- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- 1-1215-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10507-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Nukentėjusysis
- S. R., Ž. R.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Šarūnas Vadeikis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nepilnametės nukentėjusiosios Ž. R. įgaliotiesiems atstovams advokatui Šarūnui Vadeikiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui Vladimirui Šilobritui,
neviešame nuotoliniame/mišriame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nustatytas neįgalumas 45 procentai, teistas:
2024 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 4 dalį 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, BK 153 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. 2025 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2025 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pakeistas – bausmė sumažinta, paskiriant jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kaltinamasis G. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2025 m. kovo 21 d., apie 19.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nepilnamete podukra Ž. R., tyčia, vieną kartą sudavė kumščiu jai į kaklą iš nugaros pusės, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, po to, tęsdamas neteisėtus veiksmus, tą pačią dieną, 2025 m. kovo 21 d., apie 20.00 val., tame pačiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu nepilnametei Ž. R. į dešinįjį smilkinį, padarydamas jai apie 1,5 x 1,5 cm dydžio kraujosruvą dešiniojo smilkinio srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, kaltinamasis G. G. mušdamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2025 m. gegužės 11 d., apie 21.20 val., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. 11, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su savo posūniu S. R., tyčia tris kartus sudavė jam kumščiu į veidą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
3. Kaltinamasis G. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamo veikos (du epizodai) padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami. Kaltinamasis parodė, kad jo atmintis nėra gera. Susipyko su podukra Ž. dėl elektroninių cigarečių, nenorėjo, kad ji nerūkytų, nes yra jauna. Sudavė nukentėjusiajai dėl elektroninių cigarečių, pataikė kažkur į smilkinį. Sudavė gal 2 kartus. Aplinkybių dėl nukentėjusiojo S. R. nelabai atsimena. Tuo metu buvo neblaivus, nors šiaip negeria jau 10 metų, buvo užsikodavęs. Tą dieną draugai įsiūlė, išgėrė. Buvo konfliktas su S., bet gerai visko neatsimena. Gal ir sudavė jam, gerai neatsimena, negali tiksliai pasakyti. Po įvykio bendravo ir su S., ir su Ž., susitaikė. Nežino, kad byloje yra civiliniai ieškiniai. Paaiškino, kad niekur nedirba, pajamų neturi. Ieškinius pripažįsta. Labai gailisi dėl veikų padarytų prieš Ž., ir prieš S.. Dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Liko ketveri su puse metų, atliko pusmetį, buvo paskirti penkeri metai. Tikslios datos neatsimena, bet padovanojo Ž. butą. Iki laisvės atėmimo bausmės dirbo dirbtuvėse įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu jam priklauso dalis buto.
4. Nukentėjusysis S. R. parodė, kad tos dienos visiškai neatsimena. Po įvykio viską pasakė policijai. Atsimena, kad toks įvykis buvo, kaltinamasis (patėvis) jam sudavė 3 kartus. Tuo metu patėvis buvo neblaivus, nors paprastai negeria. Po to įvykio sveikata nepablogėjo. Patėvis jam (nukentėjusiajam) trenkė į skruostą ir truputį į galvą. Mėlynių nebuvo. Tik iš nosies bėgo kraujas. Susitaikė su patėviu, pretenzijų jam neturi, žalos atlyginti neprašo. Teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 15 d. ir 2025 m. birželio 5 d. duotus parodymus, nukentėjusysis juos patvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka teismas pagarsino nepilnametės nukentėjusiosios Ž. R. 2025 m. balandžio 22 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus (1 t., b. l. 117-120).
6. Nukentėjusiosios advokatas Šarūnas Vadeikis paaiškino, kad nežino kaip šiuo metu jaučiasi nukentėjusioji. Dalyvavo jos apklausoje balandžio mėnesį, tuo metu nukentėjusioji jautėsi prastai, skundėsi, kad namuose nuolat jautė įtampą, patėvis jai pavydėjo draugo. Ieškinį palaiko visiškai. Apklausoje mergaitė sakė, kad nenori taikytis su kaltinamuoju ir jam atleisti. Kokia jos (nukentėjusiosios) pozicija, nežino.
7. Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas Vladimiras Šilobrtitas nurodė, kad dabar mergaitė jaučiasi neblogai, jai buvo suteikta psichologo pagalba.
8. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusysis S. R., nukentėjusiosios Ž. R. įgaliotieji atstovai ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
9. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Dėl nusikalstamos veikos Ž. R. atžvilgiu
10. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 26 d. apklaustas įtariamuoju G. G. parodė, kad dėl podukrai Ž. R. sukelto fizinio jis prisipažįsta visiškai. Paaiškino, kad su žmona N. santuokoje gyvena apie 10 metų. Jis šiuo metu gyvena kitame aukšte esančiame bute, bet tame pačiame daugiabutyje kaip ir jo žmona, nes jam yra prasidėjęs teismo procesas dėl podukros tvirkinimo ir jis kartu su žmona negali gyventi, todėl ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute, o jis (duomenys neskelbtini) bute, taip atskirai gyvena jau apie dvejus metus. Jis su podukra Ž. nebendrauja, pasisveikina ir tiek. Penktadienį, t. y. 2025 m. kovo 21 d., pavakaryje, kiek buvo valandų, neprisimena, atėjo pas savo žmoną į butą pasiimti vaistų, nes vaistus jam duoda žmona. Vartoja vaistus nuo erkinio encifalito, dėl šios ligos neįgalumą, vaistai labai stiprūs, tad, kad žmona rūpinasi, kad suvartotų tik gydytojo nustatytą dozę. Atėjęs į butą, pamatė ant kėdės, svetainėje sėdinčią Ž., šalia Ž., ant kėdės pamatė nuo elektroninės cigaretės antgaliuką, klausė Ž. kas čia, į tai jam Ž. atsakė, kad čia nuo dezodoranto, jis jai pasakė, kad nemeluotų ir pamatė į rozetę įkištą pakrovėją, kurį pakėlęs, pastebėjo, kad kraunama elektroninė cigaretė. Paklausė podukros Ž. kaip tai suprasti, aiškino, kad rūkyti negalima, nes ji nepilnametė. Klausė Ž. iš kur ji gavo elektroninę cigaretę, į tai Ž. atsakė, kad jai mokykloje kažkas nupirko iš vyresnių mokinių. Tada jis sėdinčiai ant kėdės podukrai Ž. dešinės rankos delnu lengvai sudavė per kaklą. Kambaryje tuo metu buvo ir Ž. brolis S., jis sėdėjo „įlindęs“ į telefoną, nežino ar ką nors matė. Paaiškino, kad susijaudino dėl to, jog jauna mergina rūko elektroninę cigaretę, todėl nesusivaldė. Niekada nėra prieš Ž. pakėlęs rankos, jis ją labai myli, visą laiką lepindavo. Po jo smūgio Ž. susiėmė kažkuria ranka sau už kaklo, neatsimena kuria ranka, ar verkė nepamatė, gal ir byrėjo ašarytės pro akinukus, nežino. Kai sudavė per kaklą, tai Ž. jam nieko nesakė. Tik sudavęs jis iš karto Ž. pasakė „atsiprašau, Ž.“, į tai jam Ž. atsakė „gerai, atleidžiu“, viskas vyko tą pačią minutę. Atsiprašęs Ž., jis iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo, grįžo namo. Vėliau vakare, gali būti, kad praėjus keletui valandų, jis vėl ėjo pas žmoną į (duomenys neskelbtini) butą tam, kad ji jam duotų nuo miego vaistų. Atėjęs į butą, jis rado Ž. taip pat sėdinčią ant tos kėdės, kaip ir prieš tai, kambaryje taip pat buvo S., bet kaip ir sakė, jis žiūrėjo savo telefoną ir buvo su ausinėmis, į jų pokalbį su Ž. nesikišo. Tada jis vėl Ž. pradėjo sakyti, kad ji negali rūkyti ir kad ji nebedraugaus su savo draugu, kuris galimai jai tą elektroninę cigaretę ir nupirko, ir tada jis dešinės rankos pirštais, sakydamas Ž. „nebedraugausi su savo draugu“, sudavė, bet tikrai labai nestipriai, pirštais, kažkur gal ties dešiniu smilkiniu ar skruostu, neatsimena į kurią veido pusę jai tada sudavė. Po suduoto smūgio Ž. liko sėdėti toliau, nieko jam nesakė, ar verkė tuo metu Ž., nežino. Ji sėdėjo ant kėdės nuleidusi galvą, plaukai jai buvo užkritę ant akių. Žmona N. nieko nematė, ji buvo virtuvėje ir tik vėliau klausė kas nutiko, kodėl verkia Ž.. Žino, kad tada Ž. savo motinai ir pasakė „G. trenkė man“ ir rodė į kaklą. Tada žmona pradėjo ant jo šaukti, kad jis taip pasielgė. Labai gailisi dėl tokių savo poelgių, jis Ž. tikrai labai myli, pirmą kartą pakėlė prieš ją ranką, bet tikrai labai buvo susinervinęs dėl pas ją rastos elektroninės cigaretės. Ž. atsiprašė, ji jam atleido, pažada ateityje taip nesielgti, tikrai labai gailisi dėl šios situacijos (1 t., b. l. 112-114).
