Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.1.8; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.3.6.8; 2.4.1.3

2026 m. kovo 31 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu vaiko auginimo atostogose), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2026 m. vasario 23 d., apie 07 val. 15 min., ties adresu (duomenys neskelbtini) sankryža, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0056 nustatytas 1,68 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad turi naujagimį, žmonai pogimdyvinė depresija, nerimo sutrikimas, šiuo metu yra sunki finansinė padėtis šeimoje, todėl įvykio išvakarėse namie kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje išgėrinėjo alkoholio. Nesuvokdamas, kad yra neblaivus sėdo kaltinime nurodytos dienos rytą į automobilį ir nenorėdamas tęsti žodinio konflikto ar kitaip eskaluoti, nusprendė važiuoti pas sesę. Bevykstant buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrinę jį nustatė, kad vairavo neblaivus. Prieš sėsdamas už vairo nesijautė neblaivus, iš ryto atrodė, kad miego trūkumas, kadangi kelias valandas buvo miegojęs. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu, registruotas jo vardu, tačiau įgytas santuokoje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti jo sesę A. G., kadangi ji yra verta pasitikėjimo, nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka, jam ji pavyzdys. Judviejų tarpusavio santykiai stiprūs, vienas kitam nuolat padeda. Tai pirmas kartas, kai vairavo neblaivus. Šį kartą labai daug emocijų buvo susikaupę dėl konflikto šeimoje.

Pasiūlyta laiduotoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis E. G. yra jos brolis. Su broliu apie tai, kas nutiko, labai daug kalbėjosi, pyko ant jo, matė, kad E. G. gailisi, labai pergyvena. Judviejų tarpusavio ryšys yra stiprus, nuo pat vaikystės viską vienas kitam pasipasakoja. E. G. praeityje nėra teistas, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Įvykio dienos išvakarėse susipyko su žmona, todėl vakare išgėrė, atsikėlęs ryte vėl sukonfliktavo su sutuoktine, todėl nusprendė važiuot pas ją (A. G.). Brolis nėra vartojantis alkoholio, ji – taip pat. Dirba (duomenys neskelbtini) paramedike nuo 2025 m., prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini) du metus. Pati vairuoja automobilį, nėra bausta už taisyklių pažeidimus. Turi pagrįstą įsitikinimą, kad brolis daugiau taip nepasielgs, dėl šio įvykio jis gailisi, jam tai puiki pamoka. Nors yra keliais metais jaunesnė už E. G., tačiau jis visada jos klauso. Kai brolio šeimoje kildavo sunkumų jis visada kreipdavosi į ją, nes žinodavo, kad ji gali jam padėti. Savo pavyzdžiu E. G. gali daryti teigiamą įtaką, be to, su juo vos ne kiekvieną dieną bendrauja, vienas kitą išklauso, duoda jam patarimų.

Kaltinamajam E. G. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. F. parodė, kad 2026 m. vasario 23 d., apie 07 val. 15 minučių, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, sustabdė automobilį ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyras, iš pažiūros atrodantis neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus vyriškį bekontakčiu alkotesteriu, kilo įtarimas, todėl vyras buvo pakviestas į tarnybinį automobilį ir alkotesteriu ,,Alcotest 7510“ buvo tikrinamas jo blaivumas. Pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1,99 promilės girtumas. Vyras buvo susijaudinęs, sutrikęs, pasakojo, kad alkoholio vartojo vakare, nes sukonfliktavo su žmona, gėrė nedaug, mažai miegojo, o ryte važiavo pas sesę ir manė, kad vairuoti jau gali, nesitikėjo, kad dar yra neblaivus, gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, pasirašė ant neblaivumo nustatymo akto. Antru tikrinimu vyrui buvo nustatytas kiek mažesnis girtumas – 1,68 promilių neblaivumas. Automobilio vairuotojo, kaip buvo nustatyta, E. G. vairuojamas automobilis ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nutransportuotas adresu Technikos g. 18A, Kaunas, į saugomą aikštelę (b. l. 35–38).??

