- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- II-306-610/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00472-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. M.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatas
nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. D. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato viršininko Mariaus Miesčionaičio 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR_N-799-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR_N-799-2021 E. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 518 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai 20 eurų dydžio baudą, dėl to, kad ji 2020 m. liepos 20 d. 19.00 val., savavališkai, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, A. D. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) išpjovė medžius be žemės sklypo savininko leidimo bei sutikimo, kad veiktų jos turimas internetinis ryšys, taip pažeisdama žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus į turto neliečiamybę ir padarydama Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Byloje nukentėjusiuoju pripažintas A. D., dėl administracinio nusižengimo, pirminiais duomenimis, patyręs 50 Eur turtinę žalą (b.l.17,18).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis A. D. skundu prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato viršininko Mariaus Miesčionaičio 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir dėl E. M. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą. Mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo principus, nenustačius reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kadangi jį priėmęs pareigūnas neatsižvelgė į esmines įvykio aplinkybes, nerinko teisingam ir objektyviam sprendimui priimti būtinų įrodymų ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas mano, kad E. M. negalėjo būti paskirta administracinė nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje padarymą, nes jos veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 187 straipsnio 1 dalį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Pareiškėjas kelia abejones policijos pareigūnų, fiksavusių ir tyrusių nusižengimą objektyvumu, nes pastarieji nepriėmė jo pareiškimo dėl nusižengimo ir siūlė tartis dėl padaryto nusižengimo su nusižengimą padariusiu asmeniu, vėliau pateikus prašymą policijos komisariate jautė psichologinį spaudimą dėl aplinkybių ir padarytos žalos patikslinimo.
Atsiliepimas
Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu nesutinka su skundu, nurodo, jog priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad 2021-07-21 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariate gavus A. D. pareiškimą dėl išpjautų jam priklausančių medžių bei krūmų, pradėtas tyrimas. Pareiškime buvo nurodyta, jog medžius bei krūmus išpjovė E. M., kuri, kaip paaiškėjo tyrimo metu, kreipėsi į A. D. dėl medžių iškirtimo, kadangi augantys medžiai bei krūmai trukdė jos namuose naudojamam interneto bei televizijos ryšiui. Pareiškime nurodė jog dėl išpjautų medžių padaryta 50 eurų turtinė žala. Tą pačią dieną Kalvarijos PK pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, asmuo apklaustas bei pripažintas nukentėjusiuoju. 2021-07-22, papildomos apklausos metu, A. D. nurodė 1000 eurų turtinę žalą, tačiau nei pakartotinės apklausos metu, nei vėliau renkant medžiagą nukentėjusysis žalos dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, o bendraujant su nukentėjusiuoju buvo galima suprasti, jog toks nurodytos žalos dydis grindžiamas spėjimais apie galimai ateityje atsirasiančių žalą naikinant nupjautų medžių kelmus ir pan., taigi nei pirminio pareiškimo teikimo, nei pakartotinės apklausos metu nurodytas žalos dydis jokiais dokumentais nebuvo pagrįstas. Pirminė nurodyta padarytos žalos suma neatitiko tos, kuriai esant asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl svetimo turto sugadinimo, todėl įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes Kalvarijos PK pradėta būtent administracinio nusižengimo bylos teisena. Institucijos atstovas pažymėjo, kad vertinamu atveju nors E. M. ir suprato savo veiksmų neteisėtumą ir savavališką pobūdį bei numatė, jog tokiais veiksmai bus padaryta žalos kitam asmeniui, tačiau dėl padarytos žalos dydžio ir tai, jog savo veiksmai nepadarė didelės žalos E. M. