Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ir atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl įstatų ir juridinio asmens organo priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė: pripažinti LPS 2010 m. birželio 6 d. ir 2012 m. gegužės 26 d. įstatų 4.1.5. punktą („darbo inspekcija“ pakeista į „informacijos centras“) ir 2012 m. gegužės 26 d. įstatų 3.1.4. punktą bei LPS Koordinacinės tarybos 2012 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pašalinti iš LPS V. M. negaliojančiais. Nurodė, jog LPS Koordinacinė taryba neturėjo jokio faktinio pagrindo svarstyti ieškovo pašalinimo iš LPS, nes nebuvo užfiksuoti ieškovo tariami pažeidimai. Ieškovas tinkamai ir rūpestingai atliko Darbo inspektoriaus ar Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pareigas. Ta aplinkybė, kad ieškovas Šiaulių elektros tinklų profesinėje sąjungoje yra samdomas darbuotojas, nėra teisėta priežastis pašalinti jį iš Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, nes įstatymai nedraudžia dirbti keliose profsąjungose, o minėtos organizacijos nariu ieškovas nebuvo. Šiaulių apskrities profesinėje sąjungoje panaikinti 2 etatai, organizacija neįtraukiama į jokius projektus, LPS panaikintas Darbo inspektoriaus etatas, kreiptasi į atsakovą dėl finansinės bei teisinės pagalbos, tačiau atsakovas nekreipia jokio dėmesio. Neteisėtai išrinkta pirmininkė A. J., matomai pasinaudodama galimai tyčia suklastotu protokolu, pakeitė įstatus žymiai didesniu mastu, įtraukdama žymiai daugiau pakeitimų, nei buvo nutarta suvažiavime. Po nepagrįsto pašalinimo iš LPS sumažėjo ieškovo reputacija, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie buvo nulemti atsakovo veiksmų.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, ir nepateikė objektyvių priežasčių, kodėl šis terminas turėtų būtų atnaujintas. Prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus juridinio asmens organų sprendimai, šiuo atveju, LPS suvažiavimo sprendimai, kuriais buvo pakeisti LPS įstatai, gali būti pripažinti negaliojančiais, tik jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tačiau ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl LPS suvažiavimo 2010 m. birželio 6 d. ir 2012 m. gegužės 26 d. priimti sprendimai, kuriais buvo pakeisti LPS įstatų 4.1.5. ir 3.1.4. punktai, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Šiuos sprendimus priėmė kompetentingas juridinio asmens organas, absoliučia balsų dauguma, įstatų pakeitimai tinkamai įregistruoti Juridinių asmenų registre, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ginčyti juridinio asmens sprendimus gali juridinio asmens dalyvis arba kreditorius, kokiu ieškovas nėra ir negali būti, nes pagal LPS įstatų 2.1.2. punktą LPS nariai yra įmonėse, įstaigose, organizacijoje ir teritoriniu pagrindu veikiančios profesinės sąjungos. Nei viena Lietuvos ar ES profesinė sąjunga neturi darbo inspektoriaus pareigybės, nes ši darbuotojų saugos ir sveikatos inspektavimo funkcija priskirta valstybei, profesinės sąjungos darbo inspektorius realiai neturi valdingų įgaliojimų darbdavių atžvilgiu. Kadangi darbo inspektoriaus pareigybės darbo užmokesčio fondas 2010 metais sudarė 17363,57 Lt, o Šiaulių apskrities profesinėje sąjungoje „Solidarumas“ sumokėto nario mokesčio surinkta buvo tik 1733,00 Lt, darbo inspektoriaus pareigybė tapo ekonomiškai netikslinga, kas ir buvo pripažinta LPS „Solidarumas“ 2010 m. birželio 6 d. suvažiavime. Ieškovas nepateikė argumentų, kuriais pagrįstų, kad LPS įstatų 3.1.4 punktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Vienintelis ieškovo motyvas yra tas, kad jis nebuvo kviečiamas į 2012 m. gegužės 26 d. LPS suvažiavimo posėdį ir tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė balsuoti ir išreikšti savo nuomonę svarstomu klausimu. Pagal LPS įstatus suvažiavimas šaukiamas Koordinacinės tarybos sprendimu; suvažiavimo datą ir delegatų skaičių nustato Koordinacinė taryba, taigi į suvažiavimą šaukiami ne visi LPS nariai, o LPS kolektyvinių narių išrinkti delegatai. Ieškovas nebuvo deleguotas į suvažiavimą, todėl ir nebuvo kviečiamas į LPS suvažiavimą, neturėjo teisės reikšti nuomonės svarstomais klausimais. Savo nuomonę dėl svarstomų klausimų jis turėjo teisę pateikti Šiaulių regionui (kuriam priklausė ieškovas) atstovavusiai E. Š., kuri, būdama delegatė, turėjo atstovauti ją delegavusių asmenų interesus. Koordinacinė taryba yra LPS organas, todėl Koordinacinės tarybos priimtų sprendimų ginčijimui taip pat taikytini CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai. LPS „Solidarumas“ įstatuose nustatyta, kad LPS narys negali tuo pačiu metu priklausyti ir kitai profesinei sąjungai. Koordinacinei tarybai tapo žinoma, kad ieškovas V. M. yra ir Šiaulių elektros tinklų profesinės sąjungos pirmininku, taip pat ir Lietuvos profesinių sąjungų lygos Koordinacinės tarybos nariu. Ieškovui buvo žinomas draudimas priklausyti kelioms profesinėms sąjungos vienu metu, tačiau šio draudimo jis sąmoningai nepaisė. Ieškovui 2012 m. rugpjūčio 21 d. buvo įteiktas raštas, kuriuo buvo siūloma atsisakyti narystės LPS savanoriškai bei įspėtas apie tai, kad jo pašalinimo iš LPS klausimas bus svarstomas Koordinacinės tarybos posėdyje. Atsakovas ėmėsi visų priemonių, kuriomis buvo stengiamasi susidariusią situaciją išspręsti geranoriškai, tačiau ieškovas šias atsakovo pastangas piktybiškai ignoravo. Todėl Koordinacinė taryba turėjo teisę pašalinti ieškovą iš LPS. Prieš kiekvieną LPS suvažiavimą Koordinacinė taryba nustato delegatų kvotas, Šiauliams skirtos 6 vietos, Šiaulių apskrities profesinė sąjunga „Solidarumas“ delegavo 6 atstovus, kurie yra byloje pateiktoje medžiagoje. Profsąjunga turi teisę apsispręsti dėl deleguojamų asmenų, jeigu ieškovas būtų deleguotas, galėtų atvažiuoti su įgaliojimu, tačiau buvo deleguoti kiti asmenys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos 2012 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pašalinti V. M. iš Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ negaliojančiu. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2012 m. gegužės 26 d. įstatuose nustatytą LPS organizacinę struktūrą bei kolektyvinių narių, galinčių būti LPS nariais, teisinį statusą, LPS Koordinacinė taryba, vadovaujantis įstatų 3.1.4. punktu, gali priimti sprendimą pašalinti iš LPS tik juridinio asmens statusą turintį asmenį, kadangi tik šį statusą turintis asmuo gali būti LPS kolektyviniu nariu. Fizinis asmuo pagal įstatų 3.1.4. punktą negali būti pašalintas iš LPS, kadangi jis nėra LPS narys, tačiau fizinis asmuo, pažeidęs minėtas įstatų nuostatas, gali būti pašalintas iš profesinės sąjungos (LPS kolektyvinio nario), kurioje yra deklaravęs savo narystę. Profsąjunga tapusi kolektyviniu LPS nariu taip pat turi vadovautis LPS įstatais (3.1.2. punktas).