11. Nepilnametė Ž. R. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jos santykiai su patėviu būdavo geri, jis ją lepindavo, labai stipriai mylėdavo, bet labiau ne kaip dukrą, o žmoną. Jis į ją žiūrėjo, kaip į merginą, ne kartą yra sakęs, kad įsimylėjo. Fizinio smurto niekada nevartojo, tai buvo pirmas kartas. Būdavo tik žodžiai, keiksmažodžiai. Jis (kaltinamasis) labai pavydi, nes ji (nekentėjusioji) turi draugą ir dėl to priekaištauja. Viskas įvyko tada, kai ji iš Kauno klinikų grįžo, kovo pabaigoje, buvo penktadienis. Ji grįžo ketvirtadienį į namus, apie 16 val., viskas buvo gerai, jis (kaltinamasis) buvo jos pasiilgęs. Ji penktadienį išėjo į mokyklą, apie 14.30 val., patėvis jai paskambino, pasakė, kad ją žmonės stebi, o ji nesąmones daro, už kampų eina. Ji grįžo į namus. Kai grįžo reiškė pretenzijas. Buvo apie 7-8 val. vakaro, ji prie stalo dirbo, jis atėjo ir paklausė, ar patėviui ką nors jaučia. Ji pasakė, kad ne, nes jis suaugęs vyras. Tada prasidėjo rėkimas, iš kur pas ją jausmai tam draugui. Jis (patėvis) jai trenkė kumščiu ir liko mėlynė. Smūgiai buvo du: vienas į kaklą per vidurį, kitas į smilkinį. Smūgiavo kumščiu. Sudavė į smilkinio dešinę pusę. Ji sėdėjo, stalas prie sienos ir yra lova. Jis jai smūgiavo iš už nugaros su kumščiu. Ji jautė skausmą kakle, skaudėjo visą naktį, labiausiai kaklą. Kaklo skausmą vertintų 6-7 balais, smilkinio – 5 balais. Pirmą smūgį kai sudavė į kaklą, kai ji buvo viena namuose, o į smilkinį matė mama ir brolis. Kai mama atėjo, pasakė mamai, kad patėvis jai trenkė. Po pirmo suduoto smūgio apie tai niekam nesakė. Apie 7 val. vakare pirmą smūgį sudavė, o valandos laikotarpyje, apie 8 val. vakaro, antrą smūgį. Po pirmo suduoto smūgio ji norėjo išeiti iš namų, bet jis užrakino duris. Butas yra jos, bet jis (kaltinamasis) neišleido, užrakino duris. Atėjo mama viena, po to grįžo brolis. Jis iš mamos ir brolio atėmė telefonus, brolio telefoną sudaužė, o mamos norėjo sudeginti. Vėliau jie susitaikė ir nuėjo miegoti. Šeštadienis buvo ramus, sekmadienį vėl pradėjo ją apkalbėti, mėtyti jos daiktus. Nuėjusi į mokyklą apie visą įvykį papasakojo auklėtojai, ji pasakė socialinei, socialinė atvejo vadybininkei ir tada antradienį jos šeimos socialinė vadybininkė atvažiavo į mokyklą ir ji (nukentėjusioji) vyko į vaikų teises ir į policiją. Kai su socialinėmis darbuotojomis važiavo į policiją ir vaikų teises, kakle žymės nebuvo, o ant smilinio žymė buvo. Kaklą skaudėjo parą laiko, o tada praėjo. Priimamajame, kai gydytojai lietė kaklo sritį, nejautė skausmo. Pageltonavimo smilkinio srityje nematė. Pas gydytojus buvo antradienį. Ji nestebėjo mėlynės, nežino, kiek ji laikėsi. Dėl užkritusių plaukų gali būti, kad nepastebėjo, nes priėmime, jos plaukus į šonus patraukė ir žiūrėjo. Patėvis alkoholio negeria, vartoja vaistus. Elektroninę cigaretę turi, pati nusipirko. Ją buvo nusipirkusi iki konflikto. Konflikto dieną patėvis greičiausiai dėl draugo pyko, o dėl cigaretės irgi kaltino draugą. Kad jis jai nupirko. Dėl elektroninės cigaretės mama žinojo ir nieko jai nieko nesakė. Ji pati rūkanti, visi namuose rūko. Mama nebuvo nustebusi dėl elektroninės cigaretės, nes visi rūko. Kai buvo paleistas patėvis po įvykio, vaikų teisės ją apgyvendino globos namuose. Ji namo negrįžo. Patėvis, kai grįžo, jos ieškoti nebandė, nei skambino, nieko. Po šio įvykio su patėviu nebendravo, ji dvi savaites gyveno globos centre ir paskui ją su mama išvežė į (duomenys neskelbtini). Patėvio matyti nenori. Yra nusivylusi ir pyksta, nes patėvis jos niekada neskriausdavo. Patėvis sugadino jos gliukozės aparatą, buvo suspaudęs aparatą, kad ji nebėgtų ir apartas nebeveikė. Aparatas kainuoja 50 eurų, reikėjo pirkti naują. Aparato negalima spausti, po suspaudimo žymių nebuvo, bet tą vietą skaudėjo, nes į raumenį įdurta adata. Ranką skaudėjo maždaug visą savaitę nuo to įvykio. Raumens skausmas buvo. Bet mėlynės nebuvo. Pirmas smūgis buvo į kaklą, tada suspaudimas rankos, o trečias smūgis į smilkinį. Kai suspaudė ranką, buvo ji, jis (patėvis), mama ir brolis. Jis (patėvis) jų neišleido, ji (nukentėjusioji) norėjo pabėgti iš namų, tačiau patėvis ją laiptinėje sustabdė ir stūmė atgal į namus, paėmęs už tos rankos. Buvo išėjusi į laiptinę, patėvis ją sučiupo ir įstūmė atgal (1 t., b. l. 117-120).
12. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 25 d. apklaustas liudytojas S. R. parodė, kad jo patėvis G. G. visiškai nevartoja alkoholio, su patėviu namuose nekonfliktuoja. G. G. dažniausiai susipyksta su jo sese Ž. R., tačiau konfliktai būna tik žodiniai, smurto nebūna, dėl ko jie pykstasi, nežino ir į jų reikalus nesikiša. 2025 m. kovo 21 d., vakare , kiek buvo valandų negali pasakyti, bet mano apie 19-20 val., jis parėjo namo – (duomenys neskelbtini). Namuose buvo Ž. ir jo mama N. G.. Ž. tuo metu mamai pasakė, kad patėvis G. maždaug prieš valandą jai ranka trenkė į kaklą. Mama dėl to supyko ir pasakė, kad su G. išsiaiškins. Tuo metu namuose G. nebuvo ir jis namo parėjo už kelių minučių. Parėjęs G. vėl kažko susipyko su Ž. ir vieną kartą ranka jai trenkė, atrodo, į kaklą. Jis tai pamatęs ir gindamas sesę, nestipriai pastūmė G., sakydamas, kad išeitų ir nemuštų Ž.. G. išėjo į kitą butą ir apie 21 val. atėjęs Ž. atsiprašė, o Ž. jam atleido. Kaip G. pirmą kartą trenkė Ž. nematė, nes tuo metu buvo išėjęs. Tuo konfliktas baigėsi ir namuose buvo ramu (1 t., .b. l. 164-167).
13. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 28 d. liudytoja apklausta S. T. parodė, kad dirba atvejo vadybininke (duomenys neskelbtini) globos centre. N. G. šeima jai yra pažįstama apie metus laiko. N. G. šeimoje auga viena nepilnametė 16-metė dukra Ž. R. bei du pilnamečiai vaikai S. ir S.. N. iki šiol turėjo sutuoktinį G. G.. G., kiek jai yra žinoma, teistas asmuo ir paskutinį kartą jis yra nuteistas dėl Ž. išžaginimo. Kiek žino, sprendimą jis apskundęs ir laukia apeliacinio teismo sprendimo. 2025 m. kovo 25 d., ryte ji iš (duomenys neskelbtini) Technologijų ir verslo mokyklos darbuotojos skambučio sužinojo apie mokyklos bendruomenę neraminantį ir susijusį su Ž. R. įvykį. Ji, iš karto gavusi informaciją, ryte, apie 8.30 val., kartu su socialine darbuotoja J. B. nuvyko į mokyklą, pabendravo su Ž. R.. Mergaitė papasakojo, kad 2025 m. kovo 21 d., vakare, jų namuose (duomenys neskelbtini), patėvis G. G. jai vieną kartą sudavė kumščiu į kaklą ir vieną kartą sudavė kumščiu į veidą ties dešiniu smilkiniu. Bendraujant su Ž., nepastebėjo kažkokių akivaizdžių sužalojimų, gal nelabai į tai kreipė dėmesį, bet iš karto su kolege ir Ž. nuvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių , kur darbuotojui papasakojo tą pačią Ž. pateiktą informaciją. Kiek jai, kaip atvejo vadybininkei, žinoma, G. G. pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo policijos pareigūnų sulaikytas, bet iš N. žodžių žino, kad jis 2025 m. kovo 26 d. grįžo į namus ir gyvena tame pačiame bute kartu su N.. Kiek žino iš N., G. buvo įpareigotas gyventi kitame bute, nei gyvena N. su vaikais. Ji pati N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po šios bylos pradėjimo nesilankė. Šiandien N. pristatė į policijos komisariatą apklausai. Liudytoja nurodė, kad G. G. bijo, viena į N. namus, galimai jam ten esant, eiti nenori dėl savo saugumo. Iš Ž. kalbų ir pasakojimų yra girdėjusi, kad G. ne kartą yra pakėlęs prieš N. ranką. Iš mergaitės žino, kad ji labai liūdi, būdama paimta iš namų ir laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Globos centre, be to ji grįžti į namus labai bijo dėl galimai juose esančio G.. Ž., kaip paauglė, yra gan atvira, bendraujanti. Šeimoje N. rūpinasi savo vaikais, kuriems jokių būtiniausių priemonių netrūksta (1 t., b. l. 170-173).
14. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 28 d. liudytoja apklausta N. G. parodė, kad su G. G. santuokoje yra apie 10 metų. Bendrų vaikų neturi. Ji turi septynis vaikus, iš kurių nepilnametė 16-metė Ž. R. gyvena su ja, taip pat gyvena pilnamečiai sūnus su dukra. Kiti vaikai gyvena atskirai, užsienyje. Jų šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Tai butas, kuris nuosavybės teise priklauso Ž. ir jai yra G. padovanotas 2024 metais, kaip žalos atlyginimas dėl pasikėsinimo išžaginti Ž. ir jos tvirkinimo, dėl to G. buvo teisiamas. Ji savo nuosavybės teise iki santuokos yra įgijusi ir kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame kaime. Šia bute iki šiol niekas negyveno. Po to, kai G. 2024 metais buvo nuteistas dėl nusikaltimų prieš Ž., ji leido jam gyventi jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis neturi kur kitur gyventi, todėl jį draugiškai priėmė į savo butą ir jame jis gyvena. Tiesa ta, kad G. apsilankydavo ir jos su vaikais bute, kuris yra tame pačiame daugiabutyje tik aukštu žemiau. Jis su ja ir vaikais nenakvodavo, o tik apsilankydavo pavalgyti, pabūti, išgerti vaistus, kuriuos jis vartoja, paskirtus psichiatro. Ji tiesiog kontroliuoja jo vaistų vartojimą ir jis ateina pas ją į butą jų išgerti. 2025 m. kovo 21 d. penktadienį vakare, galėjo būti apie 18-18.30 val., ji buvo namuose kartu su Ž. ir sūnumi S.. Ji, nusidažiusi namuose plaukus, juos skalavo vandeniu vonioje. Gyvena dvejų kambarių bute. Vienas kambarys yra jos ir Ž., o kitas kambarys yra S. (dukters) ir S.. Ji, būdama vonioje, išgirdo triukšmą S. kambaryje. Išėjo iš vonios ir S. kambaryje pamatė ant fotelio sėdinčią ir verkiančią Ž.. Paklausė kas nutiko ir Ž. pasakė, kad G. prie jos prikibo dėl jos vaikino. Ž. rodė kaklą iš už nugaros ir pasakė, kad G. jai sudavė į kaklą šioje vietoje. G. buvo bute, nors prieš jai nueinant į vonią, jo ten nebuvo. G. kažką Ž., jai girdint, priekaištavo dėl jos vaikino, vadino jį „ataušėliu“, „priplaukėliu“ ir kitaip. Ž. tikrai verkė. Ji, stovėdama šalia Ž., pasižiūrėjo jos kaklą, iš už nugaros ir nematė jokių žymių jame. Ji Ž. tyliai sakė, kad ji nebijotų, sakytų, kas nutiko ir bėgtų iš namų pas socialinę darbuotoją ar kaimynus. Ji tuo laiku neturėjo savo mobiliojo ryšio telefono, nes telefonas buvo pas G., todėl ir Ž. sakė tyliai, G. negirdint, bėgti iš namų ir kviestis pagalbą. Ž. nepabėgo iš namų, nors buvo be einanti link durų ir išėjusi į laiptinę. Ją pasivijo ir sustabdė G., kuris jos atsiprašinėjo. Kai Ž. grįžo namo ir G. jos atsiprašė, ji jam atleido dėl G. smūgio į kaklą. Nežino, ar G. delnu, ar kumščiu sudavė ir kiek tiksliai kartų, bet apie daugiau smūgių tądien Ž. jai nesakė. G. tą naktį nenakvojo jų namuose. Kitą dieną su Ž. namuose bendravo ir ji ramiai pasakė, kad jai G. sudavė ne tik į kaklą bet ir sudavė jai į galvą, kur tiksliai nežino. Ž. turi ilgus garbanotus plaukus ir vaikšto palaidais plaukais. Ji dažnai dengiasi veidą, gal dėl to nepastebėjo nieko jos veide ar galvoje. Tiek šeštadienį, tiek sekmadienį G. lankėsi jų namuose, su jais valgė. Sekmadienį, t. y. 2025 m. kovo 23 d., dienos metu, gal apie 16.30 val., pavalgė pietus ir G. prie Ž. pamatė jos turėtą elektroninę cigaretę. Jis dėl to pradėjo priekaištauti ir jie susipyko. G. jai priekaištavo, kad neva jos draugas nupirko cigaretę. Ji abu žodžiais ramino ir G. po to Ž. atsiprašė, jie lyg ir susitaikė. Ji Ž. pati ragino kreiptis pas socialinę darbuotoją dėl G. smurto ir jai suduotų smūgių 2025 m. kovo 21 d. Ji (liudytoja) pati bijojo kažkam kažką pranešti, nes žino, kad G. teta dirba teisme, (duomenys neskelbtini) rūmuose. Bijojo tetos įtakos jai ar mergaitei ir bijojo pati ką kam pranešti. Žino, kad Ž. apie G. smurtą papasakojo socialinei darbuotojai. G. 2025 m. kovo 25 d. policijos pareigūnų buvo sulaikytas, o 2025 m. kovo 26 d. paleistas. Grįžęs, jis gyvena bute, (duomenys neskelbtini). Jis apsilanko kasdien jų bute, ateina pavalgyti, išgerti vaistų, bet jame nenakvoja. Žinojo, kad jam yra paskirta kardomoji priemonė ir jis negali jų bute lankytis, bet manė, kad tai susiję su nuolatiniu gyvenimu. Šiandien policijos pareigūnei išaiškinus kardomosios priemonės sąlygas, supranta, kad jis negali į butą, kuriame gyvena su vaikais, įeiti. Ji žino, kad Ž. G. bijo, bet kažkodėl G. jai dovanojant kažkokius daiktus ar priemones, ji viską iš jo priima kaip dovanas. Ji pati jai tai ne kartą sakė. Nežino, ką jai daryti ir kaip padėti savo dukrai ir sau pačiai, nes dažnai jaučiasi beviltiškoje situacijoje ir bijo kažką daryti. Ji turi namuose dujas, kurias nusipirko prieš du metus. Jomis mano nupurkštų G., jei ką blogo namuose darytų. Nežino, kodėl nieko nepadarė ir pagalbos laiku nekvietė iš karto po 2025 m. kovo 21 d. įvykio. Tiesa ta, kad G. 2025 m. kovo 21 d. atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną ir jo kurį laiką negrąžino. Telefoną iš atsiėmė tik vėlai vakare. Šiuo metu Ž. paimta iš namų ir apgyvendinta Globos centre. Mergaitė nori grįžti į namus ir ji (liudytoja) to nori. Labai tikisi, kad dukra greitai į juos sugrįš. Nori pati atstovauti savo vaiką šioje byloje ir stengsis ja tinkamai pasirūpinti. Jos ir G. santykiai, kaip vyro su žmona, komplikuoti, ji G. daugiau kaip tarnaitė maistui pagaminti ar vaistus sugirdyti, rūbus išplauti. Supranta, kad jos gyvenimas yra keistas ir ne visiems suprantamas (1 t., b. l. 176-180).
15. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 28 d. papildomai liudytoja apklausta N. G. parodė, kad savo parodymus, kuriuos yra davusi atsimena ir jų laikosi. Nori papildyti, kad jos dukra Ž. jau trejus metus serga cukriniu diabetu, II tipo, todėl turi nešioti aparatą, skirtą gliukozės kiekiui kraujyje matuoti. Aparatas keičiamas kas dešimt dienų ir perkamas už Ž. pinigus, t. y. Ž. neįgalumo pinigus. Jo niekas nekompensuoja, nors ir yra būtinas vaikui nešioti. Aparatą Ž. dėvi ant rankos, žemiau peties. Ranką vis pakeičia, dėvi ant vienos, paskui ant kitos rankos. Aparatas yra nedidelis, maždaug 3 cm ilgio. 2025 m. kovo 21 d. namuose, kai vyko G. ir Ž. konfliktas, pavakaryje G. tą aparatą sulaužė, nes buvo kažkaip suėmęs Ž. už jos dešinės rankos ir tą aparatą kliudė. Aparatą iki įvykio Ž. už savo pinigus buvo nupirkusi maždaug prieš keturias dienas ir mokėjo 48,70 eurų. Turėjo išsaugojusi kvitą, kurį pateikė prie bylos Ž. advokatui. Ž. gauna pajamas, t. y. neįgalumo pašalpą, vaiko pinigus, našlaičio pinigus, iš kurių gyvena. Ją dar kažkiek remia užsienyje gyvenantys vaikai. Nori pasakyti, kad Ž. įvykio metu buvo nutrauktos jos ant kaklo dėvėtos dvi grandinėlės. Viena grandinėlė buvo sidabrinė, o kita buvo paprasto metalo. Šias grandinėles Ž. paliko kažkur namuose, šiuo metu jų pateikti prie bylos apžiūrai negali. Ž. dėl nutrauktų grandinėlių labai išgyveno, nes tai jos brolio dovana jai. Kiek žino iš sūnaus, grandinėlės jam kainavo apie 50 eurų, nes viena grandinėlė (ne sidabrinė) buvo su širdies pakabuku. Tuo metu, kai išėjusi iš vonios girdėjo, kad kambaryje G. plūdo Ž. necenzūriniais žodžiais. Jai atrodo, kažkiek yra spėjusi įrašyti savo telefone, peržiūrės ir jei atras, pateiks prie bylos. Viskas įvyko 2025 m. kovo 21 d. kai G. Ž. vadino prostitute, sakė, kad visi (duomenys neskelbtini) su ja turi intymių santykių ir panašiai. Ji matė Ž. verkiančią kambaryje, sėdinčią ant fotelio, ir rankomis susiėmusią už galvos smilkiniuose. Ž. su ranka parodė kaklą, iš to suprato, kad G. sudavė jai į kaklą priekyje ties viduriu. Vėliau Ž. pasakė, G. jai kumščiu sudavė į kaklą. Ji Ž. sakė, kad bėgam į laiptinę iš namų, todėl abi išbėgo į laiptinę. Kažkaip išėjo, kad G. ją su Ž. laiptinėje pasivijo. G. kažkaip Ž. suėmė už rankos ir atlydėjo atgal namo, kur grįžo ir ji. S. kažką bandė daryti, nes irgi buvo su jais bute ir laiptinėje, po to visi parėjo atgal į namus. G. užrakino buto duris iš vidaus ir ištraukė raktą. G. sakė, kad jei jos su Ž. bėgs iš namų, bus sudaužyti visų turimi telefonai. 2025 m. kovo 21 d., įvykio metu, prieš jai ir Ž. išeinant iš namų ir Ž. aunantis batus, G. nutraukė jos dėvėtas grandinėles ant kaklo. Jai sunku prisiminti visą įvykio eigą. Ji nelabai gerai viską atsimena, verkė, buvo šoke, visa drebėjo, nes pati bijojo. Bijojo G.. Yra gydoma gydytojo psichiatro nuo depresijos, dar nuo kažkokio, nežino tiksliai, ligos. Buvo gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje prieš kelis metus. Kaip ji supranta, G. yra Ž. sudavęs į galvą ir į kaklą kumščiu. Detaliau apie tai gali paaiškinti Ž., nes ji visko nematė. Šiuo metu su Ž. gyvena krizių centre, (duomenys neskelbtini) rajone. Dėl to jaučiasi saugiai, nieko nebijo, bet nori grįžti į namus. Ž. ir jai gerai, kai G. nėra šalia (1 t., b. l. 181-184).
16. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 4 d. liudytoja apklausta J. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) Technologijų ir verslo mokykloje socialine pedagoge. Ž. R. yra šios mokyklos mokinė, ji mokosi 10 klasėje. Mergaitę pažįsta antrus metus. Ne kartą iki tiriamo įvykio su Ž. teko bendrauti dėl jos rūkomos elektroninės cigaretės. Ž. yra ramaus būdo, mandagi, bendraujanti, nesivelianti į konfliktus. Ji turi mokykloje nuolatinių draugų. Ž. meniška, lanko meno mokyklą, jos mokymosi įgūdžiai ir pasiekimai vidutiniai. Ž. ugdymusi nuolat domisi jos mama N.. Kiek žino, Ž. artimai bendrauja su klasės auklėtoja. 2025 m. kovo 24 d., pirmadienį, ji, būdama (duomenys neskelbtini) Technologijų ir verslo mokykloje, iš klasės auklėtojos P. K. sužinojo, kad ji kartu su Ž. R. nori su ja pabendrauti. Susitiko klasės auklėtojos P. iniciatyva, atskiroje mokyklos patalpoje, šalia mokytojų kambario, kur jos su klasės auklėtoja bendravo su Ž.. Ž. atsargiai pradėjo sakyti, kad nori apsigyventi mokyklos bendrabutyje. Paklausė, kodėl ir kas nutiko, kodėl ji išreiškė tokį norą. Ž. pradėjo nedrąsiai sakyti, kad namuose prie jos savaitgalį „jis“ lindo žodžiais, klausdamas, kokius jausmus ji „jam“ jaučia. Ji iš konteksto suprato, kad Ž. kalba apie namuose gyvenantį patėvį. Ji dar Ž. klausė, ką ji mano, apie kokius jausmus „jis“ kalba, ar apie tėviškus, kaip dukrai, ar apie kitokius jausmus, kaip vyro ir moters jausmai. Ž. jai tarsi šyptelėjo, atsakydama teigiamai, kad „jis“ klausė apie jausmus jai ne kaip apie tėviškus. Ji iš karto pradėjo Ž. klausti, ar tokį „jo“ klausimą ir pokalbį girdėjo mama ir kur mama tuo metu buvo. Ž. teigė, kad mama buvo šalia ir viską girdėjo. Ji Ž. paklausė, kurioje pozicijoje yra jos mama, kaip Ž. atrodo, ar mama palaiko ją ar „jį“. Ž. jai ir auklėtojai girdint atsakė, kad mama palaiko tikrai „jį“, todėl, kad „jo“ bijo. Ž. pradėjo sakyti, kad ji irgi bijo „jo“, nes jis gąsdina tiek ją, tiek mamą, sakydamas, kad pats pasikars, nusižudys, padegs namus. Ji Ž. klausė, ar į jų namus atvyksta socialiniai darbuotojai ir Ž. atsakė teigiamai. Ž. sakė, kad socialinei darbuotojoms ji visada sako, kad viskas gerai, nes dažniausiai jos atvyksta tada, kada šalia Ž. yra ir viską girdi „jis“. Ž. dar kartą tvirtino, kad ji bijo „jo“ dėl ko niekad nieko nepasakė socialinėms darbuotojoms ir negalėjo jų pasivesti į šalį pabendrauti. Toks jos, auklėtojos ir Ž. pokalbis įvyko mokykloje 2025 m. kovo 24 d., apie 10–11 val., po to ji iš karto susisiekė su atvejo vadybininke S. T.. Tolimesnius veiksmus, aiškinantis situaciją, atliko (duomenys neskelbtini) globos centro atvejo vadybininkė S.. Ji, kaip mokyklos bendruomenės dalis, kaip asmuo bendravusi su nepilnamete Ž. R., iš jos elgesio, nedrąsaus pasakojimo, emocijų ir viso bendro vaizdo gali pasakyti, kad mano, jog mergaitė iš tiesų bijo namuose su ja, mama, sese ir broliu gyvenančio, kaip ji pati įvardija „jo“. Ji niekada neįvardijo patėvio vardu ar nesakė į jį kreipinio „tėvas“, „patėvis“ ar kokio kito. Žino, kad namuose mama gyvena su patėviu ir kad be Ž. namuose su ja gyvena vyresnis brolis ir vyresnė sesė, kurie pilnamečiai. Vėliau, jau iš atvejo vadybininkės girdėjo, kad prieš Ž. namuose patėvis galimai naudojo ir fizinį smurtą. Apie tai jai ir auklėtojai su Ž. bendraujant mokykloje, ji neužsiminė. Ji pati išklausiusi Ž. 2025 m. kovo 24 d. ir žinodama iš nuogirdų apie tai, kad anksčiau ji nuo patėvio yra patyrusi kažkokį seksualinį smurtą, dėl kurio vyksta teisminiai procesai, nenumojo ranka į Ž. pasakojimą ir stengėsi kuo skubiau į jį sureaguoti ir pranešti tarnyboms. Ž. patėvio niekada nėra mačiusi, nežino jo vardo (1 t., b. l. 189-192).
17. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 8 d. liudytoja apklausta J. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Globos centro socialine darbuotoja, (duomenys neskelbtini). N. G. šeima jai žinoma dėl darbo reikalų, tačiau neilgai, vos kelias dienas, kai pavadavo kolegę. 2025 m. kovo 25 d. atvejo vadybininkė S. T. iš (duomenys neskelbtini) Technologijų ir verslo mokyklos personalo gavo informaciją apie galimą patėvio smurtą prieš Ž. R.. Ši mergaitė yra nepilnametė (16-metė), gyvena N. G. šeimoje, kurioje be jos gyvena pilnametis brolis ir pilnametė sesuo. Nepilnametė Ž. R. gyvena su patėviu G. G.. Ši šeima jai nėra gerai pažįstama ir žinoma. Kai S. sužinojo informaciją apie galimą smurtą prieš mergaitę, ji kartu su S. lankėsi mergaitės mokykloje, bendravo su Ž. R. ir socialine pedagoge. Ž. teigė, kad patėvis namuose ją mušė, jai sudavė, lyg ir, į kairį smilkinį ir į kaklą kairėje pusėje. Mergaitė tai pasakojo pati ir prašė leisti jai gyventi mokyklos bendrabutyje, (duomenys neskelbtini). Bendraujant su mergaite, jos veide ar kakle aiškių mušimo žymių nepastebėjo. Ž. R. teigė, kad pavargo, nebegali daugiau kentėti ir nori viską papasakoti, kas vyksta namuose. Ji, kartu su atvejo vadybininke, pasiūlė nepilnametei Ž. R. apie jos atvejį papasakoti vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams ir, mergaitei sutikus, su ja kartu nuvyko pas specialistus (duomenys neskelbtini). Vėliau su mergaite dirbo būtent šie specialistai. Po įvykio mergaitė iš šeimos buvo paimta ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini) globos centro vienoje iš šeimynų, po to, kiek žino, ji su mama buvo patalpinta (duomenys neskelbtini) rajone Šeimos ir vaiko gerovės centre. Daugiau apie šią šeimą nieko nežino, kas iki šio atvejo šeimoje vyko nežino, su šeima anksčiau nedirbo ir jokių jos klausimų nesprendė (1 t., .b. l. 195-198).
18. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 8 d. liudytoja apklausta P. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Technologijų ir verslo mokykloje geografijos mokytoja. Taip pat yra vienos iš dešimtokų klasės auklėtoja. Ž. R., kuriai šiuo metu yra šešiolika metų, yra jos auklėtinė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Ž. ir jos tarpusavio santykiai yra tikrai labai glaudūs, žmogiški, atviri. Ž. bendraujanti, labai kultūringa, taktiška, švelnių bruožų ir švelnaus, sukalbamo charakterio. Klasėje ji uždaro būdo, bendrauja tik su keliais mokiniais, kurių pasitikėjimą yra įgijusi. Jos mokymosi pasiekimai vidutiniški, mano, jog tai lemia ir jos sveikatos problemos. Kiek jai, kaip auklėtojai žinoma, Ž. diagnozuota cukraligė. Ž. tikrai yra protinga mergaitė, ji mąsto logiškai ir rodo iniciatyvą ir norą mokytis, kažką sužinoti, pasiekti. Ji lanko dailės mokyklą, yra meniška. Šiais metais ji dailės olimpiadoje rajone užėmė antrąją vietą. Mergaitė dalyvauja visose dailės rengiamuose konkursuose. Ž. be galo pareiginga, laikosi žodžio, yra atsakinga. Kaip jos mokinė, Ž. yra vienas pavyzdžių savo kultūra ir elgsiu mokykloje. Ž. ir jos šeimos santykiai, kiek jai yra žinomi, gan komplikuoti. Kiek žino iš Ž. mamos N. G., Ž. patėvis yra seksualiai išnaudojęs Ž., dėl to nuteistas ir laukia teismo sprendimo. Patėvis iki šiol gyveno ne su Ž., jos mama, Ž. vyresniu broliu ir vyresne sese. Kiek žino iš Ž., patėvis miegoti neva eidavo į kitą butą tame pačiame daugiabutyje, kur jie gyvena, bet dienomis būdavo kartu su šeima. N. G. rūpinasi Ž. mokymusi, jos rezultatais ir pasiekimais, su ja bendrauja noriai, tik kartais jų bendravimas baigiasi N. staiga pakilusiu balso tonu, tembru, retorika. Ji mėgsta priekaištauti mokyklai dėl kažkokios neva tvarkos darymo. Paskutiniai N. priekaištai yra dėl Ž. ir kito mokyklos mokinio bendravimo kaip poros. Motinai, t. y. N., nepatinka, kad Ž. bendrauja su berniuku, dėl to ji liepė jai, kaip mokytojai, nutraukti ryšius tarp vaikų, nes, kaip ji sakė, „jiems“ nepatinka tai. Kaip suprato iš pokalbio su N., ji daugiskaita įvardydama „jiems“ turėjo mintyse save ir Ž. patėvį. Ji nė karto nėra bendravusi su Ž. patėviu, tik žino, kad mama su juo susituokusi ir jie yra šeima. 2025 m. kovo 23 d., apie 16 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino N.. Buvo sekmadienis ir ji jai priekaištavo dėl to, kad Ž. rūko elektroninę cigaretę, kurią jai nupirko neva būtent tas jos draugas iš mokyklos. Mama būtent tada jai ir priekaištavo dėl Ž. draugystės su vaikinu ir liepė juos išskirti. Mama, su ja tą sekmadienį bendraudama, daugiau jokių priekaištų dėl nieko neišsakė ir daugiau jos apie nieką nekalbėjo. 2025 m. kovo 24 d., pirmadienį, dieną, apie 11.30 val., ji su savo auklėjamos klasės mokiniais ėjo į ekskursiją, į Priešgaisrinės pagalbos pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Eidama miestu kartu su kitais mokiniais, ji vienu metu atsiliko nuo visų mokinių kartu su Ž. ir jos paklausė, ar ji žino, kad dieną prieš, sekmadienį, jai skambino jos mama. Ž. atsakė, kad tai žino ir pradėjo verkti. Ž. pasakė, kad elektroninę cigaretę, dėl kurios namie mama priekaištavo, nupirko ne vaikinas, o ją nusipirko ji pati. Ž. taip pat jai pasakė, kad „jiems“ nepatinka, kad ji draugauja su vaikinu. Tą žodį „jiems“ ji suprato kaip įvardytus asmenis, t. y. Ž. mamą ir patėvį. Ž. pradėjo sakyti, kad patėvis jos klausė apie jausmus, ar ji jam kažką jaučia. Ji klausė, ką Ž. jam atsakė. Ž. jai sakė, kad ji patėviui atsakė kažką panašaus į tai, klausdama, kiek jam, t. y. patėviui metų ir kiek yra jai metų, akcentuodama jų amžiaus skirtumą. Ž. teigė, kad po to patėvis ant jos supyko ir ją pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiais vadinti, taip vadina dažnai, ypač kai supyksta. Tuomet paklausė Ž., kodėl ji iki šiol tyli ir niekam tokios informacijos nepasako, mergaitė atsakė, kad niekas nieko nesugebės padaryti. Ž. jai nieko apie patėvio smurtą nepasakė ir neišsakė, bet ji, išgirdusi tokią Ž. jai pateiktą informaciją, paklausė Ž., ar ji gali jai padėti, padedant kreiptis į atitinkamas institucijas, kaip socialinė darbuotoja, vaiko teisės. Ž. sutikus, apie įvykį ji pati pranešė mokyklos socialinei pedagogei, kuri atliko tolimesnius veiksmus ir kreipėsi į kitas tarnybas. Ji, jau grįžus į mokyklą po ekskursijos, su socialine pedagoge ir Ž. bendravo mokyklos patalpose, Ž. jai ir socialinei darbuotojai papasakojo tą patį, ką jai sakė einant į ekskursiją. Bendraujant su Ž., mergaitė teigė manatu, kad patėvis pavydi Ž. jos vaikinui, todėl taip ir vyksta. Jai, kaip auklėtojai ir kaip suaugusiam žmogui, pasirodė tikrai keistas patėvio elgesys, apie kurį reikia kalbėtis ir pasiaiškinti. Šiuo metu Ž. su mama yra apgyvendinta (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, Ž. mokosi nuotoliu. Ji, kaip klasės auklėtoja, labai viliasi, kad mergaitė kuo greičiau grįš į normalų, jai įprastą mokymąsi ir aplinką. Kaip klasės auklėtoja, Ž. pagelbės kuo daugiau su ja bendraudama apie mokymosi reikalus (2 t., b. l. 1-4).
19. 2025 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo fiksuota, kad 2025 m. kovo 21 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), namuose G. G., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė podukrą Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą trenkdamas kumščiu į kaklą ir apie 20 val. vieną kartą kumščiu trenkdamas į dešinį smilkinį dėl ko Ž. R. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 15).
20. 2025 m. kovo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pro duris patenkama į prieškambarį, iš kurio pasukus į dešinę, patenkama į kambarį. Kambaryje kairėje pusėje yra spintelė su knygomis, suvenyrais, toliau yra lova su patalais. Šalia lovos, prie priešakinės sienos yra svetainės spinta su įvairiais daiktais. Prie dešinės sienos stovi žurnalinis stalelis ir fotelis. Dešinėje pusėje yra išskleista sofa, šalia kurios stovi rašomasis stalas su rašymo reikmenimis. Prie sofos, ant grindų patiestas kilimas. Grumtynių ar kitokių smurto ar nusikalstamos veikos požymių bei pėdsakų nematyti (1 t., b. l. 22-28).
21. 2025 m. kovo 25 d. vyresniojo tyrėjo Raimondo Lobino tarnybiniame pranešime fiksuota, kad pagal gautą iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniosios patarėjos A. Š. pranešimą dėl galimo smurto prieš vaiką atvejį, pabendravus su nukentėjusia Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atvejo vadybininkei S. T. ir socialinei darbuotojai J. B., Ž. R. pateikė gydytojo įrašą. Nukentėjusioji yra nepilnametė, todėl atlikti procesinių veiksmų ir jos apklausti nebuvo galimybės. Žodžiu Ž. R. paaiškino, kad jos patėvis G. G. nuolat su ja konfliktuoja, tačiau konfliktai būdavo žodiniai, o 2025 m. kovo 21 d., apie 18 val., namuose ją išplūdo visokiais žodžiais ir vieną kartą kumščiu trenkė į kaklą, o apie 20 val., vėl ją išplūdo ir vieną kartą kumščiu trenkė į dešinį smilkinį, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Konflikto metu G. G. buvo blaivus, nes, kaip aiškino Ž. R., jis visai nevartoja alkoholio. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose 13.30 val. buvo sulaikytas G. G. (1 t., b. l. 32-38)
22. 2025 m. kovo 25 d. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) gydytojo įraše fiksuota, kad Ž. R. į Skubios pagalbos skyrių atvyko su atvejo vadybininke dėl įvykusio konflikto su patėviu. Buvo policijoje ir pranešė vaikų teisėms. Mergaitė nurodė, kad patėvis priekabiavo. Klausė, ar mergaitė jam ką nors jaučia, trenkė kumščiu į dešinį smilkinį, į kaklą nugarinėje dalyje, suspaudė dešinę ranką, norėdamas sulaikyti, suspaudė gliukozės aparatą, kuris buvo dešinės rankos žasto srityje. Ž. R. medikų užfiksuota dešinio smilkinio srityje gelstanti mėlynė 1,5 x 1,5 cm, dešinio žąsto srityje gliukozės aparato įdūrimo žymės, skausminga sprando palpacija. (1 t., b .l. 34)
23. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte dėl informacijos apie galimo smurto prieš vaiką atvejį fiksuota, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2025 m. kovo 25 d. kreipėsi Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), lydima atvejo vadybininkės ir socialinės darbuotojos. Nurodė, kad 2025 m. kovo 21 d., namuose, prieš ją smurtavo, t. y. kumščiu trenkė į pakaušį ir į smilkinį, patėvis G. G.. Mergaitė į namus nenori grįžti, nes jaučiasi nesaugiai. Mama ir pilnametis brolis taip pat bijo G. G.. (1 t., b. l. 35-38).
24. Aplinkybės apie G. G. prieš nukentėjusiąją Ž. R. vartotą smurtą užfiksuotos 2025 m. balandžio 2 d. vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje ir jo prieduose (1 t., b. l. 61-75)
25. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai priėmė sprendimą nustatyti vaiko apsaugos poreikį, apgyvendinimą, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje kartu su mama N. G., (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70-78).
26. 2025 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad specialistas Rimantas Laurinavičius apžiūrėjo Ž. R. pateiktus medicininius dokumentus. Specialistas pateikė išvadą, kad Ž. R. nustatyta 1,5 x 1,5 cm. gelstanti kraujosruva dešiniojo smilkinio srityje, padaryta paveikus kietu buku daiktu prieš 3-6 paras iki 2025 m. kovo 25 d. apžiūros ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešiniojo žasto srityje nustatytos gliukozės matavimo aparato įdūrimo žymės (1 t., b. l. 149-150).
