtis yra labai bloga. Su skundu atstovė pateikė tik kreditų gavimo dokumentus, kuriuose yra nurodytos kreditų gavimo sąlygos, tačiau ji nenurodė, kaip panaudojo gautus kreditus, ar jie panaudoti būtinoms išlaidoms, ar panaudoti pagerinti savo gyvenimo kokybę, kas nėra priežastis nepaisyti nukentėjusiojo interesų, nes tokiu atveju nusikaltimą padaręs asmuo gyventų taip pat patogiai, o nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo turėtų laukti jam padarytos žalos kompensavimo. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2004). Teismas nevertina nuteistojo įstatyminės atstovės S. G. padėties kaip blogos, kuri sąlygotų būtinybę atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą.

Vertinant kitus teismų praktikos suformuluotus kriterijus matyti, kad S. G. nepateikė ir byloje nenustatyta jokių reikšmingų ir gintinų nuteistojo V. G., o tuo pačiu ir jos pačios interesų, galinčių nusverti nukentėjusiojo, civilinių ieškovų ar kitų asmenų interesus, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Vertinant interesų pusiausvyrą matyti, kad S. G. vertina tik savo interesą, visai nekreipdama dėmesio į nukentėjusiojo, kuris dėl jos sūnaus neteisėtų veiksmų turėjo ir galimai ateityje turės išlaidų, susijusių su gydymu, interesą. Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, S. G. turi galimybę susitarti tiek su nukentėjusiuoju D. G., tiek ir su kitais civiliniais ieškovais dėl mokėtinų sumų išdėstymo ir galimybės atlyginti priteistą žalą dalimis, ji to net nepabandė daryti, o iš karto kreipėsi į teismą. Padaręs nusikaltimą nuteistasis, o šiuo atveju nuteistajam esant nepilnamečiui, jo motina, kuri turi būti atsakinga už sūnaus elgesį ir elgesio pasekmes, negali tikėtis gyventi taip pat patogiai, kaip gyveno iki nusikaltimo padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. G. įstatyminės atstovės S. G. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.