Teismas siūlė atsakovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo narystę LPS, tačiau atsakovas apsiribojo paaiškinimu, jog ieškovas nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pradėjo eiti Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pareigas bei minėta profsąjunga (juridinis asmuo) mokėdavo nario mokestį LPS, todėl, atsakovo nuomone, ieškovas buvo LPS nariu. Tačiau teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutiko, kadangi jis nėra pagrįstas paties atsakovo įstatuose nustatytu teisiniu reguliavimu, o ir įstatuose nėra nuostatos, kuri numatytų, jog LPS kolektyvinio nario profsąjungos narys (fizinis asmuo) yra kartu ir LPS narys, o taip pat ir objektyvių duomenų, jog ieškovas buvo Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ narys, atsakovas nepateikė. Teismas pažymėjo, jog ieškovo pateiktas 1996 m. Lietuvos darbininkų sąjungos nario bilietas vertintinas kaip nepatikima įrodinėjimo priemonė, įrodinėjant ieškovo narystę LPS, kadangi jis išduotas 1996 m., o galiojančioje įstatų redakcijoje fizinio asmens narystė LPS nenumatyta (tokios narystės nenumatė ir 2006 m. birželio 10 d. bei 2010 m. birželio 5 d. įstatų redakcijos, o ir duomenų, jog ieškovas būtų mokėjęs nario mokestį, byloje nėra. Aplinkybę, jog ieškovas nemokėjo LPS nario mokesčio patvirtino ir pats ieškovas. Teismo vertinimu, 1996 m. Lietuvos darbininkų sąjungos nario bilietas neįrodo ieškovo narystės LPS. Todėl teismas konstatavo, jog LPS Koordinacinės tarybos 2012-09-08 sprendimas pašalinti V. M. iš LPS prieštarauja 2012-05-26 įstatų 3.1., 3.1.2., 3.1.4. punktų nuostatoms, todėl pastarasis sprendimas pripažintinas negaliojančiu (CK 2.82 straipsnis). Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu ir būtų ieškovas LPS narys, pagrindo, pašalinti ieškovą remiantis atsakovo pranešime nurodytais argumentais, nebūtų.