27. (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokykla pateikė Ž. R. charakteristiką, kurioje ji apibūdinama teigiamai (1 t., b. l. 139).
28. 2025 m. balandžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas „Body“ vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250325- 130057UTC+0200“ 205 MB. Vaizdo įrašas prasideda tuo momentu, kai policijos pareigūnai jau yra atvykę į įvykio vietą – gyvenamosiose patalpose. Pirmame įrašo kadre matoma moteris, tyrimo metu žinoma liudytoja N. G., kuri paaiškina, kad pas dukrą buvo rasta elektroninė cigaretė „elektronkė“. Moteris nurodo, kad radusi elektroninę cigaretę, apie tai pranešė ugdymo įstaigai, paskambino į mokyklą. Vienas iš pareigūnų užduoda klausimą, ar moteris matė fizinius smurtinius veiksmus – ar matė, kaip buvo suduota. Liudytoja N. G. atsako, kad kaip sudavė, ji pati nematė, nes tuo metu buvo užimta daugeliu namų ruošos darbų. Atsakydama į pareigūnų klausimus N. G. nurodo, kad konfliktai šeimoje kyla retai, kad vyras dukrą „lepina“, perka daiktus, jie sutaria gerai. N. G. manymu, fizinis smurtas galėjo būti panaudotas būtent dėl penktadienį rastos elektroninės cigaretės. Moteris palydi pareigūną į kambarį, kuriame, kaip nurodoma, galimai įvyko konfliktas. Pareigūnas atlieka įvykio vietos apžiūrą ir fotografuoja minėtą kambarį. Vaizdo įrašo tęsinyje užfiksuota, kaip N. G. ir G. G. yra virtuvės patalpoje. N. G. paaiškina pareigūnams, kad vyras „barė“ dukrą dėl rastos elektroninės cigaretės. G. G. tai patvirtina, nurodydamas, kad tikrai ją barė. N. G. pažymi, kad dukra jau yra buvusi bausta už elektroninių cigarečių turėjimą. Nežino, iš kur dukra gauna cigaretes, tačiau ji spėja, kad jas galėjo nupirkti pilnametis merginos draugas. N. G. informuoja, kad dukra serga cukriniu diabetu ir ketvirtadienį grįžo iš klinikų, o jau penktadienį, sekančią dieną buvo rasta elektroninė cigaretė. Vaizdo įrašo pabaigoje matyti, kaip pareigūnai sulaiko G. G. (2 t., b. l. 7-9).
29. 2025 m. birželio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas „Body“ vaizdo kamera 2025 m. kovo 25 d. užfiksuotas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250325-130057UTC+0200“, įrašo trukmė 7 min. 51 sek. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnas dienos metu bendrauja su liudytoja N. G.. Bute matomas bevaikštantis G. G.. Liudytoja N. G. policijos pareigūnui pasakoja apie pas dukrą rastą elektroninę cigaretę, teigia nemačius, kaip sutuoktinis sudavė dukrai. G. G. nurodo, baręs mergaitę dėl elektroninės cigaretės (2 t., b. l. 10-12).
30. Valstybinės teismo psichiatrijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Viliaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti G. G. teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 166).
Dėl nusikalstamos veikos S. R. atžvilgiu
31. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 16 d. apklaustas įtariamuoju G. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Gali būti, kad 2025 m. gegužės mėn. 11 d. jis sudavė savo posūniui į veidą. Už ką ir kiek kartų sudavė pasakyti negali, nes neatsimena įvykio aplinkybių Dėl abiejų nusikalstamų veikų labai gailisi (2 t., b. l. 120-122).
32. 2025 m. gegužės 12 d. S. R. pareiškime nurodyta, kad vakar, 21.00 val., G. G. girtas jį užsipuolė, trenkė į nosies sritį, smakrą, veido sritį, grasino užmušti. Vėliau bandė dar kartą trenkti, bet sesuo S. R. G. G. sustabdė ir jis (nukentėjusysis) išbėgo į lauką. Kaimynai išgirdo jį šaukiant ir iškvietė policiją. Norėtų rašyti pareiškimą dėl pasikėsinimo nužudyti ir dėl sužalojimų (2 t., b. l. 20-22)
33. 2025 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo fiksuota, kad 2025 m. gegužės 11 d., apie 21 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), S. R. patėvis G. G., būdamas neblaivus (girtumas nenustatytas), sudavė S. R. kumščiais tris smūgius į smakro sritį, į dešinį skruostą ir į nosį. S. R. po suduoto smūgio į nosį, bėgo kraujas, smūgių metu buvo sukeltas fizinis skausmas. S. R. apžiūrėjo į įvykio vietą atvykę greitosios pagalbos darbuotojai (2 t., b. l. 14 – 16).
34. 2025 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrima daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), antra laiptinė. Įėjus į laiptinę, pirmame aukšte matomos dviejų butų, pažymėtų Nr. 8 ir Nr. 9, duris. Pasisukus nugara į buto Nr. 8 duris, matomi betoniniai laiptai ir metaliniai turėklai su mediniais porankiais, į antrą aukštą. Užlipus į antrą aukštą, matomi dar trys atskiri betoniniai laiptai ir metaliniai turėklai su mediniais porankiais. Antrame aukšte trys butai, pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini). Butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. ir G. G.. Apžiūrėjus laiptinę ir šalia įėjimo į laiptinę teritoriją, jokių kraujo ar kitų pėdsakų nusikalstamai veikai tirti nerasta ir nepaimta (2 t., b. l. 30-37).
35. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 15 d. liudytoju apklaustas S. R. parodė, kad G. G. yra jo patėvis. Nors šeima ir turi du butus (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet tiek viename, tiek kitame būna visi šeimos nariai, nes praustis jie eina į (duomenys neskelbtini) butą, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) bute yra tik tualetas, o dušo nėra. Visi kartu valgo, kartu būna, šiuo metu šeimoje dirba tik jo sesuo S., G. prieš du metus išėjo iš darbo ir, jam atrodo, gaudavo pašalpą. Už maistą, už elektrą ir už vandenį dabar moka S.. Mama su kita sese Ž. dabar būna socializacijos centre, tiksliai nežino kodėl, tik žino, kad dėl G.. Šį sekmadienį, tai yra 2025 m. gegužės 11 d., apie 9 val. vakaro, būnant (duomenys neskelbtini) bute, išgirdo, kad kažkas laiptinėje nugriuvo, jis tuo metu buvo namuose vienas, nes S. dar buvo darbe. Jis atidarė duris ir pamatė G., gulintį ant laiptų laiptinėje. Atsivedė girtą patėvį į butą ir paguldė miegoti. G. niekada negeria, o šį kartą o čia buvo stipriai girtas, atrodė kitaip ir juo sklido girto žmogaus kvapas. Šiek tiek vėliau grįžo sesuo S. namo ir nuėjo praustis į (duomenys neskelbtini) butą. Atsikėlė G. ir puolė jį (nukentėjusįjį), bet jis nuo patėvio pabėgo į (duomenys neskelbtini) butą pakviesti S., bet durys buvo užrakintos. G. sekė iš paskos ir atėjo prie (duomenys neskelbtini) buto. Jie dar stovėjo laiptinėje, kai G., atrodo, kairės rankos kumščiu sudavė jam į smakro kairę pusę, jis bandė išsisukti, bet G. trenkė su kitos rankos kumščiu į dešinį skruostą, paskui S. atidarė duris ir jis (nukentėjusysis) įbėgo į buto vidų, norėjo, kad S. jį apgintų. Nori papildyti, kad rankų kumščiais G. jam sudavė, bet gali ir susipainioti, nes buvo stipriai išsigandęs, bet tikrai gerai atsimena, kad mušė kumščiais. G. grasino, sakė „užmušiu tave“, vadino narkomanu. Tuo metu, kai bėgo iš (duomenys neskelbtini) buto į lauką, S. laikė G. laiptinėje, bet bėgant pro šalį G. dar kartą sudavė jam kumščiu į nosį, bet neatsimena, kuria ranka. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis nubėgo į kitą laiptinę, pas kaimyną antrame aukšte, kur dideli langai. Kaimynas iškvietė policiją ir greitąją. Kai G. sudavė visus tris smūgius skaudėjo, jeigu pasakyti, kaip stipriai, tai nuo 1 iki 10 balų, būtų 5-6, o kai sudavė į nosį ir pradėjo bėgti kraujas, tai skausmas buvo 7. Atvažiavus greitajai, dar truputį bėgo kraujas, bet kai jį apžiūrėjo gydytojai, pasakė, kad nosis nelūžusi, rimtų sužalojimų nebuvo. Daugiau pas gydytojus nesilankė. Kai atvyko policija, G. buvo (duomenys neskelbtini) bute, o paskui nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą miegoti, kaip liepė policininkai. Kitą dieną nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Anksčiau G. niekada jo nemušė, tik kartais rėkdavo, todėl ši kartą labai stipriai išsigando, nes nesupranta, kodėl patėvis taip padarė. Tokius grasinimus iš G. girdėjo pirmą kartą, iki tol niekada G. nesakė jam, kad užmuš. Nori, kad G. būtų nubaustas už tokį savo elgesį (2 t., b. l. 42-45). Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 5 d. liudytoju apklaustas S. R. papildomos apklausos metu iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir 2025 m. gegužės 15 d. apklausos metu (2 t., b. l. 46-49). Papildomai nurodė, kad patėvis jo nesmaugė, sesei S. tikriausiai taip tik pasirodė.
36. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 15 d. liudytoja apklausta S. R. parodė, kad 2025 m. gegužės 11 d., apie 21:00 val., grįžo namo ir nuėjo praustis į (duomenys neskelbtini)-tą butą, kuris yra antrame aukšte, o G. miegojo (duomenys neskelbtini)-tame bute. Bendraujant su mama N. G. telefonu, mama pasakė jai, kad „G. yra išgėręs ir voliojasi prie kultūros namų“. Kiek žino, jos brolis S. ėjo parvesti G. namo ir parvedė jį į (duomenys neskelbtini) butą miegoti. Kai kalbėjo telefonu su savo broliu S., brolis jai pasakė, kad G. buvo ramus. Prausdamasi girdėjo kaip jos brolis S. šaukė (gelbėkit, padėkit) ir, atbėgęs į antro aukšto (duomenys neskelbtini) butą, trankė duris ir šaukė (gelbėkit, padėkit). G. puolė S. savo dešine ranka, jį smaugė, paėmęs už kaklo. S. pasislėpė už jos ir ji bandė G. sulaikyti, kad neprisiartintų prie S.. Tuomet G. bandė ją nustumti, kad prieitų prie S.. Kai S. bandė pro ją prabėgti, G. užsimojo kaire ranka ir kumščiu bandė suduoti S., bet netyčia pataikė į jos dešinės pusės smilkinį. Fizinio skausmo nejautė dėl to, kad buvo stipriai susijaudinusi dėl brolio, bandė jį apsaugoti. Kai jos brolis S. buvo antrame aukšte, jo veidas buvo kruvinas veido ir kaklo srityse, o G. abiejų rankų krumpliai buvo kruvini. G. S. kaltino, kad jis vartoja narkotikus ir vagia daiktus, bet to niekada nebuvo. Anksčiau G. ant S. šaukdavo, visaip vadindavo, kartą į S. metė buroką, bet niekada jo nemušdavo. Nors dar buvo vienas kartas, kai patėvis buvo girtas ir sudavė S. ir dėl to buvo pradėta byla. G. nešiojo apykoję. Prieš išbėgant S. į lauką, kaimynai, kurie gyvena kitoje laiptinėje (šiuo metu vardo ir pavardės pasakyti negali, nepamena) jie iškvietė policiją. Kai S. pabėgo į lauką, ji G. nuvedė į (duomenys neskelbtini)-tą butą ir laukė policijos. Ant G. daugiau sužalojimų nebuvo, išskyrus kruvinus krumplius. Po įvykio pareigūnai neskubėjo išvažiuoti, stebėjo G. elgesį. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)-tas butai priklauso jų šeimai, t. y. jai, G., jos broliui S. ir sesei Ž.. Mama ir Ž. šiuo metu yra Krizių centre, nes G. sumušė jos sesę Ž. ir yra pradėta byla. Dar nori papildyti, kad G. įvykio metu sudaužė jos mobilųjį telefoną, bet dėl to pretenzijų neturi, nes telefonas buvo draustas (2 t., b. l. 71-74).
37. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 16 d. liudytoja apklausta N. S. parodė, kad kaimynus iš kitos laiptinės pažįsta, bet su jais nebendrauja, tik kartas nuo karto pasisveikina, kaip kaimynai. G. G. ilgą laiką negėrė, teko girdėti visokių gandų apie šią šeimą, bet tokio konflikto, koks įvyko sekmadienį, t. y. 2025 m. gegužės 11 d., apie 21.30 val., niekada nematė ir negirdėjo. Sekmadienį, būdama namuose, per atvirą virtuvės langą išgirdo riksmus, kas būtent buvo šaukiama, neatsimena, bet ir nelabai suprato. Ji iš karto paskambino į policiją. Paskambinusi išėjo į lauką ir po kelių minučių iš kitos laiptinės išbėgo S., bet jo pavardės nežino, tai G. G. posūnis. S. paprašė jos, kad iškviestų policiją. Tuo metu pamatė, kad jo nosis kruvina. Atkreipė dėmesį, kad S., išbėgęs į lauką, buvo basas ir trumpomis rankovėmis, nors vakaras buvo vėsus. Ji S. davė šlepetes. Kol buvo lauke, S. sakė, kad kumščiu gavo į nosį, pasakojo kodėl įvyko konfliktas, bet dabar neatsimena, nes buvo susijaudinusi. G. nematė, bet S. pasakė, kad jis girtas. Pirma atvyko greitoji, vėliau atvyko policijos pareigūnai. Kai stovėjo su S. lauke, jos vyras buvo nuėjęs į laiptinę pasižiūrėti, bet pačio konflikto nematė. S. atrodė išsigandęs, kiek atsimena drebėjo, gal dėl šalčio, o gal ir dėl streso. Jis pasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kai G. jį skriaudžia, bet aplinkybių ji nežino ir neklausė. S. paminėjo, kad G. jo nekenčia, bet neklausinėjo kodėl. Kad S. nešaltų, jie kartu su juo nuėjo iki jos namų, bet labai greitai atvyko greitoji ir jie vėl nulipo. Buvo lauke, kol atvyko policijos pareigūnai, o paskui parėjo namo. Kaip ir minėjo aukščiau, S. matomose kūno vietose sužalojimų, išskyrus kraują prie nosies, nebuvo. Prieš šį įvykį, maždaug prieš kelias dienas, girdėjo kaime gandus, kad G. nuteisė ir jis turės „atsisėsti“, tai, jai atrodo, panašiai nuo tos dienos G. pradėjo gerti. Vieną dieną namuose, per langą ji matė G., stipriai išgėrusi, nes jis ėjo svirduliuodamas, lyg ir šlubčiojo, tokio jo nebuvo mačiusi. Net savo anytos paklausė, ar G. pradėjo gerti, ji pasakė, kad pradėjo (2 t., b. l. 77-80).
38. 2025 m. birželio 5 d. apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas „Body“ vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas ir BPC skambučio garso įrašas. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250511-214623UTC+0300“, trukmė 12.01 min., matyti, kad prieblandoje policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Daugiabučio namo kieme, prie vienos iš laiptinių matyti stovintis greitosios medicinos pagalbos automobilis, šalia jo, prie įėjimo į laiptinę durų matomi stovintys tyrimo metu žinomi nukentėjusysis S. R., liudytojos S. R. ir N. S. bei du medikai. Medikė policijos pareigūnams teigia, kad „toks pijokėlis skriaudžia posūnį“ ir ranka nurodo į šalia stovintį nukentėjusįjį S. R.. Medikė paaiškina, kad mama su sese išvežtos į krizių centrą. Šalia stovinti S. R. teigė, kad ji ką tik grįžo iš darbo, kada „jis“ lovoje gulėjo, buvo „tyku ramu“. S. R. teigia, kad patėvis nuo pat ryto gėrė ir jis turi būti bute viršuje, į namus jį girtą parvedė ir paguldė brolis. Medikai iš įvykio vietos išvyksta, palieka įvykį aiškintis policijos pareigūnams. Paklausti policijos pareigūnų liudytoja S. R. ir nukentėjusysis S. R. teigia, kad patėvis gyvena atskirai nuo jų, nes jam negalima gyventi kartu. S. R. teigia, kad patėvis nuo ryto girtavo, grįžo namo girtas. Grįžusi sesė ėjo į kitą butą praustis, o su juo bute likęs patėvis supyko. Nukentėjusysis S. R. nurodė patėvį esant pirmame aukšte bute, nes jis turi būti antrame aukšte ir nurodo, kad „būtų saugiau“. Policijos pareigūnų klausiamas S. R. nurodo savo anketinius ir kontaktinius duomenis. Policijos pareigūnas bendrauja su S. R. paduotu mobiliojo ryšio telefonu su, galimai S. R. motina, tai suprantama iš konteksto. Jai policijos pareigūnas paaiškina, kad bandys iš buto pirmame aukšte išprašyti patėvį, to prašo nukentėjusysis S. R.. Liudytoja S. R. policijos pareigūnams parodo vidurinį butą pirmame aukšte ir teigia, kad „jis“ (suprantama, kad kalba apie patėvį) yra bute, virtuvėje. Policijos pareigūnai užeina į butą, ir jame kambaryje randa ant lovos sėdintį, galimą įtariamąjį G. G.. Policijos pareigūnai jį ragina rengtis drabužius, autis batus ir eiti iš buto. Jis teigia nieko negėręs, jo kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti ir aiškina, kad atėjo pamiegoti. G. G. policijos pareigūnų raginamas išeiti iš buto. Policijos pareigūnas paaiškina prie laiptinės durų, kieme stovintiems nukentėjusiajam S. R. bei liudytojai S. R., kad kilus būtinybei, vėl kviestų policijos pareigūnus. Vaizdo įrašas nėra itin ryškus, jame matomas nukentėjusysis, kurio matomose kūno vietose, veide nėra įžiūrimi galimi sužalojimai, niekas nepasakoja, kad kažkas prieš kažką galimai smurtavo. Matyti, kad policijos pareigūnai iš buto į kitą butą antrame aukšte palydi G. G., kuris dėkoja, atsiprašo. Tuo įrašas baigiamas. Garso įrašo pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92386806384, skambu io prad ia_ 2025-05-11 21_24_09)“ trukmė 1.52 min. Įraše girdimas operatoriaus ir pranešėjos pokalbis. Pranešėja pasisveikinusi praneša, kad Žeimių kaime, Jaunimo 3-4, muštynės turbūt bute, girdi riksmus, žmogus nuteistas penkiems metams šiandien prisigėrė ir jo dar neuždarė. Operatoriui pasitikslinus, pranešėja nurodo, kad kviečia pagalbą į Ukmergės rajoną, taip pat pasitikslina, kad butas galimai ne ketvirtas, viskas vyksta antrame aukšte, kur garsiai kaimynai rėkauja, vyras turi teistumą, todėl turi jį uždaryti penkiems metams, tas vyras prisigėrė, pranešėja girdi triukšmą, mano, kad ten tikrai vyksta muštynės. Pranešėja prisistato vardu ir pavarde N. S., po to operatorius prašo laukti policijos ir medikų. Tuo įrašas baigiamas.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
39. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui (nagrinėjamu atveju – šeimos nariui) fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą. Inkriminuojant BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Žemesnės instancijos teismas
40. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuoja, kad įrodyta, jog G. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – smurtavo prieš savo šeimos narius ir sukėlė jiems fizinį skausmą, t. y. jis, 2025 m. kovo 21 d., apie 19.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nepilnamete podukra Ž. R., tyčia, vieną kartą sudavė kumščiu jai į kaklą iš nugaros pusės, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, po to, tęsdamas neteisėtus veiksmus, tą pačią dieną, 2025 m. kovo 21 d., apie 20.00 val., tame pačiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu nepilnametei Ž. R. į dešinįjį smilkinį, padarydamas jai apie 1,5 x 1,5 cm dydžio kraujosruvą dešiniojo smilkinio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
41. Be to, G. G. 2025 m. gegužės 11 d., apie 21.20 val., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su savo posūniu S. R., tyčia tris kartus sudavė jam kumščiu į veidą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą.
42. G. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, smurtaudamas, sukėlė savo šeimos nariams fizinį skausmą ir podukrai Ž. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Neteisėtus veiksmus, smurtaudamas prieš šeimos narius, kaltinamasis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jis neabejotinai suvokė, kad šeimos nariams sukels fizinį skausmą ir sutrikdys sveikatą ir norėjo taip elgtis. (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
43. Už BK 140 straipsnyje 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
44. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
45. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
46. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad G. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurias įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos), kaltininko asmenybę: nedirbantis (2 t., b. l. 176 – 178), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus nebaustas (2 t., b. l. 185), teistas, teistumas neišnykęs, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką S. R. atžvilgiu padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
47. Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo reguliuojamomis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 54,61 straipsniuose, neįžvelgia pagrindo manyti, kad švelnesnėmis bausmių rūšimis nei laisvės atėmimas, galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam už nusikalstamą veiką padarytą Ž. R. atžvilgiu, skiriamas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai. Už nusikalstamą veiką S. R. atžvilgiu taip pat skiriamas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokia bausmės rūšis yra proporcinga padarytų veikų ir kaltinamojo pavojingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
48. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, ir kaltinamajam skiriama subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
49. Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
50. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pažymėtina, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnio nuostatas, vienu nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrinama tik su kitu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, todėl atliktos bausmės laikas, kaip tai yra BK 63 straipsnio 9 dalies atveju, nėra įskaitomas į paskirtą galutinę subendrintą bausmę.
51. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, G. G. paskirta 1 metų 2 mėnesių bausmė iš dalies sudedant subendrinama su 2025 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra didesnė nei skiriama laisvės atėmimo bausmė, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedama šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės dalis ir G. G. skiriama galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
52. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, t. y. laikas nuo 2025 m. kovo 25 d. 13.30 val., iki 2025 m. kovo 26 d. 11.13 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl civilinių ieškinių
53. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
54. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
55. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.
56. Nepilnametės nukentėjusiosios Ž. R. įgaliotasis atstovas advokatas Šarūnas Vadeikis pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai G. G. nusikalstama veika padarytos 98,70 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
57. Reikalavimas priteisti turtinę žalą grindžiamas tuo, kad kaltinamasis konflikto metu sugadino nukentėjusiosios gliukozės matavimo aparatą ir suplėšė dvi grandinėlės, kurias nekentėjusioji turėjo ant kaklo. Grandinėles ji vertintų 50 eurų, tačiau pirkimo čekių nėra išsaugojusi. Naują gliukozės matavimo prietaisą po įvykio pirko vaistinėje, sumokėjo 48,70 Eur. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gliukozės matavimo pirkimo kvitas.
58. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios įgalioto atstovo pateiktus dokumentus ir nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad turtinės nurodytas žalos dydis yra įrodytas. Nustatyta, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, nutraukė ant jos kaklo buvusias grandinėles, be to, laikydamas nukentėjusiąją už rankos, kad ji nepabėgtų, suspaudė ant jos rankos buvusį gliukozės matavimo aparatą ir tokiais savo veiksmais jį sugadino. Kaltinamojo veika, kuri pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu, buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajai. Kaltinamojo veiksmai tiesiogiai lėmė turtinės žalos nukentėjusiajai padarymą, t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pagal CK 6.263 straipsnį padarytą žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis civiliniu ieškiniu prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį dalyje dėl 98,70 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai.
59. Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimas ir prašomas priteisti neturtinės žalos dydis grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, patyrė dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą, sutriko jos emocinė būklė, prieš mergaitę galimai psichologiškai buvo smurtauta ir anksčiau, galimai buvo net seksualinė prievarta. Advokato nuomone, buvo apribota ir nukentėjusiosios laisvė, nes smurtautojas po konflikto užrakino buto duris, sudaužė telefonus ir neleido iškviesti pagalbos. Nukentėjusioji apie šį smurto atvejį galėjo papasakoti tik po kelių dienų, kai nuėjo į mokyklą. Prieš nepilnametę smurtavo kartu gyvenantis asmuo ir galimai ne vieną kartą. Nepilnametė vis dar jaučiasi nesaugiai, nes šis pykčio, fizinio bei psichologinio smurto proveržis buvo labai staigus, netikėtas, prieš ją buvo smurtaujama ir anksčiau. Ji bijo, kad tai vėl nepasikartotų, jaučiasi saugi tik gyvendama globos namuose ir nematydama smurtautojo. Nepilnametė neabejotinai patyrė ne tik šoką, bet atsirado stiprus bausmės jausmas ir jos emocinė būkle yra sunki iki šiol.
60. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį).
61. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).
62. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.
63. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023).
64. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai kaltinamojo tyčiniais veiksmais sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinė kraujosruva dešiniojo smilkinio srityje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl suduotų dviejų smūgių ir nežymaus sveikatos sutrikimo nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, jautė baimę, pyktį, nusivylimą, jai buvo teikiama psichologo konsultacija, vis tik, teismo vertinimu, prašomas priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, sumurtą patyrė nuo kartu gyvenančio šeimos nario, dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo sutrikdyta nepilnametės emocinė sveikata, ji jautėsi nesaugi savo namuose ir dėl to buvo apgyvendinta globos namuose, o vėliau krizių centre, taip pat įvertinęs nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumą, jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad 1 500 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Dėl to nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamojo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
65. Teismas taip pat pažymi, kad nukentėjusios įgalioto atstovo nurodyto aplinkybė, kad prieš nepilnametę galimai psichologiškai buvo smurtauta ir anksčiau, taip pat galimai buvo naudota ir seksualinė prievarta, nėra susijusios su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika, todėl sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą šios aplinkybės nevertinamos. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad dėl kaltinamajam inkriminuoto seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos nepilnametės atžvilgiu yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai kitoje baudžiamoje byloje (3 t., b. l. 21–49, 52-60), iš kurių turinio galima spręsti, kad neturtinė žala, tiek, kiek ji susijusi su seksualine prievarta, yra atlyginta, kaip kompensacija perduodant nukentėjusiajai kaltinamajam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
66. Nukentėjusiosios atstovas taip pat prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiajai Ž. R. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos 1 598,70 Eur sumos, kurią sudaro 98,70 Eur turtinė ir 1 500 Eur neturtinė žala, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.
67. Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 26-27). Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 33,16 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
68. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniai smurtiniai veiksmai buvo būtina nukentėjusiosios Ž. R. sužalojimų kilimo sąlyga. Gydymo išlaidų nebūtų atsiradę, jei kaltinamasis nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 2025 m. balandžio 8 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad už nukentėjusiajai viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ 2025 m. kovo 25 d. suteiktas gydymo paslaugas apmokėta iš PSDF lėšų, gydymo paslaugų kaina 33,16 Eur. Civilinė ieškovė, būdama PSDF vykdytoja ir naudotoja, atlygino už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą iš PSDF biudžeto lėšų, o už žalos padarymą yra atsakingas kaltinamasis. Byloje nėra duomenų, kad padarytą žalą kaltinamasis būtų atlyginęs. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis civiliniu ieškiniu prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 33,16 Eur turtinę žalą.
69. Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo civilinei ieškovei Vilniaus teritorinės ligonių kasai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos 33,16 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.
Dėl proceso išlaidų
70. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
71. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose gauta 2025 m. spalio 15 d. Valstybės garantuojamos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-11412. Pažymoje nurodyta, kad advokato Šarūno Vadeikio teiktos antrinės teisinės pagalbos Ž. R. išlaidos sudaro 904,81 Eur.
72. Teismas, spręsdamas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant nukentėjusiajai teisinę pagalbą, pažymi, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietoje nedirba. Šiuo nuosprendžiu patenkinus nukentėjusiosios įgalioto atstovo bei civilinės ieškovės ieškinius iš kaltinamojo priteista atlyginti jo padaryta neturtinė ir turtinė žala. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu yra apsunkinta, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant nukentėjusiąją, netenkinamas.
73. G. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikintina.
74. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys elektroninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliekamos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. kovo 21 d. veika), ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Pripažinti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. gegužės 11 d. veika), ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmės subendrintini dalinio sudėjimo būdu ir skirti kaltinamajam G. G. subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu G. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, G. G. paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2025 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir kaltinamajam G. G. paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką G. G. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 25 d. 13.30 val., iki 2025 m. kovo 26 d. 11.13 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nukentėjusiosios Ž. R. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti nukentėjusiajai Ž. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 98,70 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 70 ct) turtinės žalos atlyginimą, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą (1 598,70 Eur) sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje nukentėjusios ieškinį atmesti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinės ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783796, iš kaltinamojo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,16 Eur (trisdešimt trijų eurų ir 16 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (33,16 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, panaikinti G. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 (tris) elektronines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.