Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, J. B. ir A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. P. pareiškė teisme pareiškimą, kurį patikslino 2018 m. gruodžio 6 d., juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti (e. b. l. 1-3). Pareiškėjas nurodo, kad K. P. nebuvo sudaręs testamento, po jo mirties liko palikimas - jo asmeniniai, buities daiktai, nekilnojamasis turtas : butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties vaikai A. P., J. P. (B.) ir pareiškėjas A. P. buvo pilnamečiai, gyveno atskirai nuo tėvų ir į palikimą, likusį po tėvo mirties, nepretendavo. A. P., kaip sutuoktinė po vyro K. P. mirties nepadavė per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo dėl blogos sveikatos ir teisinių žinių trūkumo, tačiau priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Po vyro mirties A. P. liko gyventi K. P. vardu nuosavybės teise įregistruotame bute, laikė save paveldimo turto savininke - mokėjo mokesčius, rūpinosi paveldėtu turtu kaip savo, nes nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu. A. P. buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, ji taip pat rūpinosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei naudojosi K. P. paliktais asmeniniais ir buities daiktais. Po K. P. mirties Kauno miesto 6-ajame notarų biure yra pradėta paveldėjimo byla valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko prašymu, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į K. P. turtą nėra išduotas. A. P. mirė (duomenys neskelbtini)

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Danguolė Kemežytė palaikė pareiškėjo patikslintą pareiškimą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad po A. P. mirties pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo J. B. į notarą kreipėsi per įstatyme nustatytą terminą. Neatitikimas dokumentuose dėl K. P. asmens duomenų iškilo dėl to, kad jo asmens duomenys buvo pakeisti, kadangi jis norėjo įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisės atkūrimą.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. B. prašė patenkinti patikslintą pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad po tėvo K. P. mirties bute (duomenys neskelbtini), liko gyventi tik mama A. P.. Mokesčius už paslaugas – vandenį, šilumą, mokėjo suinteresuotas asmuo J. B. motinos A. P. pavedimu. Tėvo pavardė buvo pakeista dėl nuosavybės teisų atkūrimo, nes po ištrėmimo jo asmens duomenys buvo pakeisti.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas ir suinteresuotas asmuo A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta nedalyvaujant VĮ Turto bankas atstovui ir suinteresuotam asmeniui A. P. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina A. P., buvo K. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., sutuoktinė (e. b. l. 5, 6, 8). VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ankstesni asmens duomenys yra K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 102). Pareiškėjo tėvai turėjo iš viso tris vaikus - pareiškėją A. P. ir suinteresuotus asmenis A. P. bei J. B. (e. b. l. 7, 9). Pareiškėjo tėvas K. P. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla po jo mirties buvo pradėta VĮ Turto banko prašymu, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. 17). Pareiškėjo tėvo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas santuokoje su pareiškėjo motina A. P. – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12-15). Iš pareiškėjo pateikto patikslinto pareiškimo, suinteresuoto asmens J. B. atsiliepimo bei prie pareiškimo pridėtų dokumentų (e. b. l. 20-26) nustatyta, kad pareiškėjo motina A. P., mirus jos sutuoktiniui, perėmė jo asmeninius daiktus, liko gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), toliau rūpinosi ir išlaikė šį butą, taip pat rūpinosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių įrodymų (pažymų, priskaitymų žiniaraščių, kvitų), patikslintame pareiškime išdėstytų aplinkybių, suinteresuoto asmens J. B. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo motina A. P. po savo sutuoktinio K. P. mirties, liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesių laikotarpį perėmė sutuoktinio asmeninius daiktus, bei mokėjo mokesčius už nekilnojamajam turtui teikiamas paslaugas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo motina po sutuoktinio K. P. mirties elgėsi su jo turtu kaip jo savininkė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. P. po savo sutuoktinio K. P. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po K. P. ir A. P. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.