Teismas sprendė, jog ieškovas paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo narystės Šiaulių elektros tinklų profesinėje sąjungoje, o vien ta aplinkybė, jog ieškovas buvo kitos profesinės sąjungos samdomas darbuotojas, savaime nėra pagrindas, remiantis įstatų 3.1.4. punktu, pašalinti ieškovą iš LPS. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo išsiųstas pranešimas, jog jis bus pašalintas iš LPS, kadangi jis yra Šiaulių elektros tinklų profesinės sąjungos pirmininkas, o LPS Koordinacinės tarybos posėdžio protokole nurodyta, jog ieškovas yra kitos profesinės sąjungos valdybos narys, todėl jis, kaip fizinis asmuo, neatitinka LPS įstatų. Pranešime apie pašalinimą buvo nurodytas ieškovo pirmininkavimas Šiaulių elektros tinklų profesinėje sąjungoje, tačiau iš LPS Koordinacinės tarybos posėdžio protokolo, matyti, jog ieškovas pašalintas dėl to, kad yra kitos profsąjungos valdybos narys, nors kokios, protokole nenurodyta, o ir duomenų, jog atsakovas būtų kreipiąsis į kitas profsąjungas dėl ieškovo narystės, byloje nėra. Šių aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog ieškovas buvo LPS narys, aptartame pranešime bei Koordinacinės tarybos protokole nurodytos priežastys nesudarė pagrindo pašalinti ieškovą iš LPS 2012-05-26 įstatų 3.1.4. punkto pagrindu. Teismas sprendė, jog svarstant profsąjungos nario pašalinimo klausimą turi būti nedviprasmiškai ir aiškiai nurodytos aplinkybės ir pridėti jas pagrindžiantys įrodymai, kurių pagrindu sprendžiamas pašalinimo klausimas. Priešingu atveju, būtų sudarytos prielaidos pažeisti protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.

Teismui konstatavus, jog ieškovas nebuvo LPS profsąjungos nariu, atmestini ieškovo reikalavimai panaikinti 2012 m. gegužės 26 d. įstatų 3.1.4. ir 4.1.5. punktus, kadangi ieškovas nėra subjektas, turintis teisę ginčyti atsakovo įstatus (CPK 5 straipsnis, CK 2.82 straipsnio 4 dalis). LPS kolektyviniais nariais gali būti teritorinės, šakinės organizacijos ir kitos profesinės sąjungos, įregistravusios savo įstatus Juridinių asmenų registre (įstatų 2.2., 3.1. punktai), todėl būtent jie įstatymų numatytais atvejais turi teisę ginčyti LPS sprendimus dėl įstatų pakeitimo, jų tvirtinimo (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymėjo, jog ieškovas, reikalaudamas panaikinti įstatų 4.1.5. punktą, kuriame numatyta, jog „Prie LPS veikia informavimo centras“, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, jog ginčijamos nuostatos pažeidžia jo, kaip fizinio asmens, teises ir teisėtus interesus. Ieškovo prašymai iškviesti liudytojus, kurie patvirtintų aplinkybę, jog „informavimo centras“ ir „darbo inspekcija“ nėra tapačios sąvokos, netenkinti, kadangi ginčo dėl to byloje nekilo, o ginčas tarp ieškovo ir LPS dėl ieškovo atleidimo iš darbo inspektoriaus pareigų išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-342-294/2011. Teismas sutiko su atsakovo nurodytais motyvais, jog net ir tuo atveju, jeigu ieškovas turėtų teisę ginčyti LPS įstatus, būtų praleidęs 3 mėnesių terminą. Nuostata, jog prie „LPS veikia informavimo centras“, buvo įtvirtinta 2010 m. birželio 5 d. įstatų redakcijoje, o vėliau atkartota 2012 m. gegužės 26 d. įstatuose. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog apie LPS įstatuose įtvirtintos nuostatos – „Prie LPS veikia darbo inspekcija“ pakeitimą į „Prie LPS veikia informavimo centras“ sužinojo gavęs LPS 2010 m. birželio 5 d. įstatus, 2010 metų pabaigoje.

Profesinės sąjungos, vykdydamos veiklą yra laisvos nusistatyti savo taisykles dėl narių priėmimo, jų pašalinimo pagal jų veiklą reglamentuojančias taisykles (įstatus). Ieškovas iš esmės neginčija 2012 m. gegužės 26 d. įstatų 3.1.4. punkto turinio, ginčija priimtų įstatų teisėtumą, o taip pat asmenų delegavimo į LPS Koordinacinę taryba, LPS suvažiavimą, pagrįstumą. Tačiau ieškovas (fizinis asmuo) nėra subjektas, kuris turi teisę ginčyti LPS įstatus bei kitus su LPS valdymu susijusius sprendimus, o ir teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, ieškovas nepagrindė bei byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti priimtų įstatų neteisėtumą. LPS 2012 m. gegužės 26 d. suvažiavimo metu buvo teikiamas klausimas dėl įstatų 3.1.4. punkto papildymo, kuriam buvo pritarta, o nuo Šiaulių apskrities profesinės sąjungos buvo deleguoti kiti asmenys. Tai, kad ieškovas nebuvo deleguotas nuo Šiaulių apskrities profesinės sąjungos, savaime neįrodo įstatų neteisėtumo fakto. Teismas pažymėjo, jog ieškovo prašymai iškviesti liudytojus netenkinti dėl to, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kurias ieškovas ketino įrodinėti liudytojų parodymais, teismo vertinimu, nebuvo reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui.

Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas. Aplinkybė, jog atsakovas priėmė neteisėtą sprendimą ieškovo atžvilgiu, savaime nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto, todėl ieškovui tenka procesinė našta įrodyti neturtinės žalos patyrimo faktą (CPK 178 straipsnis). Ieškovas iš esmės apsiribojo nurodymu, jog dėl atsakovo priimtų sprendimų patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo reputacija, tačiau jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o ir remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškiniu ieškovas pateikė tris reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas, o atmesti – du. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis yra 1/3, o atmestų – 2/3. Atsakovas patyrė 5482,26 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į ieškovo atmestų reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteista 3654,84 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau atsakovo prašoma priteisti suma mažintina iki 1500,00 Lt. Mažinant ieškovo patirtas išlaidas atsižvelgta į pasirengimą bylos nagrinėjimui, teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu bei į pateiktų procesinių dokumentų turinį: didesnę dalį turinio sudaro teisės normų perrašymas, procesiniuose dokumentuose (paaiškinimuose, atsiliepimuose) atkartojami tie patys motyvai. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktiems dokumentams parengti pakako minimalių darbo ir laiko sąnaudų. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį dėl atmesto ieškinio ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – pripažinti LPS „Solidarumas“ 2012 m. gegužės 26 d. įstatus negaliojančiais, priteisti 1000,00 Lt neturtinę žalą, pripažinti negaliojančiais LPS „Solidarumas“ įstatų 3.1.4. ir 4.1.5 punktus, kuriais „darbo inspekcija“ pakeista į „informavimo centras“, panaikinti Juridinių asmenų registro sprendimą įregistruoti 2010 m. spalio 11 d. pakeistus LPS „Solidarumas“ įstatus; LPS „Solidarumas“ KT sudėtį pripažinti nepagrįsta, įpareigoti atsakovą įtraukti į LPS „Solidarumas“ KT antrą atstovą (pirmininką) nuo ŠAPS „Solidarumas“, už trukdymą profesinių sąjungų veiklai bei dokumento (įstatų) suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu pranešti prokurorui, panaikinti teismo priteistas atsakovui 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

1) LPS “Solidarumas” 2012 m. gegužės 26 d. įstatų 3.1.4 punktas palietė ne tik ieškovo teises ir interesus, bet ir ŠAPS “Solidarumas” interesus. Pagal teismų praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, teismas turėjo įvertinti, ar priimtas sprendimas neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to juridinio asmens organo sprendimas gali būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį. Ieškovas 2011 m. spalio 7 d. neeilinėje rinkiminėje konferencijoje buvo išrinktas Šiaulių apskrities profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininku. Profsąjungos pirmininkas yra vienasmenis profsąjungos valdymo organas. Pirmininkas atstovauja profsąjungą be atskiro įgaliojimo teisme, valdžios bei valdymo institucijose bei santykiuose su kitais juridiniais asmenimis. Šiaulių apskrities profesinė sąjunga “Solidarumas” yra LPS “Solidarumas” kolektyvinis narys. Teismui buvo pateiktas Šiaulių apskrities profesinės sąjungos “Solidarumas” 2012 m. rugsėjo 6 d. tarybos posėdžio protokolas, kuriame 2 klausimu buvo svarstyta dėl profsąjunginės narystės, kad pagal LPS “Solidarumas” įstatų naują redakciją fizinis ar juridinis asmuo, pažeidęs įstatų 3.1.4 punktą gali būti pašalintas iš LPS “Solidarumas”. ŠAPS “Solidarumas” taryba nutarė, kad ŠAPS “Solidarumas” pirmininko V. M. pašalinimas iš LPS “Solidarumas” 2012 m. rugsėjo 8 d. KT posėdyje prieštarautų sveikai logikai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei būtų traktuojama kaip ŠAPS “Solidarumas” ardymas ir trukdymas profesinių sąjungų veiklai. ŠAPS “Solidarumas” taryba kategoriškai nesutinka, kad šios organizacijos pirmininkas būtų pašalintas iš LPS “Solidarumas”. Dėl galimai suklastotų įstatų, kuomet “darbo inspekcija” buvo pakeista į “informavimo centras”, įgaliojo pirmininką kreiptis į teismą dėl įstatų pripažinimo negaliojančiais. Todėl ieškovas, būdamas ŠAPS “Solidarumas” pirmininku ir būdamas juridinio asmens valdymo organas turi teisę ginčyti LPS “Solidarumas” sprendimus dėl įstatų pakeitimo ir jų tvirtinimo pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį. Vilniaus apygardos teismas nutartyje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2S-568-520/2011 konstatavo, kad Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. LPS “Solidarumas” įstatų 3.1.4 punkto nauja redakcija yra diskriminacinio pobūdžio bei prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Šis punktas įstatuose atsirado vien dėl to, kad galima būtų susidoroti su nepageidaujamais profsąjungos nariais. Be ieškovo iš profsąjungos buvo pašalinti ir kiti nariai. Pagal DK 19 straipsnio 2 dalį darbuotojų ir darbdavių interesams negali atstovauti ir jų ginti tas pats atstovas. Tačiau, kad LPS “Solidarumas” dirba kai kurie darbdavio atstovai ar profesinės sąjungos nariai, priklausantys vienai ar kitai partijai, niekas nekelia abejonių ir jiems negalioja LPS “Solidarumas” įstatų 3.1.4 punktas. LPS “Solidarumas” pažeidė lygybės principą. Įstatų turinys negali prieštarauti valstybės ir visuomenės interesams, pažeisti svarbiausias įstatymo nuostatas ir asmens teises. Priešingu atveju jis bus laikomas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Teismas dėl LPS “Solidarumas” įstatų 3.1.4 punkto pripažinimo negaliojančiu pasisakė pernelyg formaliai, visiškai neatsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus.

2) Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovas turėtų teisę ginčyti LPS „Solidarumas“ įstatus, jis būtų praleidęs 3 mėnesių terminą. Su LPS „Solidarumas“ įstatais reali galimybė susipažinti atsirado tik 2012 m. rugpjūčio 28 d. Iki tol įstatai buvo neprieinami profsąjungos nariams. Tai galėjo patvirtinti ieškovo kviečiami liudytojai, tačiau teismas atsisakė juos iškviesti. Ieškovas ieškinį pateikė teismui 2012 m. lapkričio 16 d., todėl 3 mėnesių terminas nėra praleistas. LPS „Solidarumas“ neeilinis suvažiavimas, kuriame buvo siūlomi įstatų pakeitimai, įvyko 2012 m. gegužės 26 d. Į šį suvažiavimą atsakovas tyčia ieškovo nekvietė. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė balsuoti ir išreikšti savo nuomonę svarstomu klausimu. Ieškovas jau buvo išrinktas ŠAPS „Solidarumas“ pirmininku, kurio dalyvavimas suvažiavime buvo būtinas.

3) Posėdžio metu teismas pareikalavo iš atsakovo pateikti įrodymus dėl deleguotų atstovų į Koordinacinę tarybą. Atsakovas pateikė 2013 m. kovo 22 d. raštą Nr. 10-063 ir neaiškias, nepatvirtintas įstatų kopijas. Vietoje A. J. raštą pasirašė kitas asmuo. Minėtu raštu atsakovas atsisakė vykdyti teismo reikalavimą dėl deleguotų atstovų į Koordinacinę tarybą įrodymų pateikimo. Kitame teismo posėdyje teismas atsisakė savo reikalavimo išreikalauti iš atsakovo įrodymus apie KT sudėties pagrįstumą. Taigi, ieškovo teiginys, kad 19 KT narių neturi balsavimo teisės ir negali būti KT nariais, nes neturi reikiamo skaičiaus narių bei organizacijų arba organizacijos nėra įregistruotos juridinių asmenų registre, nėra paneigtas. Visiškai neaišku, kas šiuos asmenis delegavo į KT, nes atsakovas atsisakė teismui pateikti įrodymus. Šiuos faktus galėjo patvirtinti ieškovo kviečiami liudytojai, tačiau teismas atsisakė juos iškviesti. LPS „Solidarumas“ vadovai ketino ŠAPS „Solidarumas“ perrinkti pirmininką ir vietoj ieškovo išrinkti kitą pirmininką. Tai įrodo LPS „Solidarumas“ oficialiame interneto tinklapyje patalpinta informacija, kad ŠAPS „Solidarumas“ pirmininkė yra E. Š. ir pateikti jos kontaktiniai duomenys. LPS „Solidarumas“ pirmininkės A. J. mėginimas trukdyti savarankiškų profesinių sąjungų veiklai prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoms, Europos socialinei chartijai, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 177 straipsnį. 2013 m. spalio 5 d. šaukiamas LPS „Solidarumas“ KT posėdis, į kurį ieškovas eilinį kartą nėra kviečiamas. Kaip galima tinkamai atstovauti Šiaulių regioną nebūnant KT nariu? Todėl teismo buvo prašoma įpareigoti atsakovą įtraukti ieškovą į LPS KT sudėtį, tačiau teismas atsisakė ginti ieškovo teises. ŠAPS „Solidarumas“ ir ieškovo teisių pažeidimą galima pašalinti tik įpareigojant atsakovą įtraukti į KT sudėtį antrą atstovą Šiaulių regione.

4) Kiekviename teismo posėdyje ieškovas prašė teismo į posėdį iškviesti liudytojus S. K., R. Ž., V. G. bei kitus, kurie galėjo paaiškinti teismui bylai svarbias aplinkybes. R. Ž. visą kadenciją buvo LPS „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoju. Todėl asmuo, turintis svarbios informacijos apie profesinę sąjungą nebuvo apklaustas. Į vieną teismo posėdį buvo atvykę liudytojai S. K. ir R. Ž., tačiau teisėjas paprašė liudytojus išeiti iš posėdžių salės, o vėliau atsisakė juos iškviesti. Teismas sprendimą grindė atsakovo nurodytais argumentais ir nepasisakė dėl ieškovo nurodytų faktinių ir teisinių argumentų bei byloje surinktos medžiagos. Teismo išvados padarytos remiantis tik vienos šalies argumentais ir pateiktais įrodymais, todėl teismas buvo šališkas.

5) Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Vien dėl nepagrįsto pašalinimo iš profsąjungos asmuo patiria neigiamus išgyvenimus, nes kuriamas jo neigiamas įvaizdis kaip nepatikimo, kažką negero ir neteisingo padariusio žmogaus. Tokia informacija buvo viešinama tarp profsąjungos narių, platinama profsąjungos tinklalapyje, vietoj ieškovo ŠAPS „Solidarumas“ pirmininke nurodant E. Š.. Atsakovas reikalavo, kad ieškovas atsisakytų darbo profsąjungoje. Tai yra teisės į darbą pažeidimas.