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 294 straipsnio l dalį, o dėl pačių veiksmų pobūdžio E. M. veiksmuose nėra BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pažymi, kad dėl pareigūnų veiksmų ar galimo nešališkumo, įvertinus pareigūnų veiksmus bei surinktą medžiagą, padaryta išvada, kad motyvai yra visiškai nepagrįsti ir nesusiję su skundo esme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. nurodė, kad nutarime nurodytą dieną, į namus, adresu (duomenys neskelbtini) dėl interneto tinklo trikdžių buvo išsikvietusi atsakingą asmenį iš įmonės “Mezon”. Šios įmonės teikiančios interneto ryžio ir televizijos paslaugas atstovas nurodė, jog tinkamam ryšio užtikrinimui trukdo kaimyno A. D. sklype esantys medžiai. Ji paskambino A. D. sutuoktinei, pastaroji kaip ir sutiko pjauti medžius pašalinti kliūtį, tačiau nurodė palaukti darbo laiko pabaigos iki ji sus sutuoktiniu grįš iš darbo. Pripažino, kad kaimynų grįžimo į namus nelaukė, manė, kad nėra jokio skirtumo, kuriuo metu bus nupjauti medžiai, iš esmės sprendė, kad kaimynai neprieštaravo medžių pjovimui, labai gailisi. Paaiškino, kad medžius (krūmus) pjovė jos sutuoktinis, pati augalų augimo vietoje nebuvo. Sutoktinis buvo šalia tuo metu kai kabėjosi su kaimyne telefonu. Grįžęs iš darbo A. D. iškvietė policijos pareigūnus, tačiau su ja nebendravo, siūlant altyginti žalą, nurodė, kad jos pinigai nereikalingi, sutvarkyti išpjautų augalų neleido, pareiškimą policijai rašyti atsisakė. Šiuo metu A. D. nurodomą patikslintą žalą vertina kaip labai didelę, nurodo, jog tokios žalos atlyginti nesutinka.
Šalies argumentai
Padavęs skundą nukentėjusysis A. D. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė teismui papildomą prašymą, kuriame nurodė, kad dėl nusižengimo jam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Pažymi, kad Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK pareigūnams, atlikusiems tyrimą šioje byloje, kilus abejonių dėl jo patirtos žalos dydžio, jie patys privalėjo surinkti įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius nurodytą žalą. Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai 2021-07-21 atliko įvykio vietos apžiūrą ir nustatė, kad yra išpjauta 16 vnt. medžių (ievų, klevų, skroblų). Minėtos apžiūros akte yra nurodyta, kad atlikus nupjautų medžių kelmų matavimus nustatyta, kad didžiausio kelmo skersmuo yra 16 cm. Pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, jam padaryta žala vertintina 915 eurų, kelmų šalinimui, šakų išvežimui bei teritorijos sutvarkymui reikalinga apie 350 eurų + PVM, atsodinti minėtus išpjautus medžius kainuotų 1709 eurų (sodinukų kaina), be to papildomai kainuotų transporto išlaidos. Mano, kad visus šią žalą patvirtinančius duomenis turėjo surinkti būtent pareigūnai tyrę įvykį. Be to, pareikšėjui kyla pagrįstų įtarimų, kad E. M. apskritai nėra tinkamas subjektas šioje byloje, nes ne ji, o jos vyras G. M. išpjovė medžius, todėl turėjo būti sprendžiamas būtent šio asmens atsakomybės klausimas.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktas prašymas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas dalinai. Byla grąžinama institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nors ANK 518 straipsnis dalių neturi, tačiau administracinio nusižengimo nutarime nurodyta, kad E. M. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.
Nustatyta, kad 2021-07-21 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariate buvo gautas A. D. pareiškimas apie tai, jog 2021-07-20 apie 19.00 val. jis, grįžęs į namus, pastebėjo, jog už jam priklausančio ūkinio pastato yra išpjauti jam priklausantys medžiai bei krūmai. Pareiškime nurodyta, jog medžius bei krūmus išpjovė E. M., kuri, kaip paaiškėjo tyrimo metu, kreipėsi į A. D. dėl medžių iškirtimo, kadangi augantys medžiai bei krūmai trukdė jos namuose naudojamam interneto bei televizijos ryšiui. Pareiškime nurodyta, jog dėl išpjautų medžių padaryta 50 eurų turtinė žala. Tą pačią dieną Kalvarijos PK pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, asmuo apklaustas bei pripažintas nukentėjusiuoju. Savo skundu A. D. prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato viršininko Mariaus Miesčionaičio 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR_N-799-2021 ir dėl padaryto teisės pažeidimo pradėti ikiteisminį tyrimą, 2021m. spalio 27 d. prašymu papildomai prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą sprendžiant ar tikrai E. M. yra tinkamas subjektas šioje byloje.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai) <…>”.