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. vasario 23 d., apie 07 val. 15 min. adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, tikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. G., kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas. 2026 m. vasario 23 d. E. G. alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0056 patikros sertifikato Nr. 2405101, 07 val. 18 min., buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, tą pačią dieną tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 07 val. 44 min., nustatytas 1,68 promilės neblaivumas (b. l. 9–12).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) sankryža ir automobilis ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priėjus prie priekinės dešinės pusės automobilio dalies matoma, kad automobilis turi apgadinimų (b. l. 13–22).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. G. alkotesteriu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARFF-0056, Nr. 245101 pirmu tikrinimu 07 val. 18 min. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 07 val. 44 min., nustatytas 1,68 promilių vidutinis girtumas (b. l. 26).

Tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2026 m. vasario 23 d., apie 07 val. 15 min. adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, tikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. G., kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas. 2026 m. vasario 23 d. E. G. alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0056 patikros sertifikato Nr. 2405101, 07 val. 18 min., buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, tą pačią dieną tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 07 val. 44 min., nustatytas 1,68 promilės neblaivumas. Transporto priemonė ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 32).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matoma ir girdima, kaip pareigūnai stovi lauke, kalbasi, staiga girdisi pranešimas per radijo stotelę, kad kažkas apsisukinėja. Pareigūnas pasako, kad mato, viskas gerai ir eina į priekį link pagrindinio kelio, kur pasitinka priešais atvažiuojantį automobilį, parodo jo vairuotojui sustoti kelkraštyje. Sustoja automobilis ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Matoma, kaip pareigūnas prieina prie vairuotojo, prisistato, pasako, kad vykdoma blaivumo patikra ir pasako, kad vairuotojas pūstų orą per atstumą, vairuotojui papūtus, taip pat paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Po kelių sekundžių vairuotojui pasako, kad užsigesintų automobilio variklį, kad įsijungtų avarinį signalą ir ateitų iki tarnybinio automobilio. Kartu su vairuotoju pareigūnas eina link tarnybinio automobilio paklausia, ar vyras yra vartojęs alkoholio, ar vartojo jo vakar. Vyras pasako, kad vartojo vakare. Pareigūnas klausia, ar daug, į ką vairuotojas atsako, kad kelis butelius alaus vartojo. Vairuotojas paklausia, ar alkotesteris kažką parodė, pareigūnas atsako, kad kažką parodė, todėl dabar pasitikrins dar kartą. Pirmu pūtimu alkotesteris parodo 1,99 promiles. Vairuotojas tai pamatęs atrodo nustebęs, pasako, kad jis tik vakar gėrė, stebisi, kaip taip gali būti. Pareigūnui paklausus vyriškio, kada jis nuėjo miegoti, pastarasis atsako, kad apie 2 valandą nakties (b. l. 56–59).

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ duomenimis automobilio ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra E. G. (b. l. 29–30).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis, automobilio ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), specifikacijas atitinkančių automobilių vidutinė vertė Lietuvoje yra 1 210 Eur su PVM (b. l. 31).?

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas E. G. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. G., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2026 m. vasario 23 d., apie 07 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo automobilį ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad įvykio dienos išvakarėse vartojo alkoholį, kadangi tuo metu šeimoje vyko žodiniai konfliktai su žmona. Įvykio dieną, nenorėdamas tęsti konflikto, nusprendė nuvažiuoti pas sesę A. G.. Tuo metu nesijautė neblaivus, todėl ir sėdo už automobilio vairo.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktas užfiksuotas tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame matyti, kad kaltinime nurodytą dieną buvo sustabdytas automobilis ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. G., kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. Be to, aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo neblaivus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. F. parodymai, jog tikrinimui sustabdžius kaltinamojo vairuotą automobilį E. g. atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl patikrinus vairuotojo blaivumą pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 1,68 promilių neblaivumas. Be kita ko, iš kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, jog pats kaltinamasis nurodė, kad prieš sėsdamas už vairo alkoholio nevartojo, tačiau gėrė iš vakaro, o vairavo anksti ryte, neišsimiegojęs. Kaltinamajam neblaivumo laipsnis nustatytas prietaisu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARFF-0056, patikros sertifikato Nr. 245101, ir užfiksuotas 2026 m. vasario 23 d. Neblaivumo nustatymo akte (b. l. 26). E. G. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo E. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis E. G. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 135), o jo sesuo A. G. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės E. G. pagal laidavimą be užstato ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei (b. l. 45), todėl būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos asmenims, padariusiems baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu E. G. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 69–70), administracine tvarka baustas (anksčiau administracine tvarka nėra baustas dėl šiurkščių nusižengimų, vairavimo esant neblaiviam) (b. l. 71–73). Kaltinamasis šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, prieš išeinant atostogų dirbo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nustatytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