6) Ieškovas prašė teismo išreikalauti iš atsakovo LPS „Solidarumas“ atstovaujamojo organo sprendimą (protokolą), leidžiantį šioje byloje samdyti advokatą iš šalies prieš savo narį. Jeigu advokatą samdo fizinis asmuo, turi būti pateiktas teismui įrodymas, kad fizinis asmuo samdo advokatą savo asmeninėmis lėšomis, o jeigu advokatą samdo juridinis asmuo – turi būti pateiktas juridinio asmens sprendimas. Šiuo atveju jokio sprendimo nėra. Nėra aišku, kas samdo advokatą iš šalies prieš profesinės sąjungos narį, ar juridinis, ar fizinis asmuo. Teismas atsisakė rinkti įrodymus. Pagal CK 2.45 straipsnį darytina prielaida, kad juridinis asmuo, samdydamas advokatą iš šalies prieš savo narį, samdo advokatą ir už to nario lėšas.

Atsakovas LPS „Solidarumas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Koordinacinės tarybos 2012 m. rugsėjo 8 d. sprendimas ir sumažintas atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmoje ir apeliacinėje instancijoje.

1) Teismui pripažinus, kad ieškovas nėra nei LPS „Solidarumas“ kolektyvinio nario, nei LPS „Solidarumas“ narys, nebuvo teisinio pagrindo panaikinti Koordinacinės tarybos 2012 m. rugsėjo 8 d. sprendimo. Koordinacinė taryba yra atsakovo valdymo organas, todėl šios tarybos priimtų sprendimų ginčijimui taikytinas CK 2.82 straipsnio 4 dalis, pagal kurią ieškinį dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Ieškovas nėra subjektas, galintis ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus. Todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

2) Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas prašo priteisti 5482,26 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi pateiktose sąskaitose detalizuojamos paslaugos, suteiktos atsakovui ir kitose bylose. Atsakovas prašė priteisti tik 2400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sąskaitos buvo išrašytos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių buvo net 4, o ne už procesinių dokumentų rengimą. Ieškovas byloje ne kartą tikslino reikalavimus, todėl rašant atsiliepimus motyvai galėjo kartotis. Teismas nepagrįstai sumažintino bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo skundo nepriimti ir grąžinti jį atsakovui, kadangi atsakovas praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti. Nurodo, kad atsakovas apeliacinį skundą pateikė 2013 m. spalio 4 d., tai yra praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors ŠAPS „Solidarumas“ ir yra LPS „Solidarumas“ kolektyvinis narys, turintis pagal CK 2.82 straipsnį teisę kreiptis į teismą dėl LPS „Solidarumas“ įstatų pripažinimo negaliojančiais, tačiau ieškovas šioje byloje yra fizinis asmuo, o ne ŠAPS „Solidarumas“, kurį atstovautų ieškovas. CK 2.82 straipsnis imperatyviai apibrėžia asmenis, turinčius teisę ginčyti juridinio asmens sprendimus. Tai gali padaryti juridinio asmens dalyviai arba kreditoriai. Kadangi ieškovas nėra nei LPS „Solidarumas“ dalyvis ar kreditorius, jo nurodomos aplinkybės jam nesuteikia teisės ginčyti atsakovo įstatų. Atsakovo įstatai buvo įregistruoti 2012 m. liepos 30 d., kada įstatai tapo vieši ir su jais galėjo susipažinti visi suinteresuoti asmenys. Todėl ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo šios dienos. Todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės ginčyti atsakovo priimtus sprendimus ir įstatus bei atsakovo sprendimo pašalinti ieškovą iš Lietuvos profesinės sąjungos narių teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad LPS „Solidarumas“ 2012 m. gegužės 26 d. įstatų 3.1.4 punkte buvo numatyta, kad LPS „Solidarumas“ fizinis ar juridinis asmuo negali būti kitos profesinės sąjungos nariu. LPS „Solidarumo“ Koordinacinė taryba gali priimti sprendimą pašalinti tokį fizinį ar juridinį asmenį iš LPS. Šių įstatų 4.1.5. punkte numatyta, kad prie LPS veikia informavimo centras (t. I, b.l. 46-58). LPS „Solidarumas“ 2010 m. birželio 5 d. įstatų 4.1.5. punkte taip pat buvo numatyta, kad prie LPS veikia informavimo centras (t. II, b.l. 25). Ankstesnių LPS „Solidarumas“ 2010 m. gegužės 15 d. įstatų 4.1.5 punkte buvo numatyta, kad prie LPS veikia darbo inspekcija, o 4.1.6 punkte numatyta, kad prie LPS veikia informavimo centras. (t. I, b.l.121-126). Ieškovas 2012 m. rugsėjo 8 d. LPS „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos sprendimu buvo pašalintas iš LPS „Solidarumas“ (t. I, b.l. 19).