Vertinant tai, kas nurodyta, pažymima, kad, visų pirma, administracinio nusižengimo aplinkybės yra aiškios tuomet, kai nustatyti ne tik objektyvieji veikos požymiai (nusižengimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos aplinkybės), bet ir tą veiką padaręs asmuo. Antra, ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. Trečia, ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Ketvirta, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.
Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą akivaizdu, kad nuketėjusiajam žalos sukėlusio nusižengimo padaryto pažeidimo objektyvieji požymiai yra aiškūs, tačiau nustačius, kad nusižengimo padarymo metu E. M. pati medžių nepjovė(tai yra neatliko procesiniuose sprendimuose nurodytų veiksmų), o tai darė jos sutuoktinis, kuriam buvo žinomos reikšmingos aplinkybės, kyla abejonių dėl atsakomybėn patrauko asmens tinkamumo. Tai, kad E. M. iniciatyva vyko interneto ir televizijos ryšio gerinimo darbai nereiškia, kad tokiais jos veiksmais pasireiškė objektyvieji šio nusižengimo požymiai. Vertinant, kad faktinius veiksmus svetimam sklype atliko taip pat medžių pjovimu suinteresuotas asmuo, kuris apie jam žinomas aplinkybes net nebuvo apklaustas tiriant administracinio nusižengimo bylą, teismas sprendžia, kad nutarimas E. M. atžvilgiu priimtas nevisapusiškai ištyrus ir įvertinus reikšmingas aplinkybes.
Tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas (kaip yra šiuo atveju), tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
Teismas, nustatęs, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau nubaustas asmuo E. M. nėra jo subjektas, panaikina jos atžvilgiu priimtą nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyti administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį.
Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, skundo argumentai dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo ar pagrįstumo turi būti vertinami iš naujo. Tačiau teisėjas atkreipia dėmesį, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Veika, kuri negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, dažnai tik formaliai atitinka nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016, 2K-161-696/2017, 2K-243-942/2017). Šios nuostatos ignoravimas gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos A. T. praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems, teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tai reiškia, kad šiuo atveju aktuali BK 187 straipsnyje ar 294 straipsnyje įtvirtintos normos negali būti taikomos automatiškai dėl kiekvieno svetimo turto sunaikinimo fakto, ar savavaldžiavimo, nes asmenų teisių įgyvendinimo užtikrinimas ir gynimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, kaip nurodo Pareiškėjas, bet civilinio proceso įstatymo ar administracinių nusižengimų teisės uždavinys. Lietuvos A. T. formuojama pozicija, jog nepritariama praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Pabrėžtina, kad institucija spręsdama, kurią atsakomybės rūšį taikyti – ar veiką kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą, ar kaip baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą, vertindama padarytos veikos pavojingumą, turi atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-306/2012, 2K-275-895/2015). Šiuo atveju teismas pažymi, kad net ir paskutiniu teismui pateiktu prašymu įvardinta A. D. padaryta žala(įvardinta žala viršija 3000 eurų), negali būti vieninteliu kriterijum taikyti atsakingų už žalos padarymą asmenų atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę, esant administracinių nusižengimų teisės ar netgi civilio proceso teisės pakankamam veiksmingumui atkuriant pažeistas nukentėjusiojo teises. Vertinant ar nukentėjusiam padaryta žala esminė, atsižvelgtina ir į tai ar teritorija, kurioje augo nupjauti nesaugotini medžiai buvo prižiūrima ir puoselėjama, ar apleista, medžių vertingumas, pačios nupjovimo aplinkybės ir pan.. Pažymėtina, kad teismas nėra ikiteisminio tyrimo institucija kompetetinga pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl toks skundo reikalavimas suformuluotas nepagrįstai.
Taigi teismas, nustatęs, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau nubaustas asmuo E. M. nėra jo subjektas, panaikina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato viršininko Mariaus Miesčionaičio 2021 m. rugsėjo 7 d. priimtą nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyti administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį.
Teismas vadovaudamasis administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo A. D. skundą tenkinti dalinai.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato viršininko Mariaus Miesčionaičio 2021 m. rugsėjo 7 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR_N-799-2021 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.