Laiduotoja A. G. yra kaltinamojo E. G. sesuo, neteista, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje bausta tik vieną kartą dėl nešiurkštaus nusižengimo padarymo (b. l. 48–50, 51–54). A. G. darbovietėje (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai kaip kolegiška, atsakinga ir pareiginga paramedikė (b. l. 55). Teisiamojo posėdžio metu A. G. paaiškino, kad kritiškai vertina brolio poelgį, tai atsitiktinio pobūdžio įvykis. Kadangi judviejų su kaltinamuoju ryšys yra itin stiprus, vienas kitam nuo vaikystės padeda, pataria ir palaiko, E. G. jos klauso, todėl užtikrintų, jog ateityje kaltinamasis nebenusikalstų (b. l. 144–145).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė neprieštaravo, jog kaltinamasis E. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau siūlė paskirti laidavimą su 500 Eur užstatu (b. l. 147).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. G. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotojas ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kadangi ją ir kaltinamąjį E. G. sieja artimi šeimyniniai ryšiai – kaltinamasis yra jos brolis, nuolat su juo bendrauja. Be kita ko, teismas, įvertinęs laiduotojos asmenines savybes (nėra teista, vieną kartą bausta administracine tvarka dėl nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymo, dirba (duomenys neskelbtini) paramedike), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju užstatas nėra reikalingas tam, kad būtų tinkamai užtikrinta laidavimo kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtis. Todėl esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą E. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, nusikaltimo forma – baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant minimalų 1 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – paskyrimo, tai yra nuo 2026 m. vasario 25 d. (b. l. 100–103).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 4 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. G. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

Nors automobilis yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jis registruotas kaltinamojo vardu, todėl turi būti konfiskuojamas. Šiuo atveju atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis iš esmės nepatirs padarinių susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebus paskirta bausmė, jis neturės teistumo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pažymėtina ir tai, jog kitos E. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (vieneri metai) yra minimalus įstatyme nustatytas tokios priemonės taikymo terminas, todėl nėra pagrindo teigti, kad E. G. taikytinas automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas šiuo atveju yra suderinamas ir tikslingas.

Kaltinamajam E. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės, dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. G. vardu) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 92–95, 96–99, 100–103).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sonatos Mecelicienės 2026 m. vasario 24 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto – automobilio – konfiskavimą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. G. turtui – transporto priemonei ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2026 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 24 d. (b. l. 104–106). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikino nuosavybės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: automobilis ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskaciją vykdysiančiai institucijai. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. G. vardu, saugomas popieriniame voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas akcinei bendrovei ,,Regitra“. Vienas kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. G. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti E. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 25 d.,

- konfiskuoti automobilį ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą uždarosios akcinės bendrovės ,,Augenas“ aikštelėje, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti akcinę bendrovę „Regitra“ apie teisės vairuoti kelių transporto E. G. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Laikiną E. G. nuosavybės teisės į automobilį ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto – automobilio ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas, įvykdymo.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: automobilį ,,Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskaciją vykdysiančiai institucijai. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. G. vardu, saugomą popieriniame voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti akcinei bendrovei ,,Regitra“. Vieną kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.