Pagal CK. 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu CK ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

Byloje buvo nustatyta, kad pagal LPS „Solidarumas“ įstatų 2.2 punktą LPS nariai yra įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teritoriniu pagrindu veikiančios profesinės sąjungos, kurios gali jungtis į LPS teritorines ir (ar) šakines organizacijas (t. I, b.l. 48). Todėl buvo pripažinta, kad ieškovas nėra LPS „Solidarumas“ nariu ir neturi teisės ginčyti atsakovo įstatų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog Šiaulių apskrities profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra LPS „Solidarumas“ narys. Tačiau ginčyti atsakovo sprendimus ir įstatų nuostatas pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį turi teisę tik Šiaulių apskrities PS „Solidarumas“, paduodamas ieškinį savo vardu. Ieškinys buvo paduotas tik paties ieškovo, fizinio asmens, vardu, ginant paties ieškovo, o ne Šiaulių apskrities PS „Solidarumas“ teises. Ieškovo nurodomas 2012 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apskrities PS „Solidarumas“ tarybos posėdžio protokolas (t. I, b.l. 114-117) nelaikytinas tinkamu ieškovo įgaliojimu pateikti teismui nagrinėjamą ieškinį. Šis protokolas patvirtina, jog posėdyje buvo nutarta dėl galimai suklastotų įstatų, kuomet „darbo inspekcija“ buvo pakeista į „informavimo centras“, kreiptis į teismą dėl įstatų pripažinimo negaliojančiais. Tačiau šis protokolinis nutarimas negali būti prilygintas įgaliojimui pagal CPK 51 ir 55 straipsnius ieškovui atstovauti teisme patį juridinį asmenį ir jo vardu reikšti ieškinį. Be to, ieškinys buvo pareikštas ne juridinio asmens, o paties ieškovo vardu.

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, teisinė situacija byloje, kurioje priimtais sprendimais ar nutartimis remiamasi, turi būti artima nagrinėjamai bylai. Ieškovo nurodomoje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-568-520/2011 ieškovas ieškinį reiškė, kaip LPS „Solidarumas“ XII suvažiavimo delegatas, kaip asmuo, kuris buvo iškeltas kandidatu į profesinės sąjungos pirmininkus. Teismas minėtoje nutartyje pripažino tik ieškovo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, bet ne teisę į ieškinio patenkinimą. Be to, pažymėjo, kad teisė (ir pareiga) panaudoti materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus į ieškinį, susijusius su tuo, kad ieškinį pareiškęs asmuo iš tiesų nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, ir neturi teisės į reikalavimo patenkinimą, remiantis rungimosi principu, tenka atsakovui, kuris šią teisę realizuoja teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi, minėtoje byloje buvo kalbama tik apie teismo veiksmus ieškinio priėmimo stadijoje ir nebuvo analizuojama, ar tikrai ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui, ar jo ieškinys yra patenkintinas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo nurodoma teismų praktika nepaneigia skundžiamame sprendime padarytos išvados, jog ieškovas nėra subjektas, turintis teisę ginčyti atsakovo įstatus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškovo nebuvimas LPS „Solidarumas“ nariu nebuvo vienintelis argumentas, dėl kurio teismas atsisakė tenkinti jo reikalavimų dalį dėl įstatų 3.1.4. ir 4.1.5. punktų pripažinimo negaliojančiais. Pirmos instancijos teismas taip pat pripažino, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, jog 2012 m. gegužės 26 d. įstatų 4.1.5 punktas pažeistų jo teises ir teisėtus interesus, ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl ieškovo atleidimo iš darbo inspektoriaus pareigų yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-342-294/2011. Teismas taip pat pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti 2012 m. gegužės 26 d. įstatų 3.1.4 punkto neteisėtumo, kadangi profesinės sąjungos, vykdydamos savo veiklą, yra laisvos nusistatyti savo taisykles dėl narių priėmimo, jų pašalinimo pagal jų veiklą reglamentuojančias taisykles (įstatus). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, kaip minėti įstatų punktai galėtų pažeisti ir Šiaulių apskrities PS „Solidarumas“ teises ir teisėtus interesus.

Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK. 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas trijų mėnesių ieškinio dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu CK ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Nuo ginčijamo 2010 m. birželio 6 d. įstatų 4.1.5 punkto pakeitimo iki ieškinio pateikimo teismui yra praėję daugiau nei dveji metai. Pirmos instancijos teisme buvo nustatyta, jog ieškovas apie šį pakeitimą žinojo jau 2010 m. pabaigoje, ieškovas šios nustatytos aplinkybės neginčijo, todėl pripažintina, kad dėl minėto sprendimo nuginčijimo yra praleistas ieškinio senaties terminas. LPS „Solidarumas“ 2012 m. gegužės 26 d. suvažiavimo protokolas ir priimti įstatai Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2012 m. liepos 30 d. Taigi, nuo šios datos ieškovui, kaip dalyvaujančiam Šiaulių apskrities PS „Solidarumas“ veikloje, turėjo būti žinomas priimtų įstatų turinys, nes Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija pagal CK 2.71 straipsnio 1 dalį yra vieša. Todėl pripažintina, kad ieškinio senatis baigėsi 2012 m. spalio 1 d. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2012 m. lapkričio 20 d. (t. I, b.l. 2; 22). Todėl 3 mėnesių terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas. Ieškovas nurodė, jog reali galimybė susipažinti su minėtais įstatais atsirado tik 2012 m. rugpjūčio 28 d., tačiau nenurodė, kodėl nebuvo galima su įstatais susipažinti anksčiau. Taip pat apeliaciniame skunde nenurodo, kokias aplinkybes, patvirtinančias vėlyvos susipažinimo su įstatais galimybės faktą, ieškovo minimi liudytojai galėtų patvirtinti. Tai, kad ieškovas nebuvo kviečiamas į 2012 m. gegužės 26 d. vykusį suvažiavimą, nėra pagrindas pripažinti vėlesnę sužinojimo apie įstatų turinį datą, kadangi jie buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre 2012 m. liepos 30 d. Nuo minėtos dienos ieškovas pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 156-162 punktuose nustatytą tvarką turėjo galimybę susipažinti su įstatų turiniu. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis apie ieškovo patirtį einant juridinių asmenų vadovo pareigas, sprendžia, kad ieškovas privalėjo sužinoti apie naujai priimtus įstatus nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre datos. Todėl pripažintina, kad 3 mėnesių ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Ieškovas 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. balandžio 5 d. teikė teismui prašymus dėl įrodymų išreikalavimo bei nurodytų asmenų apklausimo liudytojais (t. I, b.l. 151-152; 195-196). Teismo posėdžio, vykusio 2013 m. kovo 12 d., metu teismas atmetė ieškovo prašymą apklausti liudytojus, nes ieškovas nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes liudytojai galėtų patvirtinti (t. I, b.l.143-148).

Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 190 straipsnį dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Ieškovas ieškiniu reikalavo pripažinti tam tikrus atsakovo įstatų punktus negaliojančiais. Tačiau minėtuose prašymuose nebuvo nurodyta, kokias aplinkybes, susijusias su naujų įstatų punktų neteisėtumu, gali patvirtinti liudytojais prašomi apklausti asmenys. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė kviesti ieškovo nurodomus asmenis liudytojais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais ji atlyginama tik tada, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų padaręs ieškovo atžvilgiu nusikaltimą ar sutrikdęs jo sveikatą. CK teisės normos, reglamentuojančios juridinių asmenų veiklą, nenumato atvejų, kada būtų galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų juridinio asmens sprendimų ar įstatų priėmimo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti turtinę žalą.

Atsakovas pateikė teismui įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad atsakovą atstovauja LPS „Solidarumas“ teisininkai P. G., K. G. ir advokatė D. G.-K. (t. I, b.l. 59-61; 73). Kadangi ieškovas neginčijo pirmos instancijos teismo pripažintos aplinkybės, jog jis nėra LPS „Solidarumas“ nariu, todėl jo argumentas, kad juridinis asmuo, mokėdamas advokatui už teisinę pagalbą, moka ir to juridinio asmens, su kuriuo bylinėjasi, lėšomis, šiuo atveju pripažintinas nepagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė atsakovo skundo nepriimti, kadangi jis buvo pateiktas praleidus CPK numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nenagrinėja, kadangi pirmos instancijos teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi pagrįstai konstatavo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti nebuvo praleistas, nes atsakovas apeliacinį skundą išsiuntė, tai yra atidavė AB „Lietuvos paštas“, 2013 m. spalio 2 d.

Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas atsakovo Koordinacinės tarybos 2012 m. rugsėjo 8 d. sprendimas pašalinti ieškovą iš LPS „Solidarumas“ narių. Pagal CK. 2.82 straipsnio 4 dalį Ieškinį dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pagal atsakovo įstatus ieškovas nėra ir negali būti LPS „Solidarumas“ nariu. Tačiau atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė ieškovo atžvilgiu, taigi tiesiogiai jame minėjo ieškovo teises ir pareigas. Todėl šiuo atveju sistemiškai aiškinant įstatymų nuostatas, pripažintina, kad ieškovas turėjo teisę ir pagrindą ginčyti minėtą atsakovo sprendimą, nes ieškovas jame buvo minimas tiesiogiai kaip fizinis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai pripažintas negaliojančiu atsakovo Koordinacinės tarybos 2012 m. rugsėjo 8 d. sprendimas pašalinti ieškovą iš LPS „Solidarumas“ narių.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktą maksimalus bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo rengimą dydis buvo 3000,00 Lt, o pagal 8.18 punktą už atstovavimo teisme valandą – 150,00 Lt. Byloje atsakovas teikė du atsiliepimus, vykusių šešių teismo posėdžių protokolai patvirtina, kad atsakovui buvo atstovaujama teisme iš viso apie 6 valandas, todėl maksimalus užmokesčio dydis būtų 6900,00 Lt (6000,00 Lt + 900,00 Lt). Tiek minėto CPK 98 straipsnio 2 dalis, tiek Rekomendacijų 2 punktas pabrėžia, kad be nustatytų maksimalių dydžių, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, svarbu atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, kad užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžio atitikimas rekomenduojamam nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, nagrinėjamos problemos nereikalavo specialių žinių, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad teisiniams dokumentams parengti pakako minimalių darbo ir laiko sąnaudų, todėl pagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1500,00 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pirmos instancijos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi buvo atidėjęs ieškovui 360,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kadangi ieškovo skundas buvo atmestas, iš jo priteistinas 360,00 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 360,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų 0